Forumas: temos peržiūra
Angelai serafimai, mūsų angelai sargai
Žmogus iš dvasinių būtybių jau lengvai sutinka, jog yra tokios dvasios, kaip angelai. Tačiau angelų yra įvairių kategorijų. Dabar iš jų pateiksiu iš Urantijos Knygos apreiškimo šiek tiek apie serafimus, mūsų angelus sargus, kad galėtumėte nors kiek pamąstyti, su kokiais angelais mes jau dabar galime bendrauti ir bedradarbiauti astiduodami Tėvo vedimui iš vidaus. Su angelais jūs taip pat GALITE BENDRAUTI, KAIP IR SU TĖVU, SU JĖZUMI, SU VISATOS MOTINA DVASIA. Čia paėmiau dalį 38 dokumento.
Serafimus sukuria Visatos Motina Dvasia, ir jie yra sukuriami grupinėmis formuotėmis –po 41.472 vienu metu – nuo pat to laiko, kada Nebadono ankstyvaisiais laikais buvo sukurti "modeliniai angelai”ir kai kurie angeliškieji architipai. Sūnus Kūrėjas ir Begalinės Dvasios atstovas visatoje bendradarbiauja kurdami didelį skaičių Sūnų ir kitokių visatos asmenybių. Visiškai užbaigus bendrą darbą, Sūnus užsiima Materialiųjų Sūnų, pirmųjų iš lyties tvarinių, sukūrimu, tuo tarpu Visatos Motina Dvasia tuo pat metu įsitraukia į savo pirmąsias savarankiškas pastangas reprodukuodama dvasią. Šitaip prasideda vietinės visatos angeliškųjų gausybių sukūrimas.
Angelai neturi materialių kūnų, bet jie yra konkrečios ir diskretiškos būtybės; jie yra dvasinės prigimties ir kilmės. Nors jie nėra matomi mirtingiesiems, bet jus jie suvokia tokius, kokie esate savo kūne, be transformuotojų ar vertėjų pagalbos; intelektualiai jie supranta mirtingojo gyvenimo būdą, ir jie turi žmogaus visus nejuslinius pojūčius ir emocijas. Jie vertina jūsų pastangas ir labai džiaugiasi jūsų pastangomis muzikoje, mene, ir tikrojo humoro sferoje. Jie iki galo suvokia jūsų moralines kovas ir dvasinius sunkumus. Jie myli žmogiškąsias būtybes, ir jūsų pastangos suprasti ir mylėti juos gali atnešti tiktai gėrį.
Nors serafimai yra mylintys ir užjaučiantys tvariniai, bet jie nėra seksualiai emocingi tvariniai. Didele dalimi jie yra tokie, kokie būsite jūs gyvenamuosiuose pasauliuose, kur jūs "nei vesite, nei ištekėsite, bet būsite kaip dangaus angelai." Nes visi, kuriems "bus tikrai nustatyta, jog yra verti, kad pasiektų gyvenamuosius pasaulius, nei ves, nei ištekės; taip pat jie daugiau niekada nebemirs, nes jie bus lygūs su angelais." Nepaisant šito, bendraudami su lyties tvariniais, mes įpratę apie tas būtybes, kurios yra labiau tiesiogiai kilusios iš Tėvo ir Sūnaus, kalbėti kaip apie Dievo sūnus, tuo tarpu turėdami omenyje Dvasios vaikus juos vadiname Dievo dukromis. Todėl planetose su lyties tvariniais angelai paprastai būna vadinami moteriškosios giminės įvardžiais.
Serafimai yra sukurti taip, kad gali veikti tiek dvasiniame, tiek fiziniame lygiuose. Yra kelios morontinės ar dvasinės veiklos fazės, kurios jų veiklai nėra atviros. Nors asmeniniu statusu angelai nuo žmogiškųjų būtybių nėra nutolę taip toli, bet kai kuria funkcine veikla serafimai jas nepalyginamai pranoksta. Jie turi daug galių, kurių žmogus visiškai negali suvokti. Pavyzdžiui: jums buvo pasakyta, jog "visi plaukai ant jūsų galvos yra suskaičiuoti," ir iš tikrųjų tai yra tiesa, bet serafimas savo laiko neskiria tam, jog skaičiuotų juos ir šį skaičių visą laiką tikslintų. Angelai turi įgimtas ir automatines (tai yra, automatines tiek, kiek tą galite suvokti jūs) galias, kad žinotų tokius dalykus; jūs iš tiesų serafimą laikytumėte matematiniu genijumi. Todėl, gausybę pareigų, kurios būtų didžiausiomis užduotimis mirtingiesiems, serafimai atlieka neįtikėtinai lengvai.
Angelai dvasiniu statusu yra aukštesni už jus, bet jie nėra jūsų teisėjai ar kaltintojai. Nesvarbu, kokios yra jūsų kaltės, "angelai, nors stipresni ir valdžia, ir galia, jums nepateikia jokių kaltinimų." Angelai žmonijos neteisia, taip pat ir atskiriems mirtingiesiems nereikėtų iš anksto teisti savo bičiulių tvarinių.
Jūs gerai darote, kad juos mylite, bet jums nereikėtų jų dievinti; angelai nėra garbinimo objektas. Didysis serafimas, Lojalatija, kada jūsų pranašas "parkrito ties angelo kojomis, kad pagarbintų," pasakė: "Žiūrėk, kad šito daugiau nedarytum; aš esu tarnas kaip ir tu ir jūsų rasės, iš kurių visų reikalaujama garbinti Dievą."
Tvarinių egzistencijos skalėje prigimtimi ir asmenybės apdovanojimu serafimai tik šiek tiek yra aukščiau negu mirtingosios rasės. Iš tikrųjų, kada jūs išsilaisvinsite iš savo materialaus kūno, tada tapsite labai panašiais į juos. Gyvenamuosiuose pasauliuose jūs pradėsite įvertinti serafimus, žvaigždyno sferose džiaugsitės jais, tuo tarpu Salvingtone jie dalinsis su jumis savo poilsio ir garbinimo vietomis. Per visą morontinį ir vėlesnį dvasios kilimą jūsų brolystė su serafimais bus ideali; jūsų bendra draugystė bus nuostabi.
Daugybė dvasinių būtybių kategorijų, veikiančių vietinės visatos sferose, mirtingiesiems neapreiškiamos, nes jos visiškai nesusijusios su kilimo į Rojų evoliuciniu planu. Šitame dokumente žodis "angelas" yra sąmoningai apribotas tuo, jog pavadintų tuos serafinius ir asocijuotus Visatos Motinos Dvasios palikuonis, kurie tokiu dideliu laipsniu yra susiję su mirtingojo išlikimo planų veikimu.
Salvingtono grandinėje septynių pirminių sferų devintoji grupė yra serafimų pasauliai. Kiekvienas iš šitų pasaulių turi šešis pagalbinius palydovus, kuriuose yra specialios mokyklos, skirtos visoms serafinio mokymo fazėms. Nors serafimai gali patekti į visus keturiasdešimt devynis pasaulius, sudarančius Salvingtono sferų šitą grupę, bet jie išskirtinai užima tiktai pirmąją grupę iš septynių. Likusias šešias grupes užima kitos šešios angeliškosios kategorijos, Urantijoje neapreiškiamos; kiekviena tokia grupė turi savo būstinę viename iš šitų šešių pirminių pasaulių ir specialią veiklą atlieka šešiuose pagalbiniuose palydovuose. Kiekvienai angeliškajai kategorijai leidžiama laisvai patekti į šitų septynių skirtingų grupių visus pasaulius.
Šitie būstinių pasauliai yra tarp nuostabiausių Nebadono valdų; serafiniai būstai yra apibūdinami kaip gražūs ir erdvūs. Čia kiekvienas serafimas turi tikrus namus, o "namai" reiškia gyvenamąją vietą dviems serafimams; jie gyvena poromis.
Nors jie nėra nei vyriškosios, nei moteriškosios lyties, kokie yra Materialieji Sūnūs ir kokios yra mirtingosios rasės, bet serafimai yra neigiami ir teigiami. Tam, jog būtų įvykdyta didžioji dauguma užduočių, reikia dviejų angelų. Kada jie nėra įjungti į grandinę, tada jie gali dirbti ir po vieną; taip pat jiems nereikia ir papildančios būtybės, kada jie nejuda. Paprastai jie išlaiko savo pirmines papildančias būtybes, bet nebūtinai. Tokius susivienijimus pirmiausia sąlygoja funkcija; jiems nėra būdingas seksualinis jausmas, nors jie yra labai asmeniai ir tikrai myli.
Be paminėtų namų, serafimai taip pat turi grupės, kuopos, bataliono, ir junginio būstines. Jie susirenka į savo susitikimus kiekvieną tūkstantmetį, ir jie visi dalyvauja sutinkamai su savo sukūrimo laiku. Jeigu serafimas turi tokių pareigų, kurios jam neleidžia pasitraukti iš užduoties, tuomet susitikime jis dalyvauja pakaitomis su savo papildiniu, ir jį pavaduoja toks serafimas, kuris yra gimęs kitu laiku. Dėl to kiekvienas serafinis partneris dalyvauja bent jau kas antrame susitikime.
Savo pirmąjį tūkstantmetį serafimai praleidžia kaip nepaskirti stebėtojai Salvingtone ir su juo susietų pasaulių mokyklose. Antrąjį tūkstantmetį jie praleidžia Salvingtono grandinės serafiniuose pasauliuose. Jų centrinei mokyklai dabar vadovauja pirmasis vienas šimtas tūkstančių Nebadono serafimų, o jų vadovas yra pirminis arba pirmasis šitoje vietinėje visatoje gimęs angelas. Pirmąją Nebadono serafimų sukurtą grupę mokė vieno tūkstančio serafimų korpusas iš Avalono; vėliau mūsų angelus mokė jų pačių vyresnieji. Melkizedekai taip pat daug prisideda prie visų vietinės visatos angelų – serafimų, cherubimų, ir sanobimų – švietimo ir mokymo.
Pasibaigus šitam mokymo periodui Salvingtono serafiniuose pasauliuose, serafimai yra mobilizuojami į angeliškosios organizacijos įprastas grupes ir junginius ir paskiriami į kurį nors žvaigždyną. Jie dar neskiriami tarnaujančiosiomis dvasiomis, nors jau yra toli įžengę į angeliškojo mokymo priešpaskiriamąsias fazes.
Kada kartą serafimai gauna įgaliojimus, tada jie gali raižyti visą Nebadoną, net ir Orvontoną, atlikdami užduotį. Jų darbas visatoje neturi ribų ir suvaržymų; jie yra artimai susieti su pasaulių materialiaisiais tvariniais ir visą laiką tarnauja dvasinių asmenybių žemesniosioms kategorijoms užmegzdami ryšius tarp šitų dvasinio pasaulio būtybių ir materialių sferų mirtingųjų.
Po antrojo tūkstantmečio, praleisto serafinėse būstinėse, serafimai yra organizuojami į grupes po dvylika su savo vadovais (12 porų, 24 serafimai), o tokių dvylika grupių sudaro kuopą (144 poros, 288 serafimai), kuriai vadovauja lyderis. Dvylika kuopų su vadu sudaro batalioną (1.728 poros, 3.456 serafimai), o dvylika batalionų, vadovaujami reguliuotojo, prilygsta serafiniam junginiui (20.736 poros arba 41.472 individai), tuo tarpu dvylika junginių, paklūstančių prižiūrėtojo vadovavimui, sudaro legioną, turintį 248.832 poras arba 497.664 individus. Jezus omeny turėjo tokią angelų grupę tą naktį Getsemanės sode, kada pasakė: "Aš net ir dabar galiu paprašyti savo Tėvo, ir jis man tuoj pat duos daugiau negu dvylika angelų legionų."
Dvylika angelų legionų sudaro gausybę, turinčią 2.985.984 poras arba 5.971.968 individus, o dvylika tokių gausybių (35.831.808 poros arba 71.663.616 individų) sudaro didžiausią veikiančią serafimų organizaciją, angeliškąją armiją. Serafinei gausybei vadovauja archangelas arba kuri nors kita asmenybė, turinti lygiavertį statusą, tuo tarpu angeliškosioms armijoms vadovauja Spindinčiosios Vakaro Žvaigždės arba kiti tiesioginiai Gabrielio pavaldiniai. O Gabrielis yra "dangaus armijų vyriausiasis vadas," Nebadono Valdovo vyriausiasis vykdytojas, "gausybių Viešpats Dievas."
Nors jie tarnauja tiesiogiai prižiūrimi Begalinės Dvasios, kaip ji yra įasmeninta Salvingtone, bet nuo Mykolo savęs padovanojimo Urantijoje, serafimai ir visos kitos vietinės visatos kategorijos tapo pavaldžios Sūnaus Šeimininko aukščiausiajai valdžiai. Net ir tada, kada Mykolas gimė materialaus kūno pavidalu Urantijoje, buvo transliuota supervisatos programa visam Nebadonui, kuri skelbė, “Ir tegul visi angelai jį garbina.” Visi angelų rangai yra pavaldūs jo aukščiausiajai valdžiai; jie sudaro dalį tos grupės, kuri buvo pavadinta “jo galingieji angelai.”
Visomis pagrindinėmis savybėmis cherubimai ir sanobimai yra panašūs į serafimus. Jų yra ta pati kilmė, bet nevisada būna toks pat likimas. Jie yra nuostabiai išmintingi, labai sumanūs, jaudinančiai mylintys, ir beveik žmogiški. Jie yra žemiausioji angelų kategorija, todėl giminingumu yra dar artimesni labiau išsivysčiusiems žmogiškųjų būtybių tipams evoliuciniuose pasauliuose.
Cherubimai ir sanobimai yra neatskiriamai susieti, funkciškai suvienyti. Vienas yra energetiškai pozityvi asmenybė; kitas yra energetiškai negatyvus. Dešinysis deflektorius, arba teigiamai pakrautas angelas, yra cherubimas – vyresnioji arba valdanti asmenybė. Kairysis deflektorius, arba neigiamai pakrautas angelas, yra sanobimas – papildanti būtybė. Bet kuris angelo tipas yra labai apribotas, kada veikia atskirai po vieną; dėl to jie paprastai tarnauja poromis. Kada jie tarnauja nepriklausomai nuo savo serafinių reguliuotojų, tada jie labiau negu bet kuriais kitais atvejais priklauso nuo tarpusavio ryšio, ir visada veikia kartu.
Cherubimai ir sanobimai yra ištikimi ir sumanūs serafinių tarnų padėjėjai, ir visos septynios serafimų kategorijos yra aprūpintos šitais pavaldžiais padėjėjais. Šitose pareigose cherubimai ir sanobimai tarnauja šimtmečius, tačiau jie nelydi serafimų į užduotis už vietinės visatos ribų.
Cherubimai ir sanobimai yra kasdienio dvasinio darbo atlikėjai atskiruose sistemų pasauliuose. Neasmeninių užduočių metu arba nepaprastais atvejais jie gali tarnauti ir vietoje serafinės poros, bet niekada, net ir laikinai, jie neveikia kaip žmogiškosioms būtybėms tarnaujantys angelai; tai yra išskirtinė serafinė teisė.
Kada cherubimas būna paskirtas į planetą, tada jis pradeda mokytis vietiniuose kursuose, įskaitant planetinių papročių ir kalbų studijavimą. Laiko tarnaujančiosios dvasios yra dvikalbės, kalba savo kilmės vietinės visatos kalba ir savosios supervisatos kalba. Studijuodami sferų mokyklose jie išmoksta papildomų kalbų. Cherubimai ir sanobimai, kaip serafimai ir kitos dvasinių būtybių kategorijos, yra nuolat įsitraukę į savęs tobulinimą. Tiktai tokios pavaldžios būtybės, kurios kontroliuoja įtampą ir reguliuoja energiją, negali vystytis į priekį; visi tvariniai, turintys realią ir potencinę asmenybės valią, siekia naujų laimėjimų.
Cherubimai ir sanobimai prigimtimi yra labai arti egzistencijos morontinio lygio, ir jie patvirtina, jog yra labai veiksmingi tame darbe, kur susikerta fizinės, morontinės, ir dvasinės sferos. Šitie vietinės visatos Motinos Dvasios vaikai apibūdinami kaip "ketvirtieji tvariniai," didele dalimi taip, kaip apibūdinami Havonos Tarnai ir sutaikymo komisijos. Kas ketvirtas cherubimas ir kas ketvirtas sanobimas yra labiau materialus, labai aiškiai panašėdamas į egzistencijos morontinį lygį. Šitie angeliškieji ketvirtieji tvariniai daug padeda serafimams jų veiklos visatoje ir planetoje labiau fizinėse fazėse. Tokie morontijos cherubimai morontiniuose mokymo pasauliuose taip pat atlieka daug tarpinių užduočių, be kurių negalima išsiversti, ir dideliu skaičiumi yra paskiriami į Morontijos Kompanionų tarnystę. Morontinėms sferoms jie yra maždaug tuo, kuo tarpiniai tvariniai yra evoliucinėms planetoms. Apgyvendintuose pasauliuose šitie morontijos cherubimai dažnai dirba palaikydami ryšį su tarpiniais tvariniais. Cherubimai ir tarpiniai tvariniai yra visiškai atskiros būtybių kategorijos; jų kilmė nėra panaši, bet jų prigimtis ir veikimas yra labai panašus.
Cherubimams ir sanobimams atsiveria daug kelių į besivystančią tarnystę, vedančią į aukštesnį statusą, kuris gali būti dar daugiau padidintas Dieviškojo Tarno apkabinimu. Evoliucinio potencialo požiūriu yra trys didžiulės cherubimų ir sanobimų klasės:
1. Kandidatai į kilimą. Šitos būtybės savo prigimtimi yra kandidatai į serafinį statusą. Šitos kategorijos cherubimai ir sanobimai yra nuostabūs, nors įgimtais sugebėjimais neprilygsta serafimams; bet prašymo ir patyrimo būdu jie gali pasiekti serafinį statusą iki galo.
2. Tarpinės fazės Cherubimai. Visi cherubimai ir sanobimai nėra lygūs kilimo potencialu, o šitie yra savo prigimtimi apribotos angeliškųjų kūrinių būtybės. Jų didžioji dauguma liks cherubimais ir sanobimais, nors gabesni individai gali pasiekti ribotą serafinę tarnystę.
3. Morontijos Cherubimai. Šitie angeliškosios kategorijos "ketvirtieji tvariniai" visada išlaiko savo labiau materialius požymius. Jie ir toliau bus cherubimai ir sanobimai, kartu su didžiąja dauguma savo tarpinės fazės brolių, laukdami Aukščiausiosios Būtybės užbaigto realizavimosi.
Nors antrąją ir trečiąją grupes tam tikra prasme apriboja augimo potencialas, bet kandidatai į kilimą gali pasiekti visuotinės serafinės tarnystės aukštumas. Didelė dalis šitų cherubimų, kurie yra labiau patyrę, būna priskiriami prie likimo serafinių sargų, ir tokiu būdu jie patenka į tiesioginę sferą, iš kurios paaukštinami į Gyvenamųjų Pasaulių Mokytojų statusą, po to, kada juos palieka jų serafiniai vyresnieji. Likimo sargai neturi cherubimų ir sanobimų pagalbininkų, kada jų mirtingieji globotiniai pasiekia morontinį gyvenimą. O kada kitiems evoliucinių serafimų tipams yra suteikiamas leidimas vykti į Serafingtoną ir Rojų, tada jie turi apleisti savo buvusius pavaldinius, kai jie palieka Nebadono ribas. Tokius apleistus cherubimus ir sanobimus paprastai apkabina Visatos Motina Dvasia, tokiu būdu jie pasiekia tokį lygį, kuris, siekiant serafinio statuso, yra ekvivalentiškas Gyvenamojo Pasaulio Mokytojo lygiui.
Kada, kaip Gyvenamųjų Pasaulių Mokytojai, kartą apkabinti cherubimai ir sanobimai jau seniai tarnauja morontinėse sferose, nuo žemiausiųjų iki aukščiausiųjų, ir kada jų korpusas Salvingtone būna perpildytas, tada Ryškioji ir Ryto Žvaigždė šituos ištikimus laiko tvarinių tarnus pakviečia pasirodyti jos akivaizdoje. Duodama asmenybės transformavimo priesaika; ir po šito, grupėmis po septynis tūkstančius, šituos paaukštintus ir vyresniuosius cherubimus ir sanobimus iš naujo apkabina Visatos Motina Dvasia. Po šito antrojo apkabinimo jie pasirodo kaip visiškai susiformavę serafimai. Nuo šiol, tokiems atgimusiems cherubimams ir sanobimams atsiveria visiška ir puiki serafimo karjera, su jos visomis Rojaus galimybėmis. Tokie angelai gali būti paskirti likimo sargais kokiai nors mirtingajai būtybei, ir jeigu mirtingasis globotinis pasiekia išlikimą, tuomet jie iš tikrųjų gali siekti, kad patektų į Serafingtoną ir į serafinio pasiekimo septynis žiedus, net į Rojų ir į Užbaigtųjų Korpusą.
[Pateikta Melkizedeko, veikiančio Nebadono Serafinių Gausybių Vadovo prašymu.]
Algimantas
2007-02-23 15:01:49
Komentarai
"II. DIEVASBesivystantys mirtingieji tvariniai patiria nenumaldomą akstiną simbolizuoti savo ribotas sampratas apie Dievą. Žmogaus moralinės pareigos sąmonė ir jo dvasinis idealizmas išreiškia vertybės lygį – patirtinę tikrovę – kurią sunku simbolizuoti.
Kosminė sąmonė pažymi Pirmosios Priežasties, vienintelės nepriežastinės tikrovės, pripažinimą. Dievas, Visuotinis Tėvas, veikia ikibegalinės vertybės ir santykinio dieviškumo išraiškos trijuose Dievybės-asmenybės lygiuose:
1. Ikiasmeniame – kaip yra Tėvo fragmentų, tokių, kaip Minties Derintojų, veikime.
2. Asmeniame – kaip yra sukurtų būtybių ir jų palikuonių evoliuciniame patyrime.
3. Viršasmeniame – kaip tam tikrų absonitinių ir asocijuotų būtybių atsiradusiose egzistencijose.
DIEVAS yra žodinis simbolis, pavadinantis visus Dievybės įasmeninimus. Terminui būtinas skirtingas apibrėžimas kiekviename
--------------------------------------------------------------------------------
[4]▼
asmeniame Dievybės veikimo lygyje, ir jį dar toliau reikia apibrėžti kiekvieno iš šitų lygių viduje, nes šitą terminą galima vartoti, pavadinant skirtingus lygiaverčius ir subordinuotus Dievybės įasmeninimus; pavyzdžiui: Rojaus Sūnūs Kūrėjai – vietinių visatų tėvai.
Dievo terminas, kaip jį vartojame mes, galėtų būti suprantamas:
Pagal pavadinimą – kaip Dievas Tėvas.
Pagal kontekstą – kada pavartojamas aptariant kažkurį dievybės lygį ar susivienijimą. Kada kyla abejonių dėl žodžio Dievas tikslaus interpretavimo, tada patartina nurodyti Visuotinio Tėvo asmenį.
Terminas Dievas visada pažymi asmenybę. Dievybė gali būti siejama, arba gali būti ir nesiejama, su dieviškosiomis asmenybėmis.
Žodis DIEVAS, šituose dokumentuose, yra vartojamas tokiomis prasmėmis:
1. Dievas Tėvas – Kūrėjas, Kontrolierius, ir Rėmėjas. Visuotinis Tėvas, Dievybės Pirmasis Asmuo.
2. Dievas Sūnus – Lygiavertis Kūrėjas, Dvasios Kontrolierius, ir Dvasinis Administratorius. Amžinasis Sūnus, Dievybės Antrasis Asmuo.
3. Dievas Dvasia – Bendrai Veikiantysis, Visuotinis Suvienytojas, ir Proto Padovanotojas. Begalinė Dvasia, Trečiasis Dievybės Asmuo.
4. Dievas Aukščiausiasis – besirealizuojantis arba besivystantis laiko ir erdvės Dievas. Asmenė Dievybė asociatyviai įgyvendinanti tvarinio-Kūrėjo tapatybės laiko-erdvės patirtinį pasiekimą. Aukščiausioji Būtybė asmeniškai patiria Dievybės vienybės pasiekimą kaip laiko ir erdvės evoliucinių tvarinių besivystantis ir patirtinis Dievas.
5. Dievas Septinkartis – Dievybės asmenybė realiai veikianti bet kur laike ir erdvėje. Rojaus Asmenės Dievybės ir jų kūrybiniai pagalbininkai, veikiantys centrinės visatos ribose ir už jos ribų, ir energijos dėka įsiasmeninantys kaip Aukščiausioji Būtybė pirmajame tvarinio lygyje, suvienijant Dievybės apreiškimą laike ir erdvėje. Šitas lygis, didžioji visata, yra Rojaus asmenybių laikinė-erdvinė leidimosi sfera, esanti abipusio poveikio susivienijime su evoliucinių tvarinių kilimu laike-erdvėje.
6. Dievas Galutinysis – viršlaikis ir pranoktos erdvės atsirandantis Dievas. Suvienijančios Dievybės pasireiškimo antrasis patirtinis lygis. Dievas Galutinysis pažymi tai, jog yra pasiektas sintezuotų absonitinių-viršasmenių, laiką-erdvę-pranoktų, ir atsiradusių-patirtinių vertybių, suderintų Dievybės tikrovės galutiniuose kuriančiuose lygiuose, įgyvendinimas.
7. Dievas Absoliutas – empiriškai besiformuojantis pranoktų viršasmenių vertybių ir dieviškumo reikšmių Dievas, dabar yra egzistencialus kaip Dievybės Absoliutas. Tai yra trečiasis lygis, vienijantis Dievybės išraišką ir išplėtimą. Šitame virškūrybiniame lygyje, Dievybė patiria potencialo, kurį galima įasmeninti, išeikvojimą, susiduria su dieviškumo užbaigimu, ir išsemia sugebėjimą save apreikšti kitokio įasmeninimo vienas po kito einantiems progresiniams lygiams. Dabar Dievybė susiduria, susisieja, ir susitapatina su Beribiu Absoliutu."
rimantas ( Kaunas )
2007-02-27 10:56:46
Paslaptingas kukuti senas forumo dalyvi,tai kuris dabar konkrečiai iš tavo išvardintų Dvasios pavadinimų atitinka Didžiąją Dvasią , nes ar tikrai galima tarp jų dėti lygybės ženklą . Kuri iš jų mus veda. Mūsų suteikti pavadinimai dar nieko nereiškia, gal vis tik tai skirtingos esybės ar asmenybės, gal kai kurios iš jų tik esybės, kitos gi tik pasireiškimai, o kitos jau asmenybės. Ir kurią iš jų mes galime pažinti, o kurios taip niekad iki galo ir nepažinsim nors to pažinimo sieksim per visą amžinybę.Ar tai tikrai ta pati Dvasia tik skirtingais pavadinimais.Gal čia ir slypi mūsų susipainiojimas ir tą ir padeda atpainioti būtent Urantijos knyga.
rimantas ( Kaunas )
2007-02-27 10:51:08
Pašnekove <Rimantui-pi?tas>, pritariu visom mintim apie tai kad Dievą galima pažinti per jo pasireiškimą. Bet yra dar antras dalykas. Jeigu aplinką galima suvokti protu, užfiksuoti, suprasti, pamatyti prasmę, bet taip pat kiekvienas žmogus turi dvasinę būtį, kurią jis jaučia. Yra dvasinis suvokimas 'aš esu', dvasinė nuostata, ir apskritai žmogus formuluodamas mintis ieško atitikmenų savo dvasiniam vidui, ir kai sukurią kanors ir jaučia viduje kad tai atitinka, tada gerai. bet tada ieško dar tikslesnio atitikmens, ir taip vis vyksta savęs pažinimas, savo dvasinio vidaus. Tėvo atradimas savyje yra taip pat ir per bandymą pažinti save, nuoširdžiai to norint. Bandant skverbtis į tą vidinį dvasinį jausmą, kada mintys pradeda reikštis netgi taip kad dvasinio pajautimo mintys formuojasi žodžiais, taip kaip ir knygą skaitant per pasamonę užsifiksavę žodžiai automatiškai suvokiami kaip turintys prasmę, taip ir atsigręžiant į MD savo viduje, pajautimas dvasinių minčių ir išraiškų savo viduje, turėdamas analogijas žodiniais suformulavimais pasamoningu būdu, automatiškai kyla į samonę.
Kalbu apie tai kad žmogų kaip ir aplinką galima pažinti vien iš jo veiklos, bet taip pat svarbu pažintį patį dvasinį vidų, kuris yra tarsi kalbantis žmogus, o ne tik veikiantis. Yra sakoma "materialus pasaulis turi dvasinį pagrindą". Dar sakoma kad visa materija sukurta tik tam kad perteikti dvasinę mintį. Dievas yra dvasia. Tai nors dvasiniai dalykai yra svarbesni, bet juos galima siekti tiek kaip tu sakai pažįstant pasaulį, bet taip pat užsiimant ir tokiomis dvasinėmis praktikomis, kaip bandymu suprasti save, nuraminus protą, kuriame paprastai būna įvairių be perstojo iškylančių minčių, kurios vis atitraukia dėmesį. O būdas pasiekti tokį nusiraminimą - tai išsikalbėjimas. Dabar ir apie meditacijas žinoma, kad atsisėsti ir bandyti būti ramybėje gali būti sunku, nes pradeda lysti visokios mintys. Bet jeigu taip vadinama 'kundalini' meditacija iš pradžių žmogus šoka juda, elgiasi betkaip, išreiškia visą save, ir tuo pačiu stebi, tada jis yra save išreiškęs, jis yra atviras su savimi, ir po kiek laiko mato kad jau nebėra to noro dar kažką išsakyti, kad jau daug išreikšta, tada jis atsisėdęs, gali ramiai medituoti.
Nuoširdžiai, su meile, linkiu jums išminties.
Vaidas
2007-02-27 10:44:33
Iš tavo komentaro Tavo dievas labai jau žmogiškas.Visus kūrinius sustatei vorele,tradiciškai,civilizuotai (kaip kompiuteristui - sustatei nuosekliuoju kodu),bet realybėje mūsų visų keliai į dievą yra LYGIAGRETŪS(kaip kopiuteristui - lygiagrečiuoju kodu.Indėnai dievą pažįsta kur kas geriau nei mes,baltieji.primenu: ir tu,ir aš esame GYVŪNAI.Nesureikšmink savęs,nes būtent tai tave atveda į akligatvį ir neleidžia teisingai suvokti aplinkos.Pagal tai,kaip parašei apie Dievą,tai krikščionybė atnešė viso labo didžiulių išmatavimų žmogų.
Vaidui
2007-02-27 10:39:51
Didžioji Dvasia=Pirminis šaltinis=Absoliutas=Šventa Dvasia ... ir dar daug kitų pavadinimų tam pačiam.Jį ar ją(o tinkamiausia būtų rusiškai "ONO") galime pažinti tik per jo įvairialypį pasireiškimą aplinkoje.Jo pažinti mums nelemta niekad,mes tegalim pažinti jo veikimą ir jam priešintis arba ne.Dėl to ir negaliu apie tai daugiau pasakyti nieko.Kalbėkim apie realius,pažįstamus dalykus.
Rimantui-piktas
2007-02-27 10:28:46
Sunku žodžiais pasakyti, bet tie indėnai nors pradžioje buvo gavę apreiškimą apie Vienintelį Dievą, vėliau kaip pagonys užsižiūrėjo į gamtą, gyvūnus. Kaip sakant, jeigu pagal kūrinio vietą yra: daiktai, augalai, gyvunai, zmones, dvasios, dievas. Tai tie indėnai nenorėjo pažinti Dievo, o linko tapti patys kaip gyvūnai. O krikščionybė atnešė sampratą apie Dievą, ne kaip apie miglotą dvasią (kuri būtų visur, darytų viską - nes tai nieko nepasako), o kaip apie Mylinčia, tobulą išmintimi ir visomis savybėmis nekintančią asmenybę, kuri sukūrė ir palaiko kūriniją.
Vaidas
2007-02-27 10:22:06
Radioaktyvumas iki tol,kol neatrado slėpėsi lagamine ant pečių :)
Laimai
2007-02-27 10:11:38
Urantijos Knygoje, kai nuosekliai skaitai tai daugiau galima sužinoti, kaip atsirado kas būdinga pvz amerikos indėnų raudonajai rasei. Kiek per paiešką nelabai daug radau, tai yra 79 dokumente, 5 skyrius "Raudonasis žmogus ir geltonasis žmogus". Ir dar kelios ištraukos iš kitų vietų:
"Vėlesnieji Amerikos indėnai turėjo civilizaciją, atsiradusią iš kanibalizmo, ir, dėl to, buvo pasinėrę į žmonių aukojimą, ypač Centrinėje ir Pietų Amerikoje."(0980-07)
"Buvo daug religinio apreiškimo įvykių, tačiau tiktai penki buvo epochinės svarbos. Jie buvo tokie:
1. Dalamatijos mokymai. Urantijoje pirmą kartą teisingą sampratą apie Pirmąjį Šaltinį ir Centrą paskelbė Princo Kaligastijos personalo vienas šimtas materialų kūną turinčių narių. Šitas besiplečiantis Dievybės apreiškimas tęsėsi daugiau negu tris šimtus tūkstančių metų tol, kol jį netikėtai nutraukė planetos atsiskyrimas ir mokymo režimo suirimas. Išskyrus Vano darbą, Dalamatijos apreiškimo poveikis praktiškai buvo prarastas visam pasauliui. Net ir noditai šitą tiesą buvo užmiršę iki to meto, kada atvyko Adomas. Iš visų rasių, gavusių šios šimtinės mokymų, raudonieji žmonės juos išsaugojo ilgiausia, bet Amerindėnų religijoje Didžiosios Dvasios idėja buvo ne kas kita, kaip tik miglota samprata, kada ryšys su krikščionybe ją smarkiai nuskaidrino ir sustiprino."(1007-04)
Vaidas
2007-02-27 09:59:41
Sveikučiai! Noriu „piktojo kūrinio“ paklausti, kad man kvailai moteriškei paaiškintų, kur gi slėpėsi tas radioaktyvumas iki tol, kol jo neatrado ir nedavė jam vardo...((:
Laima (VIlnius)
2007-02-27 09:00:46
žmonių aukojimas - tai dar ne kanibalizmas.Sausio 13 -tą mes irgi paaukojom.Tai dėl to mes esam kanibalai?
Rašai tu ir Uk :"...kaip tik miglota samprata, kada ryšys su krikščionybe ją smarkiai nuskaidrino ir sustiprino." Arba tu esi aklas,arba tu tai darai su tikslu.Indėnų ryšys su krikščionybe sunaikino indėnų tautas.Kam tas nuskaidrėjęs ryšys,jei nėra kam rištis juo prie tos DD ?
Vaidui
2007-02-27 10:09:56
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]