Forumas: temos peržiūra
Kvietimas bendrai nuoširdžiai maldai 2007m. sausio 1d.22val. Ir tokiai bendrai maldai kviečiu susiburti KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ tuo pačiu laiku.
Kviečiu jus prisijungti prie manęs, kad galėtume kolektyvinėje maldoje 2007 metų sausio 1 dieną 22 valandą savais žodžiais pasimelsti už tuos, kurie yra pilni pykčio, pagiežos, paniekos, keršto, pavydo, pasimelsti už juos, kad mūsų atsivėrusių sielų meilės virpesiai paliestų jų dar nepabudusias sielas, kurios dar nepatyrė Tėvo meilės, nes tų žmonių savasis gyvulinis ego neleidžia išsivaduoti jų dieviškajam - sielos - ego, kurio viduje viešpatautų Tėvo meilė, tiesa, gėris, gailestingumas, tarnavimas, grožis.
Čia tik paskelbiu savo kvietimą jums atskira tema, kad nepradingtų tarp kitų pasisakymų, tačiau apie tai aš šiandien parašiau kitoje temoje, reaguodamas į vieno mūsų Forumo dalyvio pyktį, kuris ir pasufleravo man išeitį iš dabartinės tokios tamsos situacijos - pradėti bendras maldas.
Todėl pradėkime nuo pykčio valymo savo meile, gaunama iš Tėvo.
Tie, kurie dar negali melstis savai žodžiais, aš parašiau Tėvo garbinimo maldą ir prašymų maldą temoje - Jėzus Kristus KALBU JUMS ŠIANDIEN VĖL apreiškimo knyga... - dėl to atsiverskite ją ir galite sausio 1d. 22val. ją skaityti, tačiau iki tol vertėtų šią maldą suprasti tiek, kad kiekvienas jos žodis jums taptų SAVAS, KAD JĮ PAJAUSTŲ JŪSŲ ATVERTA SIELA, NES MALDOJE REIKALINGAS JŪSŲ NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS, O NE JOS GARSINIS PERSKAITYMAS.
O po ateinančio pirmadienio jus kviečiu į bendrą maldą KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 22 VAL. LIETUVOS LAIKU, NESVARBU KUR JŪS BŪTUMĖTE. Mūsų dvasiniam ryšiui jokie atstumai neegzistuoja. Svarbu, kad mūsų būtų nuoširdus dvasinis atsivėrimas, tada mes patirsime ir REALŲ DVASINĮ RYŠĮ PER TĖVĄ. O tada ir patys pajausite, kokia tai nuostabi GYVO RYŠIO SU GYVUOJU TĖVU IR TARPUSAVYJE DVASINĖ JUNGTIS. JŪS PATIRSITE SAVYJE NUOSTABIĄ, NEPAKARTOJAMĄ RAMYBĘ. IR TOS RAMYBĖS BŪSENOJE JŪSŲ MEILĖS VIRPESIAI IR PASKLIS PO VISĄ LIETUVĄ, PO VISUS MIESTUS, MIESTELIUS, KAIMUS, IR VIENKIEMIUS. JIE IŠSIVERŠ IŠ LIETUVOS IR APIMS VISĄ PLANETĄ, IŠSIVERŠ IR IŠ JOS IR PASKLIS PO VISĄ KŪRINIJĄ.
Už ką norėtumėte melstis bendroje maldoje, kad labiau nušvistų Tėvo šviesa mūsų šalyje ir visame pasaulyje, jūs galite pasiūlyti ir patys. Tada aš jums parašysiu kitų maldų, tiems, kurie taip pat galėtų jomis pasinaudodami, įsijungti į bendrą maldą, kol įpras patys atsiverti ir pati siela ir jiems pradės diktuoti maldos žodžius.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-30 18:36:20
Komentarai
Tavo užuominą supratau,Jonai tas ir yra , kad reikia skaityti, kad pamatytum , kad Jėzus nebuvo siunčiamas į mirtį nei dėl karjeros nei dėl dar kitų nebūtų dalykų.rimantas ( Kaunas)
2007-03-30 13:03:47
Rimantai, copy-paste mes visi mokam. Ką pats pasakysi?
Jonas
2007-03-30 12:05:20
Ar siūstum Jonai savo vieną iš vaikų į mirtį, kad kiti tavo vaikai šitaip užsitarnautų tavo palankumą jiems ar dar didenę meilę.
rimantas ( Kaunas )
2007-03-30 12:48:10
"Barbariška idėja nuraminti supykusį Dievą, palenkti į savo pusę įsižeidusį Viešpatį, laimėti Dievybės palankumą aukomis, atgailavimu, ir net kraujo praliejimu, reiškia tokią religiją, kuri yra visiškai naivi ir primityvi, tokią filosofiją, kuri nėra verta mokslo ir tiesos apšviesto amžiaus. Tokie tikėjimai yra iš viso bjaurūs toms dangiškosioms būtybėms ir tiems dieviškiesiems valdovams, kurie tarnauja ir valdo visatose. Dievui tai yra įžeidimas tikėti, manyti, ir mokyti, jog turi būti pralietas nekaltas kraujas tam, kad būtų laimėtas jo palankumas arba kad būtų į šalį nukreiptas išgalvotas dieviškasis įniršis.
Hebrajai tikėjo, jog “be kraujo praliejimo negali būti nuodėmės atleidimo.” Jie neišsivadavo iš senos ir pagoniškos minties, jog Dievų negalima nuraminti kaip nors kitaip, tiktai kraujo vaizdiniu, nors Mozė iš tikrųjų žengė didžiulį žingsnį į priekį, uždraudęs aukoti žmogų, ir, savo pasekėjų vaikiškai naivių beduinų primityviame prote, žmogiškąją auką pakeitė ritualiniu gyvulių aukojimu.
Rojaus Sūnaus savęs padovanojimas jūsų pasaulyje buvo neatskiriamas nuo tos padėties, kada užbaigiamas planetinis amžius; šis savęs padovanojimas buvo neišvengiamas, ir jis nebuvo reikalingas tam, jog būtų laimėtas Dievo palankumas. Šitas savęs padovanojimas taip pat pasirodo, jog buvo Sūnaus Kūrėjo paskutinis asmeninis veiksmas per ilgą jaudinantį patyrimą, kurio metu užsitarnaujama patirtinė aukščiausioji valdžia savojoje visatoje. Kokia Dievo begalinio charakterio parodija! šitas mokymas, kad jo tėviškos širdies, nepaprastai atšiauriai šaltos ir kietos, nesujaudino jo tvarinių nelaimės ir skausmai, kad savo švelnaus gailestingumo jis nepaskleidė tol, kol nepamatė savo nekalto Sūnaus kraujuojančio ir mirštančio ant Kalvarijos kryžiaus!" (60)
rimantas ( Kaunas )
2007-03-30 09:21:24
Jonai
Peraskaiciau tavo komentara man, taip pat ir tavo komentara Algimantui ir is tikruju noreciau sutikti su tavo mintimis. Manau kad jei mes mylime zmogu, tai turetume ne versti ji elgtis kaip mes manome kad yra teisinga, o elgtis taip kad padetume tam zmogui taip, kad jam butu geriau. Musu motyvas turetu buti noras tam zmogui palengvinti jo kasdiene nasta, o ne patraukti ji i savo puse. Taciau yra lengva kalbeti apie kitus ir jiems patarineti. Is tikruju manau, kad zmogui atsidurusiam sunkioje gyvenimo padetyje labiau yra reikalingi ne patarimai, o palaikymas, pagalba ir uztarimas. Jei mes Jonai Algimantui negalime kuo padeti sioje situacijoje, tai gal nors prasykime Dievo kad jam padetu. As tai tikrai siandien sukalbesiu malda uz Algimanta.
