Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Ateina akimirka, kada Šviesa turi tapt aktyvi, ji neturi būt pasyvi – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2018 03 10

Algimanto pamokomasis žodis – Ateina akimirka, kada Šviesa turi tapt aktyvi, ji neturi būt pasyvi – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2018 03 10

Gyvasis Kelias, kurį sumanė Kūrėjas visai kūrinijai ir kiekvienam iš mūsų – įtikėjimu įsisavinamas. Nėra taip, kad automatiškai būtų garantuota mums kiekvienam gyvas žingsnis. Tik įtikėjimas leidžia mums žengti žingsnį į ten, kur mes dar nesam patyrę. Kiekvienas naujas patyrimas sukelia abejonių ir ypač krizės akimirką. Ištikimybė tikrinama krizės akimirkomis. Kada viskas aplinkui ramu, mes galim savo viduje tvirtint – taip, esu ištikimas Kūrėjui, myliu Jį, atsiduodu Jo vedimui iš vidaus – bet krizės akimirką atsiranda ne tik abejonės, bet net ir įtikėjimo išsekimas. Ir nesant įtikėjimo, neįmanoma Gyvajame Kelyje būti ryžtingam. Gyvasis Kelias numato gyvą žingsnį, ne teorinį, ir jeigu mes neturim tvirto įtikėjimo ir jo negilinam atsivėrimu, šita šventovė yra tada teorija, ji neturi prasmės. Gyvas Kelias yra tam, kad jame jūs būtumėt patys gyvi savimi.
Jūs matot kaip aplinkui yra gūdi tamsa, kuri prasideda nuo pačių viršūnių, kurios veda žmoniją į pragaištį, nes akli vedliai, jie negali nuvest į Šviesą, jie veda į prarają, į bedugnę – nesvarbu, kokiame krašte – visoje žmonijoje nėra Gyvų Šviesos vedlių. Ir tamsa, turėdama iš tikrųjų susivienijimą, visas struktūras, leidžia tiems vergams, mūsų broliams ir sesėms, leidžia jiems egzistuot – pusbadžiu – be Laisvės. Kada jie manipuliuoja žmonių protus, jie kuria savas programas – pradedant nuo švietimo ir vaikų psichologijos ir psichikos ir baigiant kasdieniