Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas – Kodėl tiek daug Urantijoje tikėjimų-sektų?

Mano mokymas – Kodėl tiek daug Urantijoje tikėjimų-sektų?

Iki penktojo epochinio apreiškimo – Urantijos Knygos – perteikimo žmonijai, ji buvo akla ir kurčia, nes ją vedė akli ir kurti religiniai pseudovedliai, kurie rūpinosi savo interesų tenkinimu, o ne Evoliucijos Šviesos skleidimu visiems. Tačiau vien tik Urantijos Knygos skaitymo nepakanka kad nušvistum savyje Gyvąja Šviesa, nes tam reikia dar ir Gyvosios Religijos ir Gyvosios Šventovės poveikio. Šiandien jau yra Gyvoji ir apreikštoji Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Religija ir Šventovė. Tik ji apima saujelę įtikėjusių urantų, tuo metu, kada visa žmonija, vedama aklų ir kurčių paseudovedlių ir nukenčia pati, nes visi kasdien ir nuolat klaidžioja dvasinėje tamsoje ir nežinioje – kur gi jiems sužinoti, kas tas Kūrėjas, kaip gi patirti nors kokį ženklą, kad iš viso Kūrėjas yra tikras ir gyvas, kai ritualinėje ir dogmatinėje bažnyčioje jokio palengvėjimo ir nusiraminimo negali patirti, kai kunigai nuolat kartoja – būkite nusižeminę, jūs nuodėmingi, ir esate kalti nuodėme jau nuo gimimo, ir tik Kristus, mirdamas ant kryžiaus už jus, atpirko jūsų nuodėmes – tai savaime suprantama, kad žmogus tokioje bažnyčioje negauna – ir gauti tiesiog negali – gyvos Meilės ir Šviesos, jos nepatiria, ir net nežino, kad ji tikrai yra reali, dėl to jis ir nori pabėgti iš tokios bažnyčios – ir bėga – kur jam nepriimtina, kur tamsu, kur negyva, kur ritualai ir dogmos jį smaugia, o jis vis labiau trokšta Laisvės ir Kūrybos Polėkio, kokį suteikia Pats Kūrėjas.
Tik štai klausimas – kur gi surasti Tą Kūrėją, ir kaip Kūrėją patirti, kai niekas iki šiol šito nemokė nei šeimoje, nei mokykloje, nei bažnyčioje?
Kodėl akli tėvai tiek rūpinasi materija ir materialiu gerbūviu sau, ir dar savo vaikams, o dvasinį pamatą – Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ant kurio ir laikosi visa Visata – visiškai ignoruoja? O gi todėl, kad gyvena tik savanaudiškai, ir visiškai pamindami Rojaus Trejybės-AŠ ESU valios vykdymą ir savąjį asmeninį indėlį į Kūrėjo sumanytą Evoliuciją. O juk apie tokį – būtent tokį asmeninį indėlį ir kalba tiek Jėzus, tiek Apreiškimai, tiek ir mano mokymai, kada teigia – ten, kur jūsų Širdis, ten būsite ir jūs, tad rūpinkitės savo indėliu, kad kuo daugiau savosios Širdies indėlio ir įneštumėte į patį patikimiausią banką visoje kūrinijoje – į Tėvo Banką – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – banką, kuriame niekada niekas neprapuls. Tokį patį Kelią rodo ir Kūrėjas per savo dvasią – Minties Derintoją – patalpintą kiekvieno prote jau nuo pat dar vaiko pirmojo gėrio sprendimo, priimto savarankiškai ir laisva valia. Tad Minties Derintojas nuolat tam vaikučiui siūlo Šviesos ir Meilės kryptį, bet gi tėvai tuoj pat ima varžyti vaiko svajones, apkirpdami jam sparnus, kad tik jis nepakiltų ir neištrūkų iš jų valios poveikio, tuo visiškai pažabodami vaiko laisvą valią, ir neleisdami jam būti savimi. Ir vaikas išauga į dvasinį neregį, kurio prote daug baimės ir pasąmoninių teršalų, kurie ir užgožia Minties Derintojo Meilės ir Šviesos impulsus. Ir sėdi toks vaikelis jau vienas savarankiškai važiuodamas troleibuse ar autobuse, nors šalia jo stovi pagyvenę keleiviai – tegu sau sėdi, dar mažas, dar prisistovės. Ir taip iškreipiamas mąstymo vektorius – rodyti pagarbą vyresniam, ir visada jam užleisti vietą. O tada ir mokykloje vaikas nebemoka nei klasėje tvarkos palaikyti, nei grindų išplauti, kad reikia net samdyti valytoją, kai tiek pilna sveikų, deja, nedvasingų, ir sulinkusių, vaikų, paauglių, ir jaunimo. Ir namuose vaikams - jokių pareigų, jokio