Forumas: temos peržiūra
Patyrimai su Urantijos Knyga - susitikimas kalėjime, 2007 02 25
Patyrimai su Urantijos Knyga – susitikimas kalėjime
Vilnius, 2007 m. vasario 5 d.
Vasaris. Atrodytų, turėtų būti pūgų metas. O brendu per balas. Visur pažliugęs sniegas. Tikras pavasaris.
Priėjęs prie kalėjimo, perskaitau oficialų pavadinimą – Pataisos namai. Skamba gražiai, tačiau, koks tas pataisymas. Ir griežto režimo. Pataisymo iš viso be Tėvo būti negali niekaip. Kad ir kaip kas šito norėtų, prikurtų daugybę programų, kaip pataisyti nusikaltėlius, kaip užkirsti kelią nusikalstamumui, tačiau nusikaltęs gali pasitaisyti tik tada, kada šito nori pats nuoširdžiai. O nuoširdumas ateina iš Tėvo. Dėl to ir žmogus, pajutęs savo viduje nuoširdumą, jau yra pajautęs vidinį Tėvo postūmį. Nesvarbu, kad jis šito nežino pats, tačiau tam ir yra Tėvo suteikiama pagalba, per Jo sūnus, kurie eina Jo vedami, eina pas tokius Tėvo vaikus, kurie patys yra suklupę, nusikaltę, ir netekę laisvės judėti už kalėjimo kiemo vartų.
Į šituos Pataisos namus einu jau kelerius metus. Susitikimai su kaliniais anksčiau vykdavo cerkvėje. Jau daug anksčiau turėjau ateiti pas kalinius eilinį kartą, tačiau vyko “tautų kraustymasis“ – kaliniai kraustėsi į suremontuotas patalpas. Ir tas procesas vis tempėsi, keltą mėnesių. Dėl to vietoje vasaros, atėjo jau ir žiema, kada vėl buvau su kaliniais. Šįkart su jais susitikau klubo salėje. Kada ateidavau anksčiau, tai cerkvės-bažnyčios patalpos ir buvo tos klubo salės patalpos. Dabar buvo suremontuotas visas kitas korpusas. Nors aplinka ir gražesnė, tačiau pati salė šalta. Nežinau kodėl, tačiau radiatoriai buvo šalti. Galbūt ir teisūs kaliniai, man paaiškinę, kad iki penkto aukšto vanduo sunkiai pakyla, ir daug yra oro visoje šildymo sistemoje. Jeigu tik tiek, tai vis tik šitokia problema, mano suvokimu, lengvai išsprendžiama, tik reikia kantrybės visą orą išleisti iš visų viršutinių aukštų radiatorių. Tai nėra taip lengva, kai jų skaičius didžiulis. Tačiau šalti, ir nuolat, mano galva, dar sunkiau. Kada dar lauke pliusinė temperatūra, tai su striukėmis galima pasėdėti tokioje šaltoje salėje, tačiau jeigu būtų 20-25 laipsniai šaltuko, manau, kad tokios nuostabios patalpos nebeatrodytų tokios patrauklios.
Salė didžiulė, sutilptų gal ir trys-keturi šimtai žmonių, tačiau susitikime dalyvauja gal septyni, o gal devyni kaliniai. Neskaičiavau jų. Tačiau aš juk ateinu ne pas tuos, kurie susitikti ir kalbėtis apie Dievą nenori, o pas tuos, kurie šito nori. Net jeigu ir vienas ateis, aš ir dėl jo labai džiaugsiuosi. Ir jam pasakosiu lygiai taip pat visas atsidėjęs, kaip ir pilnai salei. Juk būtent dėl to jis ir atėjo, kai būtent Tėvo dvasia jį ir atvedė iš vidaus, net jam šito ir nejaučiant, ir nesuvokiant. Tam, kuris atėjo, svarbu išgirsti kiek tik įmanoma daugiau, kad jam pačiam būtų lengviau viduje. Ir jam nesvarbu, kiek šalia yra dabartinių jo dalia besidalijančiųjų, daug ar mažai, jis nori klausytis žodžio apie Dievą. Čia tik man gali būti skirtumas, kad tiek mažai atėjo, dėl to gali ir mintis kilto, ar verta tik dėl kelių taip stengtis? Taip, verta, net ir dėl vieno.
Visą aprašymą iš mano susitikimo su kaliniais galite perskaityti atsivertę mūsų svetainės paslapį - Patyrimai su Urantijos Knyga.
Algimantas
2007-02-19 17:32:26
Komentarai
Tai ir sakau : taisykime radijatorius,kad šilta ir prasminga būtų.Laikaus,nepasiduodu iliuzijai ir kaip matai skiriu kas yra svarbu kiekvienam sutvėrimui žiemą - šiluma.ploskes 2 radioman
2007-02-21 23:11:53
Ploskės, linkiu tau jau nuo siandienos pradet gyvent prasminga gyvenima, nepasiduok iliuzijai...
radioman
2007-02-21 21:04:46
Kaip supratome,tai su santechnikos darbais tau sekasi silpnai- radiatorių nuorinti nepavyko.O kaip tėvukas?Gal jis gabesnis?
Ploskės
2007-02-19 17:48:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]