Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 07 22

Algimanto pamokomasis žodis per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2017 07 22

Prieš važiuodamas į mūsų gyvąją šventovę, perskaičiau Yahoo svetainėje tokią informaciją – jaunimas pasipiktinęs vieno iš Maroko ansamblių, populiariausio Jungtinėse Valstijose, nario požiūriu į savo buvusio kolegos, tos pačios grupės bendrą įsteigėją, kuris pasikorė, būdamas keturiasdešimt vienerių metų. Tų reaguojančiųjų samprata, šitas vyras įžeidė tą palikusį šitą pasaulį savo mintimis, teiginiais, kadangi jis parašė – tu mus išdavei, tu esi bailys, tu palikai savo vaikus, savo šeimą, palikai draugus, tai yra tiktai bailio pasireiškimas, tu neištvėrei, bet aš tave kaip mylėjau taip myliu, aš pats pergyvenau depresiją, žinau, ką tai reiškia – galbūt ir aš būčiau iškeliavęs tokiomis akimirkomis, bet aš kovojau, stengiausi, tu šito atsisakei – tai ir yra išdavystė, ir bailumo pasireiškimas.

Ir aš nemačiau niekur, kur jis galėtų įžeist tą, kuris iš tikrųjų bailus, neištvėrė tos aplinkos, ir priėmė sprendimą nusižudyt – nėra jokio įžeidimo, tuo labiau, kad buvo rašoma, jog jisai siunčia ir užuojautą šeimos nariams, ir nori stiprint tokią sunkią akimirką juos, ir savo žodžiais, ir nuostatom stiprina.
Tai, kad nusižudo žmogus – menka bėda. Žmogus – tai nėra tie kaulai, raumenys, tai nėra iš tikrųjų fizinis, materialus pavidalas. Žmogus – tai yra asmenybė – jis yra amžinas. Tačiau bėda yra ta, kad žmonės žudosi dėl to, kad aplinka, tamsuolių valdoma, kitiem yra per daug sunki – jie neištveria tos aplinkos – juk aplinką sukuria tie tamsieji, ne šviesuoliai.

Šviesuoliu aplinkoje būtų kiekvienam Rojaus Sodas – Tikrovės Brolystė, savitarpio supratimas ir pagalba. Ir niekada ir minties nekiltų, kokia yra iš šio pasaulio tragiška išeitis. Bet tamsuoliai yra prie valdžios vairo, turi savo rankose visus svertus, tamsuoliai kuria ginklus ir juos panaudoja, tamsuoliai gamina alkoholį, narkotikus, ir jais farširuoja – nuo pat jaunumės – vardan savo godumo patenkinimo, Už pinigus tamsuoliai kuria – o iš tikrųjų griauna – miestus, statydami dangoraižius, statydami tuos neįprastus konglomeratus, kai žmogus turi gyvent harmoningai su gamta, su aplinka savo nedideliuose namuose. Tamsuoliai valdo visą amorfinę žmoniją, kursto konfliktus, kurių dėka, na, netinka žodis – dėka – dėl kurių neištveria tie, kurie nėra atsivėrę Kūrėjui, nėra įtikėję, todėl jiems stinga ir ryžto, pasitikėjimo, ir jie palieka šitą gyvenimą, nes nemato kitos išeities. Jiems sprendimas pasitraukt iš šito pasaulio – vienintelis, išmintingas sprendimas, jų samprata, nes tas sprendimas gimsta ne per akimirką, jis visą laiką kaupiasi viduje, ir užtenka vienos tos tamsuolių, kokios nors menkos proveržio reakcijos, kokiu nors žodžiu, kokiu nors veiksmu, ir jis įgyvendina savo sprendimą, kuris kaupėsi per ilgus dešimtmečius. O juk aplinkoje visas aplinkybes mes sukuriam patys, jų nesukuria nei serafimai, nei kiti Apvaizdos nariai – iš mūsų priimamų sprendimų ir jų įgyvendinimo mes kuriam aplinkybes – Kūrėjas jų mums nesuteikia. Mums Kūrėjas suteikia tiktai Tikrovės dovanas – asmenybę, Savo dalelę – Minties Derintoją – Pagalbines Proto Būtybes, ir Apvaizdos pasireiškimą, kad bendradarbiautume visumos labui brolystės pagrindu ir meilės motyvu. Štai kokios yra Kūrėjo dovanos. O visos tos problemos, kurias mes patiriame, pradedant buitinėm, ūkinėm, bet kokio komercinio pamato paklojimu tiek šeimos požiūriu, tiek kolektyvo požiūriu, tiek šalies požiūriu, jau yra sukurta mirtingųjų. Ir kokių? – klaidingai priimančių sprendimus ir tuos sprendimus įgyvendinančiųjų.
Aš sakiau jau daugiau nei prieš du dešimtmečius, kad ateis banga savižudybių – jinai artėja, dar nėra banga, bet bus. Ir ta banga nėra Lietuvos prasimanymas, tas yra ir Amerikoj, nes tas žmogus, kuris parašė, kad tu išdavei, sako – man atsibodo tos savižudybės! Jį vargina, kaip žudosi kiti. Ir Amerikoj yra tokia pat didžiulė problema – savižudybė. Jinai yra visame pasaulyje. Ir kyla ta banga vis stipriau ir stipriau, tik vienoje vietoje daugiau pasireiškia, kitoje mažiau. Ten, kur yra didesnė šalis, ji ne taip jaučiama, kur yra mažiau žmonių, iškart pojūtis yra aštresnis.

Bet liūdniausia yra tai, kad nusižudęs žmogus, pakeičia savąjį likimą, kuris yra suteiktas Kūrėjo – pasiekti Kūrėją Rojuje ir tapti mirtingųjų užbaigtųjų – ištobulintų mirtingųjų – Rojaus Korpuso tikruoju nariu. Jis nebegali tapti tokiu nariu, nes nesukaupė viso patyrimo šitame pradiniame pasaulyje. O mes turim vieną sąlygą – šitas Kūrėjo suteiktas likimas – būkite tobuli net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš – numato visą tvarinio sukaupiamą likimą, koks jis turi būt sukauptas kiekviename iš pasaulių. Tai jeigu mirtingasis nesukaupė savojo pradinio pasaulio patyrimo – nesukaupė to natūralaus išėjimo iš šito pasaulio patyrimo – jis jau ir nebetenka to tobulumo, kokį prisakė Kūrėjas kiekvienam tvariniui įsisavint iš šito pasaulio, kad jis taptų Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpuso tikruoju nariu.
Šitos informacijos niekas neskleidžia, tada mirtingasis nežino. Bažnyčia sako – nusižudyt – tai yra didžiausia nuodėmė, bet tai yra gąsdinimas – nuodėmė – o kodėl nuodėmė? Juk reikia paaiškint, kad žmogus žinotų, ką tokiu klaidingu sprendimu ir jo įgyvendinimu jisai keičia savo amžinojoje ateityje. Štai kokia yra milžiniška tragedija – ne tai, kad nuodėmė. Jis negali ištvert, jis palieka pasaulį ne šiaip sau, kad jaučia pasitenkinimą šitame pasaulyje – dėl to, kad jam per sunku, nes tokias sukuria sąlygas jo broliai ir sesės, o įtikėjimo stoka, atsivėrimo stoka neleidžia tvirtai, kaip laivui per audros bangas skrosti tų bangų, kad jis neapvirstų, nenuskęstų. Štai įtikėjimas yra toji galia, kurią taip pat suteikia Kūrėjas, bet tiktai atsivėrimu mes jį galime patirti savyje, ir tada atsilaikyt bet kokiomis negandomis, kada mus iš visų pusių apsupa išorinė aplinka, tamsi aplinka, kad mes išliktume, kaip Šviesos sala – dar ryškiau suspindėdami, dar stipriau pulsuodami tąja Kūrėjo Meile, Šviesa, Tiesa, Teisingumu, Dora, kad mes nebūtume tie, kurie palūžtų ir susilenktų nuo tamsios aplinkos, kur septyni milijardai tamsuolių mėgina palaužti mažytę grupę šviesuolių. Taip sulaužo po vieną, kurie ir priima sprendimą trauktis iš čia.
Žiūrėkit, kokia yra sumaitota Ukraina dabar – kariauna tarpusavyje ukrainiečiai, nesusišneka, šeimos byra – dėl to, kad sukurstyta tamsos gaivalo aplinka, kurioje iš tikrųjų daugybė yra tragizmo, tragizmo tam materialiam pavidalui. Kada asmenybė yra nepažadinta aukštiems virpesiams, tada ji ir nedrįsta numesti ginklo ir sakyt – aš myliu, aš negaliu kito žudyt, aš myliu tą, kuris man atsukęs ginklą. Visa tai yra gyvasis Kūrėjo sumanymas, kad Evoliucija skintųsi kelią tik Šviesos dėka. Laukinio epocha seniai pasibaigusi, bet Šviesai nepažadintas žmogus yra tas ankstyvųjų amžių laukinis, nes jisai neturi jokių kitų varžtų, kad savo gaivalą – tamsos gaivalą – suvaržytų, kada aplinka praranda bet kokius teisingumo, teisėsaugos svertus. Ir kada žmogus neberanda, kur galėtų atsiremti, kur pasiekti galėtų teisingumo išraišką, kada jis junta, kad jis yra nuskriaustas darbe, šeimoje, gatvėje, tada jam yra per sunki aplinka. Jis tos aplinkos nekaltina, bet priima sprendimą pasitraukt tyliai, ramiai pasitraukt. Juk ir visiems dažnai kyla klausimas, ar paliko, kokį nors atsisveikinimo raštelį, ar nepaaiškino, kodėl jis priėmė tokį sprendimą? Visiems smalsu sužinot, tai kas privertė žengt tokį žingsnį? O tai ir vyksta dėl tų pačių, smalsiai keliančių šitą klausimą, klaidingų sprendimų ir jų įgyvendinimo.

Mes esam tarpusavyje susieti vieni su kitais – nesame izoliuota, pabyra žmonių mirtingųjų grupė visame pasaulyje, visoje planetoje. Virpesiai realiai pasireiškia aplinkoje ir jie turi milžinišką poveikį, todėl žmonės ir sako, kad Lietuvoj sunkus yra klimatas būti – virpesiai tą sako. Todėl sunkiau atsilaikyt, ypač kada yra dar sunkesnė materiali padėtis, buitis slegianti, ir perspektyvos – jokios, ateities vizijos near – kur ta išeitis? Ir žmogus pavargsta. Pavargsta neturėdamas Šviesos pamato po savim – jis plūduriuoja ir galu gale skęsta, pats priėmęs sprendimą pasitraukti iš čia – iš šito pasaulio. Ir, deja, tuo pačiu pakeičia savąjį Likimą.

Štai savižudybės kaina yra ne nuodėmė, bet savojo Likimo pakeitimas, galiosiantis iš esmės – norėjau pasakyt visą amžinybę, bet visą amžinybę jis negalios, jeigu Kūrėjas priims kitą sprendimą, kad toji asmenybė turėtų būt pritaikyta įvairiose kitose sferose.
O mes turim tą Kūrėjo suteiktą Likimą – pasiekti Jį Rojuje, stovėti betarpiškai Jo akivaizdoje. Ir tiktai įtikėjimu, ir jo gilinimu, mes šitą Likimą įgyvendinsim – eidami iš pasaulio į pasaulį, iš Visatos į Visatą – visą laiką turėsime vis augančių iššūkių ir mes juos pajėgsime įveikt, įsisavint tiktai stiprindami atsivėrimą ir įtikėjimą – kito kelio nėra. Įtikėjimas – tai yra tas vėjas, suteikiantis mūsų burėms postūmį plaukti savuoju laivu pagal Kūrėjo numatytą kursą. Štai ir visa Evoliucija. Amen.

Ačiū Daivai už šio mano pamokomojo žodžio iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2017-09-14 10:13:32

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal