Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Jėzus Kristus apie savo požiūrį į dabartinius mus praėjus 2000 metų nuo jo įsikūnijimo žmogiškuoju pavidalu.

Mylimas mūsų Jėzau, Sūnau Kūrėjau, prasidėjo 2007-ieji. Jau du tūkstančiai metų, kada mes žinome ir girdime Tavo vardą, kada Tave minime savo maldose. Kaip, mylimas Sūnau Kūrėjau, valdantis savo visatą, Tu matai, dabar, savo mažesnius sielos brolius ir seses po šitų dviejų tūkstančių metų, ar Tavo žvilgsnis irgi mato nuostabiai žėrinčius saliutus, kuriais žmonės pasitinka naujus metus, ar Tu matai mūsų džiaugsmą, ar jauti, kad mes esame linksmesni ir tvirtesni šitame, ir Tavo pasaulyje, kur Tu patyrei ir mūsų žmogiškojo gyvenimo skonį?
Jėzus Kristus:
Mano mylimas sielos broli, mano visi mylimi sielos broliai ir sesės, tie jūsų džiugesio pasireiškimai mane taip pat pasiekia, kada jūs tikrai džiaugiatės ir kada atveriate savo sielą man ir Tėvui. Tada jūsų sielos virpesių negali sulaikyti niekas.
Tačiau, kad tarp tokios gausos nuostabiai spalvingų fejerverkų, kurie per valandų valandas pažyra įvairiose jūsų planetos vietose, taip, kaip jūs įpratę Naujus metus pradėti pusiaunaktį, tai tarp tokių įvairiaspalvių ornamentų aš beveik nematau juos pranokstančių jūsų sielos laimės virpesių, kurie sklistų iš jūsų atsivėrusių sielų. Aš matau vien tik jūsų, matančių šituos fejerverkus, žibančių akių pasitenkinimą.
Jūs džiagiatės ne savo vidumi, bet tik labai dirbtinai sukeltu reginiu, kuris akimirkai jus atitraukia nuo jus užgulusių vidinių skausmų ir pergyvenimų. Per du tūkstnčius metų jūs neišsivadavote iš vidinio skausmo ir nerimo, kuris jus lydi visur, kur jūs bebūtumėte. O išorinės liepsnos, tai tik jūsų mėginimas pabėgti nuo šitų pačių savo problemų. Bet nuo jų pabėgti negalima fiziniu pavidalu. O jūs vis bėgate.
Dėl to matydamas jūsų išorinį džiaugsmą, aš nejaučiu jūsų sielų palaimos ir atsivėrimo vieni kitiems, kad jis jus suartintų kaip tikrus sielos brolius ir seseris. Štai kokia yra apgailėtina jūsų padėtis. Jūs nuo mano laikų, kada aš buvau tarp jūsų, savo sielos tiek neatvėrėte, kiek aš jusm suteikiau galimybių ją atverti. Tai dėl to jūs nuskriaudėte save, ir dabar patys turite daug neišspręstų problemų, kurios jus graužia, kaip pati ėdriausia rūgštis iš vidaus. Ir dėl to man labai skaudu, kad jūs mano jums suteiktomis priemonėmis sukurti Tėvo karalystę savo širdyje, taip ir nepasinaudojote, o dar daugiau susiskaldėte į atskirus pasaulio mažesnius lopinėlius su savo nuostatomis ir kas aš esu, ir kas aš buvau, ir kuo aš nesu, ir kuo nebuvau.
Ir toks jūsų neišmintingumas jus visus taip skaudžiai baudžia iš vidaus, kada užgęsta fejerverkų liepsnos, kada dangus vėl tamsus ir debesuotas, kada jums taip stinga saulės šviesos, tada jūs net nemėginate atrasti Tėvo jums viduje patalpintą GYVĄ ŠVIESĄ - JO PATIES DALELĘ.
Ir šitoji šviesa jus visus, ir kiekvieną, ir nuramintų ir suartintų tiek, kad jums nustotų skaudėti jūsų širdį, kada aplinkui tokia tamsa ir toks liūdesys, kada akys nebemato spalvingų fejerverkų reginio, o vidų vėl užgulą rūpesčiai ir vargai, kurie tik akimirką buvo nustumti šventinio įspūdžio.
Štai dėl ko šitie du tūkstančiai metų nuo mano buvimo tarp jūsų, ir kaip vieno iš jūsų, jums nesuteikė vidinės šviesos, tačiau jus išoriškai tiek atpalaidavo ir išlaisvino, kad jums šitoji išorinė laisvė dar labiau suvaržė jūsų vidinį ir tikrąjį Tėvo jums, kiekvienam, padovanotą dieviškąjį aš.
Mano tarnavimo žmogiškuoju pavidalu metu žmogus turėjo didžiulį Dievo baimės jausmą. Ir šitas jausmas neleido jam pajausti sielos vidinės palaimos ir ramybės kartu su manimi. Tačiau tų laikų žmogus, turėdamas tokią baimę, save tuo daug kuo suvaržė ir neleido sau tokių išorinių veiksmų, kurie galėjo sukelti dar didesnį skausmą ir jam pačiam, ir aplinkai.
Po dviejų tūkstančių metų jūs tokios baimės Dievui nebeturite. Ir tai labai gerai, bes Tėvą reikia vien tik mylėti, jo nereikia bijoti. Tačiau meilė pati savaime neateina. Jūs Tėvo meilę pajausti galite tik savo viduje. Ir tik tada meilė ištirpdo visą baimę. Dabar gi jūs visą savo žvilgsnį nukreipėte vien tik į materialų akį traukiantį spindesį, o vidines nuostatas visiškai palikote atitrauktas nuo savojo dabartinio aš, netikrojo aš. Dėl to jūs ir negalite be išorinių, akims ir kūnui, patiriamų malonumų, patys pajausti džiugesio akimirkų.
Mano laikais prieš du tūkstančius metų šitokio žmogaus vidinio susipriešinimo nebuvo, dėl to ir vidinis ir išorinis palaimos ir džiaugsmo pasireiškimas nebuvo tiek atitolintas vienas nuo kito. Jie nebuvo giluminiai ir susieti su atsidavimu Tėvui taip, kaip galėjo būti, tačiau, jie nebuvo ir taip supriešinti, kaip yra dabar tarp jūsų.
Šiandien jūs esate tikrai daug nelaimingesni negu jūsų sielos broliai ir sesės prieš du tūkstančius metų. O juk aš ir atėjau ir dėl to, kad jums visiems suteikčiau laimę, kada jūs atrandate Tėvą, gyvą Tėvą, ir atrandate savo viduje.
Dėl to sutikdami naujuosius metus arba švęsdami bet kokias šventes, nešvęskite jų nusigręžę nuo Tėvo. Pakvieskite Jį dalyvauti tarp jūsų. Jis ir taip dalyvauja, tačiau dalyvauja jums nekvietus, nes Jis negali būti kur nors kitur, kai Jis yra VISUR. Tačiau jūsų pakvietimas Tėvui yra didžiausia dovana, nes Jį pakviečate tik tada, kada šito trokšta jūsų siela.
Ir tada visos jūsų šventės turės ne tik išorinį džiugesio pasireiškimą jūsų meterialioms akims, bet ir vidinę palaimą jūsų sielai, jūsų tikrajam ir dieviškajam aš.
Nebijokit bendravimo su Tėvu, nesidrovėkite Jo pasikviesti. Nevenkite ryšio su Tėvu. Ieškokite Tėvo savyje ir bendraukite su Juo atradę Jį. Ir tada jūsų visos problemos ir kančios pavirs nuostabiu jūsų augimo ir vystymosi patyrimu, kuris jums teiks palaimą, ramybę, ir džiaugsmą, kad su Tėvu jūs galite visa tai įveikti.
Todėl šitokiu keliu ir eikite. Eikite drąsiai ir pasitikėdami Tėvu, nes Jis niekada jūsų neapleido ir neapleidžia. Ir neapleis. Tik jūsų įtikėjimo silpnumas neleidžia jums šito patirti.
Dėl to ir raginu jus visus - patirkite savo ryšį su Tėvu ir jūs pamatysite, kiek jūsų akims dar bus reikalingos išorinės fejerverkų liepsnos.
--------------
Ačiū Tau, mylimas Sūnau Kūrėjau, Jėzau, už Tavo suteikiamus pamokymus mūsų sieloms. Tebūnie pašlovintas Tėvas, suteikęs mums visiems Tave, Jėzau. Amen.
Algimantas
2007-01-01 08:57


Algimantas
2007-01-01 09:04:25

Komentarai

Seni, tavo teiginiai atskirti ir sudoroti, ir tu nesugebejai ju apginti, tai ko cia vel paistai? O tavo kaip asmens vieta - po sluota, ir nera ka slepti, kartais ir asmeniui reikia priminti, kad jis, nors ir atskirtas nuo savo teiginiu ir proto, vistiek lieka asmeniu, kuris galetu sugristi i prota. Nu, buckis, nabage!

sanitaras
2008-01-04 13:38:55



Mielieji, skaitykite tai, ką aš jums rašau ne savo uždaru ir labai apribotu protu, bet visa atsivėrusia TĖVUI širdimi-siela, ir tada jūsų aukštesnis - MORONTINIS - protas, kurį ir formuoja Tėvo dvasia, Minties Derintojas, kiekviename iš jūsų, pradės suvokti tai, ką aš jums ir rašau. Ir tą darau JŪSŲ - KIEKVIENO - LABUI, KAD TIK ŠVIESĖTUMĖTE IR AUGTUMĖTE SAVUOJU AŠ.
Na, o dabar, tie, kurie šito daryti NENORI, vėl žers savo vaikiškas replikas MANO ASMENS ATŽVILGIU, net nemėgindami NUO MANOJO ASMENS ATSKIRTI IR SUVOKTI, KĄ aš rašau. Jie ir toliau puls asmenį, bet ne TEIGINIUS.
TAIP IR VYKSTA DEGRADACIJA. BET KOKIOS VISUOMENĖS IR CIVILIZACIJOS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-01-04 12:11:58



vo algis duoda! Nu niekaip nepatikeciau, kad kazkam jis dar gali atrodyti sveikos nuovokos. Alio, ar yra tokiu?

paramedikas
2008-01-04 11:14:02



Tik vienas klausimas - kas, anot Algimanto, mane pasmerkė?

Jonas
2008-01-04 10:26:04



Čia jau ne temperatūrą reikia matuotis, o nežinau ką. Ištrauksiu iš konteksto nebesveiko žmogaus teiginius:
"Ir žinok, mane puola tikrai daug kas, ir DAUG METŲ, IR BŪTENT APIE TAI MAN TĖVAS JAU SENIAI SAKĖ, KAS IR KAIP BUS. Ir mane puls DAR DAUGIAU IR ARŠIAU, TOKIE, KAIP TU, kadangi tamsa be kovos savo nakties neužleis.
Tačiau DIENA ESU AŠ, NE TU.
Dėl to TU esi PASMERKTAS, kad pasitrauktum ir užleistum kelią ...". Žmogau, jaučiasi, kad tamstytei jau tikrai iki mental facilities nebetoli. Per smarkiai įsijautei.

Algimantui
2008-01-03 23:47:58



Mielas Jonai, tavo gero man norinti siela negali spinduliuoti man MEILĖS virpesių, nes tavo PROTAS ją yra pavergęs, o dėl to ir negali išreikšti man MEILĖS VIREPSIŲ, kaip ir visiems kitiems TAVO IR MANO sielos broliams urantams, kurie SAVO RUOŽTU ir tau, ir visiems kitiems, ir katalikams, ir protestantams, ir musulmonams, ir budistams, ir tiems patiems urantams ne tik juos išreiškia, bet juos SIUNČIA REALIAI SAVO MALDOSE.
Dėl to tavyje pilna cinizmo, pašaipų, pagiežos, kas žaloja tave patį iš vidaus.
Dėl to kviečiu TAVE į mūsų KASSAVAITINĘ pirmadienio maldą, šįkart už BENAMIUS, KURIE YRA NUSKRIAUSTI VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS, DĖL TO MES JIEMS GALIME PADĖTI KOL KAS TIK SAVO MEILE, KUIROS VIROPESIIA YRA REALŪS IR TIKRI. Ir jie būtini tiek jiems, tiek ir TAU, kad juos pradėtum patirti, ir tik tada pradėsi keistis į GERĄJĄ PUSĘ.
MANO SIELOS BROLI, MYLIMAS JONAI, KAIP IR VISI KITI MANO MYLIMI SIELOS BROLIAI IR SESĖS, AŠ JUMS TIESIOG AIŠKINU JUMS TIESĄ BET NIEKADA NIEKO NEUŽSIPUOLU. Ir tai, ką tu vadini mano užsipuolimu, tiesiog yra ir tavojo gilesnio požiūrio ir į patį save formavimas.
Tai, kad tu pritari panašiems tekstams, kad vartoji menkus žodžius, tai tik TAU PAČIAM leidžia pasitikrinti, kiek tavo siela yra pavergta tavojo gyvulinio ego, kada tavo dieviškasis aš, TĖVO padovanotasis aš su visu amžinuoju potencialu, trokšta ne ko nors daugiau, bet tik kalbėti tai, kas suteikia MEILĘ ir šviesą ir sustiprinimą tiek tau, tiek visiems NUOŠIRDIEMS TĖVO IEŠKANTIEMS JO VAIKAMS, TAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS.
Ir žinok, mane puola tikrai daug kas, ir DAUG METŲ, IR BŪTENT APIE TAI MAN TĖVAS JAU SENIAI SAKĖ, KAS IR KAIP BUS. Ir mane puls DAR DAUGIAU IR ARŠIAU, TOKIE, KAIP TU, kadangi tamsa be kovos savo nakties neužleis.
Tačiau DIENA ESU AŠ, NE TU.
Dėl to TU esi PASMERKTAS, kad pasitrauktum ir užleistum kelią TĖVO MEILEI IR ŠVIESAI, KURI SKINDA IŠ MANO MOKYMŲ, NES JIE YRA IŠ TĖVO, TODĖL YRA NESUSTABDOMI, NET JEIGU TĄ PADARYTI NORĖTŲ VISI BEVEIK SEPTYNI MILIJARDAI URANTIJOS SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ NENORINČIŲ GYVENTI MEILĖJE IR ŠVIESOJE ATVIRAI IR NUOŠIRDŽAI SU SAVYJE ATRASTU TĖVU.
TAČIAU Ir TU gali tapti TĖVO MEILĖS IR TIESOS LAIDININKU, jeigu tiktai šito nuoširdžiai trokštum ir nebijotum išlįsti iš sraigės kiauto, kad pamatytum dienos šviesą ir patirtum savyje atrasto Tėvo meilės virpesius, kurie imtų iš TAVĘS LIETIS VISIEMS SIELOS BROLIAMS IR SESMĖS. IR VISIEMS VIENODAI, net ir palyginus su tavo biologiniais vaikais, tu VISUS SAVO SIELOS BROLIUS MYLĖTUM VIENODA TĖVO MEILE.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile


Algimantas
2008-01-03 20:27:46



Su naujais metais, Algimantai. Matai, radioman irgi jau suprato. Be reikalo tu jį užsipuolei. Ir tavo baimės prikišinėjimo taktika yra labai menkavertė, Algi. Jei, kaip sakai, taisai paklaidas, tai verčiau taisyk save iš esmės, ir ne tik paklaidas, bet ir rimtas klaidas, ydas, nuodėmes ir visokį kitokį sh**. Jei tau įvairūs žmonės (tame tarpe ir visai nekrikščionys) ir užuominomis, ir tiesiai sako, kad mali sh**, tai patikėk tame yra teisybės, ir kur kas daugiau negu tau atrodo, mielas ir bailus sielos broli nuo virpesių aptirpusiom smegenim, tačiau nerimo vistiek neatsikratęs.
(tekstas nekuriems urantams gali pasirodyti piktokas, tačiau iš tikrųjų aš visai nepiktai. Kaip sakoma, būkim biedni bet teisingi)

Jonas
2008-01-03 18:54:54



dede Algimantai, ar pasimatavai temperatura?

medikas
2008-01-03 18:43:47



..seip sitie 'retransliavimai' is aukstesniu matavimu priklauso ir nuo imtuvo, bei isoriniu trikdziu, tode nerejkia visko priimti uz gryna tiesa.
labai jau nelogiska butu jezaus samonei malt toki sh** ;]
Skleiskim aukstas vibracijas, ir nebutina pastoviai primint apei kita puse ;}
ir klysta visi, net ir ten, 'danguj', kitaip cia nebutu musu ;}

radioman
2008-01-02 21:30:54



Mano mielas,tu esi ir teisus, ir neteisus. Paklaidos visur egzistuoja, net ir tarp sielų ir dvasių. Būtent dėl to man TĖVAS nuolat kartoja, kad su Juo bendraučiau DAUGIAU, TIK PER DIDESNĮ BENDRAVIMĄ protas vis labiau pripras prie aukštesnio dažnio virpesių ir iš Tėvo perduodamus mokymus priims su didesniu pasitikėjimu JUO - TĖVU ir su mažesnėmis paklaidokmis iš SAVO pasąmonės.
Ir kitokio paklaidų ištaisymo kelio nėra.
Nori taisyk, nori netaisyk, tai asmeninis reikalas. Aš taisau ir džiaugiuosi, kad man net ir mintyse jau seniai nebeliko tokių žodžių, kokius vartoji tu, mano mielas ir bailus anonimiškasis sielos broli.
O ko gi tu NET bijaisi SAVO VARDO, kai pats TĖVAS yra su TAVIMI, ir net TAVYJE, ko toks nepatenkintas geromis ir šviesiomis mintimis, kurias perskaitai mūsų svetainėje, kad tuoj puoli jas TERŠTI, o ne TAIKYTI SAVO gyvenime? Tu jų DAR NESUPRANTI, DĖL TO JOS TAVO RPOTĄ ERZINA IR JIS PUOLA IEŠKOTI PRIEKABIŲ.
Tai tik rodo tavo NERIMĄ IR PASIMETIMĄ, o juk būtent tokie MOKYMAI NURAMINA SIELĄ, TIK ATVERK JĄ.
Tačiau jeigu nori GILUMINĖS ir NUOLATINĖS ramybės, jeigu nori TVIRTO pagrindo, tuomet atrask TĖVĄ SAVYJE. Ir tada pats patirsi, kad mano žodžiai yra TIESA, NES JIE YRA IŠ TĖVO SKIRTI TAVO NERIMĄ TIRPINTI, KAIP JĮ JAU SIENIAI TIRPDO PATS TĖVAS SAVO MEILĖS VIRPESIAIS, PASKLEISTAIS PER SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ, TAVO VIDUJE. Tik tų jų nejauti, dėl to ir esi pilnas ambicijų, o nuoširdumo taip ir NETURI, KOL KAS.
O tik per NUOŠIRDUMĄ gali atrasti kelią pas TĖVĄ, ESANTĮ TAVYJE.
Štai tau ir pats pirmasis žingsnelis šiais metais, tik nebijok jį žengti - tapk nuoširdus PATS SAU.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2008-01-03 10:27:44




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal