Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kvietimas bendrai nuoširdžiai Pirmadieninei maldai II. Temos tęsinys

Mielieji, kviečiu jus prisijungti prie mūsų bendros pirmadienio (2007 03 30 - 22 val.) maldos už mūsų, KIEKVIENO IR VISŲ, didesnę išmintį.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų visų mylimą Tėvą. Tiems, kuriems dar sunku garbinti Tėvą ir melstis savais žodžiais, galite pasinaudoti mano siūlomomis maldomis, tik svarbu, kad prieš tai jas perskaitytumėte ir suvoktumėte visų žodžių GILUMINĘ, dvasinę, prasmę, o per mūsų bendrą maldą jas skaitytų jūsų nuoširdžiai atsivėrusi siela.
------------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad iš Tavosios meilės išauga žolė ir prasiskleidžia gėlės žiedas.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė suvirpina ir mano sielą iš vidaus.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavosios meilės dėka galiu mylėti ir aš, ir mylėti vis labiau taip, kaip mokai Tu – visus vienodai.
Tėve, aš garbinu Tave, kad vien tik Tavoji meilė sužadina tokius nuostabius virpesius pačioje mano sieloje, kad ji pajunta Tave esantį gyvą, nes būtent Tu esi gyvybės Šaltinis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, atsiverdamas Tau, net ir taip, kaip Tu atsiveri kiekvienam asmeniui ir visiems asmenims vienu metu.
Tėve, aš garbinu Tave, kad galiu patirti Tavąją meilę, ir kad trokštu jos vis daugiau ir daugiau, nes šis troškimas yra iš manosios sielos, kuri ir jaučia Tavosios dalelės, Tavosios dvasios, esnačios manyje, perteikiamus meilės virpesius iš Tavęs, ir dėl to trokšta jų vis daugiau ir daugiau.
Tėve, aš garbinu Tave, kad bet kokiomis sąlygomis, net pačiomis kritiškiausiomis, Tu man dovanoji ramybę ir palaimą, kurią aš ir galiu patirti tik būdamas gyvame ir giluminiame ryšyje su Tavimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau tampa ir mūsų kūrinija, kai me vis labiau atsiveriame Tau.
Tėve, aš garbinu Tave laisva valia, kurią Tu dovanoji kiekvienai kūrinijos šeimos asmenybei, ir kurią aš pašvenčiau Tavosios valios vykdymui.
Manoji valia, kad būtų Tavoji vallia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos dar šiek tiek patylėkite, tegu siela dar labiau panyra į Tėvo meilės virpesius, tegu ji džiaugiasi palaima, patiriama savyje. O tada pereikite prie prašymų maldos už mūsų išmintį.
----------------
Sūnau Kūrėjau, kurį dauguma žino tik kaip Jėzų iš Nazareto, Motina Dvasia, kurią dauguma žino tik kaip Šventąją Dvasią, Visuotini Tėve,
ačiū Tau, kad pakvietei mūsų vis labiau atsiveriančias sielas ir trokštančias dvasinės komunijos su Tavimi ir tarpusavyje į šitą kolektyvinę mūsų maldą už didesnę mūsų išmintį.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, jog ten, kur du ir daugiau įtikėjusių į tave ar į Tėvą yra drauge, tarp jų esi ir tu, per savo Tiesos Dvasią.
Aš prašau tavęs, tegu dabar Tiesos Dvasia įeiną į kiekvieną iš mūsų, nuoširdžiai atvertą sielą, kad ji imtų jausti tave esantį realų, tikrą, ir gyvą, net ir taip, koks realus, tikras, ir gyvas kiekvieno iš mūsų viduje yra Tėvo fragmentas, Jo dalelė, dvasia, Minties Derintojas, ir bendrauja su mumis visą laiką iš vidaus, o ypač, kada miegame ir jam nebegalime priešintis.
Aš, drauge su savo sielos sesėm ir broliais, kurie dalyvauja mūsų bendroje maldoje, nors yra toli vienas nuo kito fiziniu pavidalu, net įvairiose pasaulio šalyse, net ir įvairios dvasios, kurios mūsų žvilgsniui yra nematomos net ir būdamos visai šalia mūsų, meldžiu didesnės išminties kiekvienam iš mūsų, kad galėtume patys pajausti, kaip didesnis mūsų išmintingumas palengvina mūsų gyvenimą kasdienybėje.
Tėve, Tu esi išminties Šaltinis. Tavoji dvasia yra mūsų viduje, kiekvieno iš mūsų viduje. Tu mums liete lieji išmintį, tik mūsų nežinojimas, kad Tu kas akimirką, nenutrūkstamai lieji dieviškąją išmintį, ir neleidžia mums, nors trumpam, nurimti dienos metu, nors šiek tiek pabendrauti su Tavimi, suradus ramų kambelį, kad po tokio pabendravimo mūsų protas pajaustų, kaip jis prisipildė Tavosios išminties, padedančios spręsti kasdienius uždavinius savo asmeniniais laisvos valios sprendimais.
Aš meldžiu Tave, kaip ir mano sielos broliai ir sesės, kad mes daugiau paskirtume laiko nugyventos dienos prasmės apmąstymams, kad įvertintume, kaip ją nugyvenome, ar daug jautėme įtampos, nerimo, skubėjimo, ar suteikėme kam nors paguodą ir nuraminimą, ar ką nors įskaudinome ir dėl to patys patyrėme nerimo pojūtį.
Aš meldžiu, kad mes, kiekvienas, po truputį vis labiau priprastume vertinti savo nugyventos dienos prasmingumą, kuris kyla iš Tavosios valios vykdymo, mylimas Tėve. Aš meldžio savo sielos broliams ir sesėms palaimos patyrimo savyje, kuri ir padeda atsiverti daug labiau Tau, mylimas Tėve, ir iš Tavęs semtis didesnės išminties, dieviškosios išminties, kuri toli pranoksta žmogiškojo proto diktuojamus sprendimus savojo ego labui.
Mylimas Tėve, aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, meldžiu Tave, kad mes vis labiau ir labiau įprastume prašyti iš Tavęs didesnės išminties, kad šitas mūsų prašymas pavirstų į kasdienį prašymą, gilinant ir plečiant mūsų dabartinį požiūrį į aplinką ir į save patį.
Aš meldžiu Tave, kad Tavoji išmintis vis labiau ir labiau įsigalėtų mūsų, kiekvieno, viduje, per mūsų dvasinį ryšį su Tavimi, ir kad mes vis labiau įprastume vadovautis iš Tavęs gaunama išmintimi savo tarpusavio santykiuose su visais savo sielos broliais ir sesėm, Tavo vaikais, kuriuos Tu visus myli vienodai. Tik toks kelias suras sprendimus iš dabartinio gyvenimo akligatvių politikoje, ekonomikoje, šeimoje, visuomenėje. Nesvarbu, kokios būtų sudėtingos problemos, bet Tavoji išmintis visada suteiks didesnę šviesą ir pasitikėkjimą likti šitoje šviesoje su Tavimi.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai ir sesės ryšį su Tavimi, gyvą ryšį su gyvuoju Tavimi, paverstų kasdieniu dvasiniu bendravimu, ir kad šitame bendravime visada būtų ir jų kasdienis troškimas semtis iš Tavęs dieviškosios išminties, laisva valia.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos vėl likite ramybės būsenoje, tegu siela jau dabar ir semiasi iš Tėvo didesnės išminties. Nesvarbu, kad Tėvo perduodamos didesnės išminties nepajausite akimirksniu. Tegu ji nusėda į jūsų pasąmonę. Ateis laikas, kada vis labiau ir labiau bendraudami su Tėvu pasiimsite ir tai, kas Tėvo buvo jau patalpinta į jūsų pasmonę.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2007-04-30 15:49:08

Komentarai

Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 12 24) 22val. kolektyvinę maldą. Šįkart kviečiu jus VISUS, net ir tuos, kurie prieštarauja urantams, pasimelsti už JĖZŲ. Juk Kalėdos. Tad ir paskirkime mūsų bendrą maldą Jėzui ir jo gerovei visatoje.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą VISŲ Tėvą. Ir Jėzaus.
Kam dar sunku mylimą Tėvą garbinti savais žodžiais, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis. Tik jas skaitykite prieš mūsų maldą net kelis kartus, kad suvoktumėte visų žodžių ne tik reikšmę, bet ir jų DVASINĘ PRASMĘ, KURIĄ PAJUNTA JŪSŲ ATSIVĖRUSI ŠIRDIS.
--------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu, kad Tu esi ir kad sukūrei kūriniją, o joje ugdai laisva valia dvasinę savo šeimą, kurios pilnateisiai nariai jau dabar esame ir mes, patys žemiausi laisvą valią turintys tvariniai – mirtingieji žmonės.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu savo dvasinę šeimą ugdai vien tik MEILĖS ĮSTATYMO PAGRINDU ir lygiai taip ir mus mokai ugdyti savo vaikus Tavo meilės virpesių dėka.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tu mus visus, ir kiekvieną, ragini nebijoti augti ir patirti savo augimą vis labiau ir labiau atsiveriant Tau ir vis labiau ir labiau PATIRIANT Tave savo viduje, per gyvą ryšį su Tavo dvasia, Minties Derintoju, mūsų viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu, ir tik Tu vienintelis davei tokį nuostabų nurodymaą kiekvienam iš mūsų, esančių pačiame Tavosios kūrinijos dugne, pačiame pradiniame savo vystymosi etape – materialiu mirtingojo pavidalu – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitokią savo nuostatą Tu ne jėga primeti mums visiems, bet leidi savo laisva valia pasirinkti, kaip ir ją pasirinkus toliau irgi žengti savo keliu ir savo greičiu šitame kelyje pas Tave Rojuje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, ir garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijos dvasinei šeimai, kurios pilnateisiu nariu esam kiekvienas Tau atsivėręs ir pajutęs Tavosios dvasinės šeimos tikrumą jau dabar.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave laisva valia, gauta iš Tavęs ir pašvęsta Tavosios valios vykdymui darant GĖRĮ VISŲ LABUI.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po mylimo Tėve pagarbinimo pasėdėkite tyloje, kad jūsų siela gertų Tėvo meilės nektaro virpesius, skleidžiamus jai iš vidaus per Tėvo dvasią, Minties Derintoją, kuris ir yra visų mums siunčiamų Tėvo meilės virpesių talpykla mūsų pačių viduje. O tada pareikite prie prašymų maldos.
--------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai girdėtas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėta tik savojo pasireiškimo Šventosios Dvasios vardu, Tėve, šįkart aš savo sielos brolius pakviečiau į mūsų kolektyvinę maldą už tavo, mylimas mūsų vyresnysis broli, Sūnau Kūrėjau-Jėzau, gerovę visoje visatoje.
Būtent dabar yra tas metas, kada daugybė Urantijos gyventojų laikosi tradicijos ir švęs tavo atėjimo žmogiškuoju pavidalu gimimo dieną, pavadintą šventomis Kalėdomis.
Mylimas Sūnau Kūrėjau, kada tu atėjai tarp mūsų ir kaip vienas iš mūsų, kada savo misiją užbaigei ir sugrįžai pas Tėvą, tada tu išliejai savo Tiesos Dvasią visiems materialiems tvariniams. Ir tada tu sakei, ir dabar tu sakai, kad ten, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave ar į Tėvą susirenka draugėn, tarp jų, per savo Tiesos Dvasią, esi ir tu. Ir tu beldi į kiekvieno širdį, kad atidarytų širdies duris, o tu galėtum įeiti į vidų.
Dėl to aš tavęs dabar prašau, įeik į mūsų kiekvieno, dalyvaujančio šitoje maldoje, vidų, kad mes tave pradėtume jausti gyvą ir realų, koks visą laiką mūsų viduje gyvas ir realus yra Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš šiandien pakviečiau savo sielos brolius pasimelsti nuoširdžia dvasine-broliška malda už mūsų visų, Vietinės Visatos, Nebadono, Šeimininką Sūnų Kūrėją-Jėzų. Mūsų maldoje dalyvauja ir gausybė įvairiausių dvasių, ir jos lygiai taip pat atsiveria ir meldžia gerovės savo Valdovui, kuris yra visą save persmelkęs Tavo, mylimas Tėve, meilės virpesiais ir juos spinduliuoja ir mums visiems. Ir mūsų atsivėrusios sielos trokšte trokšta lygiai šituos pačius meilės virpesius pasiųsti ir mūsų Sūnui Kūrėjui-Jėzui, ir Visatos Motinai Dvasiai, ir Tėvui, ir visiems kūrinijos tvariniams, ir visiems mūsų materialioms akims matomoms gyvybės formoms Urantijoje.
Mes, būdami materialūs, turime labai ribotą pajūtį, kas yra meilė ir gėris, kas yra kūrinija ir jos dvasinė šeima, kas yra mūsų Sūnus Kūrėjas, Visatos Motina Dvasia, ir kas yra mūsų Tėvas. Dėl to mirtingieji nėra įpratę melstis už Dievų gerovę, nes būtent Dievas Tėvas yra gerovės Šaltinis, kuris pats gerovę suteikia visai kūrinijai. O Jėzus yra vienas iš daugybės Tėvo Dieviškųjų Sūnų, irgi sklidinai pripildytas Tėvo gerovės, tai kam gi jiems dar reikia melsti gerovės. Mirtingieji įpratę tik iš JŲ melsti gerovės SAU.
Tačiau mūsų šio vakaro bendra malda yra skirta Jėzaus gerovei, kaip Vietinės Visatos Šeimininkui Sūnui Kūrėjui, kuris turi Galią ir Šlovę iš Tėvo, kaip ir GEROVĘ, ir mūsų malda už jo gerovę yra tokia, kad būtent visatoje įsiviešpatautų jo skelbta evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių brolystė, net ir VISOS KŪRINIJOS brolystės – ir tik tada Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus patirs gerovę kaip realų dalyką vienu metu su tvarinių gerove, su kiekvieno tvarinio visatoje gerove.
O Jėzaus atnešta prieš du tūkstančius metų šitoji Tėvo meilės ir tiesos evangelija sukurs dangiškąją karalystę tik tada, kada ją savo širdyje sukurs kiekvieno mirtingojo siela, kiekviena dvasia, atsivėrusi Tėvui ir pajautusi Tėvą savo viduje. Ir tą patį akimirksnį ji pajaus ir savo asmeninę GEROVĘ, o drauge su tvariniu jo gerovę pajaus ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus.
Jėzaus ir mūsų gerovė yra susieta su Tėvo patyrimu per atsivėrimą JAM savo viduje. Ir tik tada kiekvieno viduje gims dangaus karalystė, apie kurią kalbėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų, o dabar jis kalba apie Visatos šeimą su Visų Tėvu priešakyje.
Ir kada kiekvienas iš mūsų imsime patirti Tėvą savyje ir Jo dvasinę šeimą išorėje, tada mes patirsime ir savo gerovę, ir tada Jėzaus gerovė taip pat bus tapusi neatskiriama nuo tvarinio patiriamos gerovės.
Štai dėl tokio mūsų, kiekvieno, gerovės mes meldžiamės dabar drauge kaip dvasinės milžiniškos šeimos mažytė dalelė Urantijoje. Ir būtent tai sudaro ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus gerovę. Ir mūsų šitoji malda jau suteikia Jėzui padidintą gerovę negu iki mūsų kolektyvinės maldos, kada mes šitą gerovę vertiname šitos laiko akimirkos, o ne amžinybės požiūriu.
Dėl to, kuo daugiau bus mūsų sielos brolių, atsivėrusių Tėvui, kuo daugiau bus Tėvą atradusių savyje, tuo daugiau jų patirs savo gerovę, ir tuo labiau suteiks šituo gyvu ryšiu su Tėvu gerovę ir mūsų Visatos Šeimininkui Sūnui Kūrėjui, žinomam daugumai Jėzaus vardu.
Manoji valia, kad būtų tavoji valia.. Amen.
---------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų siela, kuri dabar ypač atsivėrusi Tėvui, klausosi jai suteikiamų Tėvo mokymų ir apie sielos gerovę.
Ir nesvarbu, kad SĄMONĖS lygiu dar šito mokymo ji neišgirs, bet jis nusės į pasąmonę, ir bus akimirkų, kada išplauks į sąmonės lygį ir nustebins tokiomis šviesiomis ir kupinomis meilės mintimis, kurios bus skirtos tiek jūsų sielos, tiek ir kitų sielos brolių sustiprinimui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2007-12-22 17:39:03



Mielieji, kviečiu jus į mūsų kiekvieno pirmadienio bendrą maldą 22 val (2007 12 17). Šįkart kviečiu jus pasimelsti už mūsų tarpusavio dvasinį supratimą ir ryšį, kuris šiuo metu toks silpnas, jog kabo tarsi ant plauko.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Tie, kurie gali jau Tėvą garbinti savais žodžiais, garbinkite ir melskitės savais žodžiais, bet iš visos atvertos širdies. O tiems, kuriems tą daryti dar sunku, siūlau pasinaudoti mano rašamomis jiems maldomis, tik skaitykite jas irgi visa atsivėrusia širdimi, suprasdami ne tik žodžių reikšmę, bet ir jų giluminę dvasinę prasmę.
--------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave.
Mylimas Tėve, garbinu Tave, nes Tu sukūrei visą kūriniją ir ją valdai ne kaip KARALIUS, BET KAIP MYLINTIS TĖVAS.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė, būdama pati galingiausia jėga kūrinijoje, pasiekia visus jos tolimiausius kampelius, ir pasiekia lygiai tokia pati, kokią Tu ją turi savyje ir skleidi iš Rojaus visiems; ji nė niek nesumažėja ir nesusiteršia net ir pasiekdama pačius žemiausius tvarinius; ji jiems irgi yra toji pati Tavoji meilė, kaip ją gauna ir patys aukščiausieji tvariniai, esantys Rojuje, Tavo gyvenamojoje buveinėje, ir mūsų likime, į kurį einame ir mes, jau dabar. Ir net šitos mūsų bendros maldos dėka.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu visus mus, ir kiekvieną asmeniškai, apdovanojai savo dalele, savo dvasia, Minties Derintoju, ir jo dėka Tavo perteikiamų meilės virpesių mano siela irgi prisipildo tiek, kad ji ir pati myli VISUS, ir visus VIENODAI, NET IR TAIP, KAIP VISUS VIENODAI MYLI TU, Mylimas Tėve.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitame kūrinijos kampelyje, Urantijoje, kuris yra toliausiai nuo Rojaus, nuo kūrinijos centro, aš lygiai taip jaučiuosi su Tavimi , ir jaučiu Tave SAVYJE, kaip tą jaučia net ir susilieję su Tavimi tvariniai, kada mano siela yra atsivėrusi TAU, nes Tu būdamas mano viduje pranoksti bet kokį kūrinijos atstumą ir suteiki pojūtį betarpiško dvasinio ryšio per sielos atsivėrimą TAU, ir šitoks patyrimas didina sielos pasitikėjimą Tavimi ir Tavuoju vedimu iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė, kurią aš jaučiu vis giliau ir giliau, mano sielą stiprina ir visą laiką suteikia tvirtesnį įsitikinimą PASIRINKTO KELIO TEISINGUMU ir didesnį TROŠKIMĄ šituo, jai paklotu keliu, eiti vis drąsiau ir drąsiau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo dėka siela jaučia ramybę ir troškimą daryti gėrį visiems iš meilės Tau ir visai kūrinijai, kurioje Tu ir mokai, per patyrimą, tarnauti su meile ir iš meilės VISŲ labui. Ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
-------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite ramybės būsenoje, tegu jūsų siela geria Tėvo mielės virpesius, tegu ji jaučia savo atsivėrusiu vidumi jų gyvą tekėjimą jos viduje. O tada pereikite prie prašymų maldos už mūsų dvasinį savitarpio supratimą ir gyvą ryšį.
-------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau,, daugumai girdėtas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėta tik savojo pasireiškimo Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau, kad tu vis labiau atveri mūsų sielas, ir jos nori dalyvauti šitoje kolektyvinėje dvasinėje komunijoje su tavimi ir tarpusavyje, nesvarbu, kur būtų mūsų fiziniai pavidalai, arti ar toli vieni nuo kitų, Lietuvoje ar tolimose šalyse, dvasinis ryšys jokiu atstumu neapribotas, kada atsiveria siela.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei, ir dabar tą kartoji, jog ten, kur du ir daugiau yra įtikėjusių į tave ar į Tėvą, tarp jų esi tu per savo Tiesos Dvasią. Aš prašau tavęs, kad dabar tu įeitum į kiekvieno iš mūsų, dalyvaujančių maldoje, vidų, kad atsivėrusi siela imtų jausti tave, kad tu esi gyvas ir realus, koks gyvas ir realus visą laiką mūsų viduje yra Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją. Tegu mūsų atsivėrusios sielos ima vis realiau pajausti ryšį su Tavimi mylimas Tėve, ir su Tavimi,. mylimas Sūnau Kūrėjau, ir su Tavimi, mylima Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, kuri veiki per savo Šventąją Dvasią, kad mes pajustume, jog mūsų viduje prisipildė tavoji ramybė ir šiluma, ir tavasis gyvasis ryšys iš tiesų yra patiriamas, nepriklausomai nuo mūsų kūno buvimo vietos.
Būtent dėl to šįvakar aš ir pakviečiau savo sielos brolius ir seses, kad mes pasimelstume ir už mūsų visų sielos sesių ir brolių tarpusavio dvasinį supratimą ir gyvą ryšį, kurį ir tegali pajausti tik atsivėrusi tau siela, kuri iš savo vidaus ir pasiunčia tokius virpesius, kurie pranoksta žmogaus sakomus žodžius. Būtent atsivėrusios sielos virpesiai ir gali padėti žmonėms suprasti vieniems kitus daug daugiau, negu vien tik jų uždaras protas, kuris visko ir visada bijo, kas jam nepažįstama, kas dar nepatirta, ir dėl to iš baimės reaguoja AGRESYVIAI kitų savo sielos brolių ir sesių atžvilgiu. Taip PRASIVERŽIA PYKTIS, NEAPYKANTA, PRIEVARTA, kuri TERŠIA APLINKĄ tokių mūsų sielos brolių ir sesių žemais, tamsiais, ir sunkiais virpesiais. Tai tamsos, ligos, ir kančios kelias.
Mylimas Tėve, Tavasis kelias yra MEILĖS IR ŠVIESOS kelias, per atsivėrimą TAU ir tarpusavio dvasinį supratimą ir ryšį.
Aš meldžiu visiems sielos broliams ir sesėms dvasinio tarpusavio supratimo ir ryšio, kuris yra visada ir visur, net ir taip, kaip jis yra visada ir visur su Tavimi, mylimas Tėve, kada tik ir kur tik siela atsiveria TAU, tada ji ir ima patirti TAVO DVASIOS buvimą ir poveikį savo viduje, o per tokį sielos atsivėrimą padidėja ir galimybė pasiekti dvasinį tarpusavio supratimą ir dvasinį ryšį su kitais sielos broliais ir sesėmis. Ir šitokio sielos atsivėrimo ir jos augimo metu, siela pradeda pajausti esminius dalykkus, kurie jai yra būtini augimui, ir išnyksta SMULKMENIŠKI IR ERZINANTYS dalykai, kurie ir trukdo tokiam dvasiniam tarpusavio supratimui tarp sielos brolių ir sesių ir neleidžia užmegzti gyvo dvasinio tarpusavio ryšio iš viso.
Aš meldžiu su savo sielos broliais ir sesėmis, kurie jau yra atsivėrę TAU, mylimas Tėve, kad jų atvertų sielų meilės ir šviesos virpesiai sklistų link mūsų sielų brolių ir sesių, kurie pilni baimės ir nerimo, ir patys nejaučia, kaip jie kenkia sau, nesiekdami dvasinio tarpusavio supratimo ir gyvo dvasinio ryšio su Tavimi, mylimas Tėve.
Tegu mūsų šitoji kolektyvinė malda įneša savo meilės ir šviesos virpesių spindulį tiek mūsų aplinkoje, tiek ir visoje kūrinijoje, nes nė vienas meilės virptelėjimas Tavojoje, mylimas Tėve, kūrinijoje nedingsta ir išlieka per visą amžinybę.
Tegu ir mūsų atsivėrusių Tau ir vienų kitiems sielų meilės virpesiai šviesina tokią tamsią aplinką, kad ji nušvistų TAVUOJU spindėjimų, nuspalvintu mūsų pastangomis ir patyrimu, kaip Tavosios kūrinijos šeimos pilnateisių ir mylimų narių.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų atsivėrusi Tėvui siela klausosi jai perteikiamų mokymų, tegu jie nusėda į pasąmonę, ateis laikas ir išgirsite ir Tėvą jums kalbantį.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2007-12-15 23:53:47



Mielieji, šįkart kviečiu jus į mūsų bendrą pirmadienio maldą (2007 12 10) 22val., kad patikėtumėte, jog esate ne nuodėmingi, o mylimi Tėvo vaikai.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais, savomis mintimis. Galite pasinaudoti ir mano jums rašomomis maldomis, jeigu patiems dar sunku melstis savais žodžiais. Tik mano maldas skaitykite labai nuoširdžiai. ŠIRDIMI.
--------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu, nes Tu esi manosios atsiveriančios sielos Šaltinis ir Centras, nes į Tave ji stiebiasi, kaip gelė į saulės šviesą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad žadini sielą MEILĖS GYVYBEI, o ne BAIMĖS EGZISTENCIJAI kūrinijoje, kuri prasideda jau šiandien ir kiekvieno iš mūsų gyvenimu su TAVIMI.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė pripildo mano atsivėrusią sielą gyvojo meilės vandens ir ji pati ima patirti, jog tu esi GYVAS jos pačios viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji šviesa ir meilė vis labiau yra patiriama ir tvirtėja mano sielai vis daugiau ir giliau atsiveriant TAU.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu sukūrėi GYVĄ KŪRINIJĄ IR MŪSŲ PATYRIMAI TAIP PAT YRA GYVI.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu man padovanojai net amžinybę, kurią pažinti pradeda mano siela per gyvą ryšį su Tavimi jau dabar.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavasis vedimas į amžinybę yra iš vidaus ir be jokios prievartos, tik meilės ir laisvos valios dėka.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu man suteikei mano paties DIEVIŠKOJO AŠ ATRADIMA SAU PAČIAM, nes būtent TU jį ir padovanojai kaip asmenybės dovaną su visu amžinybės potencialu, o dabar vedi iš vidaus, kad šitą potencialą Tavojo vedimo iš vidaus dėka aš paversčiau aktualu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo pasėdėkite ramybės būsenoje keletą minučių. Dabar jūsų siela yra ypač atsivėrusi Tėvo meilės virpesių patyrimui savo viduje. O tada pereikite prie prašymų maldos.
--------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomam tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėtai tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, šį vakarą savo sielos brolius ir seses aš pakviečiau į mūsų bendra maldą už tai, kad vis labiau mano sielos brolių ir sesių atsiveriančios sielos pajaustų, kad jos nėra nuodėmingos, jeigu pačios sąmoningai nesiekia nuodėmės, o yra Tavo, mylimas Tėve, mylimos, net ir taip mylimos, tarsi jos būtų viena vienintelė ir pati mylimiausia siela visoje kūrinijoje.
Sūnau Kūrėjau, aš prašau tavęs, kad tavo dvasia, Tiesos Dvasia, dabar įeitų į kiekvieną iš mūsų, besimeldžiantį kolektyvinėje maldoje, ir kad kiekvienas pradėtų tave jausti savo viduje esantį gyvą, realų ir tikrą, koks VISADA KIEKVIENO VIDUJE yra GYVAS, REALUS, IR TIKRAS TĖVAS, per savo dvasią, Minties Derintoją, gyvenantį mūsų, kiekvieno, prote.
Šitaip mes atsiverdami visa savo siela užmezgeme davsinį ryšį su Tavimi, tarpusavyje, ir net su visa kūrinijos dvasine šeima per TAVO, mylimas Tėve, dvasią, esančią mūsų viduje, ir imame jausti dvasinį mūsų artumą ir bendrumą, nes jis kyla iš Tavęs.
Mano sielos broliai ir sesės visoje Urantijoje, bet ypač Lietuvoje, yra save tiek nužeminę, kad yra net praradę savo žmogišąjį orumą, kurį tu, Sūnau Kūrėjau, būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų kaip Jėzus iš Nazareto, mokei mus ir demonstravai pats, kaip atstatyti dar prieš du tūkstančius metų.
Tačiau tavo, Sūnau Kūrėjau-Jėzau, mokymas buvo iškraipytas. Ir dabar žmonės Tavęs, mylimas TĖVE, iš viso nepažįsta, o Dievo BIJO, jie net save laiko DIEVOBAIMINGAIS, NUODĖMINGAIS, NEVERTAIS Į TAVE, MYLIMAS TĖVE, PAKELTI AKIS.
Aš meldžiu šįvakar, su savo sielos broliais ir sesėm, kad šitokia nuostata, kuri visiškai prieštarauja Tavo, mylimas Tėve, valiai, ir tavo Sūnau Kūrėjau-Jėzau, mokymams apie Tėvo meilę žmogui ir žmogaus meilę Tėvui, kurioje baimei vietos NĖRA, visiškai išnyktų.
Tėn, kur ima skleistis Tėvo meilė, ten tirpsta žmogaus gyvulinė BAIMĖ IR DIEVOBAIMINGUMAS, KURIS TERŠIA ŽMOGAUS ŠIRDĮ IR JĮ PAVERČIA BAIMĖS VERGU.
Štai kodėl aš meldžiu, kad mano sielos broliai ir sesės PAKELTŲ SAVO AKIS Į TAVE, MYLIMAS TĖVE, ir pradėtų tarti Tau MEILĖS, O NE BAIMĖS ŽODŽIUS – mylimas Tėve, ir kad juos tartų ne tik LŪPOS, bet PIRMIAUSIA ŠIRDIS - aš Tave myliu ir visiškai Tavęs NEBIJAU, nes Tu esi VIEN TIK MEILĖ, kuri nieko nebaugina, negąsdina, ir nebaudžia. Tu myli kiekvieną žmogų, ir myli vienodai ir net taip stipriai, kaip patį mylimiausią savo vaiką iš visų kitų vaikų, bet šitaip myli KIEKVIENĄ. Net ir tą, kuris Tave KEIKIA.
Aš meldžiu, kad mano sielos broliai ir sesės, atsivertų TAU, mylimas Tėve VISA ŠIRDIMI, nes tik TADA, jie pajaus, kad Tu tikrai juos myli. Jie ims patirti savo atsivėrusioje sieloje Tavo meilės GYVĄ VIRPĖJIMĄ, IR PATYS PAMILS SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES. Ir šitaip jie pajaus savo nuostabų IŠSKIRTINUMĄ, jog KIEKVIENAS YRA NEPAKARTOJAMAS IR UNIKALUS, IR MYLIMAS. Ir nė vienas nėra ATSTUMTAS nuo Tavosios meilės bangos, kuri jau yra mūsų viduje, nes ją Tu lieji per savo dvasią, Minties Derintoją, gyvenantį mūsų viduje.
Aš meldžiu savo sielos broliams ir sesėms šitokio GYVO IR VIS GILĖJANČIO ryšio su Tavimi, mylimas Tėve, kad jie ir patys patirtų, koks nuostabus yra šitas GYVENIMAS SU TAVIMI, ką tu, Sūnau Kūrėjau-Jėzau ir liudijai prieš du tūkstančius metų ir ką liudyti mokai mane DABAR – tesikelia parklupęs ant kelių ir siekia gyvo ryšio su Tėvu kiekvienas mano sielos brolis ir sesė, nes Tėvas yra pakvietęs kiekvieną žengti tobulėjimo keliu ir nurodė ne pulti ant kelių, bet BŪTI TOBULIEMS, NET IR TOKIEMS, KOKS TOBULAS YRA TĖVAS.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, mano ir visų mylimas Tėve. Amen.
-----------------------------------------------------------------------------
Po maldos dar toliau likite ramybės būsenoje, tegu jūsų atsivėrusi Tėvui siela klausosi jai perteikiamų mokymų. Ir nesvarbu, kad jų dar neišgirs sąmonės lygiu. Jie nusės į pasąmonę. O vėliau reikiamu metu išplauks ir į jūsų sąmonę.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2007-12-09 13:58:18



Mielieji, kviečiu jus į mūsų pirmadieninę maldą (2007 12 03) 22 val. už tai, kad tai, ką sako lūpos, jaustų širdis.
Pirmiausia kviečiu pagarbinti mūsų mylimą Tėvą, kuris gyvena kiekviename iš mūsų. Tiems, kuriems dar sunku garbinti Tėvą ir melstis savais žodžiais, siūlau jums rašomas maldas.
Svarbu, kad jas skaitytumėte nuoširdžiai. O taip pat, kad ir patys mėgintumėte po truputį pradėti melstis, jeigu dar nesimeldžiate, SAVAIS ŽODŽIAIS, KADA SU TĖVU, SU JĖZUMI, SU VISATOS MOTINA DVASIA BENDRAUJATE JIEMS PASIPASAKODAMI APIE SAVO GYVENIMĄ, APIE SAVO SIEKIUS IR PAPRAŠOTE SUSTIPRINIMO EITI ŠITUO MEILĖS IR ŠVIESOS DVASINIU KELIU.
---------
.Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad mano siela vis giliau jaučia MEILĘ SAVYJE, nes meilė yra iš Tavęs, Tu esi meilės Šaltinis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad manoji siela vis giliau patiria atsivėrimą Tau, nes ją vis labiau ir giliau ima jaudinti aplinkos grožis ir gėris, ir tuo pačiu ji tampa jautresnė meilės ir tiesos pažeidimams kitų sielos brolių ir sesių, skriaudžiamų sielos brolių ir sesių, atžvilgiu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės vandenyno banga mano sielą ne tik pagirdo tokiu nuostabiu ir gyvu vandeniu, bet taip pat ir sužadina norą dar daugiau gaivintis šituo gyvuoju meilės vandeniu ir jį dalinti ir kitiems, net ir taip dalinti, kaip Tu dalini.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė ramina ir gydo be vaistų, matomų kūno akims, nes Tavoji meilė jaučiama ir patiriama sielos, atsivėrusios Tau savo vidumi ir visa savastimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus vedi per pačius aštriausius žemiškųjų problemų kalnagūbrius, kurie atrodo neįveikiami, tačiau, kai tik siela atsiduoda Tavajam vedimui visos aštrios ir duriančios problemų viršūnių keteros suapvalėja, ima tirpti kaip pavasario varvekliai, kol galiausiai nelieka nieko, kas žeistų, nes Tau atsivėrusi siela ima patirti savo viduje Tavo palaimą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija, tokia pilna gyvybės ir grožio įvairovės yra valdoma vienu vieninteliu ir tokiu paprastu įstatymu – MEILĖS – ir jo VIENO pakanka, kad viskas nuostabiai veiktų ir augtų VISŲ LABUI, IR TUO PAČIU KIEKVIENO INDIVIDO LABUI, nes tik šitas Meilės Įstatymas yra pajėgus užtikrinti šviesos sklidimą bet kokioje aplinkoje, net ir pačioje tamsiausioje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų siela geria Tėvo meilę, tegu maudosi jos bangose kuo giliau atsivėrusi Jam. O tada pereikite prie prašymų maldos.
--------------------
Sūnau Kūrėjau, kuris daugumai esi žinomas tik savo žmogiškojo ir labai trumpo įsikūnijimo vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kuri esi žinoma tik savojo pasireiškimo vardu, kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačiū tau už mūsų vis labiau atsiveriančias tau sielas, už vis tvirtėjantį norą ir ryžtą eiti tavuoju meilės ir šviesos keliu net ir esant dabartinės tamsos sąlygoms visoje Lietuvoje, ir Urantijoje.
Sūnau Kūrėjau, ten kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave ar Tėvą tarp jų esi tu per savo Tiesos Dvasią, kuri nuolat beldžia į kiekvieno širdį, kad ji atsivertų ir tu per atvertas širdies duris įeitum į vidų. Aš dabar tavęs prašau, tegu tavoji Tiesos Dvasia įeina į kiekvieno iš mūsų, dalyvaujančių mūsų kolektyvinėje maldoje, atsivėrusią sielą, per atvertas širdies duris, kad mes pajaustume tave realų ir tikrą, gyvą ir mylintį, koks realus ir tikras, gyvas ir mylintis yra visą laiką Tėvas kiekvieno viduje per savo dvasią – Minties Derintoją, kuris ir derina mūsų mintis meilės ir gėrio, grožio ir gailestingumo tonacija.
Šįkart aš pakviečiau savo sielos brolius ir seses pasimelti už tai, kad, ką sako lūpos, pajustų širdis. Ir kur šiuo metu bebūtų mūsų fizinis pavidalas, kur mes bebūtume atsidūrę, atvėrę savo širdį maldoje tau, mes dvasioje pajuntame patį artimiausią ir patį galingiausią GYVĄ ryšį. Dėl to manoji siela ir trokšta melstis už tai, kad kuo daugiau mano sielos brolių ir sesių tiek Lietuvoje, tiek visoje Urantijoje, tiek visoje Kūrinijoje atvertų savo sielas ir pajaustų dvasinį artumą tarpusavyje. Ir jau dabar, per šitą mūsų bendrą maldą.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, mūsų širdis, kol kas, yra kupina baimės, pilna nepasitikėjimo tavimi, ir savimi, dėl to jai stinga tavojo gyvo vandens, kad ji būtų pagirdyta ir nuraminta, kad ji pajaustų ramybę, išdrįstų atsiverti tau širdimi, o ne vien tik lūpomis tardama Tavo, mylimas Tėve, tavo Sūnau Kūrėjau-Jėzau, tavo mylima Visatos Motina Dvasia-Šventoji Dvasia vardą.
Lūpos ištaria labai daug gražių žodžių, tačiau jeigu tie žodžiai nesušildyti, Mylimas Tėve, Tavąja meile, kurią pajunta tau atsivėrusi širdis, tai tokie gražūs ir malonūs žodžiai yra kaip popierinės gėlės, kurios yra spalvingos ir gražios, bet negyvos ir neskleidžia aromato, kuris taip gaivina širdį.
Aš meldžiu su savo sielos broliais ir sesėm, kad mūsų širdys kuo plačiau atsivertų Tavo meilės virpesiams, mylimas Tėve, kad ji pradėtų patirtį, kad Tavoji meilė yra GYVA IR VISĄ LAIKĄ TEKANTI IŠ TAVĘS IR AUGANTI, PRIKLAUSOMAI NUO SIELOS ATSIVĖRIMO TAU.
O tada kaip tik ir pradės kalbėti širdis, tik tada širdis ims jausti, ką sako lūpos, nes lūpos tars tik tokius žodžius, kokius jai diktuos atsivėrusi, Tau, mylimas Tėve, širdis. Ir tik tada sutaps kiekvieno iš mūsų mintis, ištartas žodis, ir padarytas veiksmas, nes jie visi trys bus suvienyti Tavojoje meilės ir tiesos tarnystėje net ir taip, kaip Tu juos suvieniji savojoje tarnystėje mums.
Tik tada mes pajusime, kokia yra nuostabi širdies giesmė, kuriai nereikia kraujuoti dėl to, kad lūpos sako ne tokius žodžius, kokiais yra nuspalvinti rankų darbai.
Mylimas Tėve, Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, aš meldžiu tokio artimo ir gyvo ryšio su tavimi visiems savo sielos broliams ir sesėms, nes tik šito ryšio dėka ir galima pasiekti tokį sielos atsivėrimą tau, kada lūpos taria tik tokius žožius, kokius jaučia širdis, o širdis jaučia lygiai tokius pačius žodžius, kokius taria lūpos, nes ir širdis ir lūpos tapo Tėvo sūnaus ar dukros dvasine VIENOVE pasireiškianča lygiai tokiais pat meilės ir gėrio materialiais darbais VISŲ LABUI.
Aš meldžiu mūsų visų dvasinio pabudimo širdyje, kad lūpos nustotų kalbėti tai, ko nejaučia širdis, ir kad jos tartų tik tuos žodžius, kurie stiprina ir apšviečia kitus sielos brolius ir seses visuose darbuose ir visose sferose, ir ypač šeimoje ir mokykloje, kur galima jautriausiai sužeisti mažylio širdutę ir taip ją išgąsdinti, kad ji ir pradės žengti pirmąjį žingsnį tokiu tamsos keliu, kada lūpos vis labiau ir labiau tars tokius žodžius, kokių nejaučia širdis.
Aš meldžiu, kad mūsų meilės virpesiai, iš atsivėrusios sielos ir širdies pasiektų visus mažylius net ir dabar, ir jiems suteiktų meilės impulsą ir siekį žengti link Tavęs, mylimas Tėve.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos dar pasėdėkite tyloje keletą minučių, nes jūsų tokia atsivėrusi siela dabar ypač imli Tėvo mokymui, kurį Jis suteikia NUOLAT IR BE PERSTOJO KIEKVIENAI SIELAI.
----------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-12-02 09:54:35



Mielieji, kviečiu jus į mūsų pirmadienio eilinę kolektyvinę maldą (2007 11 26) 22val.
Šįkart pasimelskime už mūsų didesnį atsidavimą Tėvo vedimui iš vidaus ir didesnį pasitikėjimą TĖVU.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą. Labai nuoširdžiai, visa savo atsivėrusia širdmi, nes būtent toks atsivėrimas Tėvui yra reikalingas, o ne mūsų maldos Jam sakomi žodžiai. Iš esmės šis atsivėrimas yra reikalingas net ne TĖVUI, bet KIEKVIENAM MUMS, nes Tėvas yra JAUATSIVĖRĘS.
JIS NET SAVE YRA PADOVANOJĘS MUMS, KIEKVIENAM, PER SAVO DVASIOS, MINTIES DERINTOJO PADOVANOJIMĄ, KAD GYVENTŲ MŪSŲ PROTE ir vestų mus iš vidaus pas Tėvą Rojuje.
Tiems, kuriems sunku dar betarpiškai iš sielos lieti savosios sielos maldą Tėvui, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis, tik svarbu, kad skaitytumėte jas visiškai atsivėrusia širdimi, kad suvoktumėte DVASINĘ kiekvieno žodžio prasmę, ne tik to žodžio tiesioginę reikšmę.
O dvasinė prasmė yra tai, ką ir JAUČIA JŪSŲ SIELA, KĄ JAUČIA JŪSŲ VIDUS, NE TIK KĄ SUPRANTA JŪSŲ PROTAS.
---------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu suteiki savo vaikams tokius patyrimus visoje kūrinjoje, kad tie patyrimai leidžia Tave PATIRTI KIEKVIENAM NEPAKARTOJAMAI.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija yra valdoma vien tik Tavosios MEILĖS dėka, ir kad Tu mus irgi skatini, iš vidaus, kiekvieną, atsiverti TAU, ir patirti šitą pačią Tavo MEILĘ, kuri yra net ir mūsų viduje perTave dvasios, Minties Derintojo, buvimą kiekvieno iš mūsų prote, ir mums telieka nuoširdžiai pradėti melstis, kaip tą darome dabar, kad pradėtume patirti Tavo meilę SAVYJE ir IŠ TAVĘS.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad savąja meile, Tu suvieniji mus taip, kaip vandenynas irgi suvienija kiekvieną į jį įkrentantį lietaus lašelį.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu vien tik MYLI, IR NEBAUDI NIEKO IR NIEKADA, NES IŠ TAVĘS SKLINDA TIK MEILĖ, IR Tu mus mokai to paties – kad mylėtume vieni kitus visa siela ir nė vieno neatstumtume, net ir taip, kaip neatstumi Tu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kada Tavoji meilės banga užlieja mano sielą kiekvieną akimirką, kada tik savo atsivėrusios sielos meilės virpesiais atsigręžiu į Tave galvodamas apie Tave, matydamas besikeičiančią gamtą, pastebėdamas žolės nuostabų prieglobstį mažiausiems vabzdžiams, matydamas gerą darbą darantį žmogų, pastebėdamas grožį, sukurtą žmonių, nubraukdamas ašrarą, matant kitų skriaudžiamus mano sielos brolius ir seses, išgirsdamas nuostabią melodiją, visa tai yra Tavosios meilės virpesių bangos pasireiškimas aplinkoje per įvairiausias Tavo apraiškas, kad jas pastebėtų akys, išgirsų ausys, ir pajustų atsivėrusi siela.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes atsivėrusi siela šaukte šaukiasi Tokio garbinimo giluminio ir gyvo ryšio su Tavimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės tau ir Tavo kūrinijos dvasinei šeimai, kurios pilnateisiu nariu laikau ir save, kaip ir kiekvieną kitą savo sielos brolį ir sesę, nes Tu esi vienas VISIEMS – IR SIELOMS IR DVASIOMS, IR MUMS MATERIALIEMS MIRTINGIESIEMS, DAR TIK ŽENGIANTIEMS Į SIELOS PAVIDALĄ, KURĮ PATIRSIME PO PRISIKĖLIMO, O DVASIA TAPSIME DAR PO TŪKSTANČIUS METŲ UŽTRUSIANČIŲ SIELOS TAPATYBĖS MOKYMŲ IR TARNAVIMO, tačiau visą laiką mes būsime Tavosios ir tuo pačiu savosios kūrinijos šeimos pilnateisiai nariai, nes būtent mums Tu ir sukūrei VISĄ kūriniją, kad joje tobulėtume, augtume savo meile ir tarnavimu, ir garbintume Tave iš meilės Tau ir laisva valia, taip pat gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės virpesius. Tokioje atsivėrimo būsenoje ji yra ypač imli jiems. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai girdėtas tik Jėzaus iš Nazareto vardu, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėta tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau už mūsų visų vis labiau atsiveriančias sielas, ir dėl to vis stiprėjantį troškimą susijungti dvasioje per tokią mūsų bendrą kolektyvinę maldą, nors fiziniu pavidalu esame toli vienas nuo kito. Tačiau, mylimas Tėve, per Tavo dvasią, kuri gyvena kiekviename iš mūsu kaip Minties Derintojas, per tavo, Sūnau Kūrėjau, Jėzau, Tiesos Dvasią, per tavo, Visatos Motina Dvasia, Šventąją Dvasią, mes patiriame artimą ryšį tarpusavyje, ir su Tavimi. Dėl to aš dabar prašau tavęs, Sūnau Kūrėjau, kad tavoji Tiesos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų, kad ji būtų mūsų viduje, kaip visą laiką mūsų viduje yra Tėvo dvasia, Minties Derintojas.
Šį vakarą mūsų malda skirta didesniam dvasiniam ryšiui su Tavimi, mylimas Tėve, kad tuomet giliau pajaustume Tavo dvasios, Minties Derintojo vedimą iš vidaus, kad tuo pačiu pradėtume Tavimi pasitikėti daugiau.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėmis didesnio mūsų atsivėrimo Tau, mylimas Tėve, kad toks vidinis ryšys gimtų kiekvieno viduje, kurį kiekvienas galėtų patirti, ir per šitą patyrimą galėtų labiau pasitikėti savo paties žingsniais šitame meilės ir šviesos kelyje, kurį esi parengęs kiekvienam iš mūsų, kad tik mes juo žengtume REALIAI.
Aš meldžiu savo sielos broliams ir sesėms gilesnio ryšio su Tavimi, kad jis būtų toks, kokį Tu ir esi sumanęs, kad šitas ryšys kasdien vis dar bent dalele pagilėtų, nes tik Tavasis gyvas ryšys leidžia patirti ir Tave, esantį tikrą, realų, ir gyvą, o tai suteikia didesnio pasitikėjimo ir Tavuoju vedimu iš vidaus ir pačiu Tavimi. Toks didesnis pasitikėjimas Tavimi suteikia ir didesnį pasitikėjimą savimi, kad iš tikrųjų žengtum šituo keliu, o ne tik melstumeisi ir svarstytum, kaip gi man pasielgti, kai aplinkui bus tokia neigiama nuostata manojo meilės ir tiesos veiksmo ir mano paties atžvilgiu.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai ir sesės pajustų dar didesnį ir glaudesnį GYVĄ ryšį su Tavimi vardan VISŲ ŠVIESĖJIMO PER MŪSŲ ATLIEKAMUS VEIKSMUS VISŲ LABUI, O NE PER TEORINIUS SVARSTYMUS IR VISĄ LAIKĄ SAU SAKOMUS PASITEISINIMUS, KAD MANĘS NESUPRAS, DAR NE LAIKAS MAN ŠVIESTI, DAR AŠ PATS TAM NEPASIRENGĘS.
Aš meldžiu, kad mano sielos broliai ir sesės, pajaustų Tave, mylimas Tėve, taip galingai ir pilna savo siela pripildyta Tavosios meilės, kad jie dar labiau trokštų atsiduoti Tau ir tarnauti Tavo vaikams, savo sielos broliams ir sesėms atsiremdami tik į TAVE, ir pasitikėdami tik TAVIMI, kasdien.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, mano, ir visų, mylimas Tėve. Amen.
-------------------------------------------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje keltą minučių, kad jūsų atsivėrusi Tėvui siela klausytųsi Tėvo balso viduje, kada jai mokymus perduoda Tėvas. O tą jis daro be perstojo, per visą amžinybę, ir KIEKVIENAM PAGAL PAJĖGUMĄ TUOS MOKYMUS PASIIMTI. Bet pajėgumas AUGA nuo TĖVO KLAUSYMOSI. Tad klausykitės Tėvo mokymų JUMS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-11-24 15:50:07



Mielieji, kviečiu jus į mūsų bendrą pirmadienio maldą (2007 11 19) 22val. už sergančius vaikus, kurie sukelia tiek daug skausmo tėvams.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Tam galite pasinaudoti mano jums rašomomis maldomis, tik garbinkite ir melskitės NĖ MECHANIŠKAI, BET NUOŠIRDŽIAI, NES TIK TOKIA MALDA TURI POVEIKIO.
--------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitoje, tokioje nuostabioje planetoje, pradedu pirmąjį žingsnį pas Tave Rojuje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu suteikdamas visą kūriniją mūsų augimui ir veikimui, tik savuoju asmeniniu Patyrimu leidi per ją žingsniuoti, greičiau ar lėčiau, palikdamas tai apsispręsti pagal kiekvieno sielos atsivėrimą TAU ir GYVĄ RYŠĮ SU TAVIMI.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad savuoju žingsniu ir atsivėrimu TAU, aš lygiai taip šviesiniu Kūriniją, net ir kaip ją šviesini Tu, nes būtent per atsivėrimą Tau, per Tavęs garbinimą manoji siela ir prisipildo TAVOSIOS MEILĖS IR ŠVIESOS, KURIĄ IR SIUNČIA KITIEMS, KAIP IR TU JĄ SIUNTI TIEK MAN, TIEK VISIEMS.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji materiali kūrinija remiasi į DVASINĮ PAGRINDĄ, NES TU PATS ESI DVASIA, IR NET DVASIOS ŠALTINIS, IR BŪTENT IŠ TAVĘS PASKLINDA IR MATERIALI ENERGIJA, IŠ KURIOS ATSIRANDA PASAULIAI, TIK TU DUODI DVASINĮ POSTŪMĮ MŪSŲ ATSIVERIANČIAI TAU VIS DAUGIAU SIELAI, IR ŠITAS POSTŪMIS YRA DVASINIS, NORS IR MATERIALIAME MŪSŲ KŪNE.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik TAVO DĖKA siela ima patirti, kas yra MEILĖ, TIESA, GAILESTINGUMAS, TARNAVIMAS, DORA, ŠEIMA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad mus visus Tu sujungi per savo dvasią, kiekvieno iš mūsų Minties Derintoją, į vieningą dvasinę šeimą net jau dabar, kai mūsų laukia labai tolimas kelias iki mūsų pačių tapimo tikrąja ir amžinąja, ir iš Tavęs gauta, DVASIA, PRIEŠ TAI NUĖJUS PER MILŽINIŠKĄ SIELOS TAPATYBĖS TILTĄ, SUJUNGIANTĮ DU TAVOSIOS UPĖS KRANTUS – MATERIALŲ IR DVASINĮ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijos šeimai, kuri vis labiau tampa ir mano šeima. Aš garbinu Tave laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite tyloje keletą minučių. Tegu jūsų siela geria Tėvo meilės gėrimą per šitą atsivėrusį vidinį ir gyvą kanalą. O tada pereikite prie prašymų maldos.
--------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik savojo pasireiškimo vardu kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačiū tau už mūsų vis labiau ir labiau stiprėjančias sielas, kurios tau vis giliau ir giliau ima atsiverti per bendravimą su tavimi. Ir tokia KOMUNIJA ugdo sielą taip, kaip tu ir numatei, kad ji vis labiau ir labiau panašėtų į Tave, mylimas Tėve, dalytų meilę ir gėrį visiems, ir visiems VIENODAI, NET IR TIEMS, KURIE JĄ SKRIAUDŽIA.
Sūnau Kūrėjau, aš kreipiuosi į tave ir prašau, kad šitą pačią akimirką tavoji Teisos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų, kad mes visi, dalyvaujantys mūsų bendroje, kolektyvinėje maldoje pradėtume tave jausti savo viduje, net ir taip, kaip viduje jaučiame Tėvo suteikiamą palaimą, kuri yra REALI IR PATIRIAMA.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš savo sielos brolius ir seses, ir ne tik mirtinguosius, bet ir mums nematomas būtybes, tokias kaip Tarpines Būtybes, mūsų pačių angelus sargus serafimus, ir bet kokias kitas dvasias, su savo atverta siela ir meile pakviečiau dalyvauti šitoje mūsų maldoje už sergančius vaikus. Kiek šiandien Urantijoje yra kenčiančių vaikų, kurie yra bejėgiai, nes jiems nebepadeda nei tėvai, nei medicina, nepadeda mokslas, nepadeda žmogus, nuskriausdamas juos savuoju godumu ir nemokydamas, kad vaikai GYDOMI TAVAISIAIS, MYLIMAS TĖVE, MEILĖS VIRPESIAIS.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, kad mūsų visų meilės virpesiai pasiektų tokius sergančius vaikus, kuriems mirties nuosprendį pasirašė daktarai, net ir tėvai, ir jie palikti tik TAVAJAI VALIAI, MYLIMAS TĖVE, aš meldžiu, kad mūsų perduodamus TAVUOSIUS MEILĖS VIRPESIUS imtų jausti tų mažylių tyros sielos, kad jos prisipildytų jų pilnos, o tada nuramintų ir kiekvieną fizinio kūno ląstelę, o sutrikusios ląstelės veikla nėra Tavo numatyta streso sąlygoms, ir ji atsitiestų, pradėtų sveikti, ir mažyliai patirtų tokį džiaugsmą, kuris suteiktų nuraminimą net ir juos apleidusiems ir meilės nesuteikusiems daktarams, ir net tėvmas, kurių meilės virpesius stelbia BAIMĖS VIRPESIAI ir neleižia prasiveržti į savo vaikučių sielas TAVO MEILĖS TYRIEMS VIRPESIAMS.
Aš meldžiu, kad sveikstantys - VIEN TIK TAVOSIOS MEILĖS DĖKA - MYLIMAS TĖVE, vaikučiai taptų astivėrimo impulsu ir jų tėvams, kad jie patys susimąstytų, jog yra galingesnė jėga už materialius vaistus, ir net už materialų mokslą – tai, TU, Kūrinijos TĖVE IR ŠALTINI.
Aš meldžiu drauge su savo sielos broliais ir sesėm, kad tėvų dvasinis praregėjimas pakeistų jų nuostatas, kad jie suvoktų, jog savosios baimės dėl savo mažylių dabartinės padėties virpesiais jie stabdo tų pačių mažylių pasveikimą, aš meldžiu, kad tėvai atsigręžtų į Tave, mylimas Tėve, ir patys pradėktų skleisti Tavosios meilės virpesius NUOLAT, ŠITAIP PADĖDAMI IR SAVO VAIKUČIAMS PATIRTI TAVUOSIUS MEILĖS VIRPESIUS, KURIUOS PAJAUS IR KIEKVIENA PAŽEISTA FIZINIO KŪNO LĄSTELĖ, IR TUO PAČIU VAIKUČIUS ATEITYJE IR STIPRINS IR APSAUGOS NUO BET KOKIŲ SUSIRGIMŲ.
Mylimas Tėve, NĖRA didesnės apsaugos nuo bet kokių susirgimų už TAVOSIOS MEILĖS VIRPESIŲ APSAUGĄ ATSIVĖRUSIAI TAU SIELAI.
Būtent TU ir esi sveikatos ŠALTINIS. Ir aš meldžiu, kad kuo daugiau tėvų atrastų TAVE SAVO VIDUJE, ir šitaip padėtų pasveikti ir savo mažyliams, ir patys apsisaugotų nuo bet kokių susirgimų, gyvendami, mylimas Tėve, Tavosios meilės realiame lauke, kuris yra tyras, ir kuriame negali egzistuoti niekas, kas neatitinka TAVOSIOS MEILĖS VIRPESIŲ AUKŠTO DAŽNIO.
Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.
--------------------------------------------------------
Po maldos dar pesėdėkite keletą minučių tyloje, tegu jūsų atsivėrusi Tėvui siela, klausosi jai perduodamų mokymų. Nesvarbu, kad jos sąmonė ir neišgirs jų, bet jie pateks į pasąmonę, ir tinkamu metu išplauks ir į sąmonę. O jeigu nuoširdžiai ir atkakliai šito sieksite, tai ateis laikas, kad išgirsite Tėvą jus moknatį ir sąmonės lygiu.
Tėvas atlygina TIK UŽ PASTANGAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-11-17 22:32:49



Mielieji, kviečiu jus į mūsų kiekvieno pirmadienio kolektyvinę maldą (2007 11 12) 22val. Šįkart kviečiu jus įsijungti į mūsų maldą už Lietuvos DVASINĮ ATGIMIMĄ.
Kur bebūtumėte tuo metu, tegu jūsų siela prisijungia prie mūsų bendros maldos, tokios svarbios mums visiems, gyvenantiems tokiame mažame krašte.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą. Tiems, kurie dar negali Tėvo garbinti ir melstis savais žodžiais, savomis mintimis, skaitykite, tik ATSIVĖRUSIA SIELA-ŠIRDIMI, mano jums rašomas maldas.
-------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu atverdamas Tau savo sielą net ir taip, kaip Tu mokai ją atverti, kalbėtis vis dažniau suTavimi savais žodžiais, savomis mintimis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitoks Tavęs garbinimas yra Tavo sumanytas ne tam, kad mes įtiktume TAU, bet kad siela atsivertų ir pajaustų dar gilesnį ryšį šito garbinimo metu ir tuo pačiu pajaustų, koks Tu esi gyvas viduje, koks esi realus ir mylintis tą sielą, kad ji pati gali patirti Tavo mielės virpesius, ir pati ima trokšti šito paties garbinimo ryšio su Tavimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji aplinka, kurią mato mūsų materialios akys yra tokia nuostabiai besikeičianti ir metų laikais, ir spalvomis, ir nuotaikomis, vien tik į debesis pažvelgus matai, kokia tai yra nuostabi Tavoji kūryba, ir visa tai Tu dovanoji mums, kad mes skaitytume Tavo GYVĄ knygą savo atsivėrusia siela ir pajaustume dar didesnį troškimą patirti Tave, savo viduje, patirti Tave, kaip viso šito akims matomo ir sielai jaučiamo gėrio ir grožio Šaltinį ir Centrą visoje KŪRINIJOJE.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavo kūryba yra skirta ne save patenkinti, bet mokyti mus kurti drauge su Tavimi – kurti aplinkui Tavo meilės virpesiais viską, kas tik įmanoma sukurti Tavųjų virpesių prisilietimu, tokių virpesių, kurie jau nuspalvinti ir kiekvieno iš mūsų patyrimu su Tavimi ir jaučiant Tave savyje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus vedi, kiekvieną, savosios meilės galia ir vedi Šviesos ir Tiesos keliu, nė vienam iš mūsų nelaužydamas laisvos valios pasireiškimo savo kasdienėje aplinkoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave savo laisva valia, gauta iš Tavęs, ir iš meilės Tau ir visai Tavo kurinijos šeimai, kurios pilnateisiu nariu yra kiekvienas mirtingasis, atsivėręs Tau savo visa siela ir šitaip pats pajutęs Tavo Tėvystę ir visos šeimos narių BROLYSTĘ.
Manioji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų atsivėrusi siela geria Tėvo meilės virpesius. O tada pereikite prie prašymų maldos už Lietuvos dvasinį atgimimą.
-------------
Sūnau Kūrėjau, kuris daugumai esi žinomas tik žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, daugumai žinoma tik tavo pasireiškimo Vietinėje Visatoje kaip Šventoji Dvasia, vardu, Tėve, ačiū tau už mūsų vis labiau ir labiau atsiveriančias sielas, kad jos trokšta vis daugiau meilės ir gėrio ne tik pačios patirti, bet dar daugiau ima trokšti visa tai dalinti ir kitiems.
Ačiū, kad ir šiandien mes susibūrėme į dvasinę komuniją su tavimi ir tarpusavyje, nors savo materialiu pavidalu esame vieni nuo kitų ir toli, bet dvasioje esame VIENA, net ir taip, kaip tu Jėzau, tu, Nebadonija, ir Tu, Tėve, esate Viena, net ir mes esame VIENA DVASIOJE IR SU JUMIS PER MŪSŲ SIELOS ATSIVĖRIMĄ.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart aš pakviečiau savo sielos brolius maldai už Lietuvos DVASINĮ ATGIMIMĄ.
Mylimas Tėve, Tu man daug kartų esi sakęs, kad iš šito mažyčio krašto pasklis dvasinė šviesa po visą pasaulį, kuri stebins žmones, kad tokiame mažyčiame krašte, esančiame ne kažkur Indijoje ar Tibete, ne Himalajuose, bet Europos viduryje.
Tu man vis sakai, kad toji šviesa ims skleistis, kada vis daugiau Tavo vaikų – sūnų ir dukrų – atras Tave savyje, gims iš dvasios ir pradės tarnystę VISŲ LABUI, nešdami Tavo šviesą pasauliui.
Būtent dėl to šiandien aš sukviečiau savo sielos brolius ir seses į mūsų bendrą maldą, kad mes savo meilės virpesius, kurie pasiekia kiekvieną iš mūsų iš Tavęs, mūsų visų mylimas Tėve, nukreiptume savo kitiems sielos broliams ir sesėms, kurie jau yra greta Tavosios šviesos, kuriems tetrūksta tik mažyčio impulso, kad jie patirtų savyje Tavo veikimą ir patys atsiduotų Tavosios meilės upės nešimui.
Aš meldžiu, kad mes galėtume savo virpesiais tapti irgi nedideliu impulsu, kuris prsidėtų prie Tavųjų meilės virpesių paskleistų jų visų viduje, kad jiems mes irgi suteiktume postūmį į dvasinį atgimimą savo viduje, ir per šitokį atgimimą, jie taptų tie dvasiniai mokytojai visiems kitiems mūsų sielos broliams ir sesėms, kurie dar netiki šituo keliu, kurie dar nežino, kad šitas kelias yra iš Tavęs, mylimas Tėve, kad šitas kelias yra jiems jau nutiestas jų viduje.
Būtent tada mes pradėsime žadinti dvasiniam atgimimui VISĄ LIETUVĄ, VISĄ KRAŠTĄ, KAD JIS NUŠVISTŲ PER KIEKVIENO IŠ MŪSŲ NUŠVITIMĄ TAVĄJA ŠVIESA, MŪSŲ VISŲ MYLIMAS TĖVE, IR PANIRTŲ TAVOSIOS MEILĖS BANGOSE, KURIOS VIS AUGA IR AUGA, O KADA MŪSŲ GIMUSIŲ IŠ DVASIOS BUS DAUGIAU, TAI TAVO MEILĖS BANGOS IMS LIETIS IR IŠ MŪSŲ SIELŲ, PER MŪSŲ MINTIS IR DARBUS, PER GYVENIMĄ, IR MES VESIME DVASINIUS VAISIUS NET IR TOKIUS, KOKIUS TU SŪNAU KŪRĖJAU VEDEI PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ, BŪDAMAS ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU KAIP VIENAS IŠ MŪSŲ IR TAPR MŪSŲ, KAIP JĖZUS IŠ NAZARETO.
Aš meldžiu, kad tie mūsų sielos broliai ir sesės, kuriems labai mažai tetrūksta iki Tavęs atradimo savyje, Mylimas Tėve, kad jie pajustų šitokį dvasinį pajūtį, susilietų su Tavimi, pamiltų Tave iš visos sielos, gimtų iš dvasios ir tada juos nustotų veikti vidinė proto baimė, kad daryti gėrį ir skleisti meilę VISIEMS yra pasenę ir nemadingi dalykai, o sau ieškoti patogesnės ir ramesnės vietos gyvenime ir yra svarabiausia.
Tada jie ims suvokti savo tikrąją prasmę – pašvęsti save DVASINIAM LIETUVOS ŽADINIMUI IR ATGIMIMUI, kad joje visos vaikų mokyklos, darželiai, universitetai, visi studentai ir mokiniai, sulauktų tokių dvasinių mokytojų, kurie drauge su visais dėstomais dalykais mokytų TAVĘS, MYLIMAS TĖVE, ATRADIMO SAVYJE. PIRMIAUSIA.
Ir šeimose atsirastų tokios nuostatos, tokia gyvensena su TAVIMI, MYLIMAS TĖVE, BE APGAULĖS, BET SU MEILE, BE PATAIKAVIMO, BET SU ĮSIKLAUSIMU, IR VAIKŲ AUKLĖJIMU TAVOSIOS MEILĖS VIRPESIAIS.
Aš meldžiu tokiems, mūsų sielos broliams ir sesėms, kuriems tik menko žingsnelio tetrūksta iki savo asmeninio dvasinio atgimimo, kad jie visi tą žingsnelį įveiktų, nes laukuose yra gausus derlius, ir jam sudoroti reikia daug rankų, daug darbininkų, kurie būtų vedami ATGIMUSIŲ IŠ DVASIOS SIELŲ TRYKŠTANČIOS MEILĖS VIRPESIŲ GALIA IŠ VIDAUS Į VISOS LIETUVOS DVASINĮ ŽADINIMĄ IR JOS DVASINĮ ATGIMIMĄ, KAD TOLIAU VISAI URANTIJAI JI RODYTŲ DVASINĖS VALSTYBĖS PAVYZDĮ, KADA VISA JOS POLITIKA, EKONOMIKA, ŠEIMA YRA PAŠVĘSTA TAVO, MYLIMAS TĖVE, VALIOS VYKDYMUI IŠ MEILĖS TAU IR VISAI ŽMONIJAI.. IR VISAI TAVAJAI KŪRINIJOS ŠEIMAI, KURIAI PRIKLAUSOME IR MES VISI, ESANTIS ČIA, LIETUVOJE.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite keletą minučių. Tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi Tėvo perduodamų jai mokymų. O tada padėkokite už tokią dvasinę KOMUNIJĄ.
------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, ačiū tau už tokią nustabią dvasinę komuniją su tavimi ir tarpusavyje. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-11-11 10:01:39



Mielieji, kviečiu jus į mūsų pirmadieninę maldą (2007 11 05) 22 val. už mūsų didesnį pasitkėjimą Tėvu.
Kur tuo metu bebūtumėte, galite prisijungti prie mūsų visų dvasioje ir dalyvauti mūsų kolektyvinėje maldoje.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą, mylimą Tėvą. Jeigu negalite dar garbinti ir melstis savais žodžiais, nuoširdžiai skaitykite, atsivėrusia visa širdimi mano jums rašomas maldas.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu, nes tik per tokį sielos atsivėrusį ryšį vis labiau imu pajausti, kokia yra Tavoji meilė, kokią palaimą ji suteikia atsivėrusiai sielai iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes siela pati veržiasi prie Tavęs, kaip ištroškęs keliauninkas prie tyro šaltinio, kad atsigertų pats, o kūnas atgautų jegų tolimesnei kelionei.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu, tik Tu visą kuriniją apkabini vienodai, nė vieno neatstumdamas, nė vieno nepamindamas, visus vienodai mylėdamas ir mus mokydamas vienas kitą taip mylėti: Ar gali siela negarbinti, mylimas Tėve, Tavęs, kuris visas esi pilnas vien tik Meilės ir nieko daugiau? Ar gali siela netrokšti garbinti Tavęs, kada pats Tavęs garbinimas yra mano sielos meilės Tau prasiveržimas iš vidaus į išorę, kuri vis tiek visada yra Tavo viduje?
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes tik Tu savo meilės ryšiu ir tarnavimu išjudini visą savo kūrinijos dvasinę šeimą, kurios pačia žemiausia grandimi esame mes, materialūs mirtingieji, kad ji dalintųsi savuoju patyrimu Tavojoje meilėje ir šviesoje ir visą laiką švytėtų Tavimi ir šituo švytėjimu apšviesti ir kitus, lygiai taip trokštančius Tavęs.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave ir tą darau iš meilės tau ir visai Tavo, ir vis labiau tampančiąiir mano, kūrinijai. Ir laisva valia, taip pat gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite tyloje keletą minučių. Tegu siela, dabar tokia atsivėrusi, geria Tėvo meilės virpesius, tegu patiria tą palaimą, kurią Tėvas siunčia kiekvienam Savo vaikui, atsivėrusiam Jam.
O tada pereikite prie prašymų maldos.
---------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik savo žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik savojo pasireiškimo kaip Šventoji Dvasia, vardu, Tėve, ačiū tau, kad tu atveri mūsų sielas vis labiau ir labiau. Tegu jos ir dabar pajunta tarpusavyje dvasinį gilų ryšį, šitos mūsų kolektyvinės maldo akimirką. Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, ten, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave ar Tėvą, tarp jų esi ir tu, per savo TIESOS DVASIĄ, kuri beldžia į kiekvieno širdies duris, kad jas atidarytų, o tu į eitum į vidų.
Todėl dabar aš tavęs prašau, tegu tavoji Tiesos Dvasia įeina į mūsų atsivėrusias sielas, kad ir tu, kaip ir Tėvas visada būna, būtum mūsų, kiekvieno viduje.
Šįkart aš pakviečiau savo sielos brolius ir seses į mūsų pirmadienio maldą už mūsų vis didesnį pasitikėjimą mūsų visų ir tavo mylimu Tėvu.
Sunku pasitikėti Tuo, kurio nemato akys, ir negali paliesti rankos, tačiau, kurį gali patirti atsivėrusi siela-širdis.
Būtent dėl to ir pakviečiau savo sielos brolius ir seses į mūsų maldą, kad mūsų sielos imtų vis labiau pasitikėti mylimu Tėvu, vis labiau pačios atsigręždamos į Tėvą, kuris per savo dvasią, Minties Derintoją, ir yra kiekviename iš mūsų. Sielos susiduria su vis didesniais ir didesniais išmėginimais, o kada jos tvirto ryšio su Tavimi, mylimas Tėve, neturi, tada jos Tavimi ir nebepasitiki, nes nebeturi viduje nei ramybės, nei palaimos, nei patyrimo su Tavimi, išskyrus tik nedidelius laiko tarpelius, kad ji nuoširdžiai meldžiasi, kada atsiduoda šitam tyram bendravimui. Tačiau po jo vėl siela nugrimsta į abejones, į nepasitikėjimą ir Tavimi ir savo aplinka, ir savo gyvneimu, ir ateitimi, nes sielai stinga gyvojo vandens, atitekančio iš Tavęs, iš gyvojo vandens Amžinojo Šaltinio.
Aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis šį vakarą meldžiu, kad kiekviena atsivėrusi siela, prisipildytų Tavo gyvojo vandens, ir pati imtų patirti, kad jos viduje patyrimas ima sklaidyti nepasitikėjimo TAVIMI RŪKĄ, KAD VIS LABIAU ABEJONĖS PAVIRSTA UŽTIKRINTUMU, KURIS IMANOMAS TIK GYVOJE KOMUNIJOJE SU TAVIMI. Ne ritualų ir mechaninių maldų kartojimu, kada širdis kieta kaip akmuo, o siela miega kaip negyvėlis, tuo tarpu lūpos nuolat kartoja ir kartoja Tavo vardą, kad net nuvargsta, o pasitikėjimo Tavimi jos neišprašo. Ir toks tavo vaikas nepajunta pasitikėjimo ir savimi.
Aš meldžiu, kad mūsų sielos broliai, bet kada, bet kur, kada tik pajunta, jog jiems ima stigti pasitikėjimo savo jėgomis, pasitikėjimo Tavimi, mylimas Tėve, tą pačią akimirką pradėtų gyvai bendrauti su Tavimi. Bet kur, ir bet kada. Naktį ar dieną, ryte ar vakare, kelionėje, ar namie, miške ar kalnuose, su draugais ar vieni, turtingi ar skurdžiai materialiais turtais, sveiki ar ligoti, alkani ar sotūs, meldžiu, kad jų sielos gertų pasitikėjimo Tavimi vis didesnį gyvojo vandens gurgšnį iš Tavęs, iš Šaltinio, esančio ir kiekviename iš mūsų.
Ir niekam, nė vienam, nereikia niekur važiuoti, niekur toil ieškoti, nes Tu esi musų viduje, visų ir kiekvieno viduje.
Ir tik atstatę pasitikėjimą Tavimi, mylimas Tėve, mes įgausime pasitjkėjimo ir savimi, o pasitkėdami savimi, mes nebedarysime nieko blogo kitiems sielos broliams ir sesėms, nes nepasitikėjimas savimi ir diktuoja tokias mintis ir veiksmus, kada žmogus siekia sau įrodyti, kad jis vertas daugiau, o pats matas yra jo paties nepasitikintis protas. Ir tada jis ima skriausti kitus savo sielos brolius ir seses, kad tik nuramintų save.
Būtent dėl tokio gyvo ir kūrybingo ryšio su Tavimi, mylimas Tėve, stokos, ir nepasitikime ir Tavimi, ir vieni kitais. Būten dėl to aš ir meldžiu, kad mes visi, ir kiekvienas, galėtume šitokį mūsų menką pasitikėjimą Tavimi, ir savimi, vis labiau ir labiau plėsti ir gilinti, kad pajustume ir patirtume, kad esame nepaprastai glaudžiai susieti su Tavimi, ir joks nepasitikėjimas Tavimi nebeegzistuoja.
Ir tada mes būsime pajėgūs, ir pasirengę, padaryti tokius darbus, kokius Tu ir esi mums sumanęs, kada juos atlikti būsime pasirengę.
O šitoji mūsų malda ir priartina tą akimirką.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos, pasėdėkite tyloje keletą minučių. Tegu siela klausosi Tėvo jai siunčiamų meilės mokymų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas



Algimantas
2007-11-04 10:21:14



Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio maldą ( 2007 10 29 ) 22 val. už mūsų prisikėlusius sielos brolius ir seses.
Tie, kuriems sunku melstis savais žodžiais, nuoširdžiai skaitykite mano jums rašomas maldas.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų visų mylimą Tėvą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu vedi visą savosios kūrinijos šeimą savo meilės vandenimis, kiekvieną jos narį – mirtingąjį, sielą, ir dvasią – sužadindamas per savo asmeninį atsivėrimą Tau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija yra mums suteikta mūsų dvasinio žaidimo patyrimų arena, kurioje mes panašėjame į Tave, per atsivėrimą Tau gyvuoju bendravimu su Tavimi, gyvuoju ryšiu, net ir taip, kaip Tu gyvai bendrauji su mumis, net padovanodamas savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvienam mirtingajam.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes tik per garbinimo gyvą ryšį siela ima patirti tokį nuostabų ir giluminį susiliejimą su Tavimi, kokio negali patirti per jokį kitą šaltinį, tik per Tave, tik gyvai bendraudama su Tavimi, per Tavo dvasią, Minties Derintoją.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad manosios sielos atsivėrimas vis gilėja, ir ji pati stiprėja, ir tą ji pasiekia tik šito gyvo ryšio su Tavimi dėka, ir tarnavimo sielos broliams dėka, kuris ir yra tarnavimas Tau, mylimas Tėve.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad siela sugeba vis subtiliau pajausti, o sielos žvilgsnis pamatyti, Tavo pasireiškimą net ir dabartinėje materialioje aplinkoje, kurioje žengimą pas Tave predada mūsų planetos, Urantijos, mirtingasis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavieji meilės virpesiai, per atsivėrimą Tau, sivienija mus visus į dvasinę brolystę, kuri toli pranoksta bet kokius, net ir pačius artimiausius, biologinius mirtingųjų ryšius, ir jie apima ne tik mirtinguosius, bet ir dvasinius ryšius su sielomis ir dvasiomis, ir visoje kūrinijos šeimoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu vedi savąja meile vis gilyn į savo vidų, ir vis labiau skandini mus visus, ir kiekviena, šitame meilės vandenyne, kuris suteikia amžinąjį gyvenimą visiems, Tave pamilusiems ir prisigėrusiems Tavųjų meilės virpesių.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijos šeimai, kuris vis labiau tampa ir mano šeima.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po Tėvo pagarbinimu, pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų siela prisigeria Jo meilės, nes dabar ji yra jiems kaip tik ir atsivėrusi, jeigu garbino nuoširdžiai. O tada pereikite prie prašymų maldos.
Sūnau Kūrėjau, daugumai girdėtas tik Jėzaus vardu, Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik tavojo Šventosios Dvasios pasireiškimo vardu, Tėve,
Ačiū tau, kad tu vis labiau atveri mūsų sielas ir sukvieti į šią mūsų kolektyvinę maldą dvasioje, net ir drauge su dvasiomis, ir su mūsų angelais serafimais, kurie taip pat prisijungia prie mūsų maldos.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, kad ten, kur du ir daugiau įtikėjusių į tave ar Tėvą, tarp jų esi tu, per savo Tiesos Dvasią, ir beldi į mūsų širdis, kad atvertume savo duris tau. Aš prašau tavęs, tegu dabar tavoji Tiesos Dvasia įeina į kiekvieno iš mūsų kolektyvinėje maldoje dalyvaujančio vidų, kad mes imtume tave jausti gyvą, realų, tikrą, net ir tokį gyvą ir tikrą, koks gyvas ir tikras yra Tėvas mūsų, kiekvieno, viduje, per savo dvasią, Minties Derintoją.
Sūnau Kūrėjau, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart aš pakviečiau savo sielos brolius ir seses pasimelsti už tuos, kurie jau prisikėlė sielos pavidalu, už tuos, kurie buvo savo mylinčių artimųjų palaidoti ir apraudoti ir net dabar apraudami dėl nežinojimo, kad jie tegali palaidoti tik jų kūnus – kas yra dulkė, į dulkę ir turi pavirsti, o kas yra iš Tavęs, mylimas Tėve, tas ir turi sugrįžti pas Tave, į kūrinijos centrą - tikrą Tavo materialią gyvenamąją buveinę - Rojų - ir stovėti Tavo paties akivaizdoje, po daugybės milijardų metų mokymų ir tarnavimo, ištobulintos dvasios pavidalu su tuo pačiu savuoju aš, kurį po materialaus kūno mirties ir aprauda artimieji, o kasmet net visa Lietuva.
Sūnau Kūrėjau, Vietinės Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėm šio vakaro kolektyvinėje maldoje siunčiu meilės virpesius savo sielos broliams, kad jie pajaustų, kad ir jų pradiniame žengimo pas Tave, mylimas Tėve, krašte, yra tokių sielos brolių ir sesių, kurie daugiau nebeaprauda mirusiųjų kūnų, o su nuostabia meile meldžia iš mūsų išėjusioms į aukštesnį savojo aš augimo lygį sieloms meilės iš visų mūsų mylimo Tėvo didesnio pajautimo, didesnio ryžto ir atsidavimo žengti šituo nuostabiu Tėvo meilės ir šviesos keliu.
Aš meldžiu jau prisikėlusioms sieloms naujų patyrimų su Tėvu, ir visos kūrinijos labui, meldžiu jiems nuostabių naujų susitikimų su kitomis sielomis, iš kitų planetų, kurios lygiai taip ką tik prisikėlė ir pradeda šito amžinybės kelio naują savojo augimo etapą.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms, kurios dabar pačios mato, koks buvo jų duobėtas kelias Urantijoje, dėl jų pačių neišmanymo, dėl jų pačių pasąmoninių baimių, kurios tikrovėje neegzistuoja, bet kurios taip aršiai ir tvirtai jas laikė savo vergovės gniaužtuose čia Urantijoje, o dabar jos patiria nuostabaus išsilaisvinimo iš baimės patyrimus ir šituo pačiu pajunta, ką reiškia gyvenimas be baimės, pakeistas Tėvo meile, patiriama kas akimirką, o savo visą amžiną gyvenimą pašvenčiant Tėvo šviesos ir meilės skleidimui, siekiant kuo didesnio panašėjimo į Tėvą ir šitaip vykdant Jo nurodymą – “Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.”
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms, kad niekada neišklystų iš šviesos kelio, o atsiradus abejonėms, kad tą patį akimirksnį kreiptųsi į Tėvą, esantį jų pačių viduje, ir pasikalbėtų su Juo, kuris jas taip myli ir taip joms visoms tarnauja.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms didesnės drąsos ir troškimo augti, augti visų labui, o tuo pačiu ir kaupti savo asmeninį patyrimą.
Aš meldžiu visoms prisikėlusioms sieloms ramybės su Tėvu savyje ir kuo didesnio pasišventimo tarnauti Jam visumos gerovui.
Aš taip pat meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm ramybės, ir siunčiu savo meilės virpesius visiems tiems, kuriuos kaip tik dabar užgriuvo, jų supratimu nelaimė – numirė ar žuvo jų mylimas sielos brolis ar sesuo, o jiems suprantamas tik kaip materialus sūnus ar dukra, tėvas ar motina, brolis ar sesuo.
Aš meldžiu jiems nusiraminimo ir meilės, kad jų protas prašviesėtų ir Tavo, mylimas Tėve, dvasia, Minties Derintojas, jiems perteiktų žinią, net ir trumpo miego metu, kad mirties sielai nėra, jeigu ji trokšta Tavo, Tėve, meilės ir ramybės, kad siela yra pažadinama ir niekur nedingsta, o prisikėlusi toliau žengia tik aukštesniu pavidalu, kokio neturėjo Urantijoje.
Aš meldžiu, kad kuo daugiau sielų būtų pažadintos iš mirties miego ir toliau tęstų savo augimą ir ruoštųsi net ir susitikimui su mumis, kurie taip pat prisikelsime sielos pavidalu.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos pasėdėkite tyloje keletą minučią, tegu jūsų siela kaip tik ir klausosi Tėvo mokymų, nuraminančių ją.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas



Algimantas
2007-10-28 08:41:54



Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 10 22) 22val. maldą. Šįkart kviečiu jus pasimelsti už saugumą keliuose.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Galite nuoširdžiai skaityti mano jums rašomas maldas, jeigu savais žodžiais ar mintimis jums melstis dar sunku.
------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, garbinu, nes siela trokšta tokio artimo ir giluminio meilės ryšio su Tavimi, kokį būtent ir patiria garbinimo akimirką.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu sukūrei visą kūriniją, kurioje tik meilės vedini laisvą valia turintys tvariniai vis labiau ir labiau patirdami Tave ir Tavo pasireiškimą aplinkoje trokšta Tave garbinti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės banga yra neišsenkanti, ji ritasi viena po kitos ir maudo visą kūriniją meilės vandenyne, kuris ir sukelia sielai ir dvasiai milžinišką troškimą taip pat skleisti meilės bangeles visiems aplinkui, net ir taip, kaip milžiniškas bangas skleidi Tu.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė gydo sužeistą sielą ir stiprina kūną, kad tik meilės jėga bet koks tvarinys tampa kūrybingas ir kuria gėrį visiems, net ir taip, kaip jį kuri Tu kiekvieno iš mūsų viduje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės banga mus neša visus ir kiekvieną, į Tavo kūrinijos centrą, į Rojų pas Tave, ir šitas nuostabus sielos skrydis yra amžinas, jeigu tik ji pati, laisva valia, galutinai apsisprendžia su Tavimi susilieti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tavosios dovanos kūrinijai pranoksta bet kokias kitas kieno nors suteikiamas dovanas, nes būtent Tu jai visai ir kiekvienam tvariniui dovanoji amžinybę, o joje meilę, teisingumą, gėrį, grožį, tarnavimą, tiesą, gailestingumą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus visus apjungi į savo milžinišką dvasinę šeimą, ir jau dabar suteiki visas šios šeimos nario teises.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir visai kūrinijai, ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės nektaro virpesius. O tada pereikite prie prašymų maldos už saugumą keliuose.
---------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, kuris daugumai esi žinomas tik žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kuri daugumai esi žinoma tik Šventosios Dvasios pasireiškimo vardu, Tėve, ačiū tau, kad mūsų sielas sukvieti į šitą kolektyvinę pirmadienio maldą, kurioje mūsų sielos gali atsiverti ir susijungti net fiziniu mirtingųjų pavidalu būdamos toli viena nuo kitos. Tačiau šitą ryšį jos palaiko per Tavo, mylimas Tėve, dvasios, Minties Derintojo, esančio kiekviename iš mūsų prote, veikimą.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave arba Tėvą yrs drauge, tarp jų esi tu per savo dvasią, Tiesos Dvasią ir beldi į kiekvieno širdies duris, kad jas atvertų ir tu įeitum į vidų. Aš dabar prašau, įeik į kiekvieno iš mūsų, dalyvaujančių šitoje kolektyvinėje maldoje, vidų, nes mūsų sielos yra atsivėrusios ir trokšta, kad tu įeitum ir būtum mūsų viduje, net ir taip, kaip Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, visą laiką yra kiekvieno iš mūsų viduje. Ir kaip Šventoji Dvasia visą laiką irgi yra ir mūsų viduje, ir taip pat yra apglėbusi visą mūsų išorę, nes ji yra kiekvienoje visatos kosmose kertelėje. Ir jūs veikiate ir sinchroniškai, ir tobulai, kad tik geriau būtų mums, kad tik mes būtume geresni, labiau mylintys, ir tarnaujantys vieni kitiems, net ir taip, kaip ir jūs tarnaujate mums, be perstojo, be poilsio, be atorstogų ir išeiginių dienų.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart aš pakviečiau savo seses ir brolius dvasioje pasimelsti už saugumą kelyje. Kiek daug kelyje mano sielos brolių ir sesių žūsta prieš laiką, kol dar nespėjo savo meilės ir gėrio paskleisti kitiems, kiek dar daugiau yra sužalojama, kad savo gyvenimą jie paverčia kančia ir nepasitenkinimu be šviesos.
Būtent dėl šitotokių tragiškų pasekmių ir pasiūliau šią maldą, kad mūsų meilės virpesiai iš atsivėrusių mūsų sielų pasiektų visus tuos, kurie ketina važiuoti girti, kurie su mašinos vairu ir pedalais žaidžia kaip vaikai su mašinėlėmis smėlio dėžėje, kur jos virsta ir vėl atsistoja be jokių aukų, o keliuose nesilaikydami kelių eismo taisyklių, tokie mūsų sielos broliai sukelia daug skausmo ir tragiškų pasekmių net ir niekuo su jais nesusijusiems mūsų sielos broliams ir sesėms.
Aš meldžiu jiems didesnio meilės pojūčio savo viduje, kad jie pradėtų suvokti, jog tik meilė, ir niekas daugiau, gali juos suvaldyti, kada jie be jokios pagarbos kitiems viršija greitį, vieni kitus lenkia kaip per lenktynes net nesusimąstydami, kad jie šitaip daro nusikaltimą prieš žmoniją, nes jie nesilaiko savo pačių susitarimu priimtų taisyklių, aš meldžiu, kad jie patys pajaustų, savo viduje, kad niekur savosios sekundės jie nesutaupys, o šitaip lenktyniaudami jie praranda savo žmogiškumą ir tuo pačiu praranda ne tik daugybę sekundžių, bet šitokiu ritmu, kuris prieštarauja Tavajam ritmui, mylimas Tėve, net trumpina savo fizinį gyvenimą, ko jie net nesuvokia. Ir jiems atrodo laimėta sekundė tikrovėje pavirsta prarandamais metais.
Aš meldžiu, kad visi tie, kurie sėdi už vairo, pajaustų meilę vieni kitiems, ir su ta pačia meile žvelgtų į praeivius gatvėje, mėginančius ją pereiti mieste, į dviratininkus, vis dažniau išvažiuojančius į gatves, meldžiu, kad jie vieni kitiems demonstruotų meilės virpesius, o ne susierzinimą.
Aš meldžiu, kad tie vairuotojai, kurie dabar save laiko visagaliais kelyje, pajustų savo galią savuoju savitarpio supratimu ir pakantumu šalia esantiems ir patys pradėtų demonstruoti meilę, o ne įžūlumą kelyje ar gatvėje.
Aš meldžiu vis didesnio jų ryšio su Tavimi, mylimas Tėve, nes tik šis ryšys yra vienintelis galintis išspręsti tokią paprastą problemą – sudaryti meilės virpesių aplinką kelyje, nes tik meilės aplinka kelyje yra pajėgi garantuoti saugumą visiems mūsų sielos broliams ir sesėms – seniems ir jauniems, ir dar visiškai nieko nesuprantantiems vaikams. Ir šitoji aplinka būtų Tavo, mylimas Tėve, pasireiškimas per kiekvieną iš mūsų, kurie sėdi už vairo – automobilio, motociklo, dviračio, ar traktoriaus, ar eina pėsčias, bet tuomet kiekvienas jaustųsi saugus, nes kiekvienas saugotų vienas kitą iš mielės Tau ir vienas kitam.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų atsivėrusi siela, kuri darbar yra tokia imli Tėvo virpesiams, klausosi, ką jai sako Tėvas jos viduje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-10-20 19:30:36




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal