Forumas: temos peržiūra
Kvietimas bendrai nuoširdžiai Pirmadieninei maldai II. Temos tęsinys
Mielieji, kviečiu jus prisijungti prie mūsų bendros pirmadienio (2007 03 30 - 22 val.) maldos už mūsų, KIEKVIENO IR VISŲ, didesnę išmintį.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų visų mylimą Tėvą. Tiems, kuriems dar sunku garbinti Tėvą ir melstis savais žodžiais, galite pasinaudoti mano siūlomomis maldomis, tik svarbu, kad prieš tai jas perskaitytumėte ir suvoktumėte visų žodžių GILUMINĘ, dvasinę, prasmę, o per mūsų bendrą maldą jas skaitytų jūsų nuoširdžiai atsivėrusi siela.
------------------------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad iš Tavosios meilės išauga žolė ir prasiskleidžia gėlės žiedas.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė suvirpina ir mano sielą iš vidaus.
Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavosios meilės dėka galiu mylėti ir aš, ir mylėti vis labiau taip, kaip mokai Tu – visus vienodai.
Tėve, aš garbinu Tave, kad vien tik Tavoji meilė sužadina tokius nuostabius virpesius pačioje mano sieloje, kad ji pajunta Tave esantį gyvą, nes būtent Tu esi gyvybės Šaltinis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, atsiverdamas Tau, net ir taip, kaip Tu atsiveri kiekvienam asmeniui ir visiems asmenims vienu metu.
Tėve, aš garbinu Tave, kad galiu patirti Tavąją meilę, ir kad trokštu jos vis daugiau ir daugiau, nes šis troškimas yra iš manosios sielos, kuri ir jaučia Tavosios dalelės, Tavosios dvasios, esnačios manyje, perteikiamus meilės virpesius iš Tavęs, ir dėl to trokšta jų vis daugiau ir daugiau.
Tėve, aš garbinu Tave, kad bet kokiomis sąlygomis, net pačiomis kritiškiausiomis, Tu man dovanoji ramybę ir palaimą, kurią aš ir galiu patirti tik būdamas gyvame ir giluminiame ryšyje su Tavimi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau tampa ir mūsų kūrinija, kai me vis labiau atsiveriame Tau.
Tėve, aš garbinu Tave laisva valia, kurią Tu dovanoji kiekvienai kūrinijos šeimos asmenybei, ir kurią aš pašvenčiau Tavosios valios vykdymui.
Manoji valia, kad būtų Tavoji vallia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos dar šiek tiek patylėkite, tegu siela dar labiau panyra į Tėvo meilės virpesius, tegu ji džiaugiasi palaima, patiriama savyje. O tada pereikite prie prašymų maldos už mūsų išmintį.
----------------
Sūnau Kūrėjau, kurį dauguma žino tik kaip Jėzų iš Nazareto, Motina Dvasia, kurią dauguma žino tik kaip Šventąją Dvasią, Visuotini Tėve,
ačiū Tau, kad pakvietei mūsų vis labiau atsiveriančias sielas ir trokštančias dvasinės komunijos su Tavimi ir tarpusavyje į šitą kolektyvinę mūsų maldą už didesnę mūsų išmintį.
Sūnau Kūrėjau, tu sakei ir sakai, jog ten, kur du ir daugiau įtikėjusių į tave ar į Tėvą yra drauge, tarp jų esi ir tu, per savo Tiesos Dvasią.
Aš prašau tavęs, tegu dabar Tiesos Dvasia įeiną į kiekvieną iš mūsų, nuoširdžiai atvertą sielą, kad ji imtų jausti tave esantį realų, tikrą, ir gyvą, net ir taip, koks realus, tikras, ir gyvas kiekvieno iš mūsų viduje yra Tėvo fragmentas, Jo dalelė, dvasia, Minties Derintojas, ir bendrauja su mumis visą laiką iš vidaus, o ypač, kada miegame ir jam nebegalime priešintis.
Aš, drauge su savo sielos sesėm ir broliais, kurie dalyvauja mūsų bendroje maldoje, nors yra toli vienas nuo kito fiziniu pavidalu, net įvairiose pasaulio šalyse, net ir įvairios dvasios, kurios mūsų žvilgsniui yra nematomos net ir būdamos visai šalia mūsų, meldžiu didesnės išminties kiekvienam iš mūsų, kad galėtume patys pajausti, kaip didesnis mūsų išmintingumas palengvina mūsų gyvenimą kasdienybėje.
Tėve, Tu esi išminties Šaltinis. Tavoji dvasia yra mūsų viduje, kiekvieno iš mūsų viduje. Tu mums liete lieji išmintį, tik mūsų nežinojimas, kad Tu kas akimirką, nenutrūkstamai lieji dieviškąją išmintį, ir neleidžia mums, nors trumpam, nurimti dienos metu, nors šiek tiek pabendrauti su Tavimi, suradus ramų kambelį, kad po tokio pabendravimo mūsų protas pajaustų, kaip jis prisipildė Tavosios išminties, padedančios spręsti kasdienius uždavinius savo asmeniniais laisvos valios sprendimais.
Aš meldžiu Tave, kaip ir mano sielos broliai ir sesės, kad mes daugiau paskirtume laiko nugyventos dienos prasmės apmąstymams, kad įvertintume, kaip ją nugyvenome, ar daug jautėme įtampos, nerimo, skubėjimo, ar suteikėme kam nors paguodą ir nuraminimą, ar ką nors įskaudinome ir dėl to patys patyrėme nerimo pojūtį.
Aš meldžiu, kad mes, kiekvienas, po truputį vis labiau priprastume vertinti savo nugyventos dienos prasmingumą, kuris kyla iš Tavosios valios vykdymo, mylimas Tėve. Aš meldžio savo sielos broliams ir sesėms palaimos patyrimo savyje, kuri ir padeda atsiverti daug labiau Tau, mylimas Tėve, ir iš Tavęs semtis didesnės išminties, dieviškosios išminties, kuri toli pranoksta žmogiškojo proto diktuojamus sprendimus savojo ego labui.
Mylimas Tėve, aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, meldžiu Tave, kad mes vis labiau ir labiau įprastume prašyti iš Tavęs didesnės išminties, kad šitas mūsų prašymas pavirstų į kasdienį prašymą, gilinant ir plečiant mūsų dabartinį požiūrį į aplinką ir į save patį.
Aš meldžiu Tave, kad Tavoji išmintis vis labiau ir labiau įsigalėtų mūsų, kiekvieno, viduje, per mūsų dvasinį ryšį su Tavimi, ir kad mes vis labiau įprastume vadovautis iš Tavęs gaunama išmintimi savo tarpusavio santykiuose su visais savo sielos broliais ir sesėm, Tavo vaikais, kuriuos Tu visus myli vienodai. Tik toks kelias suras sprendimus iš dabartinio gyvenimo akligatvių politikoje, ekonomikoje, šeimoje, visuomenėje. Nesvarbu, kokios būtų sudėtingos problemos, bet Tavoji išmintis visada suteiks didesnę šviesą ir pasitikėkjimą likti šitoje šviesoje su Tavimi.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai ir sesės ryšį su Tavimi, gyvą ryšį su gyvuoju Tavimi, paverstų kasdieniu dvasiniu bendravimu, ir kad šitame bendravime visada būtų ir jų kasdienis troškimas semtis iš Tavęs dieviškosios išminties, laisva valia.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos vėl likite ramybės būsenoje, tegu siela jau dabar ir semiasi iš Tėvo didesnės išminties. Nesvarbu, kad Tėvo perduodamos didesnės išminties nepajausite akimirksniu. Tegu ji nusėda į jūsų pasąmonę. Ateis laikas, kada vis labiau ir labiau bendraudami su Tėvu pasiimsite ir tai, kas Tėvo buvo jau patalpinta į jūsų pasmonę.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-04-30 15:49:08
Komentarai
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kolektyvinę pirmadienio (2010 03 22 – 22val) komuniją su Rojaus Trejybe ir tarpusavyje, kurioje taip pat dalyvauja ir daugybė įvairių dvasių ir Tarpinių Būtybių, kad mūsų komuniją dar labiau sustiprintų.Šįkart pasimelskime Povilo ir Vaido (VDS) prašymu už Povilo piramidės Merkinėje stiklinio gaubto išsaugojimą, kad mūsų sielos broliai ir sesės, kurie priims sprendimus šiuo klausimu, pajaustų TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS globą šiai piramindei ir nepriimtų tokių sprendimų, kurie sužalotų net ir jų pačių sielas.
Iš pradžių pagarbinkime Rojaus Trejybę.
Kas dar negalite garbinti ir melstis savais žodžiais, skaitykite mano jums rašomas maldas, tik skaitykite jas labai nuoširdžiai.
-------------------
.Mylimas Tėve, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, mylima BegalineDvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, nes manoji siela trokšta šito gyvo ryšio su tavimi, šitos gyvos KOMUNIJOS, kuri leidžia pajausti tavo gyvą buvimą mano viduje, nes tu ir esi kiekviename iš mūsų per savo dvasią – Minties Derintoją, ir mus suvieniji net ir dabar šitoje dvasinėje komunijoje.
Aš garbinu tave, nes tavoji meilės vandenyno banga tiek užlieja atsivėrusią TAU sielą, kad ji pati trokšta suptis ant tavosios meilės bangų, ir skęsti kuo gliau tavajame meilės vandenyne GARBINDAMA tave.
Aš garbinu tave,.nes tik tu esi nesibaigiančios ir gyvos meilės Šaltinis ir Centras visai kūrinijai ir visą kūrinijos šeimą maitini gyvais meilės virpesiais, kurie leidžia patirti tavo saldumą ir dar didesnį troškimą gerti tavo gyvąjį meilės vandenį.
Aš garbinu tave, kad tu visą kūriniją be perstojo girdydamas savo gyvuoju meilės vandeniu suteiki jos kiekvienam vaikui tiek gyvybinės energijos, kad jis visą savo energiją trokšte trokšta pašvęsti TAU, ir DRAUGE SU TAVIMI KURTI GĖRĮ VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS ŠVIESOS, IR DAR RYŠKESNIO SAVO NUŠVITIMO LABUI.
Aš garbinu tave, kad tu mus, kiekvieną, vedi gyvuoju keliu kasdien, ir į vis ryškesnę šviesą, ir tik mūsų atsitolinimas nuo tavęs ir sukelia daugumai, absolučiai daugumai mūsų sielos brolių ir sesių NENORĄ SIEKTI DAR RYŠKESNĖS TAVOSIOS ŠVIESOS NEGU JĄ JAU PASIEKĖ ŠIANDIEN, NES BET KOKS NENORAS IR VISOS ABEJONĖS IŠKYLA TIK TADA, KADA SUSILPNĖJA GYVAS ASMENINIS RYŠYS SU TAVIMI ARBA JIS NET VISAI NUTRŪKSTA dėl polinkių siekti naudos tik sau, o apie visumą net negalvoti.
Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
----------------
Po Rojaus Trejybės pagarbinimo dar pasėdėkite keletą minučių tyloje ir pajuskite gyvąjį Rojaus Trejybės meilės nektaro tekėjimą savo viduje. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-----------------
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, ačiū tau už visus patyrimus, ką patyriau iki šios akimirkos, nes jie visi buvo labai vertingi, kad pasiekčiau šitos akimirkos giluminį atsivėrimą tau ir dabar dalyvaučiau šitoje kolektyvinėje gyvoje komunijoje su tavimi.
Aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėmis žmogiškuoju pavidalu, o taip pat drauge su savo broliais ir sesėmis-dvasiomis, ir Tarpinėmis Būtybėmis, kurios taip pat dalyvauja mūsų šioje kolektyvinėje maldoje, kad mūsų maldą dar labiau sustiprintų ir padėtų eiti šituo gyvuoju šviesos ir meilės Rojaus Trejybės keliu, meldžiu TAVOSIOS GYVOSIOS IŠMINTIES visiems mūsų sielos broliams ir sesėms, kurie priims sprendimą dėl vadinamos Povilo, ar Merkinės, piramidės gaubto, kuris yra nuostabaus grožio ir harmoningai derinasi su ten esančia gamta.
Povilas, per savo atsivėrimą TAU, pajuto tavo dvasinį vedimą iš vidaus ir jį įprasmino materialia piramidės konstrukcija, kuri neturi materialių sienų. Tavasis vedimas jam toliau teikė nuajus patyrimus, kaip jis teIkia ir kiekvienam iš mūsų – kiekvienam vis naujus ir nepakartojamus PATYRIMUS. Ir tolimesnis TAVO vedimas Povilui padiktavo iš vidaus – per tavąją dvasią - Minties Derintoją – šitos idėjos prasmingą tęsinį - nuostabaus grožio stiklo gaubtą piramidei, kad atvykusiems žmonėms būtų ir priedangą nuo nepalankaus oro ir TAVOJI ERDVĖ, kurioje apsilankę tavo vaikai, kuriems dar sunku tavo erdvę pajusti visur ir visada, galėtų būtent šitoje uždaroje bet permatomoje erdvėje atsiverti tau taip, kaip niekur kitur negali, ir patirti TAVOSIOS MEILĖS ENERGIJOS TEKĖJIMĄ Į JŲ SIELAS, kad jų ir kiekviena kūno ląstelė taip pat sureaguotų į tavo gyvąjį vandenį, geriamą atsivėrusios tau sielos.
Aš meldžiu, kad šitos dvasinės kolektyvinės komunijos metu, mūsų atsivėrusių sielų gyvi meilės virpesiai, per mūsų viršsąmonę pasklindantys po visą kūriniją, pasiektų ir kiekvieną mūsų sielos brolį ir sesę, kuris net ir nežymiu savo sielos atsivėrimu gali labai smarkiai paveikti sprendimo priėmimą dėl šito nuostabaus gaubto išsaugojimo ir tavosios valios vykdymo visų labui.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėmis, kad mūsų gyvi meilės ir šviesos virpesiai kuo stipriau lietųsi iš mūsų atsivėrusių tau sielų, kurios trokšta didesnės šviesos ir gėrio kūrimo drauge su TAVIMI, ką jos daro ir DABAR SUSILIEDAMOS SU TAVIMI ŠITOJE DVASINĖJE KOLEKTYVINĖJE KOMUNIJOJE IR SIŲSDAMOS SAVO ŠVIESĄ, KAD NUŠVISTŲ IR MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS, KURIE ŠIANDIEN NORI ŠITĄ PIRAMIDĖS GAUBTĄ NUGRIAUTI IR TUO PAČIU SUŽEISTI IR SAVO SIELAS PRIIMDAMI TOKĮ SPRENDIMĄ, KURIS PAŽEISTŲ TAVO VALIĄ, PAGAL KURIĄ TU RŪPINIESI SAVO VISAIS VAIKAIS, KAD TIK JIEMS BŪTŲ KUO GERIAU IR MALONIAU BENDRAUTI SU TAVIMI TOJE PIRAMIDĖS APLINKOJE, KOKIĄ DABAR IR YRA SUKŪRĘS TAVO SŪNUS POVILAS; IR TĄ JIS NUOŠIRDŽIAI DARO VISŲ LABUI.
Mes meldžiame dvasinės šviesos ir ryžto tiems mūsų sielos broliams ir sesėmis, kurie priims sprendimą, kad jiems pačią tą sprendimo priėmimo akimirką tavoji šviesos kibirkštis apšviestų jų vidų, kad net ir paskutinę akimirką jie savo tamsių sumanymų atsisakytų, net ir nesuvokdami, KODĖL jie taip pasielgė, pakeisdami savo požiūrį, ir ryžtingai paremtų savo sprendimu dabartinį Povilo prasmingą tavosios idėjos įgyvendinimą visų labui.
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš meldžiu šitos šviesos jiems visiems iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
------------------
Po maldos dar pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu jūsų siela klausosi Tėvo mokymo, kaip jai pačiai ryžtingai ir drąsiai siekti ryškesnės šviesos ir ją paskleisti kitiems.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-21 18:57:14
Mielieji, kviečiu jus pasimelsti šį pirmadienį (2007 10 01) 22 val. mūsų bendroje maldoje už tuos, kurie JAU ieško TĖVO, IR TIK JO.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Kam dar sunku Jį garbinti savais žodžiais, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis, svarbu, kad jas skaitytumėte visa atsivėrusia širdimi.
----------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave kaip visos kūrinijos Primąjį Šaltinį ir Amžinybės Centrą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes būtent iš Tavęs pasklinda MEILĖ per visą amžinybę, ir pasiekia mus, pačius mažiausius Tavo vaikus, kurie dar yra materialių tvarinių pavidalu, bet Tavosios dalelės dėka, Minties Derintojo dėka, jau ir dabar gali ragauti Tavosios meilės saldaus nektaro.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilė suvirpina atsivėrusią sielą ir pažadina ją MEILĖS IR GĖRIO SKLEIDIMUI KITIEMS, IR VISIEMS, SIELOS BROLIAMS.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu visus, ir kiekvieną asmeniškai, apkabini iš VIDAUS IR VEDI, Tavosios dvasios vedimu pas save į Rojų, į visos kūrinijos materialų centrą, mokydamas pažinti kūriniją vis giliau ir patirti Tave vis artimiau, net ir taip artimai, kad suteiki mums galimybę susilieti su Minties Derintoju ir tapti VIENA IR AMŽINA ASMENYBE, IR TĄ JAU PADARYTI GALIME NET IR ŠITAME PASAULYJE, Urantijoje, nebūtinai tik po morontinio sielos pažadinimo ir mūsų prisikėlimo.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavo meilė, visa savo gyvybės ir gailestingumo banga užlieja visą atsivėrusią sielą, kad ji pati ima trokšti gyventi šitoje nuolatinėje Tavosios meilės bangoje, kaip pačiame saugiausiame prieglobstyje, nors jis ir paskandina sielą vis gilesniame ir gilesniame Tavosios meilės vandenyne.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tu sukuri MEILĘ, KURI NEGALI LIKTI IZOLIUOTA, JI TURI KURTI GYVYBĘ, IR TAIP TU PADOVANOJI MUMS VISIEMS SAVO DIEVIŠKĄJĄ GYVYBĖS ŠEIMĄ, KURIOS PILNATEISIAI NARIAI ESAME IR MES, KIEKVIENAS, KURIS ATRANDA TAVE SAVO PATIES VIDUJE.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau tampa ir MANO kūrinija, nes Tu ir aš esame VIENA DVASIOJE, NET TAIP, KAIP IR TU IR JĖZUS BUVOTE VIENA DVASIOJE, KADA JIS VAIKŠČIOJO KAIP VIENAS IŠ MŪSŲ IR TARP MŪSŲ PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu siela savo visu atsivėrimu geria Tėvo meilės virpesius ramybės ir palaimos būsenoje. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugimai žinoma tik kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačū Tau, kad mūsų sielas vis labiau ir labiau atveri taviesiems meilės virpesiams ir mes trokštame susilieti dvasinėje ir kolektyvinėje mūsų maldoje, mūsų dvasiniame bendravime tarpusavyje ir komunijoje su Tavimi.
Aš prašau tave, Sūnau Kūrėjau, tegu tavoji Tiesos Dvasia, kuri visada beldžia į kiekvieno širdį, tegu ji įeina pro mūsų plačiai jai atvertas sielos-širdies duris, kad mes tave imtume jausti realų ir gyvą savo viduje, net ir taip, kaip aš jaučiu Tėvo dvasią, Minties Derntoją savo viduje GYVĄ IR REALIĄ, GYVĄ IR REALŲ TĖVĄ.
Šįkart aš pakviečiau savo sielos seses ir brolius pasimelsti už tuos, kurie jau tikrai žino, kad ieško NE KOKIO NORS DIEVO, NE ABSOLIUTO, NE BUDOS, NE ALACHO, NE KRIŠNOS, BET TAVĘS, MYLIMAS TĖVE, TIK TAVĘS, ESANČIO KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIDUJE VISĄ LAIKĄ, IR VISĄ LAIKĄ MUS VEDANČIO Į ŠVIESĄ IR GYVENIMĄ SU MEILE IR BE PERSTOJO.
Aš meldžiu Tave, kad mano sielos broliai, nuoširdžiai siekiantys atrasti Tave, mylimas Tėve, pradėtų nuoširdžiai kreiptis savais žodžiais, savomis mintimis į TAVE, net ir tokiais žodžiais – MYLIMIAUSIAS TĖVE, MANO IR VISŲ, NET IR JĖZAUS, TU ESI TOLIAUSIAI NUO MŪSŲ KAIP ASMENYBĖ, NET VISOS KŪRINIJOS CENTRE, ROJUJE, BET TUO PAČIU ESI IR ARČIAUSIAI, NES PATS SAVO DALELĘ, IŠ MEILĖS MUMS, ATSIUNTEI KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ. Ir šitą Tavo dvasią mes, kiekvienas, galime ir surasti ne toli už jūrų marių, ne važiuodami lankyti šventų vietų, ne dalyvaudami bažnytinėse ritualinėse apeigose, ne švęsdami religines šventes, ne kažkur danguje, bet SAVO PATIES VISDUJE, NES BŪTENT MANYJE, KAIP IR KIEKVIENAME KITAME SIELOS BROLYJE AR SESĖJE ESI TU, MYLIMAS TĖVE PER SAVO PASIREIŠKIMĄ SAVOSIOS DVASIIOS, MINTIES DERINTOJO PAVIDALU. Jis nėra mums matomas, bet jau šiandien jį mes galime PAJAUSTI, JEIGU TIK ŠITO NUOŠIRDŽIAI IR ATKAKLIAI SIEKIAME SAVOJO AUGIMO LABUI IR TARNAVIMO VISIEMS LABUI.
Aš meldžiu Tave, mylimas Tėve, Sūnau Kūrėjau, Motina Dvasia, sustiprinimo tų, kurie jau siekia šitokio, mylimas Tėve, Tavęs atradimo SAVYJE, kurie jau žino, KUR TAVĘS IEŠKOTI, DABAR SVARBU TIK NENUTRAUKTI ŠITŲ NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ. Aš meldžiu jiems kantrybės ir ryžto, einant tokiu nuostabiu savojo asmeninio patyrimo keliu ir labai geranoriškai jiems pavydžiu, kokią nuostabią transformaciją jie patirs, kada atras TAVE, mylimas Tėve, net ir taip, kaip Tave atrado Jėzus prieš du tūkstančius metų, ir kaip ir aš Tave, mylimas Tėve, atradau tik prieš keletą metų.
Dėl to nepaprastai ir džiaugiuosi dėl tų mano sielos brolių ir sesių, kurie išsilaisvins iš NUODĖMĖS IR BAIMĖS IR GYVENS SU TAVIMI TAVOJOJE MEILĖJE IR TAVE JAUSDAMI SAVYJE IR DALINDAMI TAVO MEILĘ IR ŠVIESĄ NET IR TAIP, KAIP TU JĄ DALINI. Vien tik iš mielės ir laisva valia, taip pat kiekvieno iš mūsų gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite keletą minučių ramybėje ir leiskite jūsų atsivėrusiai sielai patirti Tėvą ir sielai išgirsti Tėvo dvasios perteikiamą mokymą iš paties Tėvo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-30 09:17:43
Mielieji, kviečiu jus į mūsų pirmadienio bendrą maldą (2007 09 24) 22val.už tuos, kurie apimti nevilties.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Kas dar negalite Tėvo garbinti ir melstis savomis mintimis, pasinaudokite mano jums rašomomis maldomis. Tik jas skaitykite atsivėrusia širdimi, kad suvoktumėte žodžių ir dvasinį prasmingumą.
--------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi ir kad sukūrei visą kūriniją, o joje apgyvendinai gyvybę, net ir tokią žemą, kaip mirtingieji.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu sukūręs kūriniją, iš meilės ir laisva valia, tą pačią meilę ir paskleidi kūrinijai ir padovanoji laisvą valią kiekvienai asmenybei, kad ji plėstų savo patyrimą ir vis labiau panašėtų į Tave.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavosios meilės virpesiai užkuria viduje tokį laužą, kuris apšviečia atsivėrusią sielą iš vidaus ir tada ji žino, kad vienintelis kelias jai esi tik Tu, ir niekas kitas be Tavęs.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad vedi mus, kiekvieną, prisiderindamas prie kiekvieno iš mūsų žingsnio, bet visada vedi pirmyn, tik pirmyn, o jeigu mes pasukam į šoną, tai tik atsitolinę nuo Tavojo vedimo iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji meilės virpesių banga mane suvienija su mano sielos broliais ir sesėm meilės pačiu galingiausiu dvasiniu ryšiu, kuris yra visą laiką gyvas ir gilėjantis, jeigu tik aš vis labiau ir labiau panašėju į Tave.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, ir trokštu garbinti Tave visa savo siela, nes ji dainuoja Tavo meilės himnus savo pačios viduje ir šituo pačiu trokšta juos išreikšti kitiems gerais darbais ir kilniomis mintimis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave savo laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų siela prisigeria Tėvo meilės virpesių ir vėliau juos pati dalins kitiems. O dabar pereikite prie maldos už tuos, kurie yra neviltyje
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai esi žinomas tik žmogiškuoju vardu kaip Jėzus iš Nazareto, Visatos Motina Dvasia, kuri esi daugumai žinoma tik kaip savo pasireiškimas Šventiosios Dvasios vardu, Tėve, aš šįkart pakviečiau savo sielos brolius ir seses pasimelsti už tuos, kurie yra apimti nevilties. Būtent jie šiandien kenčia daugiausia, nes jų neviltis ir rodo jų kančią, nes jie nebesuranda išeities iš savojo gyvenimo akligatvių.
Aš meldžiu tave, su savo sielos broliais ir sesėmis, kad Tavoji meilė ir ramybė apšviestų jų protą, kad jie atsivertų savo visa širdimi šitai nuostabiai meilei, ir patys pajaustų vidinį nušvitimą ir suvokimą, kad tai, kas atrodė neviltis kaip juoda naktis, buvo ne kas kita, kaip jų pačių pasąmonės baimės šešėliai, nes jau aušta meilės ir tiesos rytas iš Tvęs. Ir jie pajautę šitą aušrą savo viduje pamatys ir išeitį savo viduje – bendrauti su Tavimi ir atsiduoti Tavo vedimui iš vidaus darant gerus darbus visumai. Ir tie, kurie yra nusivylę viskuo, savo dvasiniu gyvenimu, savo materialiu gyvenimu, savo aplinka, savo šeima, savo padėtimi, savo perspektyva, savo menku suvokimu, staiga atras Tave, mylimas Tėve, savo viduje ir pajaus Tave esantį realų ir tikrą, gyvą ir nuraminantį ir jau nebeliks buvusios nevilties.
Ir nesvarbu, kad jų kūnas kentėjo tokioje aplinkoje, kur kiti nebrandūs sielos broliai ir sesės kariauja, prievartauja, žudo kitus sielos brolius ir seses, vis tiek siela nurims ir pajus meilės pulsavimą viduje, nes Tu, mylimas Tėve, pasieki mūsų kiekvieną kertelę, kur mes bebūtume, ir nuramini, kada tik mes patys atsiveriame per nuoširdumą Tau.
Dėl to aš ir meldžiuosi už tuos nevilties apimtus sielos brolius ir seses, kurie šiandien ramybės ir meilės nejaučia, o apimti vien tik skausmo ir kančios ir tam nemato pabaigos – tai ir mūsų sielos broliai Afrikje, kur jie badauja, nes kiti jų sielos broliai ir sesės dėl savojo gobšumo jų nemoko, kaip jie galėtų užsidirbti pinigų maistui prieš tai pastatę jiems fabrikus ir padėdami vystyti jų visuomenę net ir taip, kaip jie materialiai išvystė ją savo šalyje – Amerikoje, Eiropoje, Azijoje, Australijoje.
Aš meldžiusoi už tuos nevilties apimtus savo sielos brolius, kurie yra kare Irake, Afganistane, ar bet kuriame kitame žemyne, kur liejasi kraujas, ir savo šita sielos tamsa ir toliau sėja mirtį ir baimę vieni kitiems pasikinkę neapykantą, kai Tavoji, mylimas Tėve, meilė yra ir jų viduje, ir jų viduje esi TU, PER SAVO DALELĘ, PER SAVO DVASIĄ - MINTIES DERINTOJĄ. Tereikia jiems atsiverti nuoširdžiai TIK TAU IR JŲ APLINKA PASIKEIS – NEVILTĮ PAKEIS MEILĖ IR ŠVIESA. Ir dings neapykanta ir vienų gyvybės išsaugojimas dar kelioms dienoms atimant gyvybę kitiems. Ir jiems šitaip egzistuojant diena iš dienos, kada neviltis tik auga, o išeities nemato niekas – nei politikai, nei kareiviai, nei dvasininkai.
Tik TU, mylimas Tėve, esi toji išeitis iš bet kokios atrodytų žmogui beviltiškos padėties, nes Tavyje yra tik MEILĖ, KURI BEVILTIŠKUMO JAUSMO NETURI, NES JI VIEN TIK SKATINA GĖRĮ, GROŽĮ, TIESĄ, TARNAVIMĄ.
Aš meldžiu tave Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, kad mūsų kokia bebūtų maža tavo milžiniškos kūrinijos šeimos dalelė, vis tiek prisidėtų savo meilės virpesių indėliu į mūsų sielos brolių ir sesių beviltiškumo ištirpdymą Tavo, mylimas Tėve, meilės virpesiuose, kuriuos siunčiame jiems ir mes šitoje maldoje laisva valia.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------
Po maldos dar pasėdėkite tyloje keletą minučių, tegu atsivėrusi savo nuoširdumu jūsų siela klausosi Tėvo jai suteikiamų šviesos mokymų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-24 00:23:44
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio (2007 09 17) 22val. maldą už tuos, kurie nežino, ką daro.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą.
Jeigu sunku tą jums daryti savais žodžiais, štai jums mano maldos. Tik būtina jas skaityti NUOŠIRDŽIAI, NES TIK TOKIA MALDA PASIEKIA TĖVĄ. Ne mechaniškai perskaityta. Atverkite visą savo nuoširdumą ir nuspalvinkite juo kiekvieną skaitomą maldos žodį.
---------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, patį nuostabiausią ir mylimiausią visos kūrinijos nesibaigiantį meilės Šaltinį.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad vis labiau ir labiau juntu Tavosios meilės virpesius ir šitie virpesiai stiprina mano sielos skrydį gerais darbais, skirtais Tau, ir iš meilės Tau ir visai kūrinijai.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tavoji meilė pažadina net ir tą, kuris yra jau žmogiškuoju supratimu miręs, o Tu suteiki PRISIKLIMĄ, NES MYLI SAVO VAIKĄ, KURIS TROKŠTA TAVOSIOS MEILĖS IR IEŠKO JOS, NORS IR NEŽINODAMAS, KUR JĄ SURASTI, NEŽINODAMAS, KAD TAVOJI MEILĖ IR TU PATS, PER SAVO DVASIĄ, ESI VIDUJE KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitokia nuostabi meilės vandenyno banga, užliejanti mano sielą, vis labiau ir labiau stiprėja savo poveikiu kasdien, ir šitos bangos tikras, realus pojūtis priklauso nuo mano gyvo ryšio su Tavimi, net ir šitą pačią Tavęs garbinimo akimirką.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija, tokia pripildyta Tavojo gėiro ir meilės, gyvybės ir tarnavimo, vis labiau ir labiau atsiveria mano sielos pojūčiui ir ji vis giliau ima jausti visos kūrinijos draugiškumą ir pagalbą, kuri visa yra iš Tavęs – Pirmojo ir Pagrindinio Meilės ir Gėrio Šaltinio.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitoks gyvas ryšys su Tavimi, per gyvą sielos atsivėrimą, yra tas tikrasis kanalas sulaukti iš Tavęs dar didesnės meilės bangos be jokio išskaičiavimo, be jokio užmokesčio, be jokios baimės, kad Tavosios meilės gali pritrūkti. Mylimas Tėve, kokia nuostabi ir Tavoji meilė, atradus Tave savo viduje, kaip ji stiprina, skaistina, ir kelia sielą iš vidaus meilės ir gėrio dvasinių vaisių vedimui kasdienos aplinkoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir kūrinijai, visai dvasinei Tavo šeimai, kurios pilnateisiu nariu esu ir aš, kaip ir kiekvienas tą pajutęs per gyvą ryšį su TAVIMI.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės nektarą, kuris ją pasiekia virpesių pavidalu. O tada pereikite prie prašymų maldos.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, arba, kaip tave kiti žino tik Jėzaus vardu, Visatos Motina Dvasia, arba kaip tave kiti žino tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau, kad vis labiau atveri mūsų sielas ir surenki mus į šitą bendrą maldą, nesvarbu, kur mes būtume fiziniu pavidalu, toli ar arti, bet, kada atveriame savo sielą, tada mus apjungia dvasinis ryšys. Tegu tavoji, Sūnau Kūrėjau dvasia – Tiesos Dvasia – nuolat beldžianti į širdį, dabar įeina į kiekvieną atsivėrusią sielą šitoje maldoje, kad pradėtų ji jausti ir tave tikrą ir gyvą, koks tikras ir gyvas yra Tėvas per savo dvasią, Minties Derintoją, kiekvieno iš mūsų viduje visą laiką.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįvakar aš pakviečiau savo sielos brolius į bendrą mūsų maldą už tuos, kurie nežino, ką daro.
