Forumas: temos peržiūra
Kvietimas bendrai nuoširdžiai maldai 2007m. sausio 1d.22val. Ir tokiai bendrai maldai kviečiu susiburti KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ tuo pačiu laiku.
Kviečiu jus prisijungti prie manęs, kad galėtume kolektyvinėje maldoje 2007 metų sausio 1 dieną 22 valandą savais žodžiais pasimelsti už tuos, kurie yra pilni pykčio, pagiežos, paniekos, keršto, pavydo, pasimelsti už juos, kad mūsų atsivėrusių sielų meilės virpesiai paliestų jų dar nepabudusias sielas, kurios dar nepatyrė Tėvo meilės, nes tų žmonių savasis gyvulinis ego neleidžia išsivaduoti jų dieviškajam - sielos - ego, kurio viduje viešpatautų Tėvo meilė, tiesa, gėris, gailestingumas, tarnavimas, grožis.
Čia tik paskelbiu savo kvietimą jums atskira tema, kad nepradingtų tarp kitų pasisakymų, tačiau apie tai aš šiandien parašiau kitoje temoje, reaguodamas į vieno mūsų Forumo dalyvio pyktį, kuris ir pasufleravo man išeitį iš dabartinės tokios tamsos situacijos - pradėti bendras maldas.
Todėl pradėkime nuo pykčio valymo savo meile, gaunama iš Tėvo.
Tie, kurie dar negali melstis savai žodžiais, aš parašiau Tėvo garbinimo maldą ir prašymų maldą temoje - Jėzus Kristus KALBU JUMS ŠIANDIEN VĖL apreiškimo knyga... - dėl to atsiverskite ją ir galite sausio 1d. 22val. ją skaityti, tačiau iki tol vertėtų šią maldą suprasti tiek, kad kiekvienas jos žodis jums taptų SAVAS, KAD JĮ PAJAUSTŲ JŪSŲ ATVERTA SIELA, NES MALDOJE REIKALINGAS JŪSŲ NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS, O NE JOS GARSINIS PERSKAITYMAS.
O po ateinančio pirmadienio jus kviečiu į bendrą maldą KIEKVIENĄ PIRMADIENĮ 22 VAL. LIETUVOS LAIKU, NESVARBU KUR JŪS BŪTUMĖTE. Mūsų dvasiniam ryšiui jokie atstumai neegzistuoja. Svarbu, kad mūsų būtų nuoširdus dvasinis atsivėrimas, tada mes patirsime ir REALŲ DVASINĮ RYŠĮ PER TĖVĄ. O tada ir patys pajausite, kokia tai nuostabi GYVO RYŠIO SU GYVUOJU TĖVU IR TARPUSAVYJE DVASINĖ JUNGTIS. JŪS PATIRSITE SAVYJE NUOSTABIĄ, NEPAKARTOJAMĄ RAMYBĘ. IR TOS RAMYBĖS BŪSENOJE JŪSŲ MEILĖS VIRPESIAI IR PASKLIS PO VISĄ LIETUVĄ, PO VISUS MIESTUS, MIESTELIUS, KAIMUS, IR VIENKIEMIUS. JIE IŠSIVERŠ IŠ LIETUVOS IR APIMS VISĄ PLANETĄ, IŠSIVERŠ IR IŠ JOS IR PASKLIS PO VISĄ KŪRINIJĄ.
Už ką norėtumėte melstis bendroje maldoje, kad labiau nušvistų Tėvo šviesa mūsų šalyje ir visame pasaulyje, jūs galite pasiūlyti ir patys. Tada aš jums parašysiu kitų maldų, tiems, kurie taip pat galėtų jomis pasinaudodami, įsijungti į bendrą maldą, kol įpras patys atsiverti ir pati siela ir jiems pradės diktuoti maldos žodžius.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2006-12-30 18:36:20
Komentarai
Valdas: "Nesuprantu zmones, is kur jus visi istraukete, kad krikscionys stengiasi nenusikalsti del bausmes baimes?"Manau žmonės kurie save sieja su krikščionybe yra dvilypiai minimum. Ir pas kiekvieną žmogų yra skirtingai ar jis iš baimės ar iš neaišku ar sąmoningai suvokto gėrio siekimo elgiasi teisingai.
Bet kiek suprantu Krikščionybė kalba apie pragarą, ir tuo gąsdina žmones, kad jie turi laikytis įsakymų. Bet noriu pastebėti kad kažkodėl visi galvoja tik apie dešimt dievo įsakymų, o kodėl niekas nekalba apie SVARBIAUSIĄ ĮSAKYMĄ: Mylėk Dievą visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis, mylėk kiekvieną žmogų taip kaip save patį. Manau tai didžiausia tiesa išlikusi iš Jėzaus mokymų.
Prisimenu save jaunystėje, ir tą jausmą kodėl turiu laikytis įsakymų. Priežastis buvo "Nes taip parašyta" "Taip liepta", ir noras įtikti Dievui, ar jo "tarpininkams". Ir dabar savyje jaučiu troškulį teisybės, teisingumo, tiesos. Bet kiekvienu atveju manau galima pasikliauti tik žmogaus vidumi, galima įrodinėti Dievo buvimą pvz visokiais būdais, bet reikia tik to žmogaus nuoširdaus noro suprasti, ieškoti ir jis gali tai geriau suprasti. Kaip skaičiau Dao išminties knygoje, kad senieji mokytojai vesdavo mokinius per gamtą ir nesakydavo "Va kokia graži gamta, kokia ji nuostabi", jie tylėdavo ir pasitikėdavo mokinių vidumi, kad jie turi akis, ir ne tik materialias akis.
Vaidas
2007-03-22 10:19:32
Laba diena Petrai
Jus esate skaites Sv. Rasta, ir manau neblogai zinote kas jame yra rasoma. Taigi as noriu paklausti ar yra Sv Raste bent maziausias Kristaus (ar jo mokiniu) mokymas, kuriuo remiantis galima butu tvirtinti, kad visi krikscionys yra mokomi netiketi Dievu, ar yra rasoma, kad uztenka atlikti rituala (pvz dalyvauti Baznycios procesijoje)? Kuo remiantis yra tvirtinam kad krikscionys nezino kaip reikia "teisingai" tiketiti Dievu? Pasakysiu jums Petrai, kad jei taip yra tvirtinama be jokiu rimtu argumentu, tai svelniai tariant tai yra netiesa.
Valdas
2007-03-22 10:11:01
Gerbiamas , Valdai,Šv. Raštas per daug šimtmeečių yra dogmomis ir komentarais apaugęs milžiniškos apimties kūrinys. Kiekviena krikščioniška religija ar sekta jį komentuoja pagal savo religinę išmonę. Pav. hebrajai yra net sukūrę ištisą mokslą - Kabalą. Ir jeigu paimsi du žmones iš skirtingų bažnyčių, tai ir skirtingai bet kokią Šv. rašto vieta jie pakomentuos. Urantijos knyga yra naujas apreiškimas ir dar nespėjęs apaugti milijoniniais komentarais, todėl čia viskas yra aiškiau negu aišku. Skaitant Urantijos knygą , kaip ir bet kokį religinį-filosofinį kūrinį ,reikia daug dėmesio skirti ir koncentruoti mintį ,o iš Urantijos knygos tą suvokimo mintis sunkokai išlenda iš ilgo, pagal anglišką stilių, parašyto sakinio.
petras
2007-03-22 09:46:58
Rasote:
"Persiskaityk dar kartą dievo įsakymą ir, jei netingi,čia pacituok.Aptarsim tas baimes, drąsusis krikščioni . :)"
Prasote pacituoti ka nors is Biblijos. Noreciau pasakyti kad Biblijoje yra daug ivairiu mokymu, Biblija yra gana stora knyga. Nezinau kuria tiksliai vieta noretumete kad pacituociau. Kaip suprantu is jusu komentaro, esate gerai susipazines su Biblija, todel noreciau as jusu paklausti. Man tikrai butu idomu suzinoti, kurioje konkreciai Biblijos vietoje Kristus (ar jo mokiniai) moko tokiu dalyku, kaip tvirtina Algimantas. Kurioje tiksliai Sv. Rasto vietoje yra mokoma myleti tik savo tikejimo zmones, o nekesti kitokiu paziuru zmoniu? Kurioje tiksliai vietoje Sv Rasto vietoje yra mokoma, kad uztenka atlikti rituala ir zmogaus siela bus isgelbeta? Kurioje tiksliai Sv Rasto vietoje yra mokoma kad nera reikalo tiketi Dievu? Kiek esu skaites Kristaus (ar jo mokiniu) zodzius panasiu tvirtinimu nesu aptikes, todel manau kad jie yra visiskai "lauzti is pirsto". Ir atvirksciai - priesingu mokymu yra labai daug.
Valdas
2007-03-22 09:18:01
Persiskaityk dar kartą dievo įsakymą ir, jei netingi,čia pacituok.Aptarsim tas baimes, drąsusis krikščioni . :)
Valdui
2007-03-22 06:39:13
Rimantai, rasai:
"Ir negers jis ne dėl savo valios pastangų ar draudžiančiu pasaulietinių ar religinių įstatymų tiesiog jam tai yra natūralu kaip kviepuoti.Įtikėjimas tai didžiulis charakterio ir gyvenimo būdo virsmas."
Nesuprantu zmones, is kur jus visi istraukete, kad krikscionys stengiasi nenusikalsti del bausmes baimes? Taip tvirtina Algimantas ir man yra panasu, kad taip imate manyti visi del dazno sio posakio kartojimo. Panasiai kaip per TV reklama nuolat, pastoviai ir ikyriai kartojant viena posaki, zmones ima juo neabejoti ir net neklausti saves ar tai yra tiesa. Noreciau Rimantai paklausti taves, kodel butent tu manai, kad visi krikscionys stengiasi nenusikalsti del bausmes baimes? Ar turi tam kokiu argumentu, ar tai sakai labai nesigilindamas, paprasciausiai perteikdamas kitu suformuota stereotipa? Krikscionys manau remiasi Kristaus mokslu, kuris yra uzrasytas Biblijoje. Biblijoje yra rasoma, kad zmogus bus isgelbetas del tikejimo. Pabreziu - ne del baimes, ne del ritualu ar istatymu vykdymo, bet del tikejimo. Siais zodziais remiasi visi krikscionys ir stengiasi jais vadovautis gyvenime. Krikscionys gyvenime nuolat iesko Dievo artumo, tai yra diametreliai priesinga tam kas parasyta siame komentare.
Valdas
2007-03-21 17:05:12
Įtikėjimas tai gyvenimas meile tiesa gėriu gožiu gailestingumu. Tai pačiam būnant visu šituo jau šitam materialiam kūne. Ir giliai įtikėjęs niekuomet nebus girtas ko pasekoje ir nesukels avarijos. Ir negers jis ne dėl savo valios pastangų ar draudžiančiu pasaulietinių ar religinių įstatymų tiesiog jam tai yra natūralu kaip kviepuoti.Įtikėjimas tai didžiulis charakterio ir gyvenimo būdo virsmas.Tai gyvenimas vieninteliu kurinijoje meilės įstatymu ne jo lakymasis bet gyvenimas juo juo buvimas pačiam.Lygiai taip ir visuose kituose kasdienėse situacijose.Ir į roju pateks abu ne iš karto tai ilgas kelias. Bet vaikas iš mirties miego bus pažadintas tuomet kaip bus pažadintas kažkuris iš jo tėvų. Įtikėjimo ir tikėjimo tema yra forume ji eina ir per visą Urantijos knygą. O įtikėjimo kelią mums ir parodė Jėzus ir jį pasiekti gali kiekvienas iš mūsų.
rimantas ( Kaunas )
2007-03-21 15:17:33
Avarijoje žūsta ją sukėlęs girtas giliai įtikėjęs vairuotojas, ir dar nieko nesuprantantis apie tikėjimą vaikas. Kuris iš jų pateks į rojų?
Ir dar. Autobuse - suprantu. Tik įšoko, tuoj klest ant sėdynės kokiai nėščiai moteriai prieš nosį, ta lieka stovėti. Va čia - tikrai gyvuliški asmeniniai interesai. Bet kaip stovint eilėje Maksimoje galima aukščiau iškelti kieno nors interesus - savo, pardavėjos, stovinčų priešais ar už tavęs? Arba vairuojant? Jeigu pats nesilaikysi taisyklių, tai lygiai taip pat gali patekti į avariją, kaip ir tas, kuriam, tarkime, prieš nosį, užlindai.
Keli klausimai
2007-03-21 14:44:17
Miela Irena, tu labai teisingai pati ir atsakei į savo pateiktus klausimus. Patekimas į Tėvo šeimą eina tiktai per ĮTIKĖJIMĄ, O NE PER GERUS DARBUS BE ĮTIKĖJIMO.
Gali tikrai būti labai gerų žmonių, sakykim daktarų, mokslininkų, kuire labai sąžiningai ir giliai žvelgia į pareigas darbe, šeimoje, visuomenėje, bet viską matuoja vien tik DABARTINIO MOKSLO TARIAMU TEISINGUMU, KURIAME DIEVUI VIETOS NĖRA.
Įtikėjus žmogus ne tik gauna PRISIKĖLIMĄ PO MATERIALIOS MIRTIES, BET TAIP PAT IR ŽINO, KAD JO VISŲ GERŲ DARBŲ MOTYVAI YRA IŠ TĖVO DVASIOS, NE IŠ JO GYVULINIO AŠ, KURIS VISADA STENGIASI SAVO INTERESUS IŠKELTI PIRMIAU KITŲ. Tiesiog patys stebėkite save, kiek jūs asmeniškai savo pačių interesus iškeliate aukščiau už kitų kasidenėse situacijose, net autobuse, eilėje, vairuojant automobilį, ir kiek jūs priešingai, visur elgiatės vienodai iškeldami pirmiau kitų interesus, ne savo. Tai jums patiems pasitikrinimui lakmuso popierėlis, kiek jūsų viduje yra dieviškumo ir kiek gyvuliškumo.
Prisikėlimui reikalingas ne gerų darbų darymas, bet APSISPRENDIMAS VYKDTYTI TĖVO VALIĄ, KURIĄ SUDARO TIK GERI DARBAI VISUMOS LABUI. O ši9toks apsisprendimas visada ateina iš VIDAUS. Ir jis sudaro PIRMINĮ ĮTIKĖJIMO ŽINGSNĮ, NES ĮTIKĖJIMAS, KAIP IR DVASINGUMAS VISĄ LAIKĄ AUGA, PRIKLAUSOMAI NUO VIDINIO GYVO RYŠIO SU TĖVU, GYVENANČIU MŪSŲ, KIEKVIENO, VIDUEJ PER SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ.
Įtikėjimas geriems darbams suteikia sielos sparnus ir augina to geradario charakterį atlygindamas jam adr artimesniu bendravimu su Tėvu ir iš Tėvo PASIIMAMA JAU SUTEIKTA PALAIMA UŽ TARNAVIMĄ IŠ MEILĖS TĖVUI, KURI IR PAJAUČIAMA PER ĮTIKĖJIMĄ.
geri darbai, daromi be ĮTIKĖJIMO, tai vis tiek yra sielos jaučiamas vedimas iš vidaus, tik dar nepriėmus sprendimo atsrasti Tėvą savyje, vykdyti JO VALIĄ, dar klaidžiojant klystkeliuose, net ir neigiant poties prisikėlimo egzistavimą. Tai dėl ko gi Tėvas turėtų suteikti prisikėlimą tuoj pat tiems, kurie jo net neieško? O kada planetoje, kurioje ir gyveno toks neįtikėjęs gerus darbus daręs mirtingasis yra skelbiama arba nauja dieviškoji tvarka, atvykus atitinkamo rango Tėvo Sūnui, ar kada skelbiamas tūkstanmetis pažadinimas pagal sąrašą, tada tokiam miritngajam suteikiama tarsi "prailginta" galimybė galutiniai apsispręsti dėl tolimesnio savojo dvasinio augimo. Jam dar teks pasakyti GALUTINĮ "taip" ar "ne" Tėvo atžvilgiu. Ir jo valia bet kokiu atveju bus PATENKINTA, NES LAISVA VALIA YRA AUKŠČIAU UŽ VISKĄ, NES JI YRA IŠ TĖVO VISOJE KŪRINIJOJE.
O KIEKVIENO TAPATYBĖ, TAI YRA NE SUSITAPATINIMAS SU MINTIES DERINTOJU, O KIEKVIENO ASMENS SAVASTIS, KAIP JI SU VISU ASMENYBĖS POTENCIALU YRA TĖVO PADOVANOTA KIEKIVENAM MIRITNGAJAM, SIELAI, AR DVASIAI, TURINČIAI ASMENYBĖS STATUSĄ. Kadangi mes galime su Minties Derintoju susilieti tiek anksčiau, tike vėliau, priklausomai nuo mūsų asmeninio dvasinio lygio, tai nesvarbu, ar būsime su Derintoju susileję, ar ne, vis tiek mes išlaikysime tą pačią savo tapatybę. Tapatybė, tai mūsų asmenybės toji kitiems matoma dalis, pagal kurią kiti mus ir sutapatina sui mūsų asmenybe. Sakykime, mokykloje ir dabar mūsų amžius pasikeitė, išvaizda, charakteris, patyrimas, pažinimas vienų daugiau, kitų mažiau pasikeitė, tačiau mūsų TAPATYBĖ VIS TIEK LIKO VIENA IR TA PATI ir mus vis tiek kiti anksčiau su mumis bendravę atpažins kaip tuos pačius asmenis, kuriuos pažinojo anksčiau, tačiau dabar susitiko vėl po ilgo nesimatymo. Galbūt tapatybė būtų arčiau INDIVIDUALUMO, pagal kurį mus gal;i pažinti kiti. Net ir pasiekę Rojų ir jau stovintys Tėvo akivaizdoje, jau sesniai seniai susileiją su savo Minties Derintoju, šito paties Tėvo dalele, mes vis tiek būsime išsaugoję savosios asmenybės tą pačią TAPATYBĘ, KOKIA YRA KIEKVIENO IŠ MŪSŲ IR ŠIANDIEN, tik ji bus įgijusi milžinišką išmintį ir patyrimą. Mes savo tapatybę būsiem net išplėtę savojo Minites Derintojo susilejimu su mūsų asmenybe į VINĄ ASMENYBĘ, NES MINTIES DERIOMNTOJAS YRA IKIASMENIS, JIS ASMENYBĖS NETURI NES YRA TĖVO ASMENYBĖS DALELĖ, SIEKIANTI ĮGYTI ASMENYBĘ SUSILIEJANT SU MIRTINGOJO ASMENYBE TAIP PAT TĖVO DOVANA. Būten dėl to mes ir galėsime susilieti į vieną asmenybę su savo Minties Derintoju, nes abu esame iš vieno šaltinio - mūsų asmenybė ir Minties Derintojas kaip asmenybės Šaltinio - Tėvo - dalelė. Ir šituo susiliejimu savo tą pačią tapatybę mes išplėsime, kaip ir patyrimą, tuo tarpu savosios asmenybės mes nepekeisime nė per nago juodymą, nes ją mums su visu amžinybės potencialu padovanojo Tėvas. Dėl to, kiek belėsime savo tapatybę, vis tiek, per visą amžinyubę būsime tas pats DABARTINIS AŠ.
O susitapatinimas su Tėvo valios vykdymu tai labai plati tema. Dėl to vertėtų apei tai kalbėti atskiroje temoje. O dabar tik pasakysiu, kad tėvo valis vykdymas - tai yra gyvenimas remiantis sielos balsu, kuris yra vidinis tikrosios mūsų tapatybės balsas, kurį ir vysto Minties Derintojas. Kadangi kiekvienam yra savas dvasinis lygis, tai ir Tėvo valios vykdymas yra kiekivenam asmneninis. Ir kas vienam bus Tėvo valis vykdymas, kitas tai bus dar nepasiekiama svajonė, ir atvirkščiai, tam, kuris jau giliai įžengė į Tėvo kelią, tai mažesnis žingsnis, net ir gėrio kryptimi nebebus Tėvo valios vykdymas, nors kitiems ir šis mažesnis žingsnis atrodis kaip nepasiekiama viršūnė. Tačiau vertėtų apie tai išsamiai kalbėti atskiroje temoje.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-21 14:22:18
Panorau pasidalinti savo išgyvenimu būtent tokiu: "Ką man
asmeniškai davė kovo 19 dienos kolektyvinė malda už mūsų
visų didesne "IŠMINTI"?
Po maldos,rytojaus diena sutikai gatvėje Astrą,kuri sakė
jaučianti didelį dvasinį pakylėjimą,nes taip pat dalyvavo
bendroje maldoje.Savo išgyvenimus pradėjau rašyti antrą valandą nakties,nes negalėjau užmigti.Mintyse dėliojosi
kažkokia mozaiką.
kaip ir daugelis iš jūsų,perskaičiusi įvairių, dvasine tema knygų,na,tokių,kaip N.D.Volšo"Pokalbiai su Dievu",
visas dalis apie Anastasiją,ir t.t.ir žinoma UK knygą,kuri
man darosi vis labiau suprantamesnė ir įdomesnė.Šią naktį
taip pat iškilo ir daug klausymų.Rašau visa tai į forumą
todel,kad norėčiau,gal būt Algimanto,komentaro,norėčiau
žinoti ar labai klystu savo sąmprotavime.
O galvoju taip.Tikėti Dievu yra viena,bet tam,kad mano tapatybė išliktų po mano kūno mirties,tam kad mano asmenybė būtų pažadinta tolimesnem morontiniam gyvenimui,
reikalingas įtikėjimas.Kas yra tapatybė?Galvoju,kad tai
susitapatinimas su Tėvu Dievu per JO Dvasios fragmentą ma-
nyjeMinties Derintoją.O ką tai reiškia,susitapatinimas su
Tėvo Dvasia?Ar tai reiškia susitapatinimas su Jo sąvybėmis
tokiomis,kaip atjauta,gailestingumas,meilė,teisingumas,būti
patarėju artymui savo susipainiojus,pakantumas,nuoširdumas
ir t.t.Siekimas vis dažniau ir dažniau šitokio susitapati-
nimo ar ir yra Tėvo valios vykdymas?
Stebint žmones pastebiu,kad yra tikrai dorų,nuoširdžių,
gailestingų,gerą darančių ir linkinčių žmonių,bet jie netiki Dievu.Norėčiau sužinoti,ar tokie žmones yra pažądinami po kūno mirties? Atrodytu,kad jie taip pat yra
susitapatine su kai kuriomis,Dieviškomis sąvybėmis.Ar čia,
vis del to reikalingas SĄMONINGAS atsigręžimas į Tėvą sa-
vyje?
Aš galvoju,kad tokios asmenybės,kurios žemiškame gyvenime
nėra įtikėjusios Į Tėvą,bet turi JO sąvybių t.y.jau turi savo tapatybę,būna žądinamos tada,kada planetoje,kurioje
gyveno,keičiasi Dieviškoji tvarka.Galvoju,kad jų miegas ga-
li užtrukti tūkstantmečius.Tai tik.
Su meilę
Irena
Šakiai
IRENA
2007-03-21 10:57:56
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.