Forumas: temos peržiūra
Leiskime vieni kitiems gyventi, nevaržykime Laisvos valios, Kūrėjo suteiktos
Mylimieji, šiandien – 2018 02 10 – per gyvąsias pamaldas mūsų šventovėje, jau mūsų mokymosi sakyti pamokomuosius žodžius dalyje, iš Algimanto lūpų nuskambėjo vienas sakinys, toks sakinys, kuris man giliai įstrigo vidun ir teskamba kaip aidas ir dabar mano ausyse, vis girdžiu jį, galvoju apie jį.
O jis skambėjo taip – LEISK TU JIEMS LAISVAI GYVENT IR KALBĖT, KAIP JIE JAUČIA TĄ, ir tai bus labai gerai...
Štai tas sakinys, taip pavergęs mano širdį šiandieną. Štai toji mintis Mokytojo išsakyta, privertusi ir ašarą nubraukti ir dabar, kai vėl apie tai galvoju ir rašau. Štai tas teiginys, kuris turėtų suvirpinti kiekvieno vidų, nes jis yra prašymas, ir jis nėra – šiaip sau – ištartas, jis yra gilus ir prasmingas, nors tai reikia pajausti virpesiais...
Sakysit iš konteksto ištrauktas teiginys? Neaišku apie ką kalbama? Kam skirta ir panašiai? O jūs pagalvokit giliau.
Virpesiais pajauskit.
Didžiosiomis raidėmis parašytas teiginys kaip tik ir tinka deja, bet iš esmės...visiems. Kodėl gi visiems? Ogi todėl, kad žmonės smukdo vieni kitus, varžo vieni kitus, nurodinėja vieni kitiems, komanduoja, vadovauja, įsakinėja, draudžia, pyksta, psichologiškai traumuoja. Žmonės varžo vieni kitų laisvą valią... ir kodėl gi jie manosi turintys tam leidimą? Kaip tas gyvulinis protas – tiek – sugyvulėja, kad manosi turįs valdžią prieš kitą savo brolį ar sesę? Kada bus ta brolystė tarp tų žmonių, kada bus ta visapusiška vidinė taika vienų su kitais, kai nereikės kariauti, bet ne materialaus karo su žudikliais rankose, o vidinio karo, kuris ne mažiau sunkus ir griaunantis asmenybę iš vidaus? Kada žmonės nebeslėps akių kai su jais nori pakalbėti, kada akių žvilgsniai rodys brolio ar sesės viduje patiriamą laisvės pojūtį? Ir kada gi baigsis tie suvaržymų suvaržymai, kad pagaliau laisvai gyventi. Juk viskas atsispindi veiduose ir elgesyje. Suvaržymus patiriančiojo elgesys ir yra suvaržymus patiriančio elgesys, to nepaslėpsi. O ir bandymas slėpti, jau yra žemo energinio dažnio virpesiai ir jie išspinduliuojami, iš vidaus, nori tu to ar nenori.
Broliai ir sesės ir esame tam broliai ir sesės, kad vieni kitiems padėtume, o ne atvirkščiai. Deja, čia labai trukdo ego, toks puikybės pilnas, toks nematantis savo elgesio, neanalizuojantis savojo elgesio, toks nesąžiningas ir pasipūtęs. Ir taip, man dėl to liūdna.
Jūs tik paklausykite ką sako Šeimininkas Sūnus Kūrėjas:
Mano mielieji broliai ir sesės, jūs turite iš Tėvo, mūsų visų vienintelio Tėvo, padovanotą jums visiems, ir kiekvienam, laisvą valią. Tai reiškia, kad jūs galite elgtis ir vienaip ir kitaip, ir Tėvas, o taip pat ir aš, neprieštaraus jums. ( Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl, pirmasis leidimas, 073- 01)
Tai tokius žodžius reikalinga skaityti ir įsidėmėti – nevalia laužyti kito laisvos valios. Net ir pats Kūrėjas mums niekada nė mažiausiu laipsniu nepriekaištauja dėl mūsų elgesio, kad ir ką bedarytume. O save vadinantys žmonėmis, kito akyje tik ir ieško krislo po krislo, o savojoje ir rąsto nemato. Tada tu ir supranti, kad – Žmogumi reikia tapti. Kiek tų Žmonių yra..vienetai..ir neverta gražinti...
Tos apgaulės ir taip visur pilna, ir nuo to labiausiai kenčia – VAIKAI. Mažyliai vaikai. Jau seniai laikas prisiminti ar kitiems susipažinti su nuostabiais – bet labai verčiančiais susimąstyti – mokymais apie vaikus.
Mes, urantai, nuosekliai studijuojame nuostabius dvasinius apreiškimus – Urantijos Knyga, Rojaus Trejybės Akimirkos Amžinybė ir Gyvoji Tyla, Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl bei Algimanto mokymus – iš jų daug mokomės, taikome juos savajame gyvenime.
Bet viską čia lemia tai, jauti tu ar ne – būseną – savo viduje, o būseną jaučia asmenybė.
Štai kokie žodžiai skamba Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimo gelmėse:
Todėl kada aš sakau mylintys tėvai, tada aš kalbu tik apie tikrai mylinčius tėvus, o ne save apgaudinėjančius ir manančius, kad jie yra mylintys tėvai. Tiesiog negali būti nė vieno tėvo ar motinos, kuri būtų mylinti, jeigu tėvas ar motina neatsiveria visa savo siela, visa širdimi Tėvui, jeigu nebendrauja su Juo iš visos sielos, iš visos širdies. Tik šitokia gyva komunija su Tėvu realiai leidžia tėvams tapti mylinčiais tėvais. ( Ten pat, 085-02)
Tik nuoširdžiai, savais žodžiais atsiverdamas Rojaus Trejybei-AŠ ESU, tu pamirši šaltus NE kai bendrauji su savo mažyliais. Pažiūrėkite kaip greitai ima šiauštis pats suaugęs, vos tik išgirdęs bet kokį NE. Bet kokį net ir mažiausią neiginį. Juk viduje tuoj pat pakinta būsena, virpesiai krenta į žemesnį lygį. Iš tikrųjų, kas gali norėti nuolat girdėti neiginius? Kam tai patinka? O kaip tai traumuoja vaikus.
Prieš kelias dienas buvau mokykloje ir stebėjau tokią sceną. Klasėje, pertraukos metu, ant suolo sėdi pirmokėlė mergaitė ir atsakydama į mokytojos teiginį ima džiūgauti, garsiai, vaikiškai pasimaivydama beria žodį po žodžio, kai mokytoja atsisukusi sako – Baik maivytis, negražiai atrodai. – Mergaitė matau kaip viduje susigūžia, kūno kalba išduoda. Nutyla ir nusisuka, kojomis vis dar mosuodama. Atrodytų nekalta pastaba mergaitei pasakyta, bet tai buvo tikrų tikriausias mergaitės valios laužymas neiginiu užgožtas. Aš tai mačiau iš šono, supratau tą. Ir man pervėrė širdį, kai mačiau mergaitės reakciją. Neapgalvotas teiginys gali skaudžiai kąsti.
Kristus savo mokymuose mus moko kaip bendrauti su vaikais:
Bet labiausiai mane jaudino tėvo nuoširdus noras mane šviesti, mokyti, ir pačiam leisti viską patirti, ką tokio amžiaus vaikui ir dera patirti. Jis niekada man nedrausdavo dirbti drauge su juo ir nestumdavo nuo savęs, net jeigu ir labai buvo užsiėmęs. Ir toks ryšys vaikui yra labai reikalingas, nes tik jo pagalba jis ugdo savyje pagarbą ir meilę tam su kuo šitaip bendrauja. Ir nebūtinai su tėvu ar motina. Su kiekvienu taip su juo nuoširdžiai žaidžiančiu ir augančiu žmogumi.
Šitokio dalyko stinga dabartinėms šeimoms, nes jos daugiausia energijos ir pastangų skiria tik savo vaikų materialaus gerbūvio užtikrinimui, iš akiračio visiškai išleisdamos kantrų ir su meile vaikų ugdymą, su jais drauge bendraujant ir augant. Vaiko auklėjimas ir yra nuoširdus ir mylintis bendravimas su juo, užmirštant visą aplinką. Tuo metu, kada bendrauja su vaiku tėvas ar motina kiekviename žingsnyje turi egzistuoti tik šitas ryšys. Nesvarbu, ar tėvas užsiima kokiais nors darbais, tvarko automobilį, rašo patį sudėtingiausią mokslinį darbą, ruošiasi rytdienos darbui, plauna indus, valo drabužius ar batus, o motina rūpinasi šeimos darbais rytdienai, ruošia vakarienę, kalbasi su drauge, atėjusia į svečius, visada kaip lygus narys šitame pačiame veiksme ir procese turi būti ir vaikas. Jis turi dalyvauti visoje šitoje veikloje kaip partneris, o ne kaip mažylis.
Ir jūs, mieli tėvai, turite, nuoširdžiai, jam suprantamais žodžiais aiškinti, ką jūs šituo konkrečiu momentu čia darote. Ir lygiai taip šitame procese leisti dalyvauti ir jam. Ir nesvarbu, kad jam ne iš karto pavyks atlikti kokį nors veiksmą taip, kaip jūs norėtumėte. Tam jūsų, tėvų, ir yra tėviška-motiniška meilė, kad su dieviška kantrybe mokytume visų tų veiksmų, kurie jam pagal pečius, kad net su draugais bendraudami lygiai taip nesišalintumėte ir savo vaiko, o ir jam rodytumėte dėmesį. Šitoks dėmesys ir nuoširdumas yra būtent tas gyvas ryšys, kuriuo grindžiama meilė. (Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl, pirmasis leidimas, 025- 02)
Visi vis reikalauja pagarbos – mokyklose, namuose, gatvėje, visi labai nori būti gerbiami, bet gi – pagarbą reikia nusipelnyti. Ir tik tarp mylinčių asmenybių ir gali būti pagarba. O asmenybė yra – mažas, didelis, jaunas, senas. Visi. Ir pagarba bus tarp tų visų tik tada, kai patirsime meilę iš Kūrėjo savo viduje, o tam reikalingos pastangos, nuolatinės, gyvajam ryšiui su Rojaus Trejybe-AŠ ESU gilinti.
Vaiko pagarba savo tėvams kyla ne dėl žinojimo, jog vaikai turi įsipareigojimų savo tėvams, bet vystosi natūraliai jų rūpesčio, mokymo, ir meilės dėka, ir visa tai pasireiškia su meile, kada vaikui padedama laimėti gyvenimo mūšį. Tikrieji tėvai yra įsitraukę į nuolatinę paslaugos tarnystę, kurią išmintingas vaikas ima suvokti ir įvertinti. (0941-05-02)
Tik laisvos valios dėka tvarinys, gali vystytis ir augti. Tačiau kol mes, kiekvienas, nepradėsime žvelgti – Kūrėjo žvilgsniu – į save ir savo artimą – tol toji laisva valia bus laužoma ir su skausmingais padariniais. Tik per Kūrėją įmanomas darnus veikimas tarpusavyje, tarp kiekvienos mielos asmenybės. Nebus Kūrėjo mūsų viduje, nebus ir meilės, supratimo ir kolektyviško, broliško veikimo. Na nebus jo, nėra jo.
Bet yra urantai. Urantai nepabijojo Kūrėjo Šviesos, urantai deda pastangas, kad būtų Šviesos vaikai. Sunku? Taip, abejonių turime, iššūkių turime visi, ir jie vis sunkesni ir sunkesni. Tačiau Urantai trokšta brolystės ir ją patiria kolektyvinio garbinimo metu. Ir tai pats nuostabiausias jausmas kai garbinimo metu tu pajunti išsilaisvinimą, jokio suvaržymo ir jokios priespaudos iš aplinkos, jokių taisyklių. Tu pagaliau gali lengvai kvėpuoti Kūrėju, gyventi Kūrėju, mėgautis Kūrėju, nes Jis tavo Užuovėja. Jis tave išlaisvina.
Ir to mokykime savo vaikus. Jiems reikalingas mūsų kiekvieno indėlis įneštas čia ir dabar. Bet koks, kad ir mažytis nusisukimas nuo vaiko, jam gali tapti didžiuliu išbandymu jau suaugusiojo gyvenime:
Todėl jūs turite įsisąmoninti, kad pasidalinimas su savo vaiku savo patirtimi yra taip pat ir jūsų kasdienis gyvenimas. O jo paslėpti, jeigu jis prieštarauja jūsų sakomiems savo vaikui žodžiams, tiesiog neįmanoma. Jūs neturite manyti, kad vaikas jūsų gyvenimo nemato ir nesupranta. Jis jaučia jūsų virpesius, nes jis taip pat turi Tėvo dvasią, kuri ir jį veda lygiai taip, kaip ir jus. Ir jos vedimas gali būti net stipresnis jam, jeigu jis priešinasi tokiam vedimui mažiau, jeigu jūs iki tol kreipėte link gėrio, link tiesos, link meilės, nors tik tuščiais žodžiais, be savo patvirtinančių šituos pačius žodžius realių žingsnių gyvenime. Ir toks vaikas jaučia daug daugiau, negu jaučiate jūs. Dėl to jūs ir pats nesuvoksite, iš kur jūsų vaikas žino ir jaučia, kad jūsų gyvenimas skiriasi nuo jūsų tariamų jam žodžių. Tačiau tokia dviprasmiška padėtis vaikui bus sunki našta, kaip surasti išėjimą iš tokio tėvų jam suteikto labirinto. Čia daug ką nulems jo aplinka už šeimos ribų. (Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl, pirmasis leidimas, 298-01-09)
TAI LEISKIME VIENI KITIEMS GYVENTI. Nevaržykime vieni kitų Laisvos valios, Kūrėjo suteiktos.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Vita
2018-02-11 16:48:22
Komentarai
Nuostabios Jurgitos išsakytos mintys, ypatingai išsakytos paskutinėje pastraipoje.Paskutiniuoju metu aš asmeniškai dar labiau pradėjau gilintis į savo pačios vidų, na, į ten, kur Kūrėjo dvasia gyvena, tūkstantąjį kartą įsitikindama, koks vis dėl to yra nuostabus ir saldus tas žodis LAISVĖ, DVASINĖ LAISVĖ, mums kiekvienam Kūrėjo padovanota. Turiu laisve net suklysti ir kitus suklaidinti iki tam tikro laipsnio, jeigu bandysiu, tų kitų už juos, jų gyvenimus nugyventi. Klydau, na ir kas?
Tėvas manę, kaip ir kiekvieną savo vaiką, be galo myli, bet myli išmintingai. Jisai, per savo dvasios fragmentą Minties Derintoja deda dideles pastangas tam, kad aš pati, kuo greičiau suvokčiau savo klaidas tam, kad kuo mažiau kentėčiau pati ir kitus, mažiau atsivėrusius Kūrėjo dvasiai savyje, kankinčiau.
Klydau, kažką kankinau, pažeidinėjau jų laisvą valią. Na, ir kas? Tai buvo vakarykštės Irenos darbas. Šiandiena aš nepažįstu tokios Irenos.
O aš daugiau nenoriu gyventi vakarykštės dienos prisiminimais, nes ta vidinė graužatis JAU pakenkė mano psichinei ir fizinei sveikatai, gali būti kai kuriuos, iš mano aplinkos, pradžiugindama.
Ir Algimantas, kaip visada, pasakė teisingus žodžius per savo Mokymą Gyvojoje Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovėje sakydamas, kad mes kiekvienas turėtume daugiau skirti dėmesio nuosavo sielos darželio ravėjimui, o nesutelkti visą dėmesį į svetimo daržo piktžoles.
Tai va, nuo šios akimirkos ir pradėsiu dar intensyviau nuosavą, vis dar apžėlusi, savo darželį ravėti, kaip rusai sako - nuo tvoros ir iki pietų.
Na, o tie kas be nuodėmės - tai niekai, ravėsiu pasilenkusi ir į manę mėtomi akmenukai nepataikys.
Aš vis labiau jaučiu palaimą viduje, jaučiu, kaip vis didėjančiu laipsniu MEILĖ auga manyje, ir net tiems, kuriems esu ne tokia jau ir maloni, o gal būt ir atstumianti.
Gerai žinau, kad tai, JAU ne mano problema, ir kad jie, taip pat augimo procese, ir kad kiekvienas iš jų savo viduje turi patį nuostabiausią TĖVĄ, ir JIS daug išmintingesnis už manė su vis dar, vištelės smegenimis.
Ir taip iki pat Rojaus!
Visiems linkiu ramybės, Kūrėjo palaimos, ir ne taip rimtai žvelgti į įvairias gyvenimiškas situacijas ir saugokim vienas kitą, džiaukimės Rojaus Tėvų skleidžiama dvasine Šviesa, maudykimės Jo MEILĖS VANDENYNE.
MEILĖ daro stebuklus, mes JAU turim gyvą pavyzdį.
Su meile,
irena1950
2018-02-13 11:02:45
Puikus mokymas gilesniam susimąstymui, kad mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai dažniausiai nukreipti prieš Kūrėjo valią, kuris niekada nepažeidžia nė vieno asmens laisvos valios. Jis suteikė laisvą valią, kad ją panaudotume vien gėrio kūrimui toje savojoje aplinkoje, kurioje tuo metu gyvename, kad toje aplinkoje iš tiesų įsivyrautų brolystė, sklidina gyvos Kūrėjo meilės. O šitokia broliška aplinka sukuriama tik tuomet, kuomet atrandamas Gyvas Kūrėjas mūsų pačių viduje, kuomet realiai pajaučiama gyva meilės būsena, ir būtent tokia gili, kad visiškai nesinori pažeisti ar varžyti kito asmens laisvos valios, o norisi atidžiau įsiklausyti į kitą asmenį, pažinti jį, daugiau bendrauti ir broliškai bendradarbiauti su juo visų gerovės labui, nes taip elgtis skatina gyvybingai pulsuojanti meilės būsena, nuolat papildanti iš gyvo nuolatinio bendravimo su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tačiau kuomet nėra atrasto Gyvo Kūrėjo viduje, tuomet asmens protas neramus, baimės kupinas, ir todėl nuolat ieškantis visokių priekabių, prieštaravimų, pasiteisinimų, kad tik pasijausti teisiam prieš kitą, kad tik pasijausti ant iliuzinio garbės pjedestalo, nes gi skaudu pažvelgti tiesai į akis – kad visą laiką klydai, kad elgeisi neteisingai, pamindamas kito asmens valią, be gyvos meilės būsenos, nes jos niekada nepatyrei. Bet ar tai gali būti pasiteisinimas? Kūrėjas suteikė visas priemones, net savo paties Gyvąjį Buvimą – Minties Derintoją padovanojo, kad nurimę ir įsiklausę į jo vedimą mūsų viduje, žengtume tokius žingsnius gyvajame kelyje, kurie padėtų realiai pajausti meilės gyvosios energijos būseną. Visiems galimybės suteiktos vienodos, Kūrėjas nėra asmenų gerbėjas, šitai reikia ne tik žinoti, bet ir viduje pajausti. Vadinasi, visi iki vieno esame verti patirti gyvąją meilės būseną, taigi ir galime ją pajausti, visi be išimties. Skirtumas tik tas, kiek kiekvienas tam įdėsime pastangų bendrauti su mus visus Mylinčiu Tėvu ir Motina, su kuriuo iš tiesų labai gera bendrauti, ir aš tą jaučiu būsena, koks tai atviras, nuoširdus, laisvas bendravimas su tokiu Kūrėju kaip pačiu Tobuliausiu Draugu ir Mokytoju, kuris mane pažįsta taip gerai, kaip aš savęs net nepažįstu, todėl taip lengva bendrauti. Užtenka net nebaigtą mintį Jam nusiųsti, o Jis jau žino, ką norėjau pasakyti, kaip save išlieti, kas mane liūdina ar skaudina, man net neištarus nieko. Štai tokiu artumu su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU galima mėgautis ir mėgautis, nes neįmanoma kitaip.
Kuomet šį šeštadienį Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje jau po gyvųjų pamaldų, visiems urantams bendraujant prie stalo aš išsakiau klausimą susimąstymui – tai kaip gi mes galime sukurti tokią brolišką aplinką savo namuose, savo šeimose, savo vaikams, kad išorinė aplinka – mokykla, draugai, turėtų kuo mažesnį klaidinantį ir žlugdantį poveikį jiems, perskaičius šį Vitos mokymą man tapo dar aiškiau, nes radau patvirtinančias citatas iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL:
„Bet labiausiai mane jaudino tėvo nuoširdus noras mane šviesti, mokyti, ir pačiam leisti viską patirti, ką tokio amžiaus vaikui ir dera patirti. Jis niekada man nedrausdavo dirbti drauge su juo ir nestumdavo nuo savęs, net jeigu ir labai buvo užsiėmęs. Ir toks ryšys vaikui yra labai reikalingas, nes tik jo pagalba jis ugdo savyje pagarbą ir meilę tam su kuo šitaip bendrauja. Ir nebūtinai su tėvu ar motina. Su kiekvienu taip su juo nuoširdžiai žaidžiančiu ir augančiu žmogumi.” (025-03)
“Šitokio dalyko stinga dabartinėms šeimoms, nes jos daugiausia energijos ir pastangų skiria tik savo vaikų materialaus gerbūvio užtikrinimui, iš akiračio visiškai išleisdamos kantrų ir su meile vaikų ugdymą, su jais drauge bendraujant ir AUGANT. Vaiko auklėjimas ir yra nuoširdus ir mylintis bendravimas su juo, užmirštant visą aplinką. Tuo metu, kada bendrauja su vaiku tėvas ar motina kiekviename žingsnyje turi egzistuoti tik šitas ryšys. Nesvarbu, ar tėvas užsiima kokiais nors darbais, tvarko automobilį, rašo patį sudėtingiausią mokslinį darbą, ruošiasi rytdienos darbui, plauna indus, valo drabužius ar batus, o motina rūpinasi šeimos darbais rytdienai, ruošia vakarienę, kalbasi su drauge, atėjusia į svečius, visada kaip lygus narys šitame pačiame veiksme ir procese turi būti ir vaikas. Jis turi dalyvauti visoje šitoje veikloje kaip PARTNERIS, o ne kaip MAŽYLIS.” (025-04)
Ir šiose citatose aš ypač atkreipiau dėmesį į PARTNERYSTĘ – vaikas šeimoje yra irgi kaip PARTNERIS! O susimąstykime ir pažvelkime į save, į savo elgesį šeimoje, ar mes elgiamės su vaiku, jau nekalbant su vyru ar žmona, savo gyvenimo partneriu, iš tiesų kaip su lygiateisiu PARTNERIU? O gal varžome jo laisvą valią nuolat primesdami savo, neleisdami jam LAISVAI AUGTI DRAUGE su mumis? Nedemonstruojame jam meilės, meilės apkabindami, pasakydami gerą ir šviesų žodį, kuris lygiai taip pat pakylėja ir skatina augti, stengtis būti geresniu, priešingai nei prieštaravimai, draudimai, patyčios, pašaipos dėl nesėkmės, nepasitenkinimo demonstravimas. Tačiau tokiam meilės kupinam bendravimui su bet kuriuo savo šeimos nariu, būtinai ir vaiku, reikalinga MEILĖS BŪSENA iš Kūrėjo, gyvai patiriama. Vadinasi, vienintelė broliškos aplinkos kūrimo sąlyga ir kryptis – Gyvas Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, atrasta mūsų viduje per nuolatinį bendravimą, ir gyvai patiriama būsena. JIS pripildo mus meile viskam, visumai, mes nesame šios meilės kūrėjai, mes ją priimame iš KŪRĖJO, geriame iš Kūrėjo, tuomet gaunasi – gyvename Kūrėju ir Kūrėjuje. Tik tokia sąlyga yra TIKROVĖ, kad broliška meilės aplinka įsivyrautų mūsų šeimose, namuose, mokyklose, darbuose, visuomenėje, visoje planetoje, ir net kūrinijoje.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-02-13 09:10:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]