Forumas: temos peržiūra
Angelai serafimai, mūsų angelai sargai
Žmogus iš dvasinių būtybių jau lengvai sutinka, jog yra tokios dvasios, kaip angelai. Tačiau angelų yra įvairių kategorijų. Dabar iš jų pateiksiu iš Urantijos Knygos apreiškimo šiek tiek apie serafimus, mūsų angelus sargus, kad galėtumėte nors kiek pamąstyti, su kokiais angelais mes jau dabar galime bendrauti ir bedradarbiauti astiduodami Tėvo vedimui iš vidaus. Su angelais jūs taip pat GALITE BENDRAUTI, KAIP IR SU TĖVU, SU JĖZUMI, SU VISATOS MOTINA DVASIA. Čia paėmiau dalį 38 dokumento.
Serafimus sukuria Visatos Motina Dvasia, ir jie yra sukuriami grupinėmis formuotėmis –po 41.472 vienu metu – nuo pat to laiko, kada Nebadono ankstyvaisiais laikais buvo sukurti "modeliniai angelai”ir kai kurie angeliškieji architipai. Sūnus Kūrėjas ir Begalinės Dvasios atstovas visatoje bendradarbiauja kurdami didelį skaičių Sūnų ir kitokių visatos asmenybių. Visiškai užbaigus bendrą darbą, Sūnus užsiima Materialiųjų Sūnų, pirmųjų iš lyties tvarinių, sukūrimu, tuo tarpu Visatos Motina Dvasia tuo pat metu įsitraukia į savo pirmąsias savarankiškas pastangas reprodukuodama dvasią. Šitaip prasideda vietinės visatos angeliškųjų gausybių sukūrimas.
Angelai neturi materialių kūnų, bet jie yra konkrečios ir diskretiškos būtybės; jie yra dvasinės prigimties ir kilmės. Nors jie nėra matomi mirtingiesiems, bet jus jie suvokia tokius, kokie esate savo kūne, be transformuotojų ar vertėjų pagalbos; intelektualiai jie supranta mirtingojo gyvenimo būdą, ir jie turi žmogaus visus nejuslinius pojūčius ir emocijas. Jie vertina jūsų pastangas ir labai džiaugiasi jūsų pastangomis muzikoje, mene, ir tikrojo humoro sferoje. Jie iki galo suvokia jūsų moralines kovas ir dvasinius sunkumus. Jie myli žmogiškąsias būtybes, ir jūsų pastangos suprasti ir mylėti juos gali atnešti tiktai gėrį.
Nors serafimai yra mylintys ir užjaučiantys tvariniai, bet jie nėra seksualiai emocingi tvariniai. Didele dalimi jie yra tokie, kokie būsite jūs gyvenamuosiuose pasauliuose, kur jūs "nei vesite, nei ištekėsite, bet būsite kaip dangaus angelai." Nes visi, kuriems "bus tikrai nustatyta, jog yra verti, kad pasiektų gyvenamuosius pasaulius, nei ves, nei ištekės; taip pat jie daugiau niekada nebemirs, nes jie bus lygūs su angelais." Nepaisant šito, bendraudami su lyties tvariniais, mes įpratę apie tas būtybes, kurios yra labiau tiesiogiai kilusios iš Tėvo ir Sūnaus, kalbėti kaip apie Dievo sūnus, tuo tarpu turėdami omenyje Dvasios vaikus juos vadiname Dievo dukromis. Todėl planetose su lyties tvariniais angelai paprastai būna vadinami moteriškosios giminės įvardžiais.
Serafimai yra sukurti taip, kad gali veikti tiek dvasiniame, tiek fiziniame lygiuose. Yra kelios morontinės ar dvasinės veiklos fazės, kurios jų veiklai nėra atviros. Nors asmeniniu statusu angelai nuo žmogiškųjų būtybių nėra nutolę taip toli, bet kai kuria funkcine veikla serafimai jas nepalyginamai pranoksta. Jie turi daug galių, kurių žmogus visiškai negali suvokti. Pavyzdžiui: jums buvo pasakyta, jog "visi plaukai ant jūsų galvos yra suskaičiuoti," ir iš tikrųjų tai yra tiesa, bet serafimas savo laiko neskiria tam, jog skaičiuotų juos ir šį skaičių visą laiką tikslintų. Angelai turi įgimtas ir automatines (tai yra, automatines tiek, kiek tą galite suvokti jūs) galias, kad žinotų tokius dalykus; jūs iš tiesų serafimą laikytumėte matematiniu genijumi. Todėl, gausybę pareigų, kurios būtų didžiausiomis užduotimis mirtingiesiems, serafimai atlieka neįtikėtinai lengvai.
Angelai dvasiniu statusu yra aukštesni už jus, bet jie nėra jūsų teisėjai ar kaltintojai. Nesvarbu, kokios yra jūsų kaltės, "angelai, nors stipresni ir valdžia, ir galia, jums nepateikia jokių kaltinimų." Angelai žmonijos neteisia, taip pat ir atskiriems mirtingiesiems nereikėtų iš anksto teisti savo bičiulių tvarinių.
Jūs gerai darote, kad juos mylite, bet jums nereikėtų jų dievinti; angelai nėra garbinimo objektas. Didysis serafimas, Lojalatija, kada jūsų pranašas "parkrito ties angelo kojomis, kad pagarbintų," pasakė: "Žiūrėk, kad šito daugiau nedarytum; aš esu tarnas kaip ir tu ir jūsų rasės, iš kurių visų reikalaujama garbinti Dievą."
Tvarinių egzistencijos skalėje prigimtimi ir asmenybės apdovanojimu serafimai tik šiek tiek yra aukščiau negu mirtingosios rasės. Iš tikrųjų, kada jūs išsilaisvinsite iš savo materialaus kūno, tada tapsite labai panašiais į juos. Gyvenamuosiuose pasauliuose jūs pradėsite įvertinti serafimus, žvaigždyno sferose džiaugsitės jais, tuo tarpu Salvingtone jie dalinsis su jumis savo poilsio ir garbinimo vietomis. Per visą morontinį ir vėlesnį dvasios kilimą jūsų brolystė su serafimais bus ideali; jūsų bendra draugystė bus nuostabi.
Daugybė dvasinių būtybių kategorijų, veikiančių vietinės visatos sferose, mirtingiesiems neapreiškiamos, nes jos visiškai nesusijusios su kilimo į Rojų evoliuciniu planu. Šitame dokumente žodis "angelas" yra sąmoningai apribotas tuo, jog pavadintų tuos serafinius ir asocijuotus Visatos Motinos Dvasios palikuonis, kurie tokiu dideliu laipsniu yra susiję su mirtingojo išlikimo planų veikimu.
Salvingtono grandinėje septynių pirminių sferų devintoji grupė yra serafimų pasauliai. Kiekvienas iš šitų pasaulių turi šešis pagalbinius palydovus, kuriuose yra specialios mokyklos, skirtos visoms serafinio mokymo fazėms. Nors serafimai gali patekti į visus keturiasdešimt devynis pasaulius, sudarančius Salvingtono sferų šitą grupę, bet jie išskirtinai užima tiktai pirmąją grupę iš septynių. Likusias šešias grupes užima kitos šešios angeliškosios kategorijos, Urantijoje neapreiškiamos; kiekviena tokia grupė turi savo būstinę viename iš šitų šešių pirminių pasaulių ir specialią veiklą atlieka šešiuose pagalbiniuose palydovuose. Kiekvienai angeliškajai kategorijai leidžiama laisvai patekti į šitų septynių skirtingų grupių visus pasaulius.
Šitie būstinių pasauliai yra tarp nuostabiausių Nebadono valdų; serafiniai būstai yra apibūdinami kaip gražūs ir erdvūs. Čia kiekvienas serafimas turi tikrus namus, o "namai" reiškia gyvenamąją vietą dviems serafimams; jie gyvena poromis.
Nors jie nėra nei vyriškosios, nei moteriškosios lyties, kokie yra Materialieji Sūnūs ir kokios yra mirtingosios rasės, bet serafimai yra neigiami ir teigiami. Tam, jog būtų įvykdyta didžioji dauguma užduočių, reikia dviejų angelų. Kada jie nėra įjungti į grandinę, tada jie gali dirbti ir po vieną; taip pat jiems nereikia ir papildančios būtybės, kada jie nejuda. Paprastai jie išlaiko savo pirmines papildančias būtybes, bet nebūtinai. Tokius susivienijimus pirmiausia sąlygoja funkcija; jiems nėra būdingas seksualinis jausmas, nors jie yra labai asmeniai ir tikrai myli.
Be paminėtų namų, serafimai taip pat turi grupės, kuopos, bataliono, ir junginio būstines. Jie susirenka į savo susitikimus kiekvieną tūkstantmetį, ir jie visi dalyvauja sutinkamai su savo sukūrimo laiku. Jeigu serafimas turi tokių pareigų, kurios jam neleidžia pasitraukti iš užduoties, tuomet susitikime jis dalyvauja pakaitomis su savo papildiniu, ir jį pavaduoja toks serafimas, kuris yra gimęs kitu laiku. Dėl to kiekvienas serafinis partneris dalyvauja bent jau kas antrame susitikime.
Savo pirmąjį tūkstantmetį serafimai praleidžia kaip nepaskirti stebėtojai Salvingtone ir su juo susietų pasaulių mokyklose. Antrąjį tūkstantmetį jie praleidžia Salvingtono grandinės serafiniuose pasauliuose. Jų centrinei mokyklai dabar vadovauja pirmasis vienas šimtas tūkstančių Nebadono serafimų, o jų vadovas yra pirminis arba pirmasis šitoje vietinėje visatoje gimęs angelas. Pirmąją Nebadono serafimų sukurtą grupę mokė vieno tūkstančio serafimų korpusas iš Avalono; vėliau mūsų angelus mokė jų pačių vyresnieji. Melkizedekai taip pat daug prisideda prie visų vietinės visatos angelų – serafimų, cherubimų, ir sanobimų – švietimo ir mokymo.
Pasibaigus šitam mokymo periodui Salvingtono serafiniuose pasauliuose, serafimai yra mobilizuojami į angeliškosios organizacijos įprastas grupes ir junginius ir paskiriami į kurį nors žvaigždyną. Jie dar neskiriami tarnaujančiosiomis dvasiomis, nors jau yra toli įžengę į angeliškojo mokymo priešpaskiriamąsias fazes.
Kada kartą serafimai gauna įgaliojimus, tada jie gali raižyti visą Nebadoną, net ir Orvontoną, atlikdami užduotį. Jų darbas visatoje neturi ribų ir suvaržymų; jie yra artimai susieti su pasaulių materialiaisiais tvariniais ir visą laiką tarnauja dvasinių asmenybių žemesniosioms kategorijoms užmegzdami ryšius tarp šitų dvasinio pasaulio būtybių ir materialių sferų mirtingųjų.
Po antrojo tūkstantmečio, praleisto serafinėse būstinėse, serafimai yra organizuojami į grupes po dvylika su savo vadovais (12 porų, 24 serafimai), o tokių dvylika grupių sudaro kuopą (144 poros, 288 serafimai), kuriai vadovauja lyderis. Dvylika kuopų su vadu sudaro batalioną (1.728 poros, 3.456 serafimai), o dvylika batalionų, vadovaujami reguliuotojo, prilygsta serafiniam junginiui (20.736 poros arba 41.472 individai), tuo tarpu dvylika junginių, paklūstančių prižiūrėtojo vadovavimui, sudaro legioną, turintį 248.832 poras arba 497.664 individus. Jezus omeny turėjo tokią angelų grupę tą naktį Getsemanės sode, kada pasakė: "Aš net ir dabar galiu paprašyti savo Tėvo, ir jis man tuoj pat duos daugiau negu dvylika angelų legionų."
Dvylika angelų legionų sudaro gausybę, turinčią 2.985.984 poras arba 5.971.968 individus, o dvylika tokių gausybių (35.831.808 poros arba 71.663.616 individų) sudaro didžiausią veikiančią serafimų organizaciją, angeliškąją armiją. Serafinei gausybei vadovauja archangelas arba kuri nors kita asmenybė, turinti lygiavertį statusą, tuo tarpu angeliškosioms armijoms vadovauja Spindinčiosios Vakaro Žvaigždės arba kiti tiesioginiai Gabrielio pavaldiniai. O Gabrielis yra "dangaus armijų vyriausiasis vadas," Nebadono Valdovo vyriausiasis vykdytojas, "gausybių Viešpats Dievas."
Nors jie tarnauja tiesiogiai prižiūrimi Begalinės Dvasios, kaip ji yra įasmeninta Salvingtone, bet nuo Mykolo savęs padovanojimo Urantijoje, serafimai ir visos kitos vietinės visatos kategorijos tapo pavaldžios Sūnaus Šeimininko aukščiausiajai valdžiai. Net ir tada, kada Mykolas gimė materialaus kūno pavidalu Urantijoje, buvo transliuota supervisatos programa visam Nebadonui, kuri skelbė, “Ir tegul visi angelai jį garbina.” Visi angelų rangai yra pavaldūs jo aukščiausiajai valdžiai; jie sudaro dalį tos grupės, kuri buvo pavadinta “jo galingieji angelai.”
Visomis pagrindinėmis savybėmis cherubimai ir sanobimai yra panašūs į serafimus. Jų yra ta pati kilmė, bet nevisada būna toks pat likimas. Jie yra nuostabiai išmintingi, labai sumanūs, jaudinančiai mylintys, ir beveik žmogiški. Jie yra žemiausioji angelų kategorija, todėl giminingumu yra dar artimesni labiau išsivysčiusiems žmogiškųjų būtybių tipams evoliuciniuose pasauliuose.
Cherubimai ir sanobimai yra neatskiriamai susieti, funkciškai suvienyti. Vienas yra energetiškai pozityvi asmenybė; kitas yra energetiškai negatyvus. Dešinysis deflektorius, arba teigiamai pakrautas angelas, yra cherubimas – vyresnioji arba valdanti asmenybė. Kairysis deflektorius, arba neigiamai pakrautas angelas, yra sanobimas – papildanti būtybė. Bet kuris angelo tipas yra labai apribotas, kada veikia atskirai po vieną; dėl to jie paprastai tarnauja poromis. Kada jie tarnauja nepriklausomai nuo savo serafinių reguliuotojų, tada jie labiau negu bet kuriais kitais atvejais priklauso nuo tarpusavio ryšio, ir visada veikia kartu.
Cherubimai ir sanobimai yra ištikimi ir sumanūs serafinių tarnų padėjėjai, ir visos septynios serafimų kategorijos yra aprūpintos šitais pavaldžiais padėjėjais. Šitose pareigose cherubimai ir sanobimai tarnauja šimtmečius, tačiau jie nelydi serafimų į užduotis už vietinės visatos ribų.
Cherubimai ir sanobimai yra kasdienio dvasinio darbo atlikėjai atskiruose sistemų pasauliuose. Neasmeninių užduočių metu arba nepaprastais atvejais jie gali tarnauti ir vietoje serafinės poros, bet niekada, net ir laikinai, jie neveikia kaip žmogiškosioms būtybėms tarnaujantys angelai; tai yra išskirtinė serafinė teisė.
Kada cherubimas būna paskirtas į planetą, tada jis pradeda mokytis vietiniuose kursuose, įskaitant planetinių papročių ir kalbų studijavimą. Laiko tarnaujančiosios dvasios yra dvikalbės, kalba savo kilmės vietinės visatos kalba ir savosios supervisatos kalba. Studijuodami sferų mokyklose jie išmoksta papildomų kalbų. Cherubimai ir sanobimai, kaip serafimai ir kitos dvasinių būtybių kategorijos, yra nuolat įsitraukę į savęs tobulinimą. Tiktai tokios pavaldžios būtybės, kurios kontroliuoja įtampą ir reguliuoja energiją, negali vystytis į priekį; visi tvariniai, turintys realią ir potencinę asmenybės valią, siekia naujų laimėjimų.
Cherubimai ir sanobimai prigimtimi yra labai arti egzistencijos morontinio lygio, ir jie patvirtina, jog yra labai veiksmingi tame darbe, kur susikerta fizinės, morontinės, ir dvasinės sferos. Šitie vietinės visatos Motinos Dvasios vaikai apibūdinami kaip "ketvirtieji tvariniai," didele dalimi taip, kaip apibūdinami Havonos Tarnai ir sutaikymo komisijos. Kas ketvirtas cherubimas ir kas ketvirtas sanobimas yra labiau materialus, labai aiškiai panašėdamas į egzistencijos morontinį lygį. Šitie angeliškieji ketvirtieji tvariniai daug padeda serafimams jų veiklos visatoje ir planetoje labiau fizinėse fazėse. Tokie morontijos cherubimai morontiniuose mokymo pasauliuose taip pat atlieka daug tarpinių užduočių, be kurių negalima išsiversti, ir dideliu skaičiumi yra paskiriami į Morontijos Kompanionų tarnystę. Morontinėms sferoms jie yra maždaug tuo, kuo tarpiniai tvariniai yra evoliucinėms planetoms. Apgyvendintuose pasauliuose šitie morontijos cherubimai dažnai dirba palaikydami ryšį su tarpiniais tvariniais. Cherubimai ir tarpiniai tvariniai yra visiškai atskiros būtybių kategorijos; jų kilmė nėra panaši, bet jų prigimtis ir veikimas yra labai panašus.
Cherubimams ir sanobimams atsiveria daug kelių į besivystančią tarnystę, vedančią į aukštesnį statusą, kuris gali būti dar daugiau padidintas Dieviškojo Tarno apkabinimu. Evoliucinio potencialo požiūriu yra trys didžiulės cherubimų ir sanobimų klasės:
1. Kandidatai į kilimą. Šitos būtybės savo prigimtimi yra kandidatai į serafinį statusą. Šitos kategorijos cherubimai ir sanobimai yra nuostabūs, nors įgimtais sugebėjimais neprilygsta serafimams; bet prašymo ir patyrimo būdu jie gali pasiekti serafinį statusą iki galo.
2. Tarpinės fazės Cherubimai. Visi cherubimai ir sanobimai nėra lygūs kilimo potencialu, o šitie yra savo prigimtimi apribotos angeliškųjų kūrinių būtybės. Jų didžioji dauguma liks cherubimais ir sanobimais, nors gabesni individai gali pasiekti ribotą serafinę tarnystę.
3. Morontijos Cherubimai. Šitie angeliškosios kategorijos "ketvirtieji tvariniai" visada išlaiko savo labiau materialius požymius. Jie ir toliau bus cherubimai ir sanobimai, kartu su didžiąja dauguma savo tarpinės fazės brolių, laukdami Aukščiausiosios Būtybės užbaigto realizavimosi.
Nors antrąją ir trečiąją grupes tam tikra prasme apriboja augimo potencialas, bet kandidatai į kilimą gali pasiekti visuotinės serafinės tarnystės aukštumas. Didelė dalis šitų cherubimų, kurie yra labiau patyrę, būna priskiriami prie likimo serafinių sargų, ir tokiu būdu jie patenka į tiesioginę sferą, iš kurios paaukštinami į Gyvenamųjų Pasaulių Mokytojų statusą, po to, kada juos palieka jų serafiniai vyresnieji. Likimo sargai neturi cherubimų ir sanobimų pagalbininkų, kada jų mirtingieji globotiniai pasiekia morontinį gyvenimą. O kada kitiems evoliucinių serafimų tipams yra suteikiamas leidimas vykti į Serafingtoną ir Rojų, tada jie turi apleisti savo buvusius pavaldinius, kai jie palieka Nebadono ribas. Tokius apleistus cherubimus ir sanobimus paprastai apkabina Visatos Motina Dvasia, tokiu būdu jie pasiekia tokį lygį, kuris, siekiant serafinio statuso, yra ekvivalentiškas Gyvenamojo Pasaulio Mokytojo lygiui.
Kada, kaip Gyvenamųjų Pasaulių Mokytojai, kartą apkabinti cherubimai ir sanobimai jau seniai tarnauja morontinėse sferose, nuo žemiausiųjų iki aukščiausiųjų, ir kada jų korpusas Salvingtone būna perpildytas, tada Ryškioji ir Ryto Žvaigždė šituos ištikimus laiko tvarinių tarnus pakviečia pasirodyti jos akivaizdoje. Duodama asmenybės transformavimo priesaika; ir po šito, grupėmis po septynis tūkstančius, šituos paaukštintus ir vyresniuosius cherubimus ir sanobimus iš naujo apkabina Visatos Motina Dvasia. Po šito antrojo apkabinimo jie pasirodo kaip visiškai susiformavę serafimai. Nuo šiol, tokiems atgimusiems cherubimams ir sanobimams atsiveria visiška ir puiki serafimo karjera, su jos visomis Rojaus galimybėmis. Tokie angelai gali būti paskirti likimo sargais kokiai nors mirtingajai būtybei, ir jeigu mirtingasis globotinis pasiekia išlikimą, tuomet jie iš tikrųjų gali siekti, kad patektų į Serafingtoną ir į serafinio pasiekimo septynis žiedus, net į Rojų ir į Užbaigtųjų Korpusą.
[Pateikta Melkizedeko, veikiančio Nebadono Serafinių Gausybių Vadovo prašymu.]
Algimantas
2007-02-23 15:01:49
Komentarai
Ar tikrai indėnai pažįsta Dievą kur kas geriau ,atrodo taip rašei.Dėl kokios priežasties. Pažinimas kiekviename erdvės taške vis kitoks, ir vis tik indėnams tai pavyksta kur kas geriau.Ir ką ir kaip reikia daryti, kad pradėti nuo ten kur esame.rimantas( Kaunas)
2007-02-27 13:31:27
kalbantis skitingais dialektais, kartais galima nesusikalbėti, o skirtingomis kalbomis, išvis jokių šansų.
Arba kai logika su argumentais susikauna maždaug taip:
"Esti ir tokių samprotavimų formų, kurių vargu ar sutiktumėme priimti. Pažvelkime į čia pateikiamą paaiškinimą, kodėl atsakymas 4x7=32 yra ,,nepriekaištingas”. Penkių skaičių loterijoje garbingo amžiaus moteris išlošė aukso puodą. Paklausta, kaip atspėjo skaičius, ji paaiškina:
Na, tai atsitiko taip, kad naktį sapne išvydau skraidančius avynus su taškuotomis it boružės nugaromis. Kadangi avynai turi po keturias kojas, o ant nugarų turėjo po septynis taškus, ant bilieto užrašiau skaičius 4 ir 7. Juos sugretinus, gaunamas skaičius 47, kurį taip pat užrašiau. Sudėjus juos, gauname sumą 11, o padauginus rezultatas yra 32. Taip sugalvojau ketvirtą ir penktą skaitmenis.
Pala, pala! Juk keturis kart septyni, tai ne 32, o 28! – paprieštarauja klausėjas.
Kaipgi ne 32, kai aš būtent su juo išlošiau aukso puodą?
Nebūtų lengva įtikinti šią moterį, kad jos logika nebuvo taisyklinga. Ji turi svarų argumentą. O kas, kad klausėjas puikiai išmano matematiką, vargu ar jis kada nors išloš aukso puodą penkių skaičių loterijoje. Tad kodėl mes nesutinkame su senutės argumentu, jog 4x7=32?"
:)
kuku
2007-02-27 13:20:16
Na ką, mielieji, klampiose smegenyse sukasi ratai toj pačioj vietoj,- manipuliuojate skirtingais kontekstais ir nebeaišku, kas ta gamta: gyvuliški inkstinktai, D.D. ar Dievas. Panašu į smegenų karštinę. Laikas skelbti karantiną.
Snakas
2007-02-27 13:15:34
svarbiausia, kad nutiltų Algimantas, tik po to tylos, pagal indėnus, pradėsiu mokytis ir aš. Gal būt. :)
kuku
2007-02-27 13:03:06
skaityk įdėmiau: aš nesakiau,kad geriausiai pažįsta dievą.Sakiau geriau.Jie,kaip ir mes pažįsta dalį iš jo daugybės pasireiškimų.Lygiai taip pat pažinti negali niekas.Pažinimas kiekviename erdvės taške yra kitoks(dėl tos priežasties mes čia ir ginčinamės,nors kai kam atrodo,kad dirba rimtą darbą).
Aš nesakiau ATGAL į gamtą.Aš tik ir sakau,kad pradėkime nuo ten,kur esame,o ne nuo skraidymo kelis kart didesniu už šviesgreitį greičiu beerdvėje belaikėje nesąmonėje
Rimantui
2007-02-27 13:07:02
Tai kuo labiau pasitiki kukuti, ar archeologiniais istoriniais darbais ar dievais. Ir ką tie darbai gali pasakyti apie Didžiąją Dvasią, Pirminį Šaltinį, Absoliutą, Šventąją Dvasią ar galima tarp jų dėti lygybės ženklą ar ne.Ar tai tas pats diskusijos objektas ar tai skirtingos esybės asmenybės ar pasireiškimai.Sakai indėnai tai yra raudonieji žmonės geriausiai pažįstą Dievą. Ką jie pažįsta ar vieną iš daugybės jo pasireiškimų ar Absoliutą, Didžiąją Dvasią, Pirminį Šaltinį, Šventąją Dvasią.Ir ką daryti baltąjam žmogui ir kitom rasėm ir tautom , kad Dievą pažinti lygiai taip.Gal turime atrasti savyje tą Didžiąją Dvasią o tuomet tikrai pavyks gyventi ir saugoti ir tausoti aplinką , kurioje gyveni.Kol kas matau nepavyksta. Ar tam užtenka vadovautis šūkiu atgal į gamtą, ar galima sugrįžti ten kur buvome gal reikia pradėti nuo ten kur esame.
rimantas ( Kaunas )
2007-02-27 12:41:04
O tu įsitikinęs,kad to "AŠ ESU" neturi visi gyvi ir negyvi padarai?Vaidai,žmogus neišsivystė iš gyvūnų.Žmogus tebėra gyvūnas.Kiekvienas erdvės taškas "nėra tas pats".Net dvyniai skiriasi.Net du atomai skiriasi,nes jie randasi skirtingame erdvės taške ir juos veikia skirtingos jėgos.Tiek žmogus,tiek gyvūnas turi tiek pat laisvo pasirinkimo,o tiksliau - abu tiek pat neturi pasirinkimo.Juos abu veikia tie patys dėsniai ir laikytis jų turi abu.O apie dvasinius žmogaus ir gyvūno kūnus nekalbėkim,nes nei tu juos matei,nei aš.
Tu pats rašai,kad dvasia tavo gamtoje atsigauna,o ne ant betono plytelių(nors kartais ir jų rekia).Tuo viską ir pasakai kas yra svarbiausia.Tai aplinka,kurioje gyveni.Jei ją saugosi ir tausosi,nereiks jokių UK ir biblijų.Taip,kaip iki biblijos ir UK milijonus metų dievai sėkmingai darė savo darbą,taip tą darbą ir tęs.Netrukdyk dievams su savo lindimu į jų valdas.Nuo to tik tau blogiau.Aš dievais pasitikiu.
Vaidui
2007-02-27 11:52:43
mūsų diskusija neturi prasmės,nes mes remiamės iš principo skirtingais šaltiniais.Tu remiesi fantastikos knyga,o aš remiuosi archeologiniais,istorinias darbais ir šiomis dienomis(mano suolo draugo mokykloje dėdė visą gyvenimą pradirbo kunigu misionieriumi Amazonės džiunglėse ir tą realybę čiupinėjo rankomis.Jis du kart buvo Lietuvoje ir ilgas valandas mes apie tai šnekėjome.)
Rimantui
2007-02-27 12:06:57
"1. Raudonasis žmogus. Šitie žmonės buvo puikūs žmogiškosios rasės pavyzdžiai, daugeliu atžvilgių labiau išsivystę už Andoną ir Fontą. Jie buvo labai protinga grupė ir pirmieji iš sangikų vaikų įkūrė genties civilizaciją ir valdymą. Jie visada buvo monogamiški; net jų susimaišę palikuonys retai kada praktikavo daugpatystę.
Vėlesniaisiais laikais jie turėjo rimtų ir ilgalaikių nesutarimų su savo geltonaisiais broliais Azijoje. Jiems padėjo jų anksti išrastas lankas su strėle, bet, deja, iš savo protėvių didele dalimi jie buvo paveldėję polinkį kovoti tarpusavyje, ir tai juos tiek susilpnino, jog geltonosios gentys sugebėjo juos išstumti iš Azijos žemyno.
Maždaug prieš aštuoniasdešimt penkis tūkstančius metų raudonosios rasės santykinai grynos liekanos masiškai patraukė į Šiaurės Ameriką, ir netrukus po šito Beringo sausumos sąsmauka nuskendo, šitokiu būdu juos izoliuodama. Nė vienas raudonasis žmogus niekada daugiau nebesugrįžo į Aziją. Bet visame Sibire, Kinijoje, centrinėje Azijoje, Indijoje, ir Europoje jie paliko daug savo rūšies atstovų, susimaišiusių su kitomis spalvotosiomis rasėmis.
Kada raudonasis žmogus persikraustė į Ameriką, tada jis ten atsinešė didelę dalį savo ankstyvosios kilmės mokymų ir tradicijų. Jo tiesioginiai protėviai buvo susiję su Planetos Princo būstinės pasaulio vėlyvesne veikla. Bet nedaug laiko tepraėjus po atsikraustymo į Amerikas, raudonieji žmonės šituos mokymus ėmė prarasti, ir intelektuali ir dvasinė kultūra smuko. Labai greitai šitie žmonės tarpusavyje vėl ėmė kariauti taip aršiai, kad atrodė, jog šitie gentiniai karai greitai išnaikins šituos palyginti grynos raudonosios rasės likučius.
Dėl šito didžiulio degradavimo atrodė, jog raudonieji žmonės yra pasmerkti, kada, maždaug prieš šešiasdešimt penkis tūkstančius metų, pasirodė jų vadovas ir dvasinis išlaisvintojas Onamonalontonas. Jis pasiekė laikiną taiką tarp Amerikos raudonųjų žmonių ir atgaivino jų "Didžiosios Dvasios" garbinimą. Onamonalontonas gyveno devyniasdešimt šešerius metus, o savo būstinę turėjo tarp Kalifornijos didžiųjų visžalių sekvojų. Didelė dalis jo vėlesniųjų palikuonių išliko iki šių dienų tarp Juodosios pėdos indėnų.
Laikui einant, Onamonalontono mokymai tapo miglotais pasakojimais. Vėl atsinaujino žiaurūs tarpusavio karai, ir niekada daugiau nuo šito didžiojo mokytojo laikų kitas vadas nebepajėgė tarp jų užtikrinti visuotinės taikos. Vis daugiau protingesnių giminės atstovų žūdavo šitose gentinėse kovose; jeigu šito nebūtų atsitikę, tai Šiaurės Amerikos kontinente šitie gabūs ir protingi raudonieji žmonės būtų sukūrę didingą civilizaciją.
Persikraustęs iš Kinijos į Ameriką, šiaurietis raudonasis žmogus niekada daugiau nebeturėjo sąsajos su kitomis pasaulio įtakomis (išskyrus eskimus) tol, kol jį vėliau atrado baltasis žmogus. Labiausiai gaila dėl to, jog raudonasis žmogus beveik visiškai prarado galimybę, kad jį biologiškai pagerintų vėlesnieji Adominiai palikuonys. Iš tikrųjų, raudonasis žmogus negalėjo valdyti baltojo žmogaus, o šiam tarnauti jis nenorėjo. Esant tokioms aplinkybėms, jeigu abi rasės nesusimaišo, tai viena iš jų yra pasmerkta. " (723)
rimantas ( Kaunas )
2007-02-27 11:49:31
Pašnekove <Vaidui>, Yra sakoma "Dievas sukūrė žmogų panašų į save", pagal mane būtent tas dvasinis vidus, "AŠ ESU" yra ta esmė, kurią žmogui reikia pažinti surandant atitikmenis ir žodžius kurie tiksliau atitiktų tą dvasinį vidų. Ir tada jau nelabai turi prasmės forma ar tvarinys turi dvi ar ar aštuonias kojas. (Kodėl sakai kad žmogiškas??)
Dabar pagalvojau, kad indėnai gal irgi kalba apie tai kad sielos pvz persikūnija į gyvūnus, o gyvūnų į žmones? Žmonės išsivystė iš gyvūnų, bet kaip augalai ir gyvūnai nėra taspats, taip ir gyvūnai ir žmonės nėra taspats. Žmonės turi laisvą valią, būtent nuo jos atsiradimo ir pasireiškimo ir skaitomas žmogaus atsiradimas. Gyvūnai irgi turi protą, bet jis remiasi instinktais, jie neturi laisvo pasirinkimo. Taip pat jų dvasiniai kūnai neišsivystę, o tik užuomazgos. O žmogus yra pilnesnis tvarinys, tačiau ir dabar žmonės yra apsistoję ties savo žemaisiais kūnais, negalvoja apie subtilesnius.
Na gal gailėtis reikia pasakymo: "indėnai dievą pažįsta kur kas geriau nei mes,baltieji.primenu: ir tu,ir aš esame GYVŪNAI." Primenu kad jie apreiškimą turėjo labai senai, ir jų samprata dabar tapusi miglota, nebeaiški, o mes pvz turėjom Jėzų, kuris palyginus neseniai apreiškė savo Tėvą Danguje. Galiu pasakyti kad mano kūnas yra kaip gyvybės, gyvūno pavidalo, taip pat protu galiu suvokti gyvuliškesnius polinkius, bet aš juos suvokiu ir galiu kontroliuoti, ir pasirinkimus daryti savo valia. Taip pat turiu dvasinį vidų, kuriam kūnas yra tik indas, išraiška, forma, instrumentas. Aš nesu vaikščiojantis mėsos gabalas, ar vien tik funkcionuojantis protas.
Dar rašai: "Nesureikšmink savęs,nes būtent tai tave atveda į akligatvį ir neleidžia teisingai suvokti aplinkos." Bet tai paklausiu savęs, ar tikrai tokia aplinka svarbi? AR NE APLINKA MŪSŲ MINTIS ATITRAUKIA NUO SAVĘS PAŽINIMO? žmogaus prote kartais tiek minčių apie tą ir aną, visokios muzikos, veiklos jį atitraukia ar turėčiau sakyti įtraukia kaip priklausomybė. Bet atkreipiu dėmesį ir į tai kad gamtoje žmogus nusiramina emociškai ir mintimis, ateina noras džiaugtis vien tiktai, nebėra tokio susigrūdimo ar irzlumo kaip tarp pilkų pastatų susigrūdus su kitais žmonėmis, nematant nė medžio galbūt esfaltuotoje ir plytelėmis išklotoje gatvėje. Gamtoje, tas pajautimas irgi yra dvasinis viduje nes tai yra artima. Taip žmogus turėtų pažinti savo vidų, ir iš jo išreikšti tai kas yra dieviška.
Apie išmatavimus, tai nors žodžiai paprasti, bet jie daug ką reiškia, pvz santykiai tarp žmonių, brolystės su visais tvariniais ir tėvystės su Rojaus Tėvu jausmas. Tai nėra kokie materialūs pasiekimai, o susiję su dvasiniu atsivėrimu, atvirumu, susivienijimu tada.
Vaidas
2007-02-27 11:03:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]