Valdas
2007-03-29 20:48:23
Valdai, tu kaip tik labai vietoje papildei mano komentarą Algimantui dėl šeimos. Kažkaip su žmogaus prigimtim taip yra - "viskas griūva" (jei ne vienoje, tai kitoje vietoje) tarsi savaime, nieko nedarant, o norint kad nesugriūtų reikia specialių pastangų. Gal tai ir yra ta dvilypė žmogaus prigimtis, paveikta nuodėmės. Žmogui neišvengiamai reikia su ja (nuodėme, blogąja prigimtimi) kovoti ir ją įveikti. Nes kitaip jei ne vienur, tai kitur sugrius. Savaime, be pasiaukojimo ir kovos su savo ego, nesigauna net ir įtikėjus.
Jonas
2007-03-29 19:46:22
Tai kad tas "viskas griūva" - juk jūsų paties ankstesnių veiksmų bei mąstymo būdo rezultatas. Visiškas sugriuvimas jus tik paskatino pakeisti mąstymą ir pradėti kitaip elgtis.
Valdui
2007-03-29 18:24:45
Neismeldete manau todel, kad jums greiciausiai dar nera teke patirti situacijos, kai nuo jusu niekas nepriklauso, kai viskas griuna ir jus esate bejegis ka pakeisti. Greiciausiai jums dar nera teke buti tokioje situacijoje kai ir pagalbos is ko nors negalite tiketis. Duok Dieve kad jums ir netektu pamatyti tokiu situaciju. Manau kad zmogus tol jauciasi esas situacijos valdovas, kol neatsitinka kas nors bloga. Kai atsitinka kas negero ir nuo zmogaus situacija nebepriklauso, tai zmogus paprastai yra visiskai pasimetes. Malda is tiesu labai ramina zmogu tokioje situacijoje. Bet salia ramybes suteikimo zmogui, Dievas veikia ne tik zmogaus viduje, veikia ne tik zmogaus emocijas, bet veikia ir isoreje, pakreipdamas ivykiu eiga.
Valdas
2007-03-29 18:08:41
O man viskas vyksta irgi taip, kaip aš noriu ir siekiu. Tik kad niekados gyvenime niekam nesimeldžiau. Todėl ir manau, kad ar melsiesi, ar nesimelsi, bus tas pats, nes Kūrėjui/Nekūrėjui yra visiškai vienodai, ar tie aguonos grūdeliai jį garbins, ar ne. Ir todėl lažinuosi, kad po mirties VISŲ LAUKIA TAS PATS - arba tolesnis "sielinis" gyvenimas, arba tik kirminėlių pamaitinimas.
Kita vertus, meldimasis nervus apramina, kai kam spaudimas susinormalizuoja. :)))
Valdui
2007-03-29 17:56:35
Rasete:
"Biblijoje nėra Kristaus."
Ka tuo norite pasakyti. Kaip Biblijoje nera Kristaus, jei joje yra uzrasyti jo zodziai?
***
"Kuo šie įvykiai buvo stebuklingi?Kodėl įsitikinęs,kad juos padarė dievas? Jeigu knygoje aprašytas vienas teisingas įvykis pasitvirtins tavo gyvenime,tai bus pagrindas tikėti viskuo kas rašome toje knygoje?"
Esu isitikines, kad siuos ivykius padare Dievas, nes as meldziau Dievo kad man padetu sunkiais momentais. Sie ivykiai butent ir ivykdavo neuzilgo nuo mano prasymo. Ir visada ivykiai pakrypdavo taip, kad man padedavo gyvenime tuo metu kai as del dideliu gyvenimo sunkumu jau nezinojau kas begaletu man padeti. Jei as prasau Dievo kad kas ivyktu ir tai ivyksta, tai as ir manau kad Dievas man padeda. Jei tai butu ivyke viena ar du kartus, tai butu galima traktuoti kaip atsitiktinuma, kaip sutapima tarp prasymo ir ivykio kuris patenkina si prasyma (taip ir traktuodavau). Taciau kai tai kartojasi nuolat, tai manau jau yra desningumas. Todel ir sakau kad jei zmogus ko praso Dievo, ta dazniausiai ir gauna. Tas pat parasyta ir Biblijoje.
Valdas
2007-03-29 17:43:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]