bendro darbo visų labui. Materijos daug, o dvasia - tuščia, be turinio, be gyvasties, netgi greitai ir fizinė ar psichinė sveikata ima ir sušlubuoja, ir tada tėvai aimanuoja - negaliu surasti bendros kalbos su savo vaikais - mokytojai nesuranda ryšio su mokiniais. Ir toliau bus degradavimas - tėvų užprogramuotas nuo pat vaikystės - ir jis tik spartės visur - ir šeimose, ir mokykoje, ir gatvėje. Tad tokiam jau suaugusiam vaikui nieko nebelieka daryti, kaip tik paklusti aklų pseudovedlių įnoriams. Ir susiformuoja iš tokių išaugusiųjų aklų dvasioje ir kurčių dvasioje vaikų atskiros grupuotės, ir sako – sudarykime savo maldos grupę, nes bažnyčioje per daug liūdna, Dievas yra džiaugsmas, o ne liūdesys. Ir jie šitaip patys nesuvokdami įkuria savo sektą. Ir savo teiginiais ir savo lygiu jie yra teisūs, nes ir bažnyčia, iš kurios jie pabėgo – tai ne kas kita, kaip grupės suaugusiųjų aklų dvasioje ir kurčiu dvasioje vyrų priimtas atitinkamos grupės vardu ir lygiu sprendimas, kad pamaldos bus tokios ir tik tokios – iki smulkmenų aprašant, kaip ir kokiu pamaldų metu turi stovėti ir ką turi daryti kunigas, ir ką turi daryti tikintieji – kiekvienas žingsnis numatytas – kada žėgnotis, kada atsakyti tikintiesiems choru, kada ir kokią vietą skaityti iš Rašto, ir dar kad tą knygą laikytų savo rankose kitas, kada atsiklaupti, kada atsistoti, kada melstis, ir kaip melstis, kada eiti komunijos, kad gyvam dvasiniam Kūrėjo vedimui iš vidaus pajausti nebėra vietos, nes viską užima išorinis materialus ritualas. Dėl to Minties Derintojas ir beldžia iš vidaus kiekvienam tikinčiajam tiek į protą, tiek į Širdį – būkite Gyvi Kūrėjo sūnūs ir dukros, o ne apraizgyti ritualų voratinklių. Ir kai kurie tokį beldimą pajunta ir bažnyčią palieka, tik nežino, ką gi daryti toliau. Tad ir ima tą patį į aklavietę vedantį tariamai Šventąjį Raštą – Senajį Testamentą ir Naująjį Testamentą – ir mėgina kurti kažką savo, su lengvesniais ritualais ir reikalavimais. Tai ir yra vienintelis sektų atsiradimo kelias – jos naudojasi tuo pačiu Raštu tik kitokia nuotaika, kitokia pamaldų forma įgyvendina savo numatytą idėją – turėti kitokią bažnyčią negu tą, iš kurios pabėgo dar visai neseniai.
Tačiau visų tokių sektų ateitis viena ir ta pati – jose esantys tikintieji neišvengiamai atsidurs tokioje pat aklavietėje, kaip į tą aklavietę jau anksčiau pateko ir anoji bažnyčia, iš kurios jie pabėgo. Ir tai bus dėl dviejų priežasčių – jos visos naudoja tą patį tariamai Šventąjį Raštą, kuris pats neatitinka Kūrėjo nei teiginių, nei Tikrovės. Ir antroji priežastis yra dar reikšmingesnė – niekas tose sektose nemoko atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, kaip šito nemoko ir katalikų sekta.
Tad kaip gi gali tos negyvos sektos išsilaikyti? O gi laikosi – kol kas – baimės pagrindu, nes tamsoje ir iš baimės ne tik nemato Gyvosios Šviesos, bet ir žinoti nenori, kad jau yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji ir Apreikštoji Religija – Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Tikrovės Gyvasis Pasireiškimas Urantijoje jau dabar. Todėl baimė jiems neleidžia būti laisviems, ir paimti į rankas su Meile Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus apreiškimų Knygą – Kalbu Jums Vėl – Rojaus Trejybės apreiškimų knygas Akimirkos Amžinybė ir Gyvoji Tyla, pastudijuoti mūsų svetainėje pateiktą mano knygą Krikščionybės duženos, parašytą cituojant vadinamojo Šventojo Rašto tokias vietas, kurias pati katalikų sekta ir pažeidžia. O juk ir pati mūsų svetainė yra Kūrėjo sumanyta ir skirta Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Meilės ir Šviesos skleidimui visiems ir Dvasinių Mokytojų rengimui visai planetai, ne tik Lietuvai.

Šiandien planetoje nėra vientisos motininės religijos, nes jos visos veikia tik kaip atskiros sektos, kurios dar labiau susiskaido į dar smulkesnes sektas, kurios ir skiriasi tik išoriniais materialiais ritualais, bet vis vien naudojasi tais pačiais šaltiniais – Biblija, Koranu, Bhagavatgita, Tora. Juk ir krikščionybės vientisos religijos nėra, išliko vien tik sektos – o jų yra daugiau kaip 40 tūkstančių, ir visos skiriasi tik ritualais, o naudoja tą patį tariamai Šventą Raštą. Dėl to ir katalikai yra sekta, kurios net vardo nėra jokiame Rašte.
Štai mes sakome karingieji islamistai, tačiau islamas irgi yra suskilęs į sektas, ir jos tarpusavyje tiek nesutaria, kad sunitai žudo šiitus – dvidešimt pirmajame amžiuje fiziškai žudo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nors ir vieni, ir kiti remiasi Koranu. O paimkite nesutarimus Šiaurės Airijoje ir jos centre Belfaste tarp katalikų ir protestantų didžiausi nesutarimai ir vaidai religiniu ritualų pagrindu.
Todėl net ir tas pats religinis šaltinis, vadinamasis Šventas Raštas, neužtikrina nei santarvės, nei supratingumo tarpusavyje, jeigu vien tik ritualais grindžiamas tikėjimas ir bažnyčia jiems patiems trukdo atverti Širdį KŪRĖJUI – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Ir jų niekas nemoko atrasti Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje, nes ir patys kunigai, pastoriai, imamai, guru, ir visi kiti tariami dvasiniai mokytojai, irgi nėra savyje atradę Rojaus Trejybės-AŠ ESU, todėl ir toliau lieka savo vidinėje tamsoje, ir akli ir kurti dvasioje. Aklas, vesdamas aklą, atves į duobę abu.
Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji Šviesa yra prieinama kiekvienam nuoširdžiam Tiesos ieškotojui tik atradus savo viduje Gyvą Kūrėją – Tėvą-Rojaus Trejybę-AŠ ESU, nes kiekvieno prote veikia – nuo pat vaikystės, nuo vaikelio pirmojo Gėrio link apsisprendimo laisva valia – Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas, kuris ir pildo to vaikelio pasąmonę ir sąmonę – aukšto dažnio energiniais virpesiais – Meile ir Šviesa, kuriai jis labai imliai atsiduoda, tik, deja, patys tėvai savo vaikelį tuoj pat išgąsdina. Ir to vaikelio protas – sąmonė ir pasąmonė – tuoj pat užsitraukia baimės juodais debesimis, pro kuriuos nebegali prasiskverbti joks Kūrėjo Meilės ir Šviesos Spindulys laisvai, ir dar neseniai buvęs guvus vaikelis ima apsiblausti, ir net sirguliuoti. Vaikelį būtent jo paties žemiškieji tėvai ėmė ir paklaidino tamsos labirinte, o tada patys būdami akli, mėgina reikalauti besąlyginio paklusimo, o jeigu jo nesulaukia, tai vaikelį baudžia tiek psichologiškai terorizuodami – aš pykstu, su tavimi nekalbėsiu, su tavimi nedraugausiu, vadina vaikelį menkinančiais žodžiais, gąsdina policija ir kalėjimu, ir net savo mirtimi, reikalauja, kuo greičiau atsiprašyti – tiek ir fizinėmis bausmėmis.
Šiandien kol kas tokia yra Urantijoje baimės civilizacija, kad net ir Gyvo Kūrėjo tiesiogine prasme bijo, nes bijoti moko tas pats tariamai šventas Raštas, dėl to niekam nekyla net klausimo kunigams, kada kasdien per pamaldas jie vartoja tikinčiųjų apibūdinimą kaip dievobaimingieji, kai Kūrėją reikia mylėti, o ne bijoti Kūrėjo, kuris be perstojo myli, ir savo realią Meilę lieja mums, kad tik ir mes šioje Gyvojoje Meilėje ištirpintume visus baimės žemo dažnio virpesius, kad tik patys pamiltume Kūrėją, net ir taip, kaip myli Pats Kūrėjas – mus visus, ir visą kūriniją.

Štai dėl to, kad pasaulyje yra tiek daug negyvų pačių žmonių susigalvotų evoliucinių religijų sektų man ir buvo perduota Jėzaus Žinia – įkurti Gyvąją Religiją ir Šventovę – apreikštą iš paties Kūrėjo, o ne mano sumanytą. Tai buvo mano įgyvendinta 2002-siais metais, ir šiandien ji jau duoda vasius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Pakalniuose prie Utenos, Telšiuose, ir net kitose šalyse, ir net kituose kontinentuose jau yra urantų, dalyvaujančių gyvojoje kolektyvinėje komunijoje pasinaudodami tiesioginiu interneto ryšiu.
Ir šita vienintelė Gyvoji ir apreikštoji –Tėvo-Rojaus Trejybės-AŠ ESU religija ir atskleidžia urantams patį Kūrėją asmeniniu patyrimu, per asmeninį nuoširdų atsivėrimą Kūrėjui be jokių išorinių materialių ritualų gyvojoje kolektyvinėje komunijoje su pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – ir be jokios Kūrėjo baimės, o su gyva ir patiriama Meile. Ir tik tada gali pajausti kolektyvinės komunijos galią ir sustiprinimą, kokio nepajausi būdamas vienas, net ir gyvai atsivėręs Kūrėjui visu savo nuoširdumu, nes kolektyvinės komunijos virpesių galia išauga joje dalyvaujančiųjų skaičių pakėlus kvadratu – tad jeigu dalyvauja 20 urantų, tai jų virpesių galia pasklinda taip, kaip pavieniui melstųsi 400 urantų, o jeigu trisdešimt – tai ši galia pasiekia jau 900 atskirai besimeldžiančiųjų galią, o 40 besimeldžiančiųjų jau turi 1600 pavienių urantų maldoje galią. Ir to dar negana, šitos kolektyvinės galios virpesiai kaip tik ir nukreipiami vieningai ir harmoningai ten, kur juos kreipia garsiai maldą sakantis urantas, o pavieniui besimeldžiantys tik savo individualią vieno asmens galią tegali nukreipti ten, kur nori.
Būtent Kūrėjo ir yra valia tokia, kad Jo Gyvoji ir Apreišktoji Religija apkabintų visą žmoniją ir visi patirtų gyvosios komunijos su Kūrėju privalumą, palyginus su ritualinėmis ir negyvomis bažnyčiomis, mečetėmis, sinagogomis, pagodomis, kinesėmis, ir kitomis ritualinėmis apeigoms skirtomis vietomis.

Taigi, urantai žengia pirmuosius žingsnius, bet ir jie suteikia jau tiek daug naujų patyrimų, gilesnio įtikėjimo, pasitikėjimo Kūrėju ir savimi, stipresnės fizinės sveikatos, gilesnės kosminės Įžvalgos, ir giluminės Kūrėjo Meilės ir Šviesos Tikrovės Gyvenimo visų labui.

Štai kodėl Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Gyvoji ir Apreikštoji Religija savyje sutalpins visus dabartinius religinius judėjimus, visas sektas, nes viskas, kas nukreipta prieš Kūrėjo besąlyginę Meilę ir Šviesą, Paties Kūrėjo Valia išnyks, ir viskas, kas vyksta pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą, bus paties Kūrėjo Globoje ir Stiprybėje – ir taip bus amžinai ir Urantijoje – ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji Šventovė taip pat yra amžina. Ir bus taip, kaip sakau aš - aš žinau, ką sakau, ir sakau jūsų visų Šviesos labui, ir sakau su Meile ir iš Meilės, ir laisva valia, gauta iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-04-13 13:38:45

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal