Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis apie aplinką, kuri draudžia laisvai mąstyt ir gyvent, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 02 20

Algimanto pamokomasis žodis apie aplinką, kuri draudžia laisvai mąstyt ir gyvent, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 02 20

Kokia nuostabi Kūrėjo sumanyta Evoliucinė Programa, kad jos negalima niekuo kitu pakeist. Įsivaizduokit, kada mes nugrimztam į tą Gyvą Komuniją – tą gyvą dvasinį ryšį su Kūrėju – patirdami būsena Palaimą, Ramybę, mes tuo pačiu stimuliuojam mūsų protą. Protas tampa skvarbus, jis tampa išmintingas, nes toji Šviesa, kurią suteikia mūsų protui Kūrėjas per viršsąmonę tą akimirką pripildo ir mūsų pasąmonę, ir probėgšmais mes galim pajausti kažkokius blyksnius ir sąmonės lygiu, kada išeinam iš tos komunijos ir kada patiriam savo aplinką jau sąmonės lygiu. Todėl šito Kelio niekuo negalima pakeist, niekuo – jokie mokslai negali sugalvot jokios priemonės. Ir tai yra nuostabu, kad mes šitos nuostabios Gyvojo Kelio patirties negalime nusipirkti, negalime pakeisti niekuo kitu, tiktai savo gyvu atsivėrimu, gyvu gyvenimu, atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Todėl, kada mes matom, kaip ritualai užgožia žmogaus mąstymą, kada ritualai yra iškeliami virš proto per įvairias tradicines šventes – religines, valstybines – tai yra žmonių mąstymo degradavimo skatinimas – tai yra proto vergovės vis didesnis pasireiškimas.
Mąstymas Kūrėjo suteiktas laisvai pasireikšt visumos labui. Vakar mes studijavom Urantijos Knygos Apreiškimą ir jūs prisimenat, ten buvo tokie teiginiai, kad vidutinybė viešpatauja, kad mes turime didžiulį pavojų, kada militarizuojama aplinka. Mes turim milžiniškus iššūkius, kada nėra mūsų patys kvalifikuočiausi, išmintingiausi žmonės valdžioje, todėl ji demonstruoja ir kitiems siaurą mąstymą, dogmatinį mąstymą. Reiškia, aplinka, pradedant šeima, mokykla – degraduos – neskatinamas laisvas mąstymas, kokį skatina Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Tik laisvas mąstymas suteikia polėkį kūrybai. Nėra kūrybos, jeigu uždėti varžtai. Polėkis atsiranda, kada tu pajunti laisvės išskleistą skrydį dvasioje. Nė vienas dailininkas, architektas, poetas, rašytojas negali pasakyti, iš kur jis semiasi kūrybinių idėjų, iš kur jis semiasi kūrybinės galios, nes tai yra Kūrėjo suteikta laisvė. Ir jis neatradęs Kūrėjo savyje sugeba sukurt tokių kūrinių, kurie jaudina kitus, pakylėja – jo mąstymas pranoksta visuomenės rėmus. Dėl to visuomenė sako – ai, jie yra šiek tiek nuprotėję, tai ko iš jų norėt, jie gi yra menininkai. – Jie pajunta laisvę dar neatradę Kūrėjo, kad jiems šitie varžtai, kuriuos valstybės tos degraduojančios, psiaudopolitinės, ir psiaudointelektualios galvos uždeda tuos varžtus – bet jie juos pranoksta. Todėl visuomet valdžia ima persekioti Šviesos Mintį, Šviesos Idėją – nori įspraust į standartą, kokį supranta būtent tas degradavęs ir dar labiau degraduojantis protas. Štai kodėl Kūrėjas suteikė Laisvę ir laisvą valią – niekas jos neturi varžyt – niekas – jokia politinė institucija neturi teisės varžyt laisvo mąstymo, laisvo veiksmo, laisvo gyvenimo, kuris yra nukreiptas Visumos Šviesos labui. Ir nesvarbu, kad to gyvenimo nesupranta visuomenė – ji neturi teisės varžyt jokiomis institucijomis – nei policijos priemonėmis, nei prokuratūros, nei teismų.
Kūrėjas, duodamas laisvą valią, Jis ir veda taip, kaip žmogus turi gyvent – Šviesos, Tiesos, Teisingumo, Garbės, Gėrio, ir Grožio labui. Štai kodėl mes turim tą laisvę saugot, kokią suteikia Kūrėjas, o ne politinė valdžia, kuri man draudžia laisvai mąstyt. Kūrėjas mane skatina nebijot, drąsiai išsakyt Šviesos žodį – niekada nespjaut į praeitį, jeigu praeityje buvo gražių akimirkų – jos praėjo – šiandien yra dabartis – dabartyje mes kuriame ateitį. Kaip mes galime kurt ateitį, jeigu spjauname į praeitį, jeigu mes niekiname vienus, aukštiname kitus? Mes turime žvelgt į savo vidų – kiekvienas – į savo vidų, kad galėtume patirti tą Kūrėjo suteiktą Išmintį, Šviesą ir ja gyvent ryžtingai – nebijodami Šviesos, nebijodami Tiesos, Teisingumo – gyvent. Kokia tai turi būti sulinkusi dvasia, jeigu mes bijom doros gyvenimo, Šviesos gyvenimo, Teisingumo gyvenimo, nes mums diktuoja tam tikrus rėmus ir sampratas tamsuolių – tada ir mes prisiderinam, prie tos tamsos.
Štai yra urantams iššūkis gyvent savo gyvenimą be kaukės, juntant laisvę viduje, ir skleidžiant tą Šviesą išmintingai, bet ryžtingai. Šitoks yra Evoliucinis Planas. Tamsos planetoje nėra kitų jėgų, kurios tą padarytų vietoje mūsų. Vietoje mūsų belieka tiktai žmonijos sunaikinimas. Mes esam tas žmonijai mestas gelbėjimosi ratas – Meile, Tiesa, Teisingumu, Gėriu, ir Grožiu nuspalvinti savo gyvenimą, kad po to, kai paliksime šitą planetą, mes būtume orūs, be baimės žvelgiantys į savo tuos visus parodytus projekcinius vaizdus, kaip mes priimdavome sprendimus šitame pasaulyje – kad jūs jaustumėt pasitenkinimą, kaip jūs teisingai elgėtės šitame gyvenime – kad jums suteiktų pakylėjimą jau po prisikėlimo jūsų priimti sprendimai ir jų įgyvendintos priemonės, kurias suteikė Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – kad jomis naudotumėtės. Ir jūs jomis naudojatės. Amen.
Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai