Forumas: temos peržiūra

Švietimas Urantijos mokyklose

Prasidėjęs mano dabartinis gyvenimo etapas – pasiruošimas tapti pradinių klasių mokytoju – regis atneša pastebimą pokyti mano suvokime, kaip gi viskas turėtų būti. Juolab eidamas gyvuoju keliu aš vis labiau suprantu pačio ėjimo šiuo keliu prasmę ir kaip smarkiai tai susiję su tuo, ką aš veikiu.
Atlikdamas praktiką valstybinėje mokykloje, dirbdamas prailgintos grupės mokytoju privačioje mokykloje stebiu ir kiek galiu (kiek būnu atsivėręs ir savąją būsena juntu impulsus) prisidedu prie mokinių ugdymo ir švietimo, tačiau matau, jog tai kas vyksta mokykloje, toli prasilenkia su tikrove...
Vis galvoju, ko trūksta tam švietimui, kuris yra dabartinėje iliuzijoje? Visų pirma Tikrovės – Kūrėjo tame ugdymo procese. Jei žmonės iliuziniai, tai toks pat ir švietimas... toji Šviesa taip pat iliuzinė. Sako mokytojai, kad šviečia vaikus, tik, kad ta šviesa yra dirbtinė, kaip ir patys žmonės...
Svarstau, ką aš daryčiau, jei turėčiau visišką laisvę ir nereikėtų atsiskaityti prieš jokią materialą organizaciją, jei nebūčiau įpareigotas įsisprausti į terminus ar gebėjimu įvertinimų patikrinimus (egzaminus). Pirma mintis – pasakoti vaikams apie kūrėją, apie tikrovę, apie juos pačius, kad jie suprastų aplinką ir suvoktų savo vietą ir priedermę joje, o ne būtų pasimetę ir klaidžiotų iliuzijoje. Kas iš to jei dabartinė mokykla moko vaikus skaičiuoti ir rašyti, bet visiškai nemoko kaip tą panaudoti visumos labui, net savo nesavanaudiškam labui. Juk žmonijos problemos kyla ne dėl to, jog žmogus negali susikalbėti su kitataučiu, ar jog negali suskaičiuoti pinigų, žmonių ar kitų dalykų, bet vien dėl to, jog visiškai neugdo savo moralės. O to padaryti be Kūrėjo NEIMANOMA.
Kūrėjas mokykloje. Tai neišvengiamas laiptelis būsimoje Urantijos mokykloje ir universitete. Urantai, įsivaizduokit, kaip jūsų gyvenimas dabar atrodytų be Rojaus Trejybės – AŠ ESU ? Kai aš pabandau tą padaryti, pajaučiu begalinę tuštumą, šaltį ir neviltį, kurios niekaip neįmanoma užpildyti ar panaikinti. Tad tokia ir mokykla – tuščia, šalta ir beviltiška. Tuščia turiniu, šalta jausmu ir beviltiška savo ateities galimybėmis. O Urantijos mokykla turi būti pripildyta tikrovės turiniu, kupina tikrovės virpesių ir amžina savo neišsemiamu potencialu lavinti visus norinčius Urantijos gyventojus.


Su meile, Simas

Komentarai