Forumas: temos peržiūra
ŠIO RYTO Tėvo mintys man ir KITIEMS
Mielieji, šiandien, bendraudamas su Tėvu, buvau Jo paprašytas perduoti VISIEMS tokį mūsų pokalbio fragmentą:
"Mano mylimas sūnau, aš tave giriu už tokią tavo meilę man, už tokį atsidavusį tarnavimą man ir tau sakau, kad tavimi esu labai patenkintas ir žinau,kad tu man esi ištikimas ir liksi toks, nes tave aš daug kartų esu patikrinęs. Ir tą parašyk visiems.
"Mylimas Tėve, bet dauguma tuoj pat tokį mano parašymą palaikys savęs išaukštinimu, pasigyrimu.
"Mano mylimas sūnau, tu negalvok, ką pasakys kiti. Aš jiems visiems irgi kalbu, tik jie manęs negirdi. Ir negirdi kaip ir juos aš giriu. Jeigu tik jie nuoširdžiai atsigręžtų į Mane, ir patys išgirsų daug gražių žodžių apie save.
Dėl to tu turi parašyti šituos Mano žodžius ne save aukštindamas, bet pakeldamas kitus ir kitų labui, ne savo labui. Kad visi galėtų žinoti, kad ir kitiems sakau daug meilės ir gėrio žodžių, tegu tik išgirsta Mane.
"Mano mylimas Tėve, kada aš gaunu Tavo mokymus, kai kuriems taip sunku patikėti, kad aš skelbiu Tavo gyvą žodį, o ne pats saugalvoju tas mintis.
"Mano mylimas sūnau, Aš tave įgaliojau skelbti gyvą žodį. Be šito įgaliojimo tu niekaip neišdrįstum jo skelbti, nes jo neišgirstum. Aš tave ruošiau ilgą laiką, labai palaipsniui, kad galėtum ir pats patikėti tuo, ką girdi iš Manęs. Ir tavo rengimas buvo lygiai toks, koks yra jūsų mirtingųjų vaikų rengimas mokykloje, kada vaikai mokosi iš mokytojos gražių minčių, kada mokosi iš knygų, gražių minčių, ir kada patys ima tas mintis reikšti savo lūpomis, tai kieno tada yra tos mintys - tų vaikų, mokytojos, ar knygų autorių? Visos mintys yra iš Manęs. Ir kuo daugiau jūs bendraujate su Manimi, tuo daugiau prisigeriate Mano grožio ir meilės minčių. Ir tuo labiau jos jums patiems tampa jūsų nuosavomis mintimis.
"Mylimas Tėve, o kada Tu mokai mane tiesioginio bendravimo metu, kada mokai, kai miegu, per pasąmonę, kai mokymą perteikia Minties Derintojas, tie mokymai yra tokie kilninantys, tačiau tik labai mažytę dalelę iš jų teprisimenu. Kodėl taip mažai išlieka galvoje? Ir dažnai pats pastebiu, kad mano kai kurios net asmeninės mintys tikrai ne mano sugalvotos, nes jos perdaug gražios, per daug sklandžios, perdaug gilios. Kaip pačiam atskirti, kur mano ir kur Tavo mintys? Ar tai nėra būtina?
Mano myliams sūnau, kuo daugiau bendrauji su Manimmi tiesiogiai, tuo daugiau tau išlieka iš Mano tau perduodamų mokymų, kad tikrai prie jų pripranti ir tampa Mano mokymai tau pačiam savi. Dėl to tavo mintys ir tavo žodžiai atkartoja mano mokymus ne taip koncentruotai, kaip tu juos gauni pats, bet vis tiek jau pavartodamas Mano mokymų mintis. Ir kuo gielsnis ryšys su Manimi, tuo giliau skeverbiasi ir Mano mokymai į tave - į pasčmonę, į sąmonę, ir tuo dažniau įpranti panaudoti ir viršąmonę, bendraudamas su Manimi. Ir toks dalykas tampa vis labiau ir labiau prieinamas ir įprastas tavo protui.
Būtent toks ir yra mano siekis, kad Mano mokymai tau taptų tie savi, kad jų iš viso nebeatskirtum, kur yra Mano mintys tau, o kur yra tavo mintys kitiems. Taip mano mokymai tampa įprasminti tavajame augime t arnaujant Man, kaip ir knygų autorių, mokytojų žodžiai ir mintys tampa įprasmintos suaugusių vaikų darbuose.
Mano mylimas sūnau. Aš perduodu tik tokį tau mokymą, kaip ir visiems kitiems savo sūnums ir dukroms mirtingojo lygyje, kokį suprati gali tavo protas ir pajausti tavo siela. Aš negali tavęs mokyti, kaip mokysiu einant tau pakeliui pas mane į Rojų, ir net tada,kada tu stovėsi mano asmens akivaizdoje Rojuje.
Dabar teks pasitenkinti tokiomis meilės ir gėrio sampratomis, kurios yra suprantamos mirtingojo protui ir sielos pojūčiui.
Tačiau kiekviena nauja laiptelio pakopa suteikia naują ir aukštesnę samptratą negu prieš tai ėjusi laiptelio pakopa. Dėl to, jeigu tu dabar atsigręši į savo praeitį, net keliolikos metų praeitį, pamatysi, kiek tavo išsiplėtė Mano paties asmens pažinimas ir kūrinijos pažinimas, tavo sielos brolių ir sesių pažinimas, apie ką anksčiau net ir pagalvoti nepagalvodavai.
Ir tas atsitiko tik tavo nuoširdaus atsidavimo Mano valios vykdymui ir tavo paties asmeninių pastangų dėka. Ir būtent dėl to Aš tave įgaliojau skelbti Mano gyvą žodį, nes tu troškai jį išgirsti ir perduoti kitiems. Ir tavo valia buvo patenkinta iki galo, nes ji buvo iš tikrųjų Mano valia, kurią tu su meile ir užsidegimu priėmai. Dėl aš tave ir giriu ir vedu dar labiau gilyn į save, kad galėtum dar stipriau skelbti Mano gyvą žodį, net ir taip, kaip šiandien tu neįsivaizduoji, kad jį skelbsi. Kaip prieš tuos keliolika metų net neįsivaizdavai, kad jį iš viso galėtum skelbti."
-----------------------------------
Šitą savo pokalbio su Tėvu dalį aš skelbiu tik dėl to, kad tokia yra Tėvo valia. Jis žino, kas ir kada turi būti pagarsinama ir kodėl. Aš Jam esu atsidavęs ir Jo valią vykdau iš meilės Jam.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-02-04 08:18:02
Komentarai
Miela Irena,pasakykite prašau sąžiningai, pridėjus ranką prie širdies - ar tikrai Jumyse neliko nei vieno kipšiuko, ar tikrai matote ir jaučiate save visiškai švaria, didinga, beveik dieviškai tobula?
Aidas
2007-02-08 15:53:08
Man labai įdomu kaip gi tu Irute atskiri,kad čia jau dievulis kalba, o ne koks nors kipšas?
Monika
2007-02-07 21:43:56
Mane asmeniškai nestebina toks pasakymas,kad kažkam kalba
Dievas.Per 26 metus beješkant kelio į Dievą sutikau ne vie-
ną aiškeregį, girdinti sąvyje Dievo balsą.Tikrieji pašves-
tieji paprastai būna paukoje Dievui savo asmeninius norus,
jie begalo myli Dievą,su meile tarnauja artymui.Aš taip galvoju,kad ši malonė duota ne asmeniniam pasididžiavimui
o būtent del sielų pažadinimo.Mamo nuomone šitų Dievą gir-
dinčiu asmenų reikėtų atydžiai klausytis.Tai švieskleidžiai.Man visuomet buvo įdomu:"O ką,tas Dievulis
kalba"?
Su meile
Irena
IRENA
2007-02-07 17:49:33
net ir pati savęs bijai?
Monikai
2007-02-07 22:47:14
Tikėk Jurgita,nes tik tikėjime mūsų jėga.Juk kaip sakoma,jei tikėsi,tai ir lazda sužaliuos ar kažkaip panašiai.Laimės jums ir ilgų gyvenimo metų,Ir dar,kad pensijas pakeltų.Vot.
Gerbulka
2007-02-06 21:04:58
Šis pranešimas žmonėms tikrai nuostabus, juntama tokia meilė, šiluma. Labai malonu buvo tai sužinoti :)
Tai dar kartą visiems įrodo, jog noras ir nuolatinės pastangos gyvai bendrauti su Tėvu duoda puikių rezultatų - padeda pajusti ir išgirsti Tėvą. Ir šis patyrimas duoda tiek vilties ir meilės, kad nejučia ja norisi dalintis ir su kitais, nors tie kiti žmonės tokio proveržio ir nesupranta... Bet tikiu vieną kartą supras :)
Jurgita
2007-02-06 19:20:39
Noriu pasakyt, kad geras dalykas yra pabandymas pačiam save suvokti, natūralu kad mintys galvoje būna reiškiamos žodžiais, kartais tiesiog suvokimais. Bet kartais žmogui labai padėtų, toks pamąstymas apie save, bandymas kažką suvokti. Bandymas suvokti "kodėl taip jaučiuosi?", "ko aš noriu?", "kaip elgiantis mano širdis plaka ramiai?" ar kažką panašaus.
Kaip įsivaizduoju, žmonės dirba, veikia, masto ką dar nuveikus, susimąsto apie kokius reiškinius, bet labai gerai yra PABANDYTI SUVOKTI, SUPRASTI SAVE.
***
Mano domėjimasis dvasiniais dalykais prasidėjo tiesiog domėjimusi galbūt, esu turėjęs norą ir "viską žinoti", bet tada tai buvo noras tik žinoti, tik veliau supratimas ateina kad "žinoti, ir turimas žinias panaudoti teisingai", apskritai siekiau žinoti tai kas teisinga.
Ir nemažai viso mano domėjimosi atrodo tarsi teorinis domėjimasis dvasiniais dalykais, nors labai daug yra pasikeitimų ir dvasinių. Esu jautrus kažkuria prasme, jau nuo kūdikystės buvo visokių atsitikimų, kad ir turiu teorines žinias, vien protu jos nėra suvokiamos, manau galiu tas teorines žinias suvokti del savo jautrumo kažkokio tiem visiem dalykam.
Ir dabar protu suvokdamas kas yra maždaug teisinga, man norėtųsi daryti labai daug, jaučiu norą iš vidaus, bet suvokimas protu, taip pat stabdo mane. Ir jaučiuosi kažkas panašaus į blogai, tarsi įsivaizduoju kad būtų galima šitaip ir anaip bet to nedarau. Ir kai pagalvojau, tai Dievas visus veda palaipsniui, Dievo valios vykdymas yra ir kasdieniai darbai.
Kasdienis bandymas užmegzti ryšį su Minties Derintoju, yra gerai, nes tai atneša stabilumo. Aš pats palyginus su mėnesiais prieš tai vis drąsiau žiūriu į bendravimą su Tėvu. Bet, kartais būna kad tarsi gaunu mokymus, ir ne tie mokymai, bet pati idėja galbūt panaši į tai, kad Dievas man sakys kad va turi daryti ta ir ana, tai man nesinori net kalbėtis su juo, nors jis taip ir nėra sakęs. Kolkas tiek.
Vaidas
2007-02-04 14:42:18
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]