Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto mokymas, urantų mokymosi sakyti savo pamokomąjį žodį, dalyje, Kaune, 2017 09 17

Algimanto mokymas, urantų mokymosi sakyti savo pamokomąjį žodį, dalyje, Kaune, 2017 09 17

Meilė savo žemiškajai šeimai, negali trukdyt būt su Kūrėju. Tai ne meilė yra, o tam tikras savininkiškas pojūtis tam savosios šeimos nariui, kad nuo jo tampi priklausomu. Meilė yra išlaisvinanti, apimanti visumą, todėl ta meilė yra skiriama ir Kūrėjui ir šeimos nariams, jos negali plėšyt, dalint, kad vienam būtų daugiau, o kitas uzurpuotų ir sakytų – ne, duok man jos daugiau. Bet yra įtikėjimo bangavimas, kada silpsta įtikėjimo gelmė, tada ima viešpataut tarsi ant svarstyklių uždėta žemiškosios šeimos tam tikra kasdienio gyvenimo tiek elgsena, tiek poreikiai, prioritetai, ir tada šitos svarstyklės, nusvėrusios šeimos pusėn, sudaro seklumą Kūrėjo pusėn skiriamos ir meilės, ir reagavimo, ir įtikėjimo, ir atsidavimo. Bet meilė vis tiek yra viena ir ta pati iš Kūrėjo – iš Šaltinio ir Centro. O įtikėjimo gelmės tam tikras svyravimas pasireiškia mūsų pačių tomis vidinėmis ir intelekto mums sakomomis tiesomis, kad štai meilė ima trukdyt – trukdyt – atsistoja tarp Kūrėjo ir mūsų, nusverdama šeimos narių labui, tarsi reikėtų juos mažiau mylėt. Ne – reikia gilint įtikėjimo vagą.
Jeigu šeimos nariai iš tikrųjų tampa kliūtimi, čia yra kitas dalykas, čia – ne meilė – šeimos nariai tampa kliūtimi – jie iš savo pusės reikalauja – atsisakyk Gyvojo Kelio, atsisakyk Kūrėjo – štai tuo atžvilgiu tu tų šeimos narių nenustoji mažiau mylėt, bet priimi išmintingą sprendimą, kiek apribot santykius su tokiais šeimos nariais, kurie nėra iš tikrųjų šeimos nariai, jie tampa tam tikra blogio apraiška šeimoje, ir trukdo šeimos natūraliam ir šviesiam, kupinam meilės gyvenimui – trukdo jam.
Juk ne veltui prieš du tūkstančius metų Kristus mokė – jeigu kažkas mėgina – net motina ar sūnus – atsistot tarp Tėvo ir tavęs, palik tokį savo vaiką, savo žemiškąją motiną ar tėvą, nes niekas negali būti aukščiau kaip Kūrėjas.
Bet šiuo atžvilgiu kliūtis yra ne jūsų meilė, kuri yra per didelė, bet tie, kurie jums sudaro kliūtį. Aktyvus veikėjas yra būtent šeimos nariai, trukdantys jums būti savimi, ir tuo pačiu skleisti tą pačią meilę ir šeimos nariams, nes jūs pasireikštumėte ir šeimos nariams didesne Šviesa ir Meile, kurią jūs juntate, bet problema yra ne ta, kad jūs per daug mylite šeimos narius, o Kūrėją nustojate mylėt – tas kliuvinys iš anos pusės, šeimos narių, neleidžia jums atsivert tiek įtikėjimu, kad jūs būtumėt iš tikrųjų kaip tas žinantis Kapitonas, kai plaukia į uostą didžiulis laivas, kad yra Locmanas, kuris žino visus povandeninius rifus, žino, kur yra vaga, kokia srovė, kad pasitikėtų tuo Locmanu, atiduotų jam visą tą pasitikėjimą.
Juk vėl tada mes sugrįžtam prie sapno, apie kurį aš jums kalbėjau – laukia jūsų labai dideli mokesčiai – po prisikėlimo. Jeigu jūs įtikėjimo vagos negilinsit, ir tuo pačiu patys išmintimi negyvensite, neugdysite savo įgūdžių, kaip išmintingai laviruot, atsiduodant Locmano vedimui, neprimetant savosios valios, štai tada, bus per sunkūs tie mokesčiai.
Jūs galite iš tikrųjų šeimai paskirt daugiau – Kūrėjo sąskaita, Šventovės sąskaita, savo tikrojo aš-asmenybės sąskaita – galit, bet tada jums po šito tariamai komfortiško gyvenimo jūsų intelektui ateis sunkios akimirkos jūsų dieviškai asmenybei, kuri bus neišugdžiusi nei poreikio, nei įgūdžių, kaip gyvent savarankiškai laisvai asmenybei, kada visi po pažadinimo bus laisvos asmenybės toje aplinkoje, o jūs būsite tie, kuriems reikės to šeimos nario, kuris buvo jūsų išnaudotojas, kuris uzurpavo jūsų visą gyvenimą, uzurpavo Kūrėjo sąskaita, jūsų pačių charakterio ugdymo sąskaita.
O Kūrėjas nenumato išimčių nė vienam. Reiškia, ta aplinka, kuri čia siūlė daugybę iššūkių, kurie buvo praleisti, neįsisavinti, po prisikėlimo vis tiek bus pateikti kaip tie iššūkiai, kuriuos jūs privalėsite įsisavinti – privalėsite, jeigu norėsite būt Amžinybės Kelyje. Priešingu atveju yra Gyvojo Kelio atsisakymas. Dėl to iš Urantijos yra daugybė mirtingųjų po prisikėlimo atsisakantys Gyvojo Kelio. Jiems tai yra perdaug sunku.
Ir pasverkite dabar savo tuos teiginius – kas yra vertingiau? – amžinosios vertybės ar tariamos vertybės?
Manau, kad jūs turėtumėte išmintimi vadovautis – visuomet kreipt save amžinųjų vertybių kryptimi, kad ir kaip būtų skausminga jūsų intelektui, bet dieviškai asmenybei nėra skausmo – juk visi yra broliai ir sesės, nėra šeimos nariai išskirtiniai, nors mes gyvenam kartu su jais, kariaujame su jais, mylime juos. Tai plėskime tą būtent meilę – ne karo kirvio panaudojimo areną, bet Meilės Lauką, patirdami gilesnį atsivėrimą, įtikėjimą, ir tuo pačiu veikimą su Kūrėju visumos labui. Ir tada bus ta ir kūrinija artima šeima – reali, tikra – ir žmonija taip pat bus broliai ir sesės.
Viskas yra mūsų viduje.
O jau kaip diktuoja tą intelektas – supratimą – jau čia problema yra nuo įtikėjimo gelmės. Asmenybei reikia Asmenybės Šaltinio ir Centro, kad ji galėtų atsiremti kaip į tą šaknų ir kamieno suteikiamą gyvybinę energiją šakai. Mes gi esam šakos. Tai mums reikia tos Gyvybinės Energijos, kurios sklinda iš Šaknų ir Kamieno, iš Kūrėjo – iš Šaltinio. Negyvenkime iliuzijoje. Neapsigaukime, nes reikės mokesčius mokėt – čia geras tas sapnas – dideli mokesčiai, dideli mokesčiai. (Urantė) – Bet sakė – kas neis, kas neis – bet taip aiškiai, taip, kaip dabar kalbėčiau. Taip, iš kur čia dabar ta mama atsirado? Iš kur dabar? Ir žiūriu garsiai sako, bet artyn aš nenorėjau prieit…
Tai štai, kada dabar maldoje tu išsakei, kad vyras reiškia priekaištus, kai išvažiuoji, tai dėl to ir įsiterpė motina, kad sustiprintų tavo pasiryžimą – ne vyrui, kaip šeimos nariui pataikaut, tarsi ir meilė pasklistų gi jam – bet atsiduot Amžinųjų Vertybių Gyvajam Keliui ir vedimui, kaip veda iš vidaus, ir ko trokšta asmenybė.
Štai dėl ko buvo šitas ir sapnas. Palaipsniui mes išsiaiškinsim visas priežastis. (Girdisi urantų juokas). – Ačiū labai. Labai geras mokymas. Ačiū. – Visi geri mokymai, tiktai suprast reikia juos. – Visi geri, taip. – Aš jums nesakau blogų mokymų. – Labai griežtus... – Ne griežtus, o tvirtus. Skirkit tą griežtumą. Tarp kitko, net ir griežtumas, tai yra ne bizūnas, o tai yra tvirtas žodis, kuris yra sakomas atvirai. Nors ne viską sakau atvirai. Iki
tam tikro laipsnio.

Ačiū Vitai už šio mokymo iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2017-09-30 17:56:35

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal