Forumas: temos peržiūra
ŠIO RYTO Tėvo mintys man ir KITIEMS
Mielieji, šiandien, bendraudamas su Tėvu, buvau Jo paprašytas perduoti VISIEMS tokį mūsų pokalbio fragmentą:
"Mano mylimas sūnau, aš tave giriu už tokią tavo meilę man, už tokį atsidavusį tarnavimą man ir tau sakau, kad tavimi esu labai patenkintas ir žinau,kad tu man esi ištikimas ir liksi toks, nes tave aš daug kartų esu patikrinęs. Ir tą parašyk visiems.
"Mylimas Tėve, bet dauguma tuoj pat tokį mano parašymą palaikys savęs išaukštinimu, pasigyrimu.
"Mano mylimas sūnau, tu negalvok, ką pasakys kiti. Aš jiems visiems irgi kalbu, tik jie manęs negirdi. Ir negirdi kaip ir juos aš giriu. Jeigu tik jie nuoširdžiai atsigręžtų į Mane, ir patys išgirsų daug gražių žodžių apie save.
Dėl to tu turi parašyti šituos Mano žodžius ne save aukštindamas, bet pakeldamas kitus ir kitų labui, ne savo labui. Kad visi galėtų žinoti, kad ir kitiems sakau daug meilės ir gėrio žodžių, tegu tik išgirsta Mane.
"Mano mylimas Tėve, kada aš gaunu Tavo mokymus, kai kuriems taip sunku patikėti, kad aš skelbiu Tavo gyvą žodį, o ne pats saugalvoju tas mintis.
"Mano mylimas sūnau, Aš tave įgaliojau skelbti gyvą žodį. Be šito įgaliojimo tu niekaip neišdrįstum jo skelbti, nes jo neišgirstum. Aš tave ruošiau ilgą laiką, labai palaipsniui, kad galėtum ir pats patikėti tuo, ką girdi iš Manęs. Ir tavo rengimas buvo lygiai toks, koks yra jūsų mirtingųjų vaikų rengimas mokykloje, kada vaikai mokosi iš mokytojos gražių minčių, kada mokosi iš knygų, gražių minčių, ir kada patys ima tas mintis reikšti savo lūpomis, tai kieno tada yra tos mintys - tų vaikų, mokytojos, ar knygų autorių? Visos mintys yra iš Manęs. Ir kuo daugiau jūs bendraujate su Manimi, tuo daugiau prisigeriate Mano grožio ir meilės minčių. Ir tuo labiau jos jums patiems tampa jūsų nuosavomis mintimis.
"Mylimas Tėve, o kada Tu mokai mane tiesioginio bendravimo metu, kada mokai, kai miegu, per pasąmonę, kai mokymą perteikia Minties Derintojas, tie mokymai yra tokie kilninantys, tačiau tik labai mažytę dalelę iš jų teprisimenu. Kodėl taip mažai išlieka galvoje? Ir dažnai pats pastebiu, kad mano kai kurios net asmeninės mintys tikrai ne mano sugalvotos, nes jos perdaug gražios, per daug sklandžios, perdaug gilios. Kaip pačiam atskirti, kur mano ir kur Tavo mintys? Ar tai nėra būtina?
Mano myliams sūnau, kuo daugiau bendrauji su Manimmi tiesiogiai, tuo daugiau tau išlieka iš Mano tau perduodamų mokymų, kad tikrai prie jų pripranti ir tampa Mano mokymai tau pačiam savi. Dėl to tavo mintys ir tavo žodžiai atkartoja mano mokymus ne taip koncentruotai, kaip tu juos gauni pats, bet vis tiek jau pavartodamas Mano mokymų mintis. Ir kuo gielsnis ryšys su Manimi, tuo giliau skeverbiasi ir Mano mokymai į tave - į pasčmonę, į sąmonę, ir tuo dažniau įpranti panaudoti ir viršąmonę, bendraudamas su Manimi. Ir toks dalykas tampa vis labiau ir labiau prieinamas ir įprastas tavo protui.
Būtent toks ir yra mano siekis, kad Mano mokymai tau taptų tie savi, kad jų iš viso nebeatskirtum, kur yra Mano mintys tau, o kur yra tavo mintys kitiems. Taip mano mokymai tampa įprasminti tavajame augime t arnaujant Man, kaip ir knygų autorių, mokytojų žodžiai ir mintys tampa įprasmintos suaugusių vaikų darbuose.
Mano mylimas sūnau. Aš perduodu tik tokį tau mokymą, kaip ir visiems kitiems savo sūnums ir dukroms mirtingojo lygyje, kokį suprati gali tavo protas ir pajausti tavo siela. Aš negali tavęs mokyti, kaip mokysiu einant tau pakeliui pas mane į Rojų, ir net tada,kada tu stovėsi mano asmens akivaizdoje Rojuje.
Dabar teks pasitenkinti tokiomis meilės ir gėrio sampratomis, kurios yra suprantamos mirtingojo protui ir sielos pojūčiui.
Tačiau kiekviena nauja laiptelio pakopa suteikia naują ir aukštesnę samptratą negu prieš tai ėjusi laiptelio pakopa. Dėl to, jeigu tu dabar atsigręši į savo praeitį, net keliolikos metų praeitį, pamatysi, kiek tavo išsiplėtė Mano paties asmens pažinimas ir kūrinijos pažinimas, tavo sielos brolių ir sesių pažinimas, apie ką anksčiau net ir pagalvoti nepagalvodavai.
Ir tas atsitiko tik tavo nuoširdaus atsidavimo Mano valios vykdymui ir tavo paties asmeninių pastangų dėka. Ir būtent dėl to Aš tave įgaliojau skelbti Mano gyvą žodį, nes tu troškai jį išgirsti ir perduoti kitiems. Ir tavo valia buvo patenkinta iki galo, nes ji buvo iš tikrųjų Mano valia, kurią tu su meile ir užsidegimu priėmai. Dėl aš tave ir giriu ir vedu dar labiau gilyn į save, kad galėtum dar stipriau skelbti Mano gyvą žodį, net ir taip, kaip šiandien tu neįsivaizduoji, kad jį skelbsi. Kaip prieš tuos keliolika metų net neįsivaizdavai, kad jį iš viso galėtum skelbti."
-----------------------------------
Šitą savo pokalbio su Tėvu dalį aš skelbiu tik dėl to, kad tokia yra Tėvo valia. Jis žino, kas ir kada turi būti pagarsinama ir kodėl. Aš Jam esu atsidavęs ir Jo valią vykdau iš meilės Jam.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-02-04 08:18:02
Komentarai
Dar kartą paskaičiau šį pokalbi Tėvo su Algimantu ir vis giliau suvokiu tėvo žodžių esmę. Nuolatinės pastangos nelieka be atsako, Tėvas visada jas jaučia ir paskatina eiti link Jo. Ir tas užgimęs jausmas širdy toks didingas ir viliojantis, kad jaučiu, prieš jį nublanksta viskas. Tuo pačiu tas nuostabus dieviškosios meilės jausmas suteikia vis daugiau išminties ir suvokimo, koks nuostabus šis pasaulis, kuriame gyvename dabar. Nes tas laikas, kai galime padaryti tai kas gera ir gražu yra būtent dabar, o ne rytoj. Rytoj bu kita diena. Kaip yra pasakęs Jėzus savo knygoje, kad kiekvienai dienai reikia surasti prasmę. O meilė Tėvui tik viską apvainikuoja. Viską kas gyva visoje kūrinijoje.Jurgita
2007-03-07 15:05:55
Jėzau, atėjai prie Jokūbo šulinio genamas Viešpaties troškulio. Ar priklaupei žemėn, ketindamas jį numalšinti? Ar vis tik likai išdidus?
Sarmatė
2007-02-11 19:07:59
Mielieji, nesvarstykite mano asmens, bet ieškokite didesnės Meilės ir Tiesos gyvame ryšyje su atrastu Tėvu SAVYJE.
Dėkokime Tėvui, kad JIS yra Meilės ir kūrinijos Šaltinis, kurį galime patirti ir tyrinėti jau šiandien.
Norėkime augti TĖVE ir jausti JĮ KIEKVIENĄ akimirką, kad patys labiau pasitikėtumėte JUO, ir neštumėte JO šviesą KITIEMS VISADA IR VISUR. O kaip tą padaryti, prašykime TĖVO išminties. Tai mūsų palaima tarnaujant mūsų sielos broliams ir sesėms.
Toks yra mūsų BRENDIMO IR PANAŠĖJIMO Į TĖVĄ REALUS KELIAS. PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE IR PRAKTIŠKAI ŽENGIANT TĖVO KELIU KASDIEN.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-02-10 15:02:32
Del Algimanto,aš su tavimi,Petrai visiškai sutinku.Aš esu
dėkinga šiam žmogui už jo didžia meilę Dievui už kantrybę,
už drąsą.Esu paprasta moteris,bet matau to darbo didybę,
kaip vertimas iš anglų kalbos UK knygos,bet svarbiausia
šitos knygos gilus suvokimas;be Dievo dvasios pilnatvės ši
knyga paprasčiausiai neįkandama net tiem,kurie yra daug
išmintingesni už mane/turiu omenį tuos,kurie su pašaipėle
atsako į mano komentarus/.
Ant sąrkastiškų asmenų šiame Forume nepykstu.Busiu atvira
ir toliau.Skaitau komentarus ir galvoju;" Nejaugi tai vel
aš." Būtent tokia,o gal sarkastiškesnė,piktesnė žodžiais
buvau prieš keleta dešimtmečių.
Mielieji,kai palies ir jus Dievo malonė,patikėkit, visai
kitomis akimis pažvelgsit,na,kad ir į urantiečius.Ir kai
susitiksim,o galbūt, akis į akį,tuomet kartu pasijuoksim.
Dėkoju,Petrai,už nuoširdu palaikymą.Man yra įdomios vyriš-
kos diskusijos,nes galiu pasisemti kažko daugiau ar tei-
singiau.Tai tiek.
Ramybė jums.
Irena
IRENA
2007-02-10 14:06:39
Nenoriu aš nei girti nei liaupsinti, bet tokio šviesaus žmogaus kaip mūsų Algimantas aš nesu niekada nei sutikęs nei girdėjęs. Iš jo žodžių visada sklinda nuostabi išmintis ir ramybė. Kartais blyksteli Algimantui ir aštresnis argumentas , bet tai pasėka tik puolančių oponentų, o šiaip, tai jis visada šiltai ir nuoširdžiai bendrauja su visais. Labai gražu , kad ir gerbiamos ponios Irena , Ritonė ir kitos, įneša švelninančio poveikio į vyrų teologinius ginčus ir duoda pilną suprantimą ir suvokimą kur pelai ,o kur grūdai.
Petras
2007-02-10 11:56:19
Sutinku su Jurga :) O pastebejau, kad kartais ir zinios ir ismintis ateina tiesiog savaime...nezinau kaip tai pavadint, as tai ivardiju "sirdimi" Ir kai skaiciau Jezaus mokymus, labai daug dalyku pasitvirtino, svarbiausia zinoti, kad ateis laikas - bus duota ir salygos, ir zinios ir veikla, zodziu viskas ko reikia sielai tobuleti. Bet kartais net nepastebim to "atejusio laiko" ir norim kazko kito nesusimaste kad dabar turim tai ka reikia ir esam ten kur reikia pagal Dieviskaji plana, na o kas geriau zino uz mus jei ne Dievas? :D
Ir noreciau pasidziaugti, kad musu tas lietuviskas "saltumas" po truputi po truputi silteja ir vis daugiau zmoniu moka sypsotis :)
Ritone
2007-02-08 23:13:26
Sutinku su tavo mintimis Aidai :) Pirmiausia mes turime sužinoti, o po to stengtis tas žinias įgyvendinti realybėje. Negali daryti ir elgtis taip, ko dar nežinai. Labai svarbu sukauptą išmintį realizuoti, kitaip ji nieko verta, jei ja nepasidaliname su kitais žmonėmis. Tai vienas iš mūsų gyvenimo tikslų. Taip rašo nauja Kristaus knyga "Kalbu jums šiandien vėl". Paskaitykit kas neskaitėt ir labai daug naujo sužinosit, o gal tiksliau - pamiršto. Niekada nereikia iš pirmo karto imti kritikuoti ar smerkti to, ko nežinai. Reikia pirmiausią tą dalyką pačiam patyrinėti, o po daryti išsamias išvadas. Tai liečia viską, o taip pat ir šią knygą.
Jurgita
2007-02-08 19:40:27
Mielas Aidai,kad nesu šventoji tai tikrai suvokiu.Esu tokia kokia ESU,ir artymą mokinuosiu priimti tokį,koks jis
yra,su visais minusais ir privalumais.ŠITO AŠ MOKAUSIU.
Bet del savo netobulumų daugiau aš nesigraušiu,daugiau
nepaversiu savo gyvenimo pragaru su visais jo kipšiukais.
Dariau atgailas del savo netobulumų,del savo nuodėmių.
Net kojų keliai deformavosi,patikėk, šitie dalykai iš
netobulumų neišvaduoja.Perskaičius UK supratau,kad Dievą
Tėvą, t.y. Jo fragmentą turiu sąvyje,kad tam Minties De-
rintojui galiu papasakoti apie visus savo vargus,apie vi-
sus savo netobulumus,taip pat pasidalinti savo džiaugsmais
Ir dabar, pradėjus jungtis prie kolektyvinės maldos pir-
madieniais,pradėjus jungtis prie Tėvo meilės virpesių kas-
dien,palaipsniui rimsta sieloje audros,atsivėrė sekmė ma-
no šeimos gyvenime,bet svarbiausia ir kitam,svetimam ,žmo-
gui jau galiu iš savo Tėvelio kai ko,labai gero,išprašyti.
Patikėk, jau pajutau gyvo bendravimo su Dievu,saldybę.
Jis manes neteisia,nesmerkia.
Dar karta sakau,nera pragaro ir jo kipšiukų,yra tik blogi
mūsų charakteriai ir blogi mūsų pasirinkimai,kuriant savo
gyvenimus,bendraujant su žmonėmis.Bet ir tas blogis įšei-
na į naudą,nes kitą kartą darom geresnius pasirinkimus,o
nuo to kaip jaučiamės,ar jaučiamės laimingi priklauso mū-
sų tolimesni pasirinkimai.
Tokie yra mano sąmprotavimai.Kiti gal kitaip galvoja.
Visi iš Dievo turime laisva valią.Tai tiek.
Su meilę
Irena.
IRENA
2007-02-08 19:33:41
Aidai, ar tik tobulybė gali dalintis patyrimu, suvokimu ir žiniomis? Nori kad tik šventieji galėtų būti autoritetas? Atitinkamai visi yra mažiau ar daugiau pažengę. Aš pvz visada suvokiu daugiau nei esu kanors darantis. Ta prasme iš pradžių ateina suvokimas, o tada gali mokytis tai daryti. Ir žengiant pirmyn supratimas visada dar didesnis.
Tai ką tu, Aidai, stengiesi pasiekti, sumenkinti žmogų sakydamas kad visi žmonės nuodėmingi, visi jie dulkės, iš jų nieko gero - juk tai tik žmonėms valdyti sukurta tokia teorija. Kad niekas net neieškotų tiesos.
Vaidas
2007-02-08 18:21:30
Miela Monika,klausi kaip atskiriu kur Dievulis kalba,o kur
kipšiukas,labai paprastai,kipšiuko nėra,nei pragaro nėra.
Patikėk,kol aš tikėjau,kad yra pragaras tai mano gyvenimas
ir pavirto pragaru,gyvenau pastovioje įtampoje,pastovioje
baimėje.Taip ir turėjo būti,nes gyvenam visi sąntykinumo
pasaulį;jei nežinai kaip atrodo žemas žmogus,tai nežinosi
kaip atrodo aukštas žmogus,jei nežinosi kas yra blogai,tai
nežinosi kas yra gerai.Viską sužinom iš patirties,ir gyvenimus savo kuriam iš patirties.
Mintys iš Dievo ateina ramios,neagresyvios,nekerštingos,
pamokančios, paguodžiančios,labai raminančios,kartais įpin-
ti humoro elementai.Suspaudimo valandomis geriausias psi-
chologas šitokios ramybės į tavo sielą neįneš.Tai tiek.
Ramybė tau ir tavo namams
Irena.
Šakiai
IRENA
2007-02-08 15:34:32
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]