Aš trokštu, kad mūsų atsivėrusių sielų meilės virpesiai pasklistų po visą Lietuvą, po visą Europą, ir visą Urantiją, ir paliestų tų žmonių, mūsų sielos brolių ir sesių širdis, kad tie žmonės pajustų virptelėjimą savo viduje, malonų virptelėjimą. Ir šitas meilės virpesys iš išorės ir iš vidaus sukeltų jiems klausimą – kas čia, kad nebenoriu taip, kaip dar prieš akimirką norėjau, daryti blogio kitiems.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis meldžiu tave tokio praregėjimo visiems tiems, kurie šiandien nežino, ką daro, ir daro daug tamsių darbų, kurie jiems visiškai neatrodo tamsūs, nes jie tikrai nežino, ką daro, nes toks yra jų supratimas, ir jie neturi gyvo ryšio su tavimi, kad į jų sielas, laikomas jų savanaudiško proto nelaisvėje, pritekėtų tavoji šviesa ir apšviestų jų mintis ir veiksmus. Aš meldžiu jiems visiems meilės ir gerovės, sveikatos ir išminties, kad via tai juos pačius pakeistų iš vidaus, tik taip, kaip juos pakeisti gali TU, Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve.
Aš meldžiu tave, kad tie, kurie nežino, ką daro, pajustų, kad jų aplinka keičiasi šviesėjimo ir gėrio linkme, kada mūsų meilės virpesiai irgi prisideda prie tokio aplinkos šviesinimo ir gyvo ryšio su TAVIMI skleidimo ir stiprinimo.
Aš meldžiu, kad tie, kurie nežino, ką daro, nesvarbu, kur jie dirbtų, valstybių prezidentais, ministrais, parlamentų nariais, karaliais, karalienėmis, eiliniais valstybės tarnautojais, policininkais, mokytojais, daktarais, kariuomenės vadais ar kareiviais, net ir pažeidinėjantys visuomenės priimtus įstatymus ir esantys dabar tarp nusikaltėlių, meldžiu jiems visiems dvasinio gyvo ryšio su TAVIMI, kad jie SUŽINOTŲ, KĄ JIE DARO prieš TAVO VALIĄ, kad jis pajaustų SAVO VIDUJE MEILĖS ANTPLŪDĮ TAU IR MUMS VISIEMS, IR PASIKEISTŲ IŠ AKLŲ IR NESUVOKIANČIŲ, KĄ JIE DARO, Į TAVO VAIKUS – SŪNUS IR DUKRAS – KURIE PAJAUSTŲ TAVO MEILĘ IR ŠVIESĄ SAVO VIDUJE, IR NUSTOTŲ DARYTI TOKIUS DARBUS, KURIE APSUNKINA VISŲ APLINKĄ, VISUOMENĖS TARPUSAVIO MEILĘ IR SANTYKIUS, IR SKATINA VISOS URANTIJOS ŽMONIJOS SUSVETIMĖJIMĄ IR ATŠIAURUMĄ VIENŲ KITIEMS: RASĖS PRIEŠ RASĘ, TIKĖJIMO PRIEŠ TIKĖJIMĄ, VALSTYBĖS RPIEŠ VASLTYBĘ, KOMPANIJOS PRIEŠ KOMPANIJĄ, ŽMOGAUS PRIEŠ ŽMOGŲ, O TUO PAČIU IR PRIEŠ TAVE, MYLIMAS TĖVE. Dėl to, kad jie NEŽINO, KĄ DARO.
Aš meldžiu, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, kad tie, kurie nežino, ką daro, ir dėl to kenkia patys SAU, pajaustų mūsų siunčiamus meilės virpesius, net jeigu jie šiuo metu ir miega, kur nors toli nuo Lietuvos, kad šitie mūsų sielos broliai, dėl savo neišmanymo ir nežinojimo, nežudytų kitų sielų savo tamsiais darbais ir nesektinais gyvenimo pavyzdžiais.
Aš meldžiu jiems, VISIEMS, vidinės šviesos, kuri nušviestų jų sielas TAVĄJA šviesa.
Manoji valia yra, kad būtų Tavoji valia. Amen.
Po maldos pasėdėkite tyloje keletą minučių. Dabar jūsų siela yra ypač atsivėrusi ir imli Tėvo dvasios jai perduodamiems mokymams ir meilės šviesai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-09-16 10:53:05
Mielieji, kvieciu jus į mūsų kassavaitinę kolektyvinę pirmadienio maldą (2007 09 10) 22val. už giluminę įžvalgą ir dvasinę išmintį, kurios dabar taip stinga Urantijai.
Nesvarbu, kur tuo metu bebūtumėte, mieste ar kaime, kelyje ar toli nuo pačios Lietuvos, vis tiek tą metą mes galime susivienyti į dvasinę Tėvo šeimą net ir būdami už tūkstančių kilometrų fiziniu pavidalu. Ir tą padaryti mums padeda Tėvo dvasios, Minties Derintojo, esančio kiekvieno iš mūsų prote, RYŠYS, JEIGU MES JAM PATYS NUOŠIRDŽIAI ATSIVERIAME. Lygiai taip tą mums užtikrina ir Sūnaus Kūrėjo (Jėzaus) Tiesos Dvasios veikimas bei Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventosios Dvasios veikimas, nes šitos trys dvasios viekia VIENOVĖJE.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais ar savomis mintimis, svarbu, kad NUOŠIRDŽIAI, NE MECHANIŠKAI-AUTOMATIŠKAI, O SU VISU SIELOS ATSIVĖRIMU.
Kuriems dar sunku tą daryti savais žodžiais, siūlau į pagalbą savo jums rašomas maldas. Tik suvokite kiekvieno žodžio ne tik reikšmę, bet ir visą dvasinį turinį, t.y. kuo tas žodis pripildytas – meilės virpesiais, kuriuos tegali pajausti TIK ATSIVĖRUSI SIELA. Žmogiškas PROTAS to pajausti NEGALI, DĖL TO JO MALDA IR BŪNA TIK TUŠČIAS SKAMBĖJIMAS CIMBOLŲ, KURIS NEI TĖVO, NEI SŪNAUS KŪRĖJO, NEI AMŽINOJO SŪNAUS–ANTROJO ROJAUS TREJYBĖS ASMENS– kuriam ir patenka VISOS PRAŠYMŲ MALDOS, NEPASIEKIA.
Štai dėl ko ESMINIS DALYKAS – MALDOS SKAITYMAS NE AKIMIS IR LŪPOMIS, O ŠIRDIMI IR SIELA.
----------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija yra pripildyta meilės, kuri ir pagimdo gyvybę, taip pat galinčią pajausti meilę.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, nes Tu, tik Tu esi tas meilės vandenynas, toji nuostabaus turinio ir grožio vandenyno, meilės vandenyno, banga, kuri skandina kiekvieną atsivėrusį savo vidumi tvarinį, ir šituo skandinimu dovanoja amžinybę Tavo meilėje. Tu esi vienintelis vandenynas, kuriame skęsdamas gyveni amžinai.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, šito paties meilės vandenyno Šaltinį, vandenyno, kuris yra skaidrus ir tyras, permatomas ir spindintis, ir jame matau vis daugioau ir daugiau Tavojo meilės pasireiškimo, ir kuriame vis labiau Tau atsiverianti siela ir trokšta maudytis amžinybėje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija, Tavasis pilnatūris meilės vandenynas yra visą laiką augantis ir besiplečiantis tiek apimtimi, tiek ir gyvybės pasireiškimais, ir vis tiek Tavoji meilės banga nė kiek nesilpsta, nesumažėja, ir nepristinga gyvybingo potraukio, kad vis daugiau ir daugiau sielos brolių ir sesių pamėgintų ir patys atsiduoti šitos bangos palaimai ir nuiostabiai tarnystei, kuri ne kas kita, kaip TU VEIKSME.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, matydamas Tavosios kūrinijos grožio prieinamą dalelę akims, ir pajausdamas vis gilesnę gelmę, patiriamą sielos, ir tuo pačiu pats sau pradėdamas pripažinti – tikrai esu TAVO sūnus ir pilnateisis, lygiai taip mylimas ir maudomas Tavosios meilės vandenyno bangos ir lygiai taip turintis amžinybę Tavyje, kaip ir mūsų Sūnus Kūrėjas, arba Jėzus, kaip Visatos Motina Dvasia, arba Šventoji Dvasia, su tokiomis pačiomis Tavosios dvasinės šeimos pareigomis ir teisėmis – mylėti visus, ir vienodai, ir būti lygiai taip pat mylimu, kaip yra mylimi ir visi kiti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tu gali šitokiu būdu kurti ir valdyti kūriniją, kai ir kiti jos mažesnių dalių vadovai ima juos valdyti lygiai taip, kaip ir Tu – MEILĖS GALIA, GAILESTINGUMO VEDIMU, IR TEISINGUMO IŠRAIŠKA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau ir akivaizdžiau tampa ir MANO kūrinija, kurioje nėra SVETIMŲ IR ATSTUMTŲ, VISI YRA TIK MYLIMI IR TARNAUJANTYS VISIEMS MEILE IR TIESA, GĖRIU IR ŠVIESA, IR BŪTINAI AUGDAMI PATYRIMU IŠ TAVĘS, GAUNAMU PER KIEKVIENO ASMENINIUS PASIREIŠKIMUS.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po Tėveo pagarbinimo pasėdėkite keletą minučių tyloje, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės virpesius savyje. Jiegu ji tikrai nuoširdžiai garbino, tuometi ji pradėda jausti PALAIMĄ IR RAMYBĘ, ŠILUMĄ IR MALONŲ TIRPIMĄ AR KAŽKOKĮ PILNUMĄ DELNUOSE AR KRŪTINĖJE, KAKTOJE, SMILKINYJE, AR NET VISAME KŪNE.
Tada pereikite prie prašymų maldos.
-------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik Jėzaus vadu, Visatos Motina Dvasia, daugumai girdėta tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, ačiū tau, kad mus pakvieti, per sielos atsivėrimą, į kassavaitinę mūsų bendrą maldą dvasioje, nors fiziniu kūnu ir nesame vieni šalia kitų.
Sūnau Kūrėjau, aš prašau tavęs, tegu tavoji Teisos Dvasia dabar, šitą pačia akimirką įeina į kiekvieną iš mūsų, dalyvaujančių mūsų bendroje maldoje, kad mes imtume jausti ir tavo mums poveikį Tiesai dar didesnį, net kaip jaučame Tėvo dvasios, Minties Derintojo, mūsų viduje esnačio visą laiką, poveikį mūsų meilei.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šiandien Urantijoje viešpatauja tamsa ir skurdas, dvasinis skurdas, esant materialaus turo gausybei. Siela yra negyva, nes mūsų sielos broliai ir sesės neturi giluminės dvasinės įžvalgos ir nepajėgia pažvelgti giliau negu mato jų materialios akys, negirdi daugiau, negu gali išgirsti jų materialios ausys. Ir toks jų požiūris, vien tik materialių interesų siekimas ir jų tenkinimas, visiškai paėmė į nelaisvę jų išmintį, kuri yra visa iš Tavęs, mylimas Tėve.
Būtent dėl tokios dvasinės tamsos ir skurdo mes ir meldžiamės dabar, kad mūsų sielos broliai ir sesės, patys imtų patirti, jog jų viduje esanti siela, jeigu tik būtų išlaisvinta iš savanaudiškumo tamsos, gobšumo žabangų, ir prievartos nelaisvės, ji paverstų jų visų gyvenimą į nuostabią ir spalvingą pasaką, kurios realiu egzistavimu jie netiki, nes neturi išminties ir dvasinio matymo savyje.
Mūsų meilės virpesiai iš atsivėrusių sielų prisidės prie šitos tamsos sumažinimo, prie mūsų pačių didesnio atsidavimo Tau, mylimas Tėve, ir didesnio pasitikėjimo Tavimi, savo kasdieniame gyvenime, kad galėtume mes vesti dvasios vaisius, kuriuos galės matyti ir mūsų tamsių sielos brolių ir sesių materialus regėjimas. Dėl to ir mūsų šitoji malda mus ne tik vienija dvasioje, bet ir stiprina bei gilina mūsų pačių, kiekvieno, dalyvaujančio šitoje maldoje, dvasinę giluminę įžvalgą, ir plečia mūsų kiekvieno išmintį, kad galėtume tarnauti net ir taip, kaip tarnavai tu, mylimas Sūnau Kūrėjau, kada buvai įsikūnijęs, tik labai trumpam, kaip Jėzus iš Nazareto.
Ir būtent mūsų gyvenimas kasdienybėje su Tavimi, mylimas Tėve, atsivėrus sielai, ir visą laiką liekančiai atsivėrimio būsenoje, ir leis daryti tokius darbus, kokių nedaro tamsoje gyvenantys sielos broliai, o tuos darbus jų akys jau irgi galės pamatyti. Ir matytadami mūsų dvasinius šviesos vaisius patiekiamus materialiais mūsų poelgiais, jie irgi ims savęs klausti, “kodė aš nesielgiu šitaip? kodėl aš kenčiu? kodėl man trūksta ramybės? kodėl man taip sunku?“ Ir jie pradės domėtis, iš kur yra MŪSŲ vidinė ramybė, įžvalga, ir išmintis? Būtent dėl to aš meldžiu, tave Sūnau Kūrėjau, Motina Dvasia, Tėve, kad jau pabudę savo sieloje mano sielos broliai ir sesės, ir jau patirdami Tavo, mylimas Tėve, dvasinį vedimą iš vidaus, dar labiau atsivertų ir Tau, ir vieni kitiems ir tuo pačiu gilintų savo dvasinę išmintį, kaip ir giluminę įžvlgą savo tamsiųjų ir miegančių sielos brolių ir sesių apšvietimui, ir iš meilės jiems, ir laisva valia, gauta iš Tavęs mylimas Tėve.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po maldos vėl pasėdėkite tyloje kelias minutes, tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi Tėvo dvasios, Minties Derintojo jai sakomų mokymų. Ir juos ji išgirs, nors ir ne iš karto. Tačiau tam ir reikalingas sielos atsivėrimas ir nuraminimas, kad išgirstų tyloje jai kalbantį Tėvą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meie,
Algimantas
Algimantas
2007-09-09 10:27:09
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę kolektyvinę pirmadienio maldą (2008 09 03) 22val.
Šįkart kviečiu pasimelsti nuoširdžiai už mokytojų dvasinį nušvitimą.
Iš pradžių pagarbinkime Tėvą savais žodžiais, savomis mintimis. Kuriems dar sunku tą padaryti savais žodžiais, pasinaudokite mano parašytomis jums maldomis. Svarbu, kad tik nuoširdžiai jas skaitytumėte, atsivėrusia siela, iš širdies, suvokdami kiekvieno žodžio ne tik tiesioginę reikšmę, bet ir DVASINĘ PRASMĘ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kaip savo ir visų Tėvą, kuris myli ir ugdai visus ir kiekvieną, kad mes taptume vis labiau panašesni į Tave, Tavaisias atvaizdais, skleisdami Tavąją meilę ir gėrį vieni kitiems.
Tu esi visų gėrio ir grožio apraiškų Pradžia, pati be pradžios, ir Šaltinis, neišsenkantis ir be perstojo trykštantis kiekvienoje atsivėrusioje sieloje.
Tu esi toji meilės vandenyno srovė, nematoma, bei jaučiama, kaip Golfo srovė pakeičia net didelių kontinentų klimatą, taip ir Tavoji meilės šilumos srovė, šildo visą kūriniją per Tavo dvasią ir kiekvieną atsivėrusį Tau tvarinį.
Visas kalnų ir upių grožis ir didingumas, vandenynų ir jūrų pilnatvė ir gausa, pripildyta gyvasties, ir visa gyvybė sujungta į nuostabiai veikiančią ir save reguliuojančią gyvą sistemą – vanduo išgaruoja, kad vėl lietumi būtų vėjo, nematomo, bet tikro ir realią jėgą demonstruojančio, būtų nuneštas už tūkstančių kilometrų ir su tokiomis liūtimis ir potvyniais, su tiek vandens, kiek jokia žmogaus sukurta materiali technologija negali to padaryti, išlietas tose vietose, visi gyvūnai – paukščiai, žvėrys, žuvys, vabzdžiai – irgi suvienyti į sistemą, kaip ir mes mirtingieji esame toje sistemoje, kaip neatsiejama jos dalis – ir visa tai yra iš Tavęs mylimas Tėve, visa tai pulsuoja Tavo gyvybe ir vystymusi, judėjimu, ir kitimu, per vienų rūšių išnykimą, o kitų atsiradimą, per žmogaus augimą ir gerėjimą, į Tave panašėjimą savo gėrio ir meilės darbais ir mintimis. Aš garbinu Tave, mano ir visų mūsų atsivėrusių Tau ir dalyvaujančių šitoje garbinimo maldoje, mylimas Tėve, nes tiesiog siela šaukte šaukia, trokšte trokšta garbinti Tave, kad ji irgi gyvena šitoje gyvoje Tavo sukurtoje nuostabioje kūrinijoje, ir gyvena ne šiaip sau, bet vis giliau pajausdama iš Tavo dvasios, Minties Derintojo, visos kūrinijos prasmę – tapti kiekvienam tokiu, koks esi Tu – visus mylintis, visiems suteikiantis savo tarnystę, gailestingumą, ir visus vienodai globojantis ir žengti Tavo kiekvienam mums parinktu asmeniniu augimo ir patryimo keliu be baimės, atsivėrus ir atsidavus Tau, ir atsirėmus tik į Tave, kaip į Tave remiasi ir visa Kūrinja – tiek materialios visatos, tiek ir dvasinė Tavoji šeima.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, iš meilės Tau ir visa savo atsivėrusia Tau siela. Ir garbinu Tave laisva valia, kurią Tu esi suteikęs kiekvienam tvariniui, turinčiam asmenybės statusą.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Pagarbinę Tėvą, pasilikite ramybės būsenoje KELETĄ MINUČIŲ, tegu siela pati pajunta ją mylinčio ir jos pačios mylimo Tėvo meilės virpesius, ir tegu jų prisipildo, nes tai KŪRYBOS GYVYBINIAI TĖVO VIRPESIAI, KURIE REIKALINGI IR JŪSŲ FIZINEI MATERIALAUS KŪNO SVEIKATAI.
O po ramybės pauzės, pereikite prie mūsų prašymų kolektyvinės maldos už mokytojų dvasinį nušvitimą.
---------------------
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai žinomas tik Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju vardu, kada tu tik akimirką gyvenai mirtingojo žmogaus pavidalu, Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, daugumai žinoma vien tik savo pasireiškimo vardu, kaip Šventoji Dvasia, bet kaip asmenybė visiškai nežinoma, Tėve, aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis šįvakar meldžiuosi už mūsų visų vaikų, mažų ir paaugusių, paauglių ir jau suaugusių, mokytojų dvasinį nušvitimą.
Kad mes šioje maldoje giliau patirtume mūsų dvasinį tarpusavio ryšį, kurį mums suteikia kiekvieno iš mūsų viduje gyvenantis, mylimas Tėve, Tavasis fragmentas, Tavoji dvasia, Minties Derintojas, aš dar prašau ir Sūnaus Kūrėjo, Mykolo, kad ir jo Tiesos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų dalyvaujančių šitoje kolektyvinėje maldoje, kad mes imtume patirti ir dar didesnį Tiesos troškimą savyje, be kurio negali apsieiti nė vienas Tavo, mylimas Tėve, sūnus ar dukra, be Tiesos troškimo negali apsieiti nė vienas vaikų mokytojas ir studentų dėstytojas.
Šįkart mes meldžiame dvasinio nušvitimo mokytojams, nes būtent jie pradeda savo naująjį mokymo sezoną, pavadintą naujais mokslo metais, ir nuo jų priklauso laibai daug, kokie bus ugdomi vaikai, koks bus formuojamas jų charakteris, kokios bus ugdomos jų charakterio dieviškos savybės, kurias suteiki jiems, visiems, Tu, mylimas Tėve, tik kaip POTENCIALĄ, kurį reikia paversti AKTUALU, realiai veikiančiu ir kasdien pasireiškiančiu tik nuolat ugdant dievišką charakterį, ar viešpataus charakterio gyvyliškos savybės, kurios ateina iš materialių tėvų ir protėvių genetinio paveldėjimo ir tamsios aplinkos poveikio.
Sūnau Kūrėjau, tu savo gyvenimu demonstravai prieš du tūkstančius metų visai Nebadono Vietinei Visatai, visiems jos tvariniams, koks gali būti žmogus, atradęs Tėvą savo paties viduje, ir pajutęs Tėvo vedimą iš vidaus, ir patyręs Tėvo meilę savo viduje. Tu parodei, koks turi būti MOKYTOJAS, kuris visą save pašvęstų Tėvo Tiesos ir Meilės įprasminimui savo kasdieniame gyvenime dirbdamas VISUS darbus.
Būtent aš ir meldžiu su savo sielos broliais ir sesėm, tokio DVASINIO VIDINIO NUŠVITIMO visų grandžių mokytojams ir dėstytojams, kad jie irgi patirtų tą pačią Tėvo Meilę ir pajaustų Jo Šviesą savo viduje, o tada imtų ja dalintis su mokiniais ir studentais. Taip jie pradėtų gyvai perteikti tai, ką nuolat gauna iš Tavęs, mylimas Tėve, ir ką jie patys, po nušvitimo, imtų patirti nuolat. Ir jų mokymo stilius ir metodai pasikeistų tiek, kad vaikai iš nesutramdomų taptų palaispniui PAGALBININKAIS, nes ir jie pajaustų Tavo vedimą savo vidue, apie kurį jiems pasakotų mokytojai ir dėstytojai, dalindamiesi savuoju patyrimu.
Šitaip, ir tik šitaip, atsiras naujoji mokytojų karta, bet ne amžiumi nauja karta, bet SAVO GYVU RYŠIU SU TAVIMI, MYLIMAS TĖVE IR NAUJUOJU TAVO JIEMS SUTEIKIAMU MĄSTYMU, KAIP BENDRAUTI SU VAIKAIS IR STUDENTAIS, SU JŲ TĖVAIS, SU KITAIS SAVO SIELOS BROLIAIS IR SESĖM. Ir būtent jie ir sudarys mokytojų DVASINĮ ELITĄ.
Sūnau Kūrėjau, Mykolai, Visatos Motina Dvasia, Nebadonija, Tėve, mes visi meldžiame dvasinio nušvitimo visai Lietuvai, bet ypač mokytojams, nes jų išauklėti vaikai, taps naujais Lietuvos dvasinio atgimimo vedliais, kad jos vardas suspindėtų visoje Urantijoje, kaip tokios žmonijos dalies, kurioje įsiviešpatavo Tavoji Meilė ir Šviesa, Tiesa ir Tarnavimas mokyklose, šeimose, vyriausybėje, ir parlamente, gatvėje ir visuomenėje.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po prašymų maldos vėl pasėdėkite tyloje, ramybės būsenoje, nes dabar siela labai imli išgirsti Tėvo jai suteikiamus mokymus.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-09-01 17:51:40
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kolektyvinę maldą, kiekvieno pirmadienio maldą, (2007 08 27) 22 val.
Šįkart kviečiu pasimelsti už tai, kad kuo daugiau mirtingųjų prisikeltų po materialios, vadinamosios, MIRTIES, ir toliau tęstų savo dvasinį vystymąsi MORINTINIU pavidalu, arba sielos tapatybės lygiu.
Iš pradžių pagarbinkime mylimą Tėvą. Garbinkite savais žodžiais, tik BŪTINAI NUOŠIRDŽIAI, priešingu atveju MALDA YRA BERASMĖ – tik kaip skambantys cimbolai.
Galite pasinaudoti mano jums nuolat rašomomis maldomis.
-----------------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu savo visa kūrinija, visa savo dvasine milžiniška šeima, kurią sudaro trys asmenybių pakopos – materialios, morontinės, ir dvasinės būtybės – jau šiandien demonstruoji kiekvienam mirtingajam, kokia yra nuostabi Tavoji kūrinija ir joje plūstanti, be perstojo, Tavoji meilė.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad šitoje dvasinėje kūrinijos šeimoje mes galime užmegzti ryšį per Tavąją dalelę, per Minties Derintoją, ir bendrauti kaip su savo sielos broliais ir sesėmis, tiek su sielomis, tiek su dvasiomis. Ir su TAVIMI.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad vis daugiau ir daugiau mano sielos brolių ir sesių ATRANDA TAVE SAVO VIDUJE, ir tada ima patirti, kad Tu esi realus ir PATIRIAMAS JAU ŠIANDIEN, kada šito trokšta mirtingojo atsivėrusi siela, o protas atsiduoda tokiam sielos troškimui ir Tavo vedimui iš vidaus.
Mylimas Tėve, aš garbiu Tave, kad mūsų, kiekvieno kelias pas Tave, per sielos ilgametę pakopą, kol tapsime amžinąja dvasia, kokia esi ir Tu, tik Tu esi net dvasios ŠALTINIS, o mes amžinybę gauname VISI iš Tavęs, TIK IŠ TAVĘS IR IŠ NIEKO KITO, gali realiai prasidėti jau šiandien, mums asmeniškai ir galutinia apsisprendus VYKDYTI TAVO VALIĄ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau, ir savo laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po pagarbinimo pasėdėkite kelias minutes tyloje, tegu jūsų atsivėrusi siela mėgaujasi palaima ir Tėvo siunčiamais jai meilės virpesiais. O tada pereikite prie prašymų maldos.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik Jėzaus iš Nazareto vardu,. Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačiū už šitą mūsų kolektyvinę maldą, už mūsų atsivėrimą, uš dar didesnius patyrimus Tu tavimi ir tarpusavyje.
Aš myliu Tave, kaip gali tik mylėti nuoširdus Tavo vaikas, kupinas Tavosios meilės, mylimas Tėve, ir atsivėręs ir atsidavęs Tau, kad dar stipriau pajausčiau Tavo vedimą iš vidaus ir dar labiau pasitikėčiau Tavuoju keliu, parengtu man, kaip ir kiekvienam iš mūsų.
Aš meldžiu šįvakar, drauge su savo sielos brolaiis ir sesėm, kad sielos pavidalu prisikeltų, kuo daugiau mano sielos brolių, mirtingųjų, ir ne tik iš Urantijos, bet ir iš visų kitų septynių trilijonų pasaulių, kuriuose gyvena žmonės, ir kurie visi turės patirti išėjimą iš materialaus kūno.
Tik labai nedidelė dalis mirtingųjų, o ypač maža tokių mirtingųjų yra mūsų planetoje, Urantijoje, kurie ĮTIKI, ir būna prikeliami trečiąją dieną po vadinamosios mirties.
Mes meldžiame savo sielos broliams ir sesėms išsilaisvinimo iš negyvų ritualų ir dogmų, kad jie savąjį tikėjimą paverstų GYVUOJU ĮTIKĖJIMU, net ir tokiu, kokį tu, Sūnau Kūrėjau, demonstravai, kada buvai labai trumpam, vos akimirkai, atėjęs mirtingojo pavidalu į Urantiją, kad visai savo Vietinei Visatai, Nebadonui, apreikštum Tėvą ir Jo valios vykdymą mirtingojo materialiu pavidalu.
Mes meldžiame tavojo ĮTIKĖJIMO stiprybės ir ryžto KIEKVIENAM SIELOS BROLIUI IR SESEI, NES TIK ĮTIKĖJIMAS YRA TAS RAKTAS NUO PRISIKĖLIMO SPYNOS.
Kokia nuostabi yra, mylimas Tėve, Tavoji kūrūnija, kurią Tu padovanojai MUMS, KAD JOJE AUGTUME IR DARYTUME GĖRĮ IŠ MEILĖS VIENI KITIEMS, NES ŠITAIP DARAI TU, DALINDAMASIS SAVO MEILE SU KIEKVIENU, IR VIENODAI, NĖ VIENO NENUSKRIAUSDAMAS.
Kokia yra nuostabi Tavoji, amžinoji kūrinija, kurioje prisikėlimo spyna atrakinama ne auksiniu rakteliu, ne valdžios galia ar materialiu turtu, ne pareigomis ar pasiekimais, ne fizine jėga ir gražbyliavimu, ne gerais darbais ir dora, bet KIEKVIENAM, NET IR FIZIŠKAI SILPNIAUSIAM, PRIEINAMU ĮTIKĖJIMU.
Kokia yra nuostabi kūrinija, kurioje yra tik vienas matas – MEILĖ. Ir toji meilė ir yra amžinasis gyvybės variklis. Be meilės gyvybė negalėtų egsistuoti. Kūrinija išnyktų.
Net ir žmogus nebegalėtų pratęsti savosios giminės, nes, nors akimirkai, nustojus sklisti Tavo, mylimas Tėve, meilės virpesiams, dingtų bet koks potraukis pratęsti savo giminę VISIEMS – GYŪNAMS IR ŽMONĖMS.
Aš meldžiu, kad mes vis labiau ir labiau susimąstytume apie mūsų laukiamą PRISIKĖLIMĄ, KURIS MUMS SUTEIKS NAUJĄ PAVIDALĄ IR NAUJĄ VEIKLOS ARENĄ – TIK DAUG REALESNĘ NEGU DABARTINĖ MŪSŲ UTRANTIJA, IR DAUG PLATESNĘ NEGU TURIME ŠIANDIEN, KUR ABSOLIUTI DAUGUMA NET NEMANO ĮTIKĖTI.
Aš meldžiu, kad mūsų šitoji nuoširdi malda pasklistų meilės virpesiais po visą kūriniją, ir kiekvienam, atsiveriančiam Tėvui, suteiktų papildomą impulsą dar daugiau atsiverti Tėvui, kad jis būtų GARANTUOTAS DĖL SAVOJO PRISIKĖLIMO, O NE PILNAS NERIMO IR BAIMĖS, O KAS BUS VĖLIAU.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po maldos dar pesėdėkite kelias minutes tyloje. Tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi Tėvo mokymo, nes dabar ji ypač imli jį išgirsti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-25 19:37:46
Mielieji, kviečiu jus į kassavaitnę mūsų bendrą prmadienio maldą (2007 08 20) 22 val.
Šį kartą kviečiu visiems pasimelsti už mūsų Vietinės Visatos vieną iš DVIEJŲ Sutvėrėjų ir Valdovų - MYKOLĄ - kuris yra vienas iš septynių šimtų tūkstančių Sūnų Kūrėjų, ir kuris daugumai žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, ir kurį krikščionys supainiojo su Vieninteliu Tėvo Sūnumi, Rojaus Trejybės Antruoju Asmeniu, Amžinuoju Sūnumi.
Mūsų malda vyksta rugpjūčio 20-ios naktį, likus vos keturiolikai valandų iki Jėzaus gimimo, rugpjūčio 21-sios dienos pusiaudienį.. Būtent šitą dieną ir gimė, Betliejuje, Sūnus Kūrėjas žmogaus pavidalu kaip bejėgis kūdikis, ir kuris gavo Joshua ben Joseph vardą, Jėzaus, Juozapo sūnaus, vardą, kaip ir buvo Marijai nurodęs jai apsireiškęs Gabrielis.
Tad šitoji mūsų bendra malda yra skirta Jėzaus – Mykolo, Sūnaus Kūrėjo, gerovei ir klestėjimui.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų, ir Jėzaus, mylimą Tėvą, kurį jis ir apreiškė mirtingiesiems, save padovanojęs Urantijai, kaip ir visai Nebadono Vietinei Visatai, ir kurį mes, kai kurie, jau irgi patiriame savo sielos atsivėrimo akimirkomis.
Šis Tėvo garbinimas irgi yra viena iš sielos atsivėrimo Tėvui akimirkų.
-----------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi ir kad savosios meilės virpesiais sukūrei iš energijos visą kūrinją ir gyvybę joje, kuri taip pat gali patirti Tave, ir kūriniją pažinti.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mums suteikei nuostabiausią galimybę savyje turėti Tavąją dalelę, dvasią, Minties Derintoją, ir pajausti Tavosios meilės virpesius, tekančius per atsivėrusią Tau sielą.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu save fragmentavai padalindamas savo dvasią kiekvienam iš mūsų, o pats gilausiai ir su neprilygstama meile pasireiški kiekvienoje iš septynių šimtų tūkstančių Vietinų Visatų per Tavo ir Tavo Lygiaverčio Sūnaus, Amžinojo Sūnaus, Sūnus Kūrėjus, Mykolus, tokius, kaip mums žinomas Jėzus iš Nazareto.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad per Jėzaus gyvenimą Tu pats priatėjai ir priartinai Tavęs pažinimą kiekvienam mirtingajam visoje Vietinėje Visatoje, Nebadone, ir suteikei savo dvasia ne tik tiems, kurie drąsiai eina dvasiniu keliu, bet VISIEMS, NET IR NEDRĮSTANTIEMS ŠITUO KELIU ŽENGTI PAČIO PIRMOJO ŽINGSNIO.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo meilės dėka mūsų planeta, kuri tiek buvo paskendusi tamsoje iki Jėzaus atėjimo, dabar yra pati nuostabiausia planeta visoje Vietinėje Visatoje, nes būtent joje Nebadono visatos vienas iš dviejų Sukūrėjų ir Valdovų, priartėjo prie miritngųjų taip arti, kad net pats gimė iš moters bejėgiu kūdikiu, ir tuo pačiu įgijo visą mirtingojo patyrimą ir mums pademonstravo, ko gali pasiekti mirtingasis, atradęs savyje Tave, mylimas Tėve.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad mes visi esame Tavo vaikai, net ir Jėzus, kuris yra iš Tavojo Tobulumo, yra toks pat mūsų vyresnysis brolis, kaip ir bet kuri kita dvasia, siela, ar materialus sielos brolis.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir Tavo kūrinijai, kuri vis labiau Tavosios dvasios, Minties Derintojo veikimo iš vidaus dėka, tampa ir mano kūrinija.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
---------------------------------------------------
Po Tėvo pagarbinimo pasėdėkite ramybės būsenoje keletą minučių. Tegu jūsų siela geria Tėvo meilės virpesius, tegu ji pajunta ryšį su Tėvu, esančiu gyvu jūsų, kiekvieno, viduje.
Tada pereikite prie mūsų bendros maldos už mūsų Vietinės Visatos, Nebadono, Sūnų Kūrėją, daugumai mūsų žinomą tik žemišku vardu, kaip Jėzų iš Nazareto.
----------------------------------------------------------------------------
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik kaip Šventoji Dvasia, bet visai nežinoma, kad būtent tu esi Sūnaus Kūrėjo lygiavertė Partnerė visoje Nebadono visatoje, mylimas Tėve, šįkart aš pakviečiua savo sielos brolius ir seses pasimelsti mūsų bendroje maldoje už tave, mylimas vyresnysis broli, Mykolai, daugumai žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu.
Būtent tu esi mūsų Vietinės Visatos Aukščiausiasis Valdovas ir Tėvas, būtent tu esi pats išmintingiausias ir tobuliausias Nebadono asmuo, nes tu esi sukurtas paties Tobulumo Šaltinio – Tėvo – ir Jo Pirmojo Sūnaus, Amžinojo Sūnaus. Ir mūsų malda tau nesuteiks daugiau nei išminites, nei jėgų, nei meilės, nei ryžto, nei ko nors kito, ko galėtų trokšti mirtingojo širdis, nes tu turi VISKĄ, KO TIK TAU REIKIA, nes viską esi gavęs tiesiogiai iš Tėvo.
Tačiau net ir Tėvas tau negalėjo, ir negali, suteikti TAVOJO PATYRIMO.
Ir dėl to net ir dabar, kada mes meldžiamės už TAVĄJĄ GEROVĘ, NET IR ŠITOS PAČIOS MALDOS METU TU JAUTI MŪSŲ ATSIVĖRUSIŲ SIELŲ MEILĖS VIRPESIUS, NUKREIPTUS Į TAVE, MYLIMAS JĖZAU-MYKOLAI, kad Tavoji gerovė taptų reali kartu su tavosios visatos tvarinių realia gerove.
O tvarinių reali gerovė yra tiktai tada, kada jie atsigręžia į VISUOTINĮ TĖVĄ, JĮ ATRANDA SAVYJE, IR PAJUNTA JO MEILĖS VIRPESIUS.
Tada būtent tvarinius užlieja palaimos ir ramybės bangos, ir būtent tada tvariniai patiria tikrąją gerovę. Ir drauge su jais šitą tvarinio gerovę patiri ir tu, mylimas mūsų vyresnysis broli-tėve Jėzau-Mykolai.
Būtent ir šio vakaro mūsų bendra kolektyvinė malda yra skirta tavo gerovės patyrimui per mūsų kuo didesnį sielos brolių ir sesių skaičių atrandančių Tėvą savo viduje, ir pajuntančių gyvą Tėvo asmenį, veikiantį KIEKVIENAME, o tavo, mylimas Sūnau Kūrėjau, gyvenimą žmogiškuoju Jėzaus pavidalu suvokiančių ne kaip tokį, kurį reikia nukopijuoti, bet kaip tokį, kad kiekvienas ir toliau galėtų gyventi savo norimą gyvenimą, bet atsivėrus Tėvui taip, kaip atsvėręs buvai tu, Jėzau, kad jie tarnautų ir dalintų meilę vieni kitiems taip, kaip dalinai tu, kada visi tau buvo mylimi ir nuostabūs. Net ir tie, kurie tavęs dėl savosios tamsos ir neišmanymo, dėl dogmatiškumo ir puikybės, nekentė, persekiojo, šmeižė, ir galiausiai nužudė kaip patį paskutinį plėšiką, vagį, ir žmogžudį, ir net tarp kitų dviejų plėšikų. Nužudė pačia labiausiai kankinančia mirtimi – ant kryžiaius.
Tačiau mes meldžiame gerovės tau, mylimas broli-tėve, kad daugiau Urantijoje nebesitęstų tokia žmogų sekinantį tamsa, tokie prietarai, tokios dogmos, tokie ritualai, kurie užgožia tave prisikėlusį ir gyvą. Ir ne tik užgožia tave, bet ir niekaip neleidžia pajausti ir patirti Tėvo gyvo asmens, Jo melės virpesių, kurie yra realūs ir yra visoje kūrinijoje, kaip ir tavojoje Nebadono Vietinėje Visatoje. Ir kuriuos tu taip pat skleidei visiems ir mokei visus juos irgi skleisti vieni kitiems.
Dėl to šįvakar mes meldžiame gerovės tau, didesnio ryžto mums visiems, kad vis labiau atsivertume Tėvui, net ir taip, kaip atsivėręs buvai Tėvui tu, kad tavąją vidinę palaimą ir gerovę mes imtume vis giliau patirti ir kitus apšviestume, koks nuostabus yra šitoks gyvas Tėvas, esantis kiekviename iš mūsų, net, kaip ir tu švietei savo sielos broliams būdamas Jėzumi iš Nazareto, net ir kaip dabar švieti per savo Teisos Dvasią, išlietą visiems mirtingiesiems.
Ačiū Tau mylimas Tėve, ačiū tau Sūnau Kūrėjau, ačiū tau, Vietinės Visatos Motina Dvasia už tokį nuostabų Jėzaus gyvenimo pavaizdavimą Urantijos Knygos apreiškime, perteiktame mūsų dar iki šiol dvasiškai miegančiai žmonijai.
Tačiau jau pabudę Tavo vaikai ima vis labiau suvokti, kokia tai galinga šviesa, ir koks spindintys tavo, mylimas Jėzau, buvo gyvenimas prieš du tūkstančius metų žmogiškuoju pavidalu, ir kokiu keliu mes patys turime eiti, kad suteiktume tau didesnę gerovę vykdydami Tėvo valią, net ir taip, kaip ją vykdei tu būdamas vienas iš mūsų ir tarp mūsų prieš du tūkstančius metų, ir kaip darbar ją vykdai kaip Sūnus Kūrėjas iš meilės Tėvui ir Kūrijijai. Ir visada tik laisva valia, gauta iš Tėvo.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje vėl. Tėgu siela klausosi Tėvo dvasios, esančios jūsų viduje, tegu Tėvo mokymai geriasi į jūsų viršsąmonę.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-19 09:19:37
Mielieji, kviečiu jus į mūsų kassavaitinę pirmadienio maldą (2007 08 13) 22val. už didesnę mūsų kantrybę visur.
Pirmiausia pagarbinkime mylimą Tėvą.
Jeigu jums sunku garbinti Jį savais žodžiais, tai galite pasinaudoti mano maldomis, tik jas skaitykite, suvokdami visų žodžių ne tik tiesioginę reikšmę, bet ir jų giluminę dvasinę prasmę.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mums suteikei kūriniją ir joje mūsų kelią nužymėjai savo meilės virpesiais.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad mus visus vedi, kaip mažylius veda žemiškasis tėvas,.su meile ir kantrybe, kada mes ir klystame, ir klaidžiojame, o Tu vis tiek visus, ir kiekvieną, myli vienodai, ir taip, tarsi tas vaikas būtų vienas vienintelis visoje kūrinijoje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu ugdai mūsų charakterį, vis glūdindamas jį, kaip juvelyras glūdina deimantą, kad suspindėtų pačiomis ryškiausiomis ir gražiausiomis spalvomis visų labui.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu parenki kiekvienam savo vaikui pačią geriausią kelio atkarpą, bet šitos atkarpos neprimeti per prievartą, bet visada leidi būtent Tavo vaikui apsispręsti laisvai, net ir prieš Tavo valią.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo dėka atradau Tave - ir aplinkui ir savo viduje - ir patiriu Tavo meilę kaskart stipriau ir tikriau, kad niekas manęs nebeprivers atsisakyti Tavo gyvojo kelio ne tik Urantijoje, bet ir per visą amžinybę, nes tas kelias yra TAVOJI MEILĖ.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir kūrinijai, kuri vis labiau ir labiau tampa man artima ir sava.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite tyloje porą minučių, tegu jūsų siela geria Tėvo meilės nektarą, nes dabar ji kaip tik yra atsivėrusi. O tada pereikite prie maldos už kantrybę.
-----------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik kaip Jėzus iš Nazareto, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik kaip Šventoji Dvasia, Tėve, ačiū tau, kad tu mums padedi, kiekvienam iš mūsų, vis labiau atsiverti savo siela, kad mes susiburiame į tokią kolektyvinę mūsų maldą, net būdami toli vienas nuo kito fiziniu pavidalu, bet susiliedami dvasiniu ryšiu per Tavo, mylimas Tėve, fragmentus, Minties Derintojus.
Ir šįkart mes savo kolektyvinėje maldoje kreipiamės į tave, kad taptume kantresni. Kantresni visur - eilėje parduotuvėje, automobilių spūstyje, laukdami autobuso, padėdami vieni kitiems, laukdami geresnio rytojaus, patys kurdami geresnį rytojų su didesne kantrybe.
Drauge su savo sielos broliais ir sesėm aš meldžiu kantrybės tiems, kurie šiuo metu susiduria su pačiomis jiems atrodančiomis sudėtingiausiomis problemomis, kad jiems atrodo, jog nebeturi jėgų daugiau su jomis tvarkytis, ir pradeda pasiduoti, po truputį ristis žemyn savo kasdieniame gyvenime, praradę darbą, netekę tėvų ar vaikų, susirgę net ir labai sunkiomis ligomis, meldžiu tave, kad kantrybė neapleistų jų pačių ir jų mylimų artimųjų.
Drauge su savo sielos broliais ir sesėmis aš meldžiu kantrybės tiems, kurie šiandien yra paimti įkaitais, nelaisvėje, kurie yra pasodinti į kalėjimą, tiems, kurie yra apleisti ir neturi nė duonos kąsnio, kad net ir tokiomis apinkybėmis jie neprarastų kantrybės ir visą laiką išliktų, mylimas Tėve, Tavaisiais vaikais, mylinčiais Tave.
Aš meldžiu kantrybės visiems savo sieos broliams ir sesėms, kure daro gerus darbus, kad jie ir toliau kantriai juos darytų kasdien dar daugiau, net ir tada, kada jų darbai ir šviesa, meilė ir tarnavimas yra juodinamas ir puolamas, kad jie neatsitrauktų nuo tokio gyvo kelio į šalikelę ir nesislėptų, bet kantriai eitų pačiu kelio viduriu, pridengtų nuo vėjo net ir kitus, einančius jiems iš paskos.
Aš meldžiu su savo sielos broliais ir sesėm kantrybės visiems tiems, kurie šiandien yra karuose, kurie nežino kaip iš ten ištrūkti, kad jie būtų kantrūs net jeigu aplinkui juos vyktų patys žvėriškiausi veiksmai, kad jie nepasektų tokių savo bičiuliu pavyzdžiu, be kantriai jiems šviestų Tėvo meile.
Aš meldžiu drauige su savo sielos broliais ir sesėm, kantrybės mums visiems, einantiems dvasiniu Urantijos Knygos šviesos skleidimo keliu, kada aplinkui tokia šviesa dar akina absoliučią daugumą mūsų sielos brolių ir sesių, kad mes būtume kantrūs su tais, kurie šitokios akinančios švieos bijo kaip maži vaikai bijo to, kas jiems nežinoma.
Aš meldžiu kantrybės visiems urantams, nes būtent jie šiandien pasirinko patį sunkiausią kelią, kuriame dar nėra ankstesnių kartų praminto tako ir dėl to tik Tėvo vedimas iš vidaus ir pasitikėjimas šitu vedimu ir stiprina mūsų kantrybę eiti šituo keliu iki galo, ir ryžtingai, atsidavus vien itk Tėvui, esančiam kiekvieno iš mūsų viduje, ir mylinčiam kiekvieną iš mūsų, ir vienodai, taip, kaip vienintelį savo vaiką.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos dar pasėdėkite kelias minutes tyliai, tegu jūsų atsivėrusi siela klausosi Tėvo jai perduodamų mokymų. Dabar ji yraypač imli juos išgirsti. Tik būkite KANTRŪS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-12 10:32:22
Mielieji, kviečiu jus į kassavaitinę pirmadienio (2007 08 06 ) 22 val.maldą už Lietuvos, kaip ir visos Urantijos, pasiklydusį ir aklą jaunimą.
Jeigu jus sunku garbinti mylimą Tėvą ir melstis savai žodžiais ar mintimis, tuomet skaitykite mano maldas, parašytas jums.
TIK SKAITYKITE JAS LABAI NUOŠIRDŽIAI, pajausdami žodžių ne tik tiesioginę reikšmę, bet ir jų DVASINĘ GILUMINĘ prasmę..
Iš pradžių pagarbinkime mylimą, ir mylintį, Tėvą.
-------------------------------------------------------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu esi ir kad sukūrei visą kūriniją mūsų augimui ir patyrimui.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinija vis labiau atsiskleidžia ir mano atsivėrusiai sielai kaip Tavoji mylima ir mylinti ŠEIMA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tavoji kūrinijos šeima ypač puoselėja ir myli savo pačius mažiausius narius, pilnateisius narius, mirtinguosius, net ir taip, kaip mes mylime savo žemiškosios šeimos jauniausius ir mažiausius broliukus ir sesutes.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tarp mūsų yra ir tokių jaunų žmonių, kurie savo dvasine šviesa ima pranokti ir pačius vyriausius žmonijos mirtinguosius, nes tą šviesą jie gauna iš Tavęs, per sielos atsivėrimą Tau.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus vedi ten, kad Tavąją meilę ir šviesą mes galėtume paskleisti kur jos stinga labiausiai – absoliučiai didžiajai daliai jaunimo.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu, vesdamas kiekvieną iš mūsų iš vidaus, apjungi mus visus į dvasinę šeimą – ir jaunus, ir pusamžius, ir senus, žmogiškuoju matu matuojant, be jokios pirmenybės kuriai nors iš šitų savo sūnų ir dukrų amžiaus grupei, nes Tu visus myli VIENODAI ir mums duodi šitą gyvenimą tik pačiam pradiniam atsispyrimui į amžinybės šuolį su Tavimi ir Tavyje, o Tave patiriant savyje.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus SUVINIEJI DVASIOJE, KADA MES ATRANDAME TAVE SAVYJE, IR TADA TAMPAME VIENINGI IR STIPRŪS TAVĄJA DVASIA.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave iš meilės Tau ir laisva valia, gauta iš Tavęs.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po mylimo Tėvo pagarbinimo, pasėdėkite tyloje, kad jūsų siela prisigertų Tėvo meilės virpesių, o tada pereikite prie maldos už jaunimą, klaidžiojantį tamsoje ir pasiklydusį savo troškimuose.
----------------------
Sūnau Kūrėjau, daugumai žinomas tik Jėzau iš Nazareto vardu, Vietinės Visatos Motina Dvasia, daugumai žinoma tik Šventosios Dvasios vardu, Tėve, šį vakarą aš drauge su savo sielos broliais ir sesėmis, net ir tokiais, kaip mūsų angelai sargai serafimai, kreipiuosi į tave mūsų dvasinės šeimos bendra kolektyvine malda už tamsoje klaidžiojantį jaunimą.
Sūnau Kūrėjau, būdamas Jėzaus iš Nazareto pavidsalu tu sakei, o taip pat ir dabar tą nuolat pakartoji kaip Sūnus Kūrėjas, visatos Bendrasukūrėjas ir Bendravaldovas su Motina Dvasia, jog ten, kur du ir daugiau įtikėjusiųjų į tave ar Tėvą susirenka draugėn, tarp jų esi ir tu, per savo Tiesos Dvasią. Dėl to aš dabar prašau tavęs, kad tavoji Tiesos Dvasia įeitų į kiekvieną iš mūsų, dalyvaujančiųjų šitoje mūsų kolektyvinėje maldoje, nors fiziniu kūnu mes esame toli vienas nuo kito, gal net ir skirtingose šalyse.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, šįkart mes, atsivėrę tau visa savo sielos gelme, meldžiamės už šitos kartos jaunimą, kuris negavo iš savo tėvų, ankstesnės kartos jaunimo, šviesos ir meilės idealų, ir dėl to dabar klaidžioja pasimetęs tamsoje, net nesuvokdamas, kad Tu jau ir šiandien juos esi pripildęs ir meilės, ir šviesos, tereikia tik pastangų, kasdienių pastangų, atsigręžti į savo vidų ir atrasti Tave, mylimas Tėve, esantį kiekveno iš mūsų viduje per Tavo dvasią, Minties Derintoją.
Aš, drauge su savo sielos broliais ir sesėm, meldžiu dabartiniam Lietuvos, ir visos Urantijos, jaunimui, dvasinio pabudimo, kad jie nuo išorinių kūno ir proto troškimų ir geidulių, panirtų į savo vidaus dvasinį ryšį su Tavimi, mylimas Tėve, ir pradėtų patirti, kaip tie fiziniai ir nepažaboti troškimai yra nepalyginamai menkesni ir griaunantys patį jų charakterį, palyginus su kilniais ir šviesiais meilės ir tiesos idealais, kurie YRA TIKRI IR AMŽINI, ir kuriuos esame JAU ATRADĘ MES, DĖL TO IR GALIME ŠIOS KARTOS JAUNIMUI PALIUDYTI TAVĄJĄ TIKROVĘ, KURI TOLI PRANOKSTA DABARTINĖS KARTOS JAUNIMO MATERIALIUS TROŠKIMUS IR GEIDULIUS. Mes meldžiame, kad savuoju kasdieniu gyvenimu su Tavimi galėtume demonstruoti jaunimui Tavąją meuilę ir šviesą, kad ir jie pradėtų trokšti Tavosios meilės ir šviesos ir kreiptųsi į mus pagalbos ir pamokymo, kaig gi Tavąją meilę ir šviesą atrasti savyje ir kaip gi ją patirti, kad tai yra ne iliuzija, o TIKROVĖ.
Sūnau Kūrėjau, Visatos Motina Dvasia, Tėve, mes savąjį gyvenimą, atradę jo prasmę tarnavime Tau, meldžiame Tave, kad Tu panaudotum mus visus kaip savo instrumentus, kad mes galėtume drąsiai ir išmintingai žadinti dabartinės kartos jaunimą dvasiniam atgimimui, ko nepadarė jų tėvai ir mokytojai, kad šitą užduotį atliktume mes, tavo sūnūs ir dukros matomu pavidalu ir dabartiniam viską, kas dvasiška neigiančiam jaunimui ir savo visas mintis ir siekius nukreipiančiam į trumpalaikius ir netikrus blizgučius, nesvarbu at tai būtų jų mokymasis universitete, darbas, tarpusavio santykiai, ryšiai su tėvais, jauna šeima, jų kasdienis gyvenimas, visur jie mato vien tik iškreiptą tikrovės vaizdą, kuris juos pavergia ir sekina. Panaudok mus kaip Tavosios meilės laidininkus ir Tavosios šviesos švyturius, kad galėtume tarnauti tokiam tamsiam ir suklaidintam jaunimui, kad nei jie patys, nei jų vaikai daugiau nebebūtų našlaičiai, kai net jų viduje gyveni TU – GYVAS IR MYLINTIS TĖVAS.
Mes meldžiame šitokios meilės ir šviesos užduoties puikiai suvokdami, kad būtent Tu veiki ir veiksi per savo šviesos sūnus ir dukras ir laisva valia juos jau pažadinęs savąja meile.
Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
----------------------------------------------------
Po maldos pasėdėkite tyloje apie penketą minučių. Tegu jūsų siela, būdama atsivėrusi ir panardinta į Tėvo meilės virpesius, klausosi Tėvo jai perteikiamo mokymo, kaip gi ji turi padėti dabartiniam jaunimui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-08-03 17:40:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.