Forumas: temos peržiūra
KAS YRA ROJUS ir kur jis yra?
Rojus yra mūsų kelionės tikslas. Iki jo mūsų laukia milijardus metų užtrukisiantis mokyumai ir tranvimas, iš pradžių kelis tūkstančius metų po mūsų prisiklėimo iš mirties miego kaip SIELOS, o tada, kai baigsime mokymą ir atsisveikinsime su mūsų MYKOLU, MŪSŲ VIETINĖS VISATOS vienu iš DVIEJŲ SUTVĖRĖJŲ IR VALDOVŲ - kartu su VIETINĖS VISATOS MOTINA DVASIA, NEBADONIJA, - kurį absoliuti dauguma yra girdėję kaip Jėzų iš Nazarato asmenį, tada būsime jau tapę DVASIA, IR VIETINĖS VISATOS KOSMINĘ ERDVĘ IR PASAILIUS PALIKSIME, KELIAUDAMI Į SUPERVISATOS, PAUSKŠČIŲ TAKO GALAKTIKOS TARNYSTĘ. Tačiau iki Rojaus dar mūsų lauks milijardai metų mokymosi ir tarnavimo. Ir vis tik, kad gi tas Rojus. Perskaitykite labai atidžiai URANTIJOS KNYGOS apreiškimo 11 dokumentą.
--------------------------------------------
11 DOKUMENTAS
AMŽINOJI ROJAUS SALA
ROJUS yra visatų visatos amžinasis centras ir Visuotinio Tėvo, Amžinojo Sūnaus, Begalinės Dvasios, ir jų dieviškųjų partnerių ir pagalbininkų gyvenamoji vieta. Šita centrinė Sala yra pats gigantiškiausias organizuotas kosminės tikrovės kūnas visoje pagrindinėje visatoje. Rojus yra materiali sfera, o taip pat dvasinė buveinė. Viskas, kas yra Visuotinio Tėvo protingoje kūrinijoje, gyvena materialiose buveinėse; dėl to iš tikrųjų absoliutus kontroliuojantis centras taip pat turi būti materialus, tikras. Ir vėl reikėtų pakartoti, jog dvasinės substancijos ir dvasinės būtybės yra realios.
Rojaus materialų grožį sudaro jo fizinio tobulumo puikumas; Dievo Salos grožybę demonstruoja jo gyventojų nuostabūs intelektualūs pasiekimai ir proto išsivystymas; centrinės Salos triumfą skelbia dieviškosios dvasinės asmenybės – gyvenimo šviesos – begalinė dovana. Bet dvasinio grožio gelmės ir šito nuostabaus ansamblio stebuklai visiškai pranoksta materialiųjų tvarinių ribinio proto suvokimo ribas. Dieviškosios buveinės šlovės ir nuostabumo neįmanoma suvokti mirtingajam. Rojus yra iš amžinybės; nėra nei dokumentų, nei pasakojimų, susijusių su šito Šviesos ir Gyvenimo Salos branduolio kilme.
1. DIEVIŠKOJI BUVEINĖ
Rojus turi daug tikslų visatinių sferų administravime, bet tvarinių būtybėms jis pirmiausia egzistuoja kaip Dievybės gyvenamoji vieta. Visuotinio Tėvo asmeninis buvimas gyvena Dievybių buveinės, šito beveik apskritiminio, bet ne sferinio, viršutinio paviršiaus pačiame centre. Šitą Visuotinio Tėvo buvimą Rojuje betarpiškai apsupa Amžinojo Sūnaus asmeninis buvimas, tuo tarpu juos abu apgaubia neapsakoma Begalinės Dvasios šlovė.
Dievas gyvena, gyveno, ir amžinai gyvens šitoje pačioje centrinėje ir amžinojoje buveinėje. Mes visada jį surasdavome ten ir visada surasime. Visuotinis Tėvas yra kosmiškai sukoncentruotas, dvasiškai įasmenintas, ir geografiškai gyvena šitame visatų visatos centre.
Mes visi žinome tiesioginį kelią, kuriuo reikia eiti tam, jog surastume Visuotinį Tėvą. Jūs nesugebate daug ko suvokti apie dieviškąją gyvenamąją vietą dėl jos nutolimo nuo jūsų ir dėl milžiniškos įsiterpiančios erdvės, bet tie, kurie sugeba suvokti šitų milžiniškų atstumų prasmę, žino Dievo buvimo ir gyvenamąją vietą lygiai taip tikrai ir tiesiogine prasme, kaip jūs žinote Niujorko, Londono, Romos, ar Singapūro vietą, miestų, kurie turi konkrečią geografinę vietą Urantijoje. Jeigu būtumėte išmintingi šturmanai, aprūpinti laivu,
--------------------------------------------------------------------------------
[119]▼
žemėlapiais, ir kompasu, tada tikrai galėtumėte surasti šituos miestus. Lygiai taip, jeigu turėtumėte laiko ir keliavimo priemones, jeigu būtumėte dvasiškai parengti ir turėtumėte reikalingą vadovavimą, tuomet jus galėtų vesti per vieną po kitos visatas, iš grandinės į grandinę, jums visą laiką keliaujant per žvaigždėtas sferas į vidų tol, kol pagaliau sustotumėte prieš Visuotinio Tėvo dvasinės šlovės centrinį švytėjimą. Gavus viską, kas būtina šiai kelionei, lygiai taip įmanoma surasti Dievo asmeninį buvimą visų daiktų centre, kaip galima surasti ir tolimus miestus jūsų pačių planetoje. Tai, kad jūs nesilankėte šitose vietose jokiu būdu nepaneigia jų realumo arba tikrojo egzistavimo. Tai, kad taip mažai visatos tvarinių surado Dievą Rojuje jokiu būdu nepaneigia nei jo egzistavimo tikrovės, nei jo dvasinio asmens realumo visų daiktų centre.
Tėvas visada turi būti surandamas šitoje centrinėje vietoje. Jeigu jis pajudėtų, tai visuotinė buveinė subyrėtų, nes į jį šitame gyvenamajame centre sueina visuotinės traukos linijos iš kūrinijos pakraščių. Ar mes atsekame asmenybės grandinę atgal per visatas, ar stebime kylančiąsias asmenybes, kada jos keliauja į vidų pas Tėvą; ar mes stebime materialios traukos linijas, einančias į apatinį Rojų, ar sekame kosminės jėgos suaktyvėjančius ciklus; ar stebime dvasinės traukos linijas, sueinančias į Amžinąjį Sūnų, ar žvelgiame į Dievo Rojaus Sūnų procesiją į vidų; ar mes matome proto grandines, ar sekame trilijonų trilijonus dangiškųjų būtybių, atsirandančių iš Begalinės Dvasios – bet kurio iš šitų stebėjimų dėka ar jų visų dėka mes tiesiogiai esame atvedami atgal į Tėvo akivaizdą, į jo centrinę buveinę. Čia Dievas yra asmeniškai, tiesiogine prasme, ir realiai. Ir iš jo begalinės būtybės teka gyvybės, energijos, ir asmenybės plūstančios srovės į visas visatas.
2. AMŽINOSIOS SALOS PRIGIMTIS
Kadangi jūs pradedate neryškiai pažvelgti į materialios visatos, pastebimos net iš jūsų astronominės vietos, iš jūsų erdvės padėties žvaigždėtose sistemose, milžinišką dydį, tai jums turėtų tapti akivaizdu, jog tokia milžiniška materiali visata privalo turėti adekvačią ir deramą sostinę, tokią būstinę, kuri atitiktų materialių valdų ir gyvų būtybių visos šitos milžiniškos ir toli nusidriekiančios kūrinijos visuotinio Valdovo orumą ir begalumą.
Savo forma Rojus skiriasi nuo apgyvendintų erdvės kūnų: jis nėra sferinis. Jis yra aiški elipsoidė, per skersmenį vienu šeštadaliu yra ilgesnis iš šiaurės į pietus negu per skersmenį iš rytų į vakarus. Centrinė Sala yra iš esmės plokščia, o atstumas nuo viršutinio paviršiaus iki apatinio paviršiaus sudaro skersmens iš rytų į vakarus vieną dešimtąją dalį.
Šitie dydžių skirtumai, atsižvelgiant į jos nejudančią padėtį ir į didesnį jėgos-energijos spaudimą į išorę Salos šiauriniame gale, leidžia nustatyti absoliučią kryptį pagrindinėje visatoje.
Centrinė Sala geografiškai yra padalinta į tris veiklos sferas:
1. Viršutinį Rojų.
2. Periferinį Rojų.
3. Apatinį Rojų.
Tą Rojaus paviršių, kuris yra susijęs su asmenybės veikla, mes vadiname viršutine puse, o priešingą paviršių vadiname apatine puse. Rojaus periferija yra skirta veiklai, kuri nėra griežtai nei asmenė, nei
--------------------------------------------------------------------------------
[120]▼
neasmenė. Trejybė atrodo, jog viešpatauja asmenėje arba viršutinėje plokštumoje, Beribis Absoliutas viešpatauja apatinėje arba neasmenėje plokštumoje. Mes vargu ar suvokiame Beribį Absoliutą kaip asmenį, bet apie šito Absoliuto funkcinį buvimą erdvėje mes tikrai galvojame kaip apie tokį, kuris yra sukoncentruotas apatiniame Rojuje.
Amžinąją Salą sudaro materializavimo vientisa forma – tikrovės nejudančios sistemos. Šita Rojaus tikroji substancija yra erdvės potencialo homogeninė organizacija, kurios nesurandama niekur kitur per visą plačiąją visatų visatą. Ji gavo daug pavadinimų skirtingose visatose, o Nebadono Melkizedekai nuo seno ją vadina absoliutumu. Šita Rojaus šaltinio medžiaga nėra nei negyva, nei gyva; ji yra Pirmojo Šaltinio ir Centro pirminė nedvasinė išraiška; ji yra Rojus, o Rojus kopijos neturi.
Mums atrodo, jog Pirmasis Šaltinis ir Centras visą absoliutų potencialą kosminei tikrovei sukoncentravo Rojuje kaip savęs išlaisvinimo iš begalybės apribojimų savo metodo dalį, kaip priemonę tam, kad būtų padarytas įmanomu ikibegalinis, net laiko-erdvės, kūrinys. Bet dėl to nereiškia, jog Rojų apriboja laikas-erdvė tiesiog todėl, kad visatų visata atskleidžia šitas savybes. Rojus egzistuoja be laiko ir neturi padėties erdvėje.
Bendrais bruožais kalbant: erdvė matomai atsiranda kaip tik žemiau apatinio Rojaus; laikas prasideda kaip tik virš viršutinio Rojaus. Laikas, kaip jį suprantate jūs, nėra egzistencijos Rojuje bruožas, nors centrinės Salos gyventojai visiškai sąmoningai suvokia įvykių nelaikinę seką. Judėjimas nėra įgimtas Rojuje; jis yra valinis. Bet atstumo, net absoliutaus atstumo, samprata turi didžiulę prasmę, kadangi jis gali būti taikomas santykinėms vietovėms Rojuje. Rojus yra neerdvinis; dėl to jo vietovės yra absoliučios, ir todėl naudojamos daugeliu būdu, kurie pranoksta mirtingojo proto suvokimo ribas.
3. VIRŠUTINIS ROJUS
Viršutiniame Rojuje yra trys didžiosios veiklos sferos, Dievybės buvimo, Švenčiausioji Sfera, ir Šventoji Vietovė. Tas milžiniškas regionas, betarpiškai supantis Dievybių buvimą, yra atskirtas kaip Švenčiausioji Sfera ir rezervuotas garbinimo, sutrejybinimo, ir aukščiausiojo dvasinio pasiekimo funkcijoms. Jokių materialių statinių, nei grynai intelektualių kūrinių šitoje zonoje nėra; ten jie egzistuoti negalėtų. Mano pastangos žmogiškajam protui mėginti pavaizduoti Rojaus Švenčiausiosios Sferos dieviškąją prigimtį ir nuostabų grožį būtų bergždžios. Šitoji valda yra visiškai dvasinė, o jūs esate beveik visiškai materialūs. Grynai dvasinė tikrovė grynai materialiai būtybei akivaizdžiai neegzistuoja.
Nors Švenčiausiojoje vietovėje nėra jokių fizinių materializavimų, bet Šventosios Žemės sektoriuose gausu suvenyrų iš jūsų materialaus gyvenimo laikų, o jų dar daugiau yra periferinio Rojaus istorinėse prisiminimų vietovėse.
Šventoji Vietovė, atokus arba gyvenamasis regionas, yra padalintas į septynias koncentrines zonas. Rojus kartais yra vadinamas “Tėvo Namais,” kadangi tai yra jo amžinoji gyvenamoji buveinė, o šitos septynios zonos dažnai yra įvardijamos kaip “Tėvo gyvenamosios rezidencijos Rojuje.” Vidinę arba pirmąją zoną užima Rojaus Piliečiai ir Havonos vietiniai gyventojai, kuriems gali tekti gyventi Rojuje. Kita arba antroji zona yra laiko ir erdvės septynių supervisatų vietinių gyventojų gyvenamoji vietovė. Šita antroji zona yra iš dalies toliau padalinta į septynis didžiulius skyrius, į Rojaus namus dvasinėms būtybėms ir kylantiesiems tvariniams, kilusiems iš evoliucinio vystymosi visatų. Kiekvienas iš šitų sektorių yra atsidavęs
--------------------------------------------------------------------------------
[121]▼
išskirtinai vienos atskiros supervisatos asmenybių gerovei ir žengimui į priekį, bet šitos priemonės beveik be galo pranoksta dabartinių septynių supervisatų reikmes.
Kiekvienas iš šių septynių Rojaus sektorių yra suskirstytas į gyvenamuosius junginius, galinčius sutalpinti vieno milijardo atskirų pašlovintų darbo grupių gyvenamąsias būstines. Vienas tūkstantis tokių junginių sudaro skyrių. Vienas šimtas tūkstančių skyrių prilygsta vienai kongregacijai. Dešimt milijonų kongregacijų sudaro asamblėją. Vienas milijardas asamblėjų sudaro vieną didįjį junginį. Ir šita auganti serija tęsiasi per antrąjį didįjį junginį, trečiąjį, ir taip toliau iki septintojo didžiojo junginio. O septyni didieji junginiai sudaro pagrindinius junginius, o septyni pagrindiniai junginiai sudaro aukštesnįjį junginį; ir šitokiu būdu septynetais augančios serijos plečiasi per aukštesnįjį, viršaukštesnįjį, dangiškąjį, viršdangiškąjį, iki aukščiausiųjų junginių. Bet net ir visa tai neišnaudoja visos esamos erdvės. Šitas pritrenkiantis įvardijamų gyvenamųjų vietovių Rojuje skaičius, toks skaičius, kuris pranoksta jūsų suvokimo ribas, užima daug mažiau negu vieną procentą paskirtos Šventosios Žemės vietovės. Vis vien yra pakankamai vietos tiems, kurie yra pakeliui į vidų, net ir tiems, kurie tikrai nepradės kilimo į Rojų iki amžinosios ateities laikų.
4. PERIFERINIS ROJUS
Centrinė Sala baigiasi staiga ties periferija, bet jos dydis yra toks milžiniškas, kad šitas baigiamasis kampas yra santykinai nepastebimas tarp bet kokios apibrėžtos teritorijos ribų. Rojaus periferinį paviršių užima, iš dalies, nusileidimo ir pakilimo laukai dvasinių asmenybių įvairioms grupėms. Kadangi nepersmelktos erdvės zonos beveik paliečia periferiją, tai visi asmenybių transportai, vykstantys į Rojų, leidžiasi šituose regionuose. Nei prie viršutinio, nei prie apatinio Rojaus transporto supernafimai ar kiti erdvės keliautojų tipai prisiartinti negali.
Septynios Pagrindinės Dvasios turi savo asmeninės galios ir valdžios vietas septyniose Dvasios sferose, kurios apjuosia Rojų erdvėje tarp Sūnaus spindinčiųjų sferų ir Havonos pasaulių vidinės grandinės, bet jėgos sukoncentruotas būstines jos turi Rojaus periferijoje. Čia lėtai aplink skriejantys Septynių Aukščiausiųjų Energijos Reguliuotojų buvimai pažymi septynių blyksnio stočių tam tikroms Rojaus energijoms, pasklindančioms tolyn į septynias supervisatas, vietą.
Čia periferiniame Rojuje Sūnums Kūrėjams yra atiduotos milžiniškos istorinės ir pranašiškos demonstravimo teritorijos, skirtos laiko ir erdvės vietinėms visatoms. Yra kaip tik septyni trilijonai šitų istorinių rezervatų, dabar sukurtų arba esančių rezerve, bet visa tai iš viso užima tiktai apie keturis procentus šitaip paskirtos periferijos dalies. Mes manome, jog šitie milžiniški rezervai priklauso kūriniams, kurie kada nors turės būti išdėstyti už dabartiniu metu žinomų ir apgyvendintų septynių supervisatų ribų.
Toji Rojaus dalis, kuri buvo paskirta egzistuojančių visatų naudojimui, užima tiktai nuo vieno iki keturių procentų, tuo tarpu toji teritorija, kuri yra paskirta šitoms veikloms, yra mažiausiai vienu milijonu kartų didesnė negu reikalinga šitiems tikslams. Rojus yra pakankamai didelis, kad suteiktų vietą beveik begalinės kūrinijos veiklai.
Bet tolesnis mėginimas pavaizduoti jums Rojaus šlovę būtų bergždžias. Jūs turite laukti, ir kilti tuo metu, kai laukiate, nes iš tiesų, “Akis nematė, ausis negirdėjo, taip pat tai nepateko ir į mirtingojo žmogaus protą, tie dalykai,
--------------------------------------------------------------------------------
[122]▼
kuriuos Visuotinis Tėvas yra parengęs tiems, kurie išlieka po gyvenimo materialiame kūne laiko ir erdvės pasauliuose.”
5. APATINIS ROJUS
Kas susiję su apatiniu Rojumi, tai mes žinome tik tą, kas yra apreikšta; asmenybės ten negyvena. Jis visiškai neturi nieko bendro su dvasios protingų būtybių reikalais, taip pat ten neveikia ir Dievybės Absoliutas. Mus moko, jog visos fizinės energijos ir kosminės jėgos grandinės kyla apatiniame Rojuje, ir tai prasideda šitokiu būdu:
1. Tiesiai po Trejybės buvimo vieta, apatinio Rojaus centrinėje dalyje, yra nežinoma ir neatskleista Begalybės Zona.
2. Šitą Zoną betarpiškai supa neįvardinta vietovė.
3. Po paviršiumi užimantis išorinius pakraščius yra regionas, kuris turi daugiausia reikalo su erdvės potencija ir jėga-energija. Šito milžiniško elipsinio jėgos centro veikla nėra tapatinama su bet kurios trivienybės žinomomis funkcijomis, bet erdvės pirminė jėga-įkrova pasirodo, kad yra sukoncentruota šitoje vietovėje. Šitą centrą sudaro trys koncentrinės elipsinės zonos: Vidinėje zonoje yra paties Rojaus jėgos-energijos veiklos koncentruojantis taškas; išorinė zona gali būti tapatinama su Beribio Absoliuto funkcijomis, bet mes nesame tikri dėl vidurinės zonos erdvės funkcijų.
Šito jėgos centro vidinė zona atrodo, jog veikia kaip gigantiška širdis, kurios pulsavimas nukreipia sroves iki pačių tolimiausių fizinės erdvės ribų. Ji reguliuoja ir modifikuoja jėgas-energijas, bet vargu ar joms suteikia judėjimą. Šitos pirmapradės jėgos tikrovės spaudimas-buvimas yra aiškiai didesnis Rojaus centro šiauriniame gale negu pietiniuose regionuose; šitas skirtumas registruojamas nuolat. Erdvės motininė jėga atrodo, kad įteka pietuose ir išteka šiaurėje, veikiant kažkokiai nežinomai cirkuliarinei sistemai, kuri yra susijusi su jėgos-energijos šitos bazinės formos paskleidimu. Kartas nuo karto taip pat yra pastebimi skirtumai rytų-vakarų spaudimuose. Jėgos, išsiveržiančios iš šitos zonos, nereaguoja į matomą fizinę trauką, bet visada paklūsta Rojaus traukai.
Jėgos centro vidurinė zona betarpiškai apsupa šitą vietovę. Šita vidurinė zona pasirodo, jog yra statiška, išskyrus tai, kad ji plečiasi ir traukiasi per tris veikimo ciklus. Mažiausias iš šitų pulsavimų yra rytų-vakarų kryptimi, po jo eina pulsavimas šiaurės-pietų kryptimi, tuo tarpu didžiausias pulsavimas yra visomis kryptimis, bendras išsiplėtimas ir susitraukimas. Šitos vidurinės vietovės funkcija niekada iš tikrųjų nebuvo nustatyta, bet ji galbūt turi kažką bendro su abipusiu susiderinimu tarp šio jėgos centro vidinės ir išorinės zonų. Daugelis tiki, jog vidurinė zona yra vidurinės erdvės arba ramių zonų, kurios skiria pagrindinės visatos vienas po kito einančius erdvės lygius, kontrolės mechanizmas, bet nė vienas įrodymas ar atskleidimas šito nepatvirtina. Šita išvada kyla dėl tokių žinių, jog šita vidurinė zona tam tikru būdu yra susijusi su pagrindinės visatos nepersmelktos erdvės mechanizmo funkcionavimu.
Išorinė zona yra didžiausia ir aktyviausia iš nenustatyto erdvės potencialo trijų koncentrinių ir elipsinių juostų. Šita vietovė yra neįsivaizduojamos veiklos arena, išsiveržimų, kurie eina pirmyn į erdvę visomis kryptimis iki septynių supervisatų tolimiausių ribų ir
--------------------------------------------------------------------------------
[123]▼
dar toliau, kad pasklistų visos išorinės erdvės milžiniškose ir nesuvokiamose sferose, centrinis grandinės taškas. Šitas erdvės buvimas yra visiškai neasmenis, nepaisant to, jog kažkokiu neatskleistu būdu, jis atrodo, kad netiesiogiai reaguoja į begalinių Dievybių, kada jos veikia kaip Trejybė, valią ir mandatus. Manoma, jog tai yra Beribio Absoliuto buvimo erdvėje centrinis sukoncentravimas, Rojaus centras.
Visos jėgos formos ir visos energijos fazės atrodo yra įjungtos į grandinę; jos cirkuliuoja per visatas ir sugrįžta konkrečiais maršrutais. Bet su Beribio Absoliuto sužadintos zonos išsiveržimais pasirodo, jog yra arba išėjimas į erdvę, arba įėjimas atgal – niekada nebūna abiejų tuo pačiu metu. Šita išorinė zona pulsuoja gigantiškų proporcijų amžius trunkančiais ciklais. Truputį ilgiau negu vieną milijardą Urantijos metų šito centro erdvė-jėga sklinda į išorę; tada tiek pat laiko ji eis į vidų. Šito centro visi erdvės-jėgos pasireiškimai yra visuotiniai; jie nusidriekia per visą persmelkiamą erdvę.
Visa fizinė jėga, energija, ir materija yra viena. Visa jėga-energija iš pradžių išėjo iš apatinio Rojaus, ir galiausiai į jį sugrįš po to, kai užbaigs savo grandinę erdvėje. Bet savo dabartinėse reiškinių būsenose visatų visatos ne visos energijos ir materialūs organizavimai atsirado iš apatinio Rojaus; erdvė yra įsčios materijos ir ikimaterijos keletui formų. Nors Rojaus jėgos centro išorinė zona yra erdvės-energijų šaltinis, bet erdvė neatsiranda ten. Erdvė nėra jėga, energija, ar įtampa. Taip pat ir šitos zonos pulsavimai nėra erdvės kvėpavimo priežastis, bet šitos zonos įėjimo ir išėjimo fazės yra sinchronizuotos su erdvės dviejų milijardų metų išsiplėtimo-susitraukimo ciklais.
6. ERDVĖS KVĖPAVIMAS
Mes nežinome erdvės kvėpavimo realaus mechanizmo; mes tiktai stebime, jog visa erdvė pakaitomis traukiasi ir plečiasi. Šitas kvėpavimas veikia tiek persmelktos erdvės horizontalų tęsinį, tiek nepersmelktos erdvės vertikalius tęsinius, kurie egzistuoja milžiniškuose erdvės rezervuaruose virš ir žemiau Rojaus. Mėgindami įsivaizduoti šitų erdvės rezervuarų ribų tūrį, jūs galėtumėte galvoti apie smėlio laikrodį.
Kada persmelktos erdvės horizontalaus tęsinio visatos plečiasi, tada nepersmelktos erdvės vertikalaus tęsinio rezervuarai traukiasi ir atvirkščiai. Persmelktos ir nepersmelktos erdvės santaka yra tiesiog po apatiniu Rojumi. Abu erdvės tipai ten teka per transmutuojančius reguliavimo kanalus, kur kosmoso susitraukimo ir išsiplėtimo ciklais yra formuojami pakeitimai, paversdami persmelkiamą erdvę nepersmelkiama ir atvirkščiai.
“Nepersmelkta” erdvė reiškia: nepersmelkta tų jėgų, energijų, įtampų, ir buvimų, kurie yra žinomi, jog egzistuoja persmelktoje erdvėje. Mes nežinome, ar vertikali (rezervuaro) erdvė turi lemtį visą laiką funkcionuoti kaip horizontalios (visatos) erdvės balansas; mes nežinome, ar yra kūrybinis ketinimas dėl nepersmelktos erdvės; mes iš tiesų labai mažai žinome apie šiuos erdvės rezervuarus, tiesiog žinome tai, kad jie egzistuoja ir, kad jie atrodo, jog palaiko visatų visatos erdvės plėtimosi-traukimosi ciklų pusiausvyrą.
Erdvės kvėpavimo ciklai kiekvienoje fazėje tęsiasi truputėlį daugiau negu vieną milijardą Urantijos metų. Vienos fazės metu visatos plečiasi; kitoje fazėje
--------------------------------------------------------------------------------
[124]▼
jos traukiasi. Persmelkta erdvė dabar artėja prie plėtimosi fazės vidurinio taško, tuo tarpu nepersmelkta erdvė artėja prie traukimosi fazės vidurinio taško, ir mums sakoma, jog abiejų erdvės tęsinių labiausiai išorinės ribos teoriškai yra maždaug vienodai nutolusios nuo Rojaus. Nepersmelktos erdvės rezervuarai dabar tęsiasi vertikaliai virš viršutinio Rojaus ir žemiau apatinio Rojaus lygiai tiek toli, kiek visatų persmelkta erdvė tęsiasi horizontaliai į išorę nuo periferinio Rojaus iki ir net už ketvirtojo išorinės erdvės lygio.
Vieną milijardą metų Urantijos laiku erdvės rezervuarai traukiasi, tuo tarpu visos horizontalios erdvės pagrindinė visata ir jėgos veikla plečiasi. Reikia truputį daugiau kaip dviejų milijardų Urantijos metų tam, kad ištisas plėtimosi-traukimosi ciklas būtų užbaigtas.
7. ROJAUS ERDVINĖS FUNKCIJOS
Erdvės nėra nė ant vieno iš Rojaus paviršių. Jeigu kažkas “pažvelgtų” tiesiai į viršų nuo viršutinio Rojaus paviršiaus, tai jis “nepamatytų” nieko, išskyrus nepersmelktą erdvę, išeinančią arba įeinančią, dabar kaip tik įeinančią. Erdvė nepaliečia Rojaus; tiktai neaktyvios vidurinės erdvės zonos susiliečia su centrine Sala.
Rojus iš tikrųjų yra santykinai ramių zonų, egzistuojančių tarp persmelktos ir nepersmelktos erdvės, nejudantis branduolys. Geografiškai šitos zonos atrodo, jog yra Rojaus santykinis tęsinys, bet galbūt jose yra kažkoks judėjimas. Mes labai mažai ką žinome apie jas, bet pastebime, jog šitos sumažinto erdvės judėjimo zonos atskiria persmelktą ir nepersmelktą erdvę. Panašios zonos kažkada egzistavo tarp persmelktos erdvės lygių, bet dabar jos yra mažiau ramios.
Visos erdvės vertikalus skersinis pjūvis šiek tiek būtų panašus į maltiečių kryžių, savo horizontaliomis atšakomis, atitiktų persmelktą (visatos) erdvę ir vertikaliomis atšakomis atitiktų nepersmelktą (rezervuaro) erdvę. Plotas tarp keturių atšakų kažkuria prasme jas atskirtų taip, kaip vidurinės zonos atskiria persmelktą ir nepersmelktą erdvę. Šitos ramios vidurinės zonos vis labiau plečiasi, kada vis labiau tolsta nuo Rojaus, ir galiausiai apima visos erdvės ribas ir visiškai apgaubia tiek erdvės rezervuarus, tiek ir persmelktos erdvės visą horizontalų tęsinį.
Erdvė nėra nei ikiabsoliuti sąlyga Beribio Absoliuto viduje, nei jo buvimas, nėra ji ir Galutiniojo funkcija. Ji yra Rojaus padovanojimas, ir yra tikima, jog didžiosios visatos erdvę ir visų keturių išorinių regionų erdvę iš tikrųjų persmelkia Beribio Absoliuto protėvinės erdvės potencialas. Nuo beveik prisiartinimo prie periferinio Rojaus šita persmelkta erdvė horizontaliai nusidriekia į išorę per ketvirtą erdvės lygį ir toliau už pagrindinės visatos periferijos, bet kiek toliau, mes nežinome.
Jeigu jūs įsivaizduosite, kokią nors ribinę, bet nesuvokiamai didžiulę, V-formos plokštumą, išdėstytą stačiu kampu tiek į viršutinį, tiek į apatinį Rojaus paviršius, savo smaigaliu beveik paliečiančią periferinį Rojų, ir tada įsivaizduosite, jog šita plokštuma elipse sukasi aplink Rojų, tai jos apsisukimas grubiai apibrėžtų persmelktos erdvės tūrį.
Yra viršutinė ir apatinė riba horizontaliai erdvei bet kokios konkrečios vietos visatose požiūriu. Jeigu kas nors galėtų pakankamai toli judėti stačiu kampu
--------------------------------------------------------------------------------
[125]▼
Orvontono plokštumai, į viršų ar į apačią, tada galiausiai pasiektų persmelktos erdvės viršutinę ar apatinę ribą. Tiek, kiek yra žinomi pagrindinės visatos dydžiai, tai vis labiau ir labiau tolstant nuo Rojaus šitos ribos vis labiau ir labiau atsiskiria; erdvė tankėja, ir ji kažkuria prasme tankėja greičiau negu tankėja kūrinio plokštuma, visatos.
Santykinai ramios zonos tarp erdvės lygių, tokių, kaip ir tas, kuris skiria septynias supervisatas nuo pirmojo išorinės erdvės lygio, yra neaktyvios erdvės veiklos milžiniški elipsiniai regionai. Šitos zonos atskiria milžiniškas galaktikas, kurios skrieja aplink Rojų tvarkinga procesija. Jūs galite matyti pirmąjį išorinės erdvės lygį, kur kaip tik dabar yra formuojamos neapsakomos visatos, kaip didžiulę procesiją galaktikų, skriejančių aplink Rojų, ir kurias viršuje ir apačioje apriboja neaktyvios vidurinės zonos, o vidinėje ir išorinėje pusėse apriboja santykinai ramios erdvės zonos.
Šitokiu būdu erdvės lygis funkcionuoja kaip elipsinis judėjimo regionas, iš visų pusių apsuptas santykinio nejudėjimo. Tokie judėjimo ir ramybės ryšiai sudaro sumažinto pasipriešinimo judėjimui išlenktą erdvės kelią, kuriuo visuotinai sklinda kosminė jėga ir atsirandanti energija, kada jos amžinai skrieja aplink Rojaus Salą.
Šitas pagrindinės visatos zonavimas, kartu su vienų galaktikų skriejimu pagal laikrodžio rodyklę, kitų galaktikų skriejimu prieš laikrodžio rodyklę, yra fizinės traukos stabilizavimo faktorius, sumanytas tam, kad užkirstų kelią gravitacijos spaudimo didinimui iki skaidančios ir išsklaidančios veiklos taško. Toks sutvarkymas paskleidžia antigravitacijos įtaką, ir veikia kaip stabdys priešingu atveju pavojingiems skriejimo greičiams.
8. ROJAUS GRAVITACIJA
Neišvengiamas gravitacijos traukimas efektyviai sugriebia visos erdvės visų visatų visus pasaulius. Gravitacija yra Rojaus fizinio buvimo visagalis grybšnis. Gravitacija yra visagalis lynas, ant kurio yra sukabintos spindinčios žvaigždės, degančios saulės, ir sūkuriu skriejančios sferos, kurios sudaro amžinojo Dievo, kuris yra viskas, užpildo viską, ir iš kurio susideda viskas, visuotinį fizinį papuošimą.
Absoliučios materialios gravitacijos centrinis ir sukoncentruotas taškas yra Rojaus Sala, papildytas tamsiųjų gravitacijos kūnų, juosiančių Havoną, ir palaikantis pusiausvyrą viršutiniu ir apatiniu erdvės rezervuarais. Visi žinomi apatinio Rojaus išsiveržimai būtinai ir neklystamai reaguoja į centrinės gravitacijos traukimą, vykdomą pagrindinės visatos elipsinių erdvės lygių begalinėmis grandinėmis. Kiekviena kosminės tikrovės žinoma forma apibrėžia amžių lankstą, stengiasi skrieti apskritimu, ir suktis didžiąja elipse.
Erdvė nereaguoja į trauką, bet trauką ji veikia kaip balansas. Be erdvės pagalvės, sprogstantis veiksmas netolygiai tampytų aplinkui esančius erdvės kūnus. Persmelkta erdvė taip pat paskleidžia antigravitacinį poveikį visai fizinei arba linijinei gravitacijai; erdvė tokį gravitacijos veiksmą gali realiai neutralizuoti, nors negali jo uždelsti. Absoliuti gravitacija yra Rojaus gravitacija. Vietinė arba linijinė gravitacija yra susijusi su energijos arba materijos elektrine stadija; ji veikia tarp centrinės, supervisatų, ir išorinių visatų ribų, kur tiktai yra įvykęs tinkamas materializavimas.
Kosminės jėgos, fizinės energijos, visatos galios, ir įvairių materializavimų gausios formos atskleidžia, nors ir netobulai atskirtas, reagavimo į Rojaus trauką tris bendras stadijas:
--------------------------------------------------------------------------------
[126]▼
1. Ikigravitacinės stadijos (jėga). Tai pirmasis žingsnis, išskiriant erdvės potenciją į kosminės jėgos ikienergines formas. Šitas etapas yra analogiškas erdvės pirminės jėgos-įkrovos sampratai, kartais vadinamas grynąja energija arba segregata.
2. Gravitacinės stadijos (energija). Šitas erdvės-jėgos įkrovos modifikavimas yra sukuriamas Rojaus jėgos organizatorių veikimu. Jis pažymi energijos sistemų, reaguojančių į Rojaus gravitacijos traukimą, atsiradimą. Šita atsirandanti energija iš pradžių yra neutrali, bet dėl tolimesnių metamorfozių ima rodyti vadinamąsias neigiamas ir teigiamas savybes. Mes šitas stadijas vadiname ultimata.
3. Pogravitacinės stadijos (visatos energija). Šitoje stadijoje energija-materija atskleidžia reagavimą į linijinės gravitacijos kontrolę. Centrinėje visatoje šitos fizinės sistemos yra trikartės organizacijos, žinomos kaip triata. Jos yra laiko ir erdvės kūrinių viršenerginės motininės sistemos. Supervisatų fizines sistemas mobilizuoja Visatos Energijos Reguliuotojai ir jų pagalbininkai. Šitos materialios organizacijos savo sandara yra dualistinės ir yra žinomos kaip gravita. Tamsieji gravitaciniai kūnai, juosiantys Havoną, nėra nei triata, nei gravita, o jų traukianti galia atskleidžia abi fizinės gravitacijos formas, linijinę ir absoliučią.
Erdvės potencijos neveikia nė vienos iš gravitacijos formų tarpusavio veiksmai. Šita Rojaus pirminė dovana nėra tikrovės realus lygis, bet ji yra protėvinė visoms santykinėms funkcinėms nedvasinėms realybėms – jėgos-energijos visiems pasireiškimams ir energijos ir materijos organizavimui. Erdvės potencialas yra toks terminas, kurį sunku apibrėžti. Jis nereiškia to, kas yra protėvinis erdvei; jo reikšmė turėtų perteikti idėją apie pajėgumus ir potencialus, egzistuojančius tarp erdvės ribų.
Jį galima būtų grubiai suvokti kaip apimantį visus tuos absoliučius poveikius ir potencialus, kurie išeina iš Rojaus ir sudaro Beribio Absoliuto erdvės buvimą.
Rojus yra visos energijos-materijos visatų visatoje absoliutus šaltinis ir amžinasis koncentravimo taškas. Beribis Absoliutas yra atskleidėjas, reguliuotojas, ir saugotojas to, ką Rojus turi kaip savo šaltinį ir kilmę. Beribio Absoliuto visuotinis buvimas atrodo, jog yra ekvivalentiškas gravitacijos pratęsimo potencialios begalybės, Rojaus buvimo elastingo įsitempimo, sampratai. Šita samprata mums padeda suvokti tą faktą, jog viskas yra traukiama į vidų link Rojaus. Ši iliustracija yra primityvi, bet vis tiek naudinga. Ji taip pat paaiškina, kodėl gravitacija visada daugiau veikia plokštumoje statmenai masei, toks reiškinys pažymi Rojaus ir jį supančiųjų kūrinių skirtingus dydžius.
9. ROJAUS UNIKALUMAS
Rojus unikalus yra tuo, jog yra pirminės kilmės valda ir likimo galutinis tikslas visoms dvasinėms asmenybėms. Nors tai yra tiesa, jog ne visos iš vietinių visatų žemesniųjų dvasinių būtybių turi betarpišką lemtį patekti į Rojų, bet vis vien Rojus lieka troškimo tikslu visoms viršmaterialiosioms asmenybėms.
Rojus yra begalybės geografinis centras; jis nėra visuotinės kūrinijos dalis, net nėra ir amžinosios Havonos visatos tikroji dalis. Mes paprastai darome nuorodą į centrinę Salą kaip priklausančią dieviškajai visatai, bet tikrai ji nepriklauso. Rojus yra amžinoji ir išskirtinė egzistencija.
--------------------------------------------------------------------------------
[127]▼
Praeities amžinybėje, kada Visuotinis Tėvas iš dvasinio savojo aš begalinės asmenybės išraišką suteikė Amžinojo Sūnaus būtybei, tuo pačiu metu ne asmenio savojo aš begalybės potencialą jis atskleidė kaip Rojų. Neasmenis ir nedvasinis Rojus pasirodo, kad buvo Tėvo valios ir veiksmo, kurie įamžino Pirminį Sūnų, neišvengiama pasekmė. Šitokiu būdu Tėvas iš tikrųjų suprojektavo tikrovę iš dviejų aktualių fazių – asmenės ir neasmenės, dvasinės ir nedvasinės. Įtampa tarp jų, Tėvo ir Sūnaus noro veikti akivaizdoje, suteikė egzistenciją Bendrai Veikiančiajam ir materialių pasaulių ir dvasinių būtybių centrinei visatai.
Kada tikrovė yra išskiriama į asmenę ir ne asmenę (Amžinąjį Sūnų ir Rojų), vargu ar tą, kas yra neasmenis, tinka vadinti “Dievybe,” nebent tai būtų kaip nors apibrėžta. Dievybės veiksmų energija ir materialūs atgarsiai vargu ar gali būti vadinami Dievybe. Dievybė gali būti priežastimi daug kam, kas nėra Dievybė, ir Rojus nėra Dievybė; taip pat jis iš tikrųjų neturi ir sąmonės, kaip mirtingasis žmogus galėtų kada nors suprasti tokį terminą.
Rojus nėra protėvinis jokiai būtybei ar gyvai esybei; jis nėra kūrėjas. Asmenybę ir proto-dvasios ryšius galima perduoti, bet modelio ne. Modeliai niekada nebūna atspindžiai; jie yra dublikatai – reprodukcijos. Rojus yra modelių absoliutas; Havona yra šitų potencialų išraiška aktualybėje.
Dievo rezidencija yra centrinė ir amžina, šlovinga ir ideali. Jo namai yra gražus modelis visiems visatos būstinių pasauliams; o centrinė visata, kurioje jis betarpiškai gyvena, yra modelis visoms visatoms savo idealais, organizavimu, ir galutine lemtimi.
Rojus yra visų asmenybės veiklų visuotinė būstinė ir visų jėgos-erdvės ir energijos pasireiškimų šaltinis-centras. Viskas, kas buvo, yra dabar, ar dar turi būti, atėjo, ateina, ir ateis iš amžinųjų Dievų šitos centrinės gyvenamosios vietos. Rojus yra visos kūrinijos centras, visų energijų šaltinis, ir visų asmenybių pirminės kilmės vieta.
Pagaliau, mirtingiesiems svarbiausias dalykas apie Rojų yra tas faktas, jog Visuotinio Tėvo šita tobula buveinė yra Dievo mirtingų ir materialių sūnų, laiko ir erdvės evoliucinių pasaulių kylančiųjų tvarinių nemirtingų sielų realus ir tolimas likimas. Kiekvienas Dievą pažįstantis mirtingasis, kuris ėmėsi karjeros vykdyti Tėvo valią, jau įžengė į ilgą ilgą kelią į Rojų, veržiantis į dieviškumą ir siekiant tobulumo. Ir kada tokia gyvulinės kilmės būtybė tikrai stovi prieš Dievus Rojuje, kaip tą dabar daro nesuskaičiuojama būtybių gausybė, pakilusi iš erdvės žemųjų sferų, tada toks pasiekimas išreiškia dvasinės transformacijos tikrovę, susisiejančią su aukštybės ribomis.
[Pateikta Išminties Tobulintojo, paskirto šitokiu būdu veikti Dienų Senųjų Uversoje.]
--------------------
Kadangi tokia informacija žmogaus protui yra pateikiama PIRMĄ kartą per visą žmonijos istoriją, tai savaime suprantama, žmogaus protas labai greitai nuvargsta nuo tokios imlios informacijos. Ir vis tik, palaipsniui, jis vis labiau pripras prie Rojaus kaip savojo LIKIMO APIBŪDINIMO.
Ir tik dabar jūs pradėsite ĮSISĄMONINTI, KAD MŪSŲ VISŲ LIKIMAS YRA ROJUS, o ne tai, kada žmonės ima kalbėti, toks jo likimas, susirgo, numirė akstyvame amžiuje. Tai ne likimas, o priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio pasireiškimas žmogaus gyvenime.
Po šito dokumento perskaitymo, tik viemno karto jokiu būdu neužteks, reikės daug kartų jį skaityti ir studijuoti, kad vis giliau suvoktumėte,kokią nuostabią dovaną, kokį nuostabų LIKIMĄ, Tėvas suteikė VISIEMS MŪSŲ PLANETOS MIRTINGIESIEMS.
TAD VIEN DĖL TO VERTA ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, KAD JO DVASIA, MINTIES DERINTOJAS, ŠIS LOCMANAS, JAU DABAR GALĖTŲ TVIRTAI VESTI MŪSŲ LAIVĄ, KURIO KAPITONAS YRA MŪSŲ ASMENINIS PROTAS, PRO ĮVAIRIUS IR MŪSŲ LAIVO KAPITONUI, MŪSŲ PROTUI, NEMATOMUS RIFUS, KAD LAIVAS SAUGIAI PLAUKTŲ PIRMYN JO KAPITONUI ATSIDAVUS ŠIO LOCMANO VEDIMUI IR JAUČIANT VIS DIDESNĮ PASITIKĖJIMĄ PAČIU LOCMANU IR JO VEDIMU IŠ VIDAUS.
Tačiau dar didesnę palaimą pajunta kapitonas, kada mato ir kitus taip vedamus tokio nematomo locmano laivus. Ir kuo daugiau laivų, tuo nuostabesnis ir tvirtesnis pasitikėjimas locmanu, ir tuo gilesnis bendradarbiavimas tarp visų laivų kapitonų BROLYSTĖS RYŠYJE IR DARBUOSE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-03-10 19:28:47
Komentarai
Mielieji, jūs perskaitę dokumnetą apie Rojų vieną kartą, tikrai jo nesuprasite. Dėl to ir reikia jį skaityti ne vieną kartą. Tačiau specialiai nesitenkite prisiminti VISOS dokumento informacijos, nes vis tiek ji išsprūs iš atminties. Tačiau kaskart skaitant jį vėl, pamatysite, kad vis daugiau informacijos iškyla iš pasąmonės į swąonę ir tampa ji suprantamesnė. Tačiau dar liks viena esminė kliūtis - o būtent toji informacija, kuri yra atskleidžiama kituose Urantijos Knygos kituose dokumentuose, pasakojančiuose tike apie energiją, tiek apie gravitaciją, tiek apie energiją, tiek apie visatų kūrimą ir kokios būtybės įsuka energetinius ūkus, iš kurių formuojasi saulės-žvaigždės, tiek ir tomis būtybėmis,kurios moduliodamos energiją, sukuria architektūrinius pasaulius, tiek apie įvairaus rango ir įvairių kategorijų dvasias, tiek ir apie žmogų, kuri lygiai taip pat yra susijusi ir su gilesniu Rojaus supratimu ir atskleidimu.Tačiau jums aš įdėjau šitą dokumentą dėl to, kad jūs suvoktumėte, jog yra REALUS ROJUS, O NE KALBOS VAIZDINĖ PRIEMONĖ.
Tai pat didžiausias materialus objeltas visoje kūrinijoje. Ir jis vienintelis yra statiškas, jus nejuda pats, tuo tarpu visa kūrinija juda aplink ROJŲ, IR ROJAUS ATŽVILGIU. Kaip šitą suprasti. Rojuje yra tik VALINIS DVASIŲ JUDĖJIMAS, T.Y. JEIGU DVASIA NORI, TAI JI JUDA IŠ VIENOS VIETOS Į KITĄ PAČIAME ROJUJE. Tuo tarpu visos kūrinijos visatos, o jų yra kelių kategorijų - SEPTYNIOS supervisatos, kaip ir mūsų PAUKŠČIŲ TAKO GALAKTIKA, septintoji, t.y. jauniausia iš šitų septynių supervisatų, skrieja tiesiogiai aplink ROJŲ IR JĮ APJUOSIANČIĄ HAVONOS CENTRINĘ VISATĄ, tuo tarpu vietinės visatos, kurios sudaro šias septynias supervisatas, kiekviena supervisata turi tiek iš Rojaus energijos, kad kiekvienoje iš jų yra po vieną šimtą tūkstančių VIETINIŲ VISATŲ. Ir šitos vietinės visatos taip pat skrieja aplinK supervisatos centrą, mūsų Paukščio TAko galaktikos pagrindinis pasasulis yra UVERSA. Tad mūsų vietinė visata skrieja aplink Uversą, bet tuo pačiu skirja ir Rojaus ATŽVILGIU, nes ji yra aplink Rojų skriejačioje supervisatoje. Ir vietinės visatos turi savo mažesnius darinius, kurie skrieja aplink savo traukos centrus, ir vis tiek jie visi skrieja ir toje pačioje SUPERVISATOJE ROJAUS ATŽVILGIU.
Kad nebūtų milžiniška išcentrinė jėga ir šitų darinių neišsvaidytų į kosmoso išorinę erdvę, kiekvienas vis didesnis darinys skrieja į priešingą pusę negu mažesnis, taip išlaikoma pusiausvyra.
Visas kosmosas KVĖPUOJA NE DĖL TO, KAD SUSITRUKIANTI IR IŠSIPLEČIANTI ERDVĖ "PRARYTŲ" pasaulius, bet dėl to, kad visa erdvė-kosmosas yra judantis, pulsuojantis, pilnas energetinių virpesių, jis nėra standus, jis yra minkštas. Ir kada dokumento autorius, Išminties Tobulintojas, pats kilęs iš Rojaus Trejybės asmenų, sako, kad jis nežino erdvės kvėpavimo mechanizmo, tai reikšia, kad net ir pasiekę Rojų mes žinosime taip pat neviską apie kūriniją, nes ji yra tokia neaprėpiama, kad daug kas liks mums vis tiek nesuvokiama. Kadangi kosmosas erdvė atsiranda iš Rojaus, tai kada HORIZONTALI erdvė, t.y. į aplink Rojų horizontalia plokštuma plečiasi, tai tam, kad būtų iškaikytas erdvės balansas, pusiausvyra, vertikali erdvė traukiasi. Ir toks horizontalus erdvės plėtimaisis, vien tik plėtimasis, trunka vieną milijardą metų, tuo tarpu vertikalios erdvės traukimasis irgi trunka tą patį vieną milijardą metų. Tada vyksta priešingas procesas. Kitą milijardą metų horizontali erdvė traukiasi, tuio tarpu vertikali erdvė plačiasi. Tačiau jokios planetos, jokios žvaigždės niekur neišnykstą dėl tokio erdvės KVĖPAVIMO.
Mūsų net supervisata yra pati jauniausia, o mūsų Vietinė Visata, Nebadonas, iš dešimties milijonų pasaulių,kuriuose turės gyventi žmonės, šiandien yra apgyvendinta mažiau kaip 4 milijonai. Mūsų planetos, Urantijos, amžius toks jaunas, kad visa žmonijos istorija yra dar lopšio stadijoje. O juk vien tik Havonoje yra vienas milijardas pasaulių, kur mes turėsime pereiti per kiekvieną, pakeliui į Rojų, visą laiką vis geriau pažindami Rojaus Trejybės Asmenis tarnaudami tūkstančius metų KIEVIENAME IŠ JŲ. O juk dar iki Havonos pasaulių mūsų laukia milžiniškas kelias sielos pavidalu vietinėje visatoje, valdomoje mūsų Sūnaus Kūrėjo ir mums žinomo tik trumpos žmogaus gyvenimo akimirkos Jėzaus iš Nazareto vardu, ir jo Partnerės, Visatos Motinos Dvasios, daugumai žinomos tik jos Šventosios Dvasios pasireiškimu, o tada dar laukia milžiniškas kelias ir LAIKO POŽIŪRIU per supervisatos mūsų DVASIOS karjerą. Todėl iš Urantijos tikrai dar nė vienas nėra psiekęs Rojaus per visą žmonijos istoriją. Dar liūdniau yra tai, kad iš Urantijos iš viso yra labai nedaug einančių šituo keliu, kad pasiektų DVASIOS LYGĮ. Absoliuti dauguma ATSISAKO ŠITO KELIO ir pasirenka SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ. Ir jų valia būna patenkinama.
O Rojų paprastai turėtumėte suvokti, kaip Rojaus Trejybės gyvenamąją buveinę ir mūsų likimą patekti pas Tėvą. Iš Rojaus pasklinda visa Tėvo energija iš kurios ir kuriama visa kūrinija, tiek materija, tiek dvasia, tiek intelektas. Rojus visada yra KŪRINJOS CENTRAS, nes ir jo pasklinda visas KOSMOSAS, VISA ERDVĖ. Ir būtent iš Rojaus pasklinda visa ABSOLIUTI TRAUKA, KURI ŠITA SEPTYNIAS SUPERVISATAS IŠLAIKO NUOLATINIAME IRNEKINTMAME NUOTOLYJE TIEK NUO PATIES ROJAUS, TIEK VIENA NUO KITOS, nors tarpusavyje šios supervisotos NESĄVEIKAUJA. Tuo tarpu supervisatos viduje prasideda LINIJINĖS, ARBA VIETINĖS TRAUKOS VEIKMIMAS, KADA DIDESNIS DANGAUS KŪNAS TRAUKIA MAŽESNĮ. Dėl to ir yra mano išvardinti mažesni dariniai, skriajntys aplink savo centrą, kaip mūsų Urantija skrija aplink mūsų saulės sistemą, kurios pavadinimas yra Monmatija, o saulės sistema, Monmatija, skrieja aplink mūsų vietinės sistemos, Satinijos centrą, Jerusemą, Veitinė sistemą skrieja aplink savo žvaigždyno, Norlatiadeko, būstinę, Edentiją, ir taip toliau.
Tačiau kelionę į Rojų jau pradedame šiandien ir dabar. Dar daugiau jūs galite jau dabar laikyti save esančius Rojuje, jeigu tik pajuntate Tėvo vedimą ir GALUTINAI SUSITAPATINETE SU TĖVO VALIA IŠ MIELĖS JAM. Tada tie milijardai metų, kurie įsiterps iki realaus patekimo į Rojų, iš esmės nieko nekeičia, vie tiek tie milijardai metų praeis.
Telydi jus ramybė,
Su broliška meile,
Algimantas
2007-03-15 19:01:35
Kūrinijos centre yra Dievas Tėvas (terjybės vienas iš asmenų), jis dar vadinamas "Pirmuoju Šaltiniu ir Centru", ir iš to centro yra kuriama viskas kurinijoje, iš jo paskleidžiamos energijos, o taip pat visos gravitacijos traukia pakeistą energiją atgal į save. Trejybės namai taip pat yra Rojus, aplink Rojų yra Centrinė Visata, aplink ją septynios supervisatos apgaubtos dar išorinių keturių linijų.
Rojus yra sudarytas nei iš gyvos nei iš negyvos medžiagos, jis yra be laiko ir erdvės, ir Rojų turėtume suprasti kaip vietą kur susirenką aukščiausių virpesių dvasios, tos kurios ir patį Dievą, trejybės asmenis gali atpažinti. Tai tiek iš atminties kiek pats žinau, labai trumpai, ir kas galbūt yra svarbiausia. Galima būtų galbūt ir trumpiau ką parašyti, bet visada trumpinant gali būti mažesnis supratimas, galima kanors ne taip suprasti.
***
Erdvės kvepavimas, kiek skaičiau indiškose vedose, tai irgi rašoma kaip "Brahmos įkvėpimas ir iškvėpimas visų visatų". Manau tai reikėtų suprasti kaip visatos nestatiškumą, kad vioje erdvėje egzistuoja materiali kūrinija, kuri žvelgiant stambiu mąstu yra priklausomai nuo fazės artėjanti ir susistumianti link rojaus o vėliau atvirkščiai, o kažkaip kitaip. Manau esmė tame kad kūrinijoje visada yra judėjimas, ir galbūt prie visos materijos išlikimo prisideda jos judėjimas. Dėl kūrimo ir išnykimo nemanau. Kiek pamenu dabartinėje fazėje erdvės kvepavimo mes esame per vidurį kažkokio proceso, o jei dar tie procesai trunka labai ilgai, tai net jei būtų koks kūrimas ar naikinimas tai mes jo nesulauktume.
***
Mūsų supervisata yra vėliausioji, jei teisingai pamenu pirmasis žmogus gal milijonas metų atgal atsirado. Per tiek laiko nemanau kad jis būtų galėjęs pasiekti Rojų, kur reikalingi milijardai metų. Galbūt pirmasis žmogus yra jau palikęs mūsų visatą ir kyla supervisatoje. Tačiau dar tie ypatingieji žmonės būna užlaikomi, paskiriami i kokias pozicijas, taip kad jų kilimas tolesnis į rojų gali būti atidėtas iki tol tarkim kol mūsų planeta pasieks kokį nors išsivystymo lygį.
Vaidas
2007-03-15 18:36:08
"Kada persmelktas erdvės horizontalaus tęsinio visatos ple-
čiasi,tada nepersmelktos erdvės vertikalaus tęsinio rezer-
vuarai traukiasi ir atvirkščiai.
"Nepersmelkta" erdvė reiškia: nepersmelkta tų jėgų, energi-
jų,įtampų ir buvimų,kurie yra žinomi,jog egzistuoja pers-
melktoje erdvėja"
Erdvės kvėpavimas,ką tai reiškia?Kai erdvė plečiasi,ar tai
reiškia,kad yra kuriamos naujos Visatos,nauji pasauliai?
O kai erdvė traukiasi,ar tai reiškia,kad išnyksta Galak-
tikos ir ištisi pasauliai,ar tai sprogimai?
Norėčiau Algimanto komentaro šiuo klausymu.Ačiū.
ROju aš isivaizduoju,kaip didžiulia,nejudančia salą pag-
rindinėje,centrinėje Visatoje,kurios vardas yra Havona.
Būtent Rojaus saloje randasi Visuotinis Tėvas ir visa
Švč. Trejybė.Supratau,kad apatiniame Rojuje yra gravita-
cija,kuri kaip lynais laiko žvaigždes, saules ir kitokius
dangaus kūnus.
Skaitant UK knygą mane sujaudino,kad Grandfanda pirmas iš
evoliucinių būtybių pasiekė Havoną,jis buvo iš pirmos su-
pervisatos.Įdomu būtų sužinoti ar iš mūsų supervisatos,o
būtent iš Urantijos,ar yra nors vienas evoliucinis žmogus
pasiekias Rojaus krantus?
Tai tiek
Su meilę
Irena.
IRENA
2007-03-15 14:15:19
As nieko nesupratau: kas tas rojus?
Per daug informacijos ir kaip atsirinkti esmę?!
Gal kas paaiskins paprasčiau, suprantamiau ir trumpiau. Kas tas rojus ir kur jis randasi?
Vyda
2007-03-15 11:49:16
Mielas Algimantai noriu uzduoti klausima.Sename 2007 03 15
komentare rasai, kad :"Dar liūdniau yra tai, kad iš Urantijos iš viso yra labai nedaug einančių šituo keliu, kad pasiektų DVASIOS LYGĮ. Absoliuti dauguma ATSISAKO ŠITO KELIO ir pasirenka SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ. Ir jų valia būna patenkinama."
Noriu paklausti ar tikrai taip yra ir kodel musu Urantijos zmones yra tokie.
Barbora
2009-12-30 11:12:11
Aš taip pat norėčiau prisijungti prie Barboros klausimo,ar iš tiesų mes būdami šiame materialiame pasaulyje galime žinoti,kaip pasielgia mūsų,šioje laikinoje formoje akli broliai ir sesės,po prisikėlimo;kad ir po tūkstančio ar kelių tūkstančių metų,būdami pažądinti GYVENAMUOSE PASAULIUOSE.Ar mes JAU ČIA galime spręsti iš jų akįvaizdaus elgesio,nenoro suvokti aukštesnių,apreikštų dvasinių tiesų,kad jų tapatybės bus sunaikintos?
Ir dar.Manau,kad,kai kurių asmenų žemiau rašytas "marmalas" bus ištrintas,įskaitant ir manojį komentarą.
O dabar į temą.
Skaitant UK knygą manę jau seniai domina labai graži tema apie Rojų.Vis bandau įsivaizduoti JO sąndarą.Apie Jo sandarą pamėginau paaiškinti ir pavaizduoti savo draugėms, pasinaudojusi žurnaliniu staliuku,"bliūdais";dar kilo mintis,kad ir staltiesė praverstų.
Kad Rojus yra statiška,nejudanti branduolini sala,suvokėm nesunkiai.Prie tokios išvados,kad persmelkta erdvė iš Rojaus išeina turėdama horizontalią padėtį,suvokiau ne iš kart.Manau,kad teisingai supratau,kad visos sukurtos planetos,saulės,architektūriniai pasauliai,kurie yra apjungti į Sistemas;dar labiau į vidų-į Žvaigždynus,Vietines Visatas ir į Supervisatas,yra kaip ant paklodės horizontalioje padėtyje išdėstyti vaikiški sviedinukai,ir kiekvienas tas sviedinukas,pirmiausiai sukasi apie savo ašį,o sugrupavimose, priešingomis kryptimis skrieja apie Rojaus salą.
Kaip suvokiau/nežinau ar teisingai/kad ta "paklodė" atsirado horizontaliai iš apatinio Rojaus sferos,ir tie gravitaciniai lynai,kurie laiko visas planetas,taip pat yra nutiesti horizontaliai.
Toliau galvoju taip,kaip gi iš tikrūjų su tą Rojaus Trejybės Asmenų asmenybės,dvasine ir proto energija yra?Ar tie Trys Šaltiniai ir Centrai iš savęs išlieja tas energijas taip pat horizontaliai,laistydami tuos,horizontalioje padėtyje esančius pasaulius?vis delto jų išėjimas iš tų Trijų Šaltinių ir Centrų vyksta viršutiniame Rojuje.
Yra paminima ir vertikali erdvė.Kiek supratau,kad net ir dvasinės Būtybės, tyrinėjančios Rojaus salą, nežino, ar toje vertikalioje erdvėje bus kuriami nauji pasauliai ar ne;ir kad ta erdvė beveik remiasi į periferinį Rojų,iš viršaus ir iš apačios.Jeigu gerai suvokiau,Rojaus tyrinėtojai,net jeigu ir labai norėtų sužinoti kas yra Viršutiniame Rojuje virš Trijų Šaltinių ir Centrų,ir kas yra Apatiniame Rojuje-Beribio Absoliuto sferoje,jiems tai padaryti nepavyktų.Tai yra niekam neprieinamos zonos.
Labai prašau manę pataisyti jeigu kur klystu,tam ,kad nesuklaidinčiau kitų.
Su meile,
IRENA
2009-12-30 14:26:37
Miela Barbora, o tu pamąstyk pati giliau, stengdamasi žvelgti į platesnį kontekstą mūsų pačių aplinkoje.
Štai jau PENKERI METAI kaip veikia URANTIJOS KNYGOS svetainė. Tačiau kiek per tą laiką atsirado siekiančių NUOŠIRDŽIAI STUDIJUOTI IR NAGRINĖTI ŠITĄ APREIŠKIMĄ Mūsų Forume? TIK VIENETAI. Kodėl? O gi todėl, kad jiems STINGA ĮTIKĖJIMO IR IŠMINTIES, KURI ATEINA TIK PER ĮTIKĖJIMO DIDINIMĄ IR MEILĘ IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
TIK TADA TOKIA VIS GILIAU ĮTIKINTI SIELA JAU IR PATI JAUČIA ATSAKOMYBĘ DĖL ATEINANČIŲ KARTŲ GERESNIO DVASINIO IR MATERIALAUS GYVENIMO IR PRADEDA NAGRINĖTI URANTIJOS DOKUMENTUS. Šito siela niekada nedarys BE GILUMINIO ĮTIKĖJIMO. JI BIJO.
Kol įtikėjimas yra labai silpnas, tol SIELA YRA SUSIGŪŽUSI IR JAI NESVARBU NEI URANTIJOS DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMAS, NEI Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL nagrinėjimas, nei Rojaus Trejybės Asmenų mokymų nagrinėjimas mūsų Forume. Tiesiog TOKIOMS SIELOMS yra "svarbesnių" reikalų - IR TOLIAU BIJOTI NAGRINĖTI ŠIUOS ŠVIESOS ŠALTINIUS, KURIŲ AIŠKINIMO LAUKIA DAUGYBĖ KITŲ SIELŲ, nes joms per sunku - vienoms studijuojant Urantijos Knygą - suprasti daugybę dalykų joje.
Tačiau ĮTIKĖJIMO padidinti negalima būnant NEVEIKLIU. Neveikli siela yra MIRŠTANTI SIELA.
O juk čia aš kalbu apie URANTUS, kurie jau tiki savo vidumi, o ne vienas jau yra ir įtikėjęs. Juk iki urantų niekas net neskyrė TIKĖJIMO nuo ĮTIKĖJIMO. O juk raktas nuo prisikėlimo yra ne tikėjimas, bet ĮTIKĖJIMAS. O įtikėjimo negali nusipirkti iš IŠORĖS, tai sielos vidinė BŪSENA ir gyvas vidinis ryšys su Rojaus Trejybe ir šito ryšio diktuojami ir sielos daromi veiksmai IŠORĖJE VISŲ LABUI.
Tai jeigu tokios sielos atsivėrimo būsenos NĖRA, tai kaip gi mirtingasis pasirinks Rojaus Trejybės GYVĄJĮ KELIĄ Į AMŽINYBĘ. Jis žvelgia į jį kaip iš išorės, pats jo NEPATIRDAMAS. Todėl šitos vidinės būsenos vilionės jo ne tik nevilioja, bet net ir vargina. Tai kaip jis gali pasirinkti tokį varginantį kelią. Jis jam yra ne tik nesuprantamas, bet ir svetimas. Tą demonstruoja ir didelė dalis mūsų Forumo lankytojų.
Niekas per prievartą pas Tėvą-Rojaus Trejybę NETEMPIA. Tam, kam tokia vidinė šviesa yra akivaizdi, tikrai toks spyriojimasis yra akivaizdi kosminė beprotybė. Tačiau tiems, kurie savo sielas laiko užvertas DIDESNEI ŠVIESAI, o tik liežuviu plaka, tegu ir gražius - BET JIEMS BE TURINIO PILNATVĖS - žodžius, mūsų siekis didesnės šviesos atrodo tuščias ir bevertis, nes Tėvas suteikė juk laisvą valią ir Jis vis tiek mus myli, KOKIU KELIU MES BEEITUME. Tai tik rodo, kad tie mūsų sielos broliai ir sesės dar nėra įtikėję GILUMINE PRASME, nes giluminis įtikėjimas būtent ir yra tas vėjas sielos burėms pažinti pačią ryškiausią kūrinijos šviesą - Urantijos Knygos epochinį apreiškimą - ir dalintis savo supratimu su kitais savo sielos broliais ir sesėmis MŪSŲ FORUME.
O dar kiek yra mums NET TRUKDANČIŲ eiti šituo ŠVIESOS IR TIESOS GYVUOJU KELIU. Jie įtikėjimo neturi dar iš viso. Jie vadovaujasi tik savo abstrakčiu TIKĖJIMU, KURIS PRISIKĖLIMO NESUTEIKIA, o mūsų siūlomo gyvojo kelio jie nepriima iš viso.
Tačiau vis tiek šie mūsų sielos broliai ir sesės užsuka į DVASINIŲ STUDIJŲ SVETAINĘ IR FORUMĄ, O NE MATERIALIŲ DISKUSIJŲ FORUMĄ. Tuo tarpu absoliuti dauguma iš viso tokiais dalykais ne tik nesidomi, bet juos ignoruoja ir šitokiais nihilistais auklėja savo vaikus, kurie bus dar aršesni nihilistai. O kiek yra atsidavusių kariniams veiksmams, materialiems turtams, politiniams tikslams, narkomanijai - ne tik narkotikus vartojant, bet juos auginant, gaminant, gabenant, pardavinėjant, kiek yra nusikalstamose, NET TERORISTINĖSE, gaujose mūsų sielos brolių ir sesių įvairiausiose pasaulio valstybėse. Tai iš kur gi bus jiems ĮTIKĖJIMAS, kada jų visas gyvenimas yra skirtas ĮTIKĖJIMĄ NEIGTI SAVO KASDIENIAIS APMĄSTYMAIS IR VEIKSMAIS.
Gali atrodyti, kuo gi jie kalti, kad gyvena tokioje aplinkoje? Tačiau Rojaus Trejybės kūrinijoa ir yra nuostabi tuo, kad ji yra VIENA ŠEIMA - IR VYSTOSI KAIP VIENA ŠEIMA - KADA TAMSA UŽGULA NET IR NEDIDELĘ JOS DALĮ, KENČIA IR VISA ŠEIMA.
Liuciferio ir Šėtono maištas prieš Tėvą Satanijos Sistemoje įtraukė ir 37 apgyvendintų Planetų Princus, tarp jų ir mūsų Planetos Princą - Kaligastiją. Kas paskatino šituos planetų vadovus - Lanonandekų kategorijos dvasias - įsitraukti į maištą? Menkas įtikėjimas. Tik jis. O tada ir mes - Urantijos žmonės - nebegavome nuoseklaus ir sklandaus DVASINIO ŠVIETIMO du šimtus tūkstančių metų. Tačiau turime vis tiek LAISVĄ VALIĄ RINKTIS. Ir šiandien, jau turėdami tokius šviesos mokymus, galime likti ir be jų ir be prisikėlimo, jeigu ir toliau MIEGOSIME DVASIŠKAI. Bet tai mūsų asmeninis pasirinkimas, pažeidžiant Tėvo valią, kuri mums numatė NĖŠTI ŠVIESĄ, O NE MIEGOTI.
O žmonės yra TOKIE, miela Barbora, nes NETURI GILUMINIO ĮTIKĖJIMO. TODĖL VISKO BIJO. NET BIJO ĮTIKĖTI DAR GILIAU, KAD TIK NEIŠSISKIRTŲ IŠ KITŲ, KAD TIK KITI JŲ NEPAJUOKTŲ, KAD TIK ŠEIMOJE BŪTŲ TARIAMA RAMYBĖ.
TAI ILIUZINIIS KORTŲ NAMELIS, KURIS NETURI ĮTIKĖJIMO TVIRTŲ PAMATŲ IR KURIAME JIE GYVENA.
TADA JIE TAIP IR ELGIASI - LINDI KRŪMUOSE IR STEBI - KAS BUS.
Juk Rojus ne šiaip sau yra sudarytas iš trijų dalių - viršutinės, apatinės, ir periferinės. Kiekviena iš jų turi savo veikimo kryptį. Taip pasireiškia Rojaus Trejybės LAIVOS VALIOS TVARKA - NE SUJAUKTA VISKAS, BET TURI TOBULĄ TVARKĄ. Viršutinė Rojaus dalis yra asmenybių veikimo ir ROJAUS TREJYBĖS, apatinė - ENERGIJOS PASKLEIDIMO Į KOSMOSĄ, ir periferinė - serafinio transporto nusileidimo ir pakilimo bei vietinių visatų pasiekimų ekspozicijos sferos. Todėl Rojaus Trejybės evoliucijos tvarka taip pat numato ir mūsų žengimą į amžinybę ĮTIKĖJIMO GILINIMU IR PATYRIMO KAUPIMU VIS GILIAU IR GERIAU PAŽĮSTANT KŪRINIJĄ IR PATIRIANT ROJAUS TREJYBĖS PASIREIŠKIMĄ SAVO VIDUJE IR IŠORĖJE. Būtent tokia yra tvarką mums siekiant savojo likimo ROJUJE. Tačiau KAIP JAU MES ŠITĄ TVARKĄ AIŠKINSIMĖS ASMENIŠKAI SAU PATYS, TAI JOKIU BŪDU NEĮTAKOJA PAČIOS TVARKOS, TAI ĮTAKOJA TIK MŪSŲ PAČIŲ KELIONĘ Į ROJŲ IR VISOS ŠEIMOS ŠVIESĖJIMĄ.
Ir kada šito nesupranta net jau penkerius metus mūsų Forume besilankantys mūsų sielos broliai ir sesės, tai tik parodo, KOKIA YRA URANTIJOS APVERKTINA DABARTINĖ PADĖTIS IR KODĖL TIEK MAŽAI IŠ ŠITO PASAULIO MŪSŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ PASIRENKA AMŽINYBĖS GYVĄJĮ KELIĄ. JIS JIEMS IR NEREALUS, IR PER SUNKUS. O kito kelio NĖRA. YRA TIK SAVOSIOS TAPATYBĖS IŠNYKIMO PASIRINKIMAS LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-30 15:30:21
Šįkart Urantijos Dokumentą apie ROJŲ vėl iškelti į viršų, kad mes dar kartą jį perskaitytume, paskatino vieno Lietuvos katalikų kunigo mintys. Jungiant įvarius TV kanalus, mane sudomino Lietuvos TV laida "Klausimėlis," ar panašiai pavadinta, kada ji paklausė gatvėje sutiktų praeivių KAS YRA ROJUS? Aišku, žmonės kalbėjo tokias nesąmones, kad liūdna buvo klausytis dėl tokios jų tamsos. Tačiau čia nieko nuostabaus nėra, nes iki Urantijos Knygos epochinio apreiškimo perteikimo - niekas pasaulyje taip ir nežinojo, kas ir ir kur tas ROJUS. Tačiau dabr, kada URANTIJOS KNYGA jau yra prieinama visiems, o ypač KUNIGAMS, labai nustebau, kai kunigas, kuris jau kaip "ekspertas" komentavo žmonių pareikštas mintis, pats nedaug kuo pranoko tas eilines savo aveles, aiškiai ir tvirtai PANEIGDAMAS ROJAUS - KAIP KONKREČIOS VIETOS EGZISTAVIMĄ. Jis aiškino - KAIP TIKĖJIMAS MOKO, TAI ROJUS YRA ŽMOGAUS BŪSENA SU DIEVU, O TAIP PAT IR PO MIRTIES IŠĖJIMAS Į AUKŠTESNĘ BŪSENĄ AMŽINAME GYVENIME SU DIEVU. Bet be kokios nors konkrečios vietos ROJUI.
Ar gali toks PIEMUO ATVERTI SAVO AVELES TĖVUI PATS NEIGDAMAS TĖVO AMŽINĄJĄ GYVENAMĄJĄ BUVEINĘ, IR PALIKDAMAS JĮ IŠ VISO "BENAMIU."
O JUK BŪTENT VIRŠUTINIAME ROJUJE IR YRA SUKONCENTRUOTAS ROJAUS TREJYBĖS - TĖVO, AMŽINOJO SŪNAUS-MOTINOS-BROLIO, IR BEGALINĖS DVASIOS-MOTINOS-SESĖS - GYVAS BUVIMAS IR VEIKIMAS IŠ JO Į KŪRINIJĄ KOSMOSE.
Štai kodėl mes - URANTAI - TURIME STUDIJUOTI URANTIJOS DOKUMENTUS, KAD PADĖTUME SAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS PRARAGĖTI IR SUVOKTI, KAD TĖVAS TURI NAMUS - AMŽINĄJĮ ROJŲ - ESANTĮ VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINIAME CENTRE, IR VEIKIANTĮ IŠ JO PER MIRIADUS SAVO SŪNŲ IR DUKRŲ.
Štai kodėl mes turime tapti DVASINIAIS MOKYTOJAIS, KADA DABARTINIAI AKLI DVASINIAI VEDLIAI SAVO AVELES LAIKO TAMSOJE IR BAIMĖJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-29 14:16:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]