Forumas: temos peržiūra
Jėzus Kristus apie savo požiūrį į dabartinius mus praėjus 2000 metų nuo jo įsikūnijimo žmogiškuoju pavidalu.
Mylimas mūsų Jėzau, Sūnau Kūrėjau, prasidėjo 2007-ieji. Jau du tūkstančiai metų, kada mes žinome ir girdime Tavo vardą, kada Tave minime savo maldose. Kaip, mylimas Sūnau Kūrėjau, valdantis savo visatą, Tu matai, dabar, savo mažesnius sielos brolius ir seses po šitų dviejų tūkstančių metų, ar Tavo žvilgsnis irgi mato nuostabiai žėrinčius saliutus, kuriais žmonės pasitinka naujus metus, ar Tu matai mūsų džiaugsmą, ar jauti, kad mes esame linksmesni ir tvirtesni šitame, ir Tavo pasaulyje, kur Tu patyrei ir mūsų žmogiškojo gyvenimo skonį?
Jėzus Kristus:
Mano mylimas sielos broli, mano visi mylimi sielos broliai ir sesės, tie jūsų džiugesio pasireiškimai mane taip pat pasiekia, kada jūs tikrai džiaugiatės ir kada atveriate savo sielą man ir Tėvui. Tada jūsų sielos virpesių negali sulaikyti niekas.
Tačiau, kad tarp tokios gausos nuostabiai spalvingų fejerverkų, kurie per valandų valandas pažyra įvairiose jūsų planetos vietose, taip, kaip jūs įpratę Naujus metus pradėti pusiaunaktį, tai tarp tokių įvairiaspalvių ornamentų aš beveik nematau juos pranokstančių jūsų sielos laimės virpesių, kurie sklistų iš jūsų atsivėrusių sielų. Aš matau vien tik jūsų, matančių šituos fejerverkus, žibančių akių pasitenkinimą.
Jūs džiagiatės ne savo vidumi, bet tik labai dirbtinai sukeltu reginiu, kuris akimirkai jus atitraukia nuo jus užgulusių vidinių skausmų ir pergyvenimų. Per du tūkstnčius metų jūs neišsivadavote iš vidinio skausmo ir nerimo, kuris jus lydi visur, kur jūs bebūtumėte. O išorinės liepsnos, tai tik jūsų mėginimas pabėgti nuo šitų pačių savo problemų. Bet nuo jų pabėgti negalima fiziniu pavidalu. O jūs vis bėgate.
Dėl to matydamas jūsų išorinį džiaugsmą, aš nejaučiu jūsų sielų palaimos ir atsivėrimo vieni kitiems, kad jis jus suartintų kaip tikrus sielos brolius ir seseris. Štai kokia yra apgailėtina jūsų padėtis. Jūs nuo mano laikų, kada aš buvau tarp jūsų, savo sielos tiek neatvėrėte, kiek aš jusm suteikiau galimybių ją atverti. Tai dėl to jūs nuskriaudėte save, ir dabar patys turite daug neišspręstų problemų, kurios jus graužia, kaip pati ėdriausia rūgštis iš vidaus. Ir dėl to man labai skaudu, kad jūs mano jums suteiktomis priemonėmis sukurti Tėvo karalystę savo širdyje, taip ir nepasinaudojote, o dar daugiau susiskaldėte į atskirus pasaulio mažesnius lopinėlius su savo nuostatomis ir kas aš esu, ir kas aš buvau, ir kuo aš nesu, ir kuo nebuvau.
Ir toks jūsų neišmintingumas jus visus taip skaudžiai baudžia iš vidaus, kada užgęsta fejerverkų liepsnos, kada dangus vėl tamsus ir debesuotas, kada jums taip stinga saulės šviesos, tada jūs net nemėginate atrasti Tėvo jums viduje patalpintą GYVĄ ŠVIESĄ - JO PATIES DALELĘ.
Ir šitoji šviesa jus visus, ir kiekvieną, ir nuramintų ir suartintų tiek, kad jums nustotų skaudėti jūsų širdį, kada aplinkui tokia tamsa ir toks liūdesys, kada akys nebemato spalvingų fejerverkų reginio, o vidų vėl užgulą rūpesčiai ir vargai, kurie tik akimirką buvo nustumti šventinio įspūdžio.
Štai dėl ko šitie du tūkstančiai metų nuo mano buvimo tarp jūsų, ir kaip vieno iš jūsų, jums nesuteikė vidinės šviesos, tačiau jus išoriškai tiek atpalaidavo ir išlaisvino, kad jums šitoji išorinė laisvė dar labiau suvaržė jūsų vidinį ir tikrąjį Tėvo jums, kiekvienam, padovanotą dieviškąjį aš.
Mano tarnavimo žmogiškuoju pavidalu metu žmogus turėjo didžiulį Dievo baimės jausmą. Ir šitas jausmas neleido jam pajausti sielos vidinės palaimos ir ramybės kartu su manimi. Tačiau tų laikų žmogus, turėdamas tokią baimę, save tuo daug kuo suvaržė ir neleido sau tokių išorinių veiksmų, kurie galėjo sukelti dar didesnį skausmą ir jam pačiam, ir aplinkai.
Po dviejų tūkstančių metų jūs tokios baimės Dievui nebeturite. Ir tai labai gerai, bes Tėvą reikia vien tik mylėti, jo nereikia bijoti. Tačiau meilė pati savaime neateina. Jūs Tėvo meilę pajausti galite tik savo viduje. Ir tik tada meilė ištirpdo visą baimę. Dabar gi jūs visą savo žvilgsnį nukreipėte vien tik į materialų akį traukiantį spindesį, o vidines nuostatas visiškai palikote atitrauktas nuo savojo dabartinio aš, netikrojo aš. Dėl to jūs ir negalite be išorinių, akims ir kūnui, patiriamų malonumų, patys pajausti džiugesio akimirkų.
Mano laikais prieš du tūkstančius metų šitokio žmogaus vidinio susipriešinimo nebuvo, dėl to ir vidinis ir išorinis palaimos ir džiaugsmo pasireiškimas nebuvo tiek atitolintas vienas nuo kito. Jie nebuvo giluminiai ir susieti su atsidavimu Tėvui taip, kaip galėjo būti, tačiau, jie nebuvo ir taip supriešinti, kaip yra dabar tarp jūsų.
Šiandien jūs esate tikrai daug nelaimingesni negu jūsų sielos broliai ir sesės prieš du tūkstančius metų. O juk aš ir atėjau ir dėl to, kad jums visiems suteikčiau laimę, kada jūs atrandate Tėvą, gyvą Tėvą, ir atrandate savo viduje.
Dėl to sutikdami naujuosius metus arba švęsdami bet kokias šventes, nešvęskite jų nusigręžę nuo Tėvo. Pakvieskite Jį dalyvauti tarp jūsų. Jis ir taip dalyvauja, tačiau dalyvauja jums nekvietus, nes Jis negali būti kur nors kitur, kai Jis yra VISUR. Tačiau jūsų pakvietimas Tėvui yra didžiausia dovana, nes Jį pakviečate tik tada, kada šito trokšta jūsų siela.
Ir tada visos jūsų šventės turės ne tik išorinį džiugesio pasireiškimą jūsų meterialioms akims, bet ir vidinę palaimą jūsų sielai, jūsų tikrajam ir dieviškajam aš.
Nebijokit bendravimo su Tėvu, nesidrovėkite Jo pasikviesti. Nevenkite ryšio su Tėvu. Ieškokite Tėvo savyje ir bendraukite su Juo atradę Jį. Ir tada jūsų visos problemos ir kančios pavirs nuostabiu jūsų augimo ir vystymosi patyrimu, kuris jums teiks palaimą, ramybę, ir džiaugsmą, kad su Tėvu jūs galite visa tai įveikti.
Todėl šitokiu keliu ir eikite. Eikite drąsiai ir pasitikėdami Tėvu, nes Jis niekada jūsų neapleido ir neapleidžia. Ir neapleis. Tik jūsų įtikėjimo silpnumas neleidžia jums šito patirti.
Dėl to ir raginu jus visus - patirkite savo ryšį su Tėvu ir jūs pamatysite, kiek jūsų akims dar bus reikalingos išorinės fejerverkų liepsnos.
--------------
Ačiū Tau, mylimas Sūnau Kūrėjau, Jėzau, už Tavo suteikiamus pamokymus mūsų sieloms. Tebūnie pašlovintas Tėvas, suteikęs mums visiems Tave, Jėzau. Amen.
Algimantas
2007-01-01 08:57
Algimantas
2007-01-01 09:04:25
Komentarai
Taip ir toks požiūris parašytas Šv.Rašte:"Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi, nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą, turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!
Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo. Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir jie priešinasi tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo. Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas."
Linksmų ir prasmingų naujų metų:)
balandis
2007-01-04 14:07:44
Liūdnas laiškas. Bet yra taip kaip yra. Bet....taip bus tikrai ne visada, nes jau stiebias šviesos spinduliai žmonių širdyse.
Gilė
2007-01-02 06:02:37
Kaip nuostabu, ALGIMANTAI! TU kalbi - DIEVAS kalba...
...jau stebuklą aš regiu!
Esat mano žemėj - jūs svečiai...
Man diktuot neleista-
Laisvą valią pasirinkot!
Džiaugtis ir MYLĖT sukūriau!
Būkite dėkingi SAU...
Su pagarba ir meile.
Teresėlė
2007-01-01 13:19:45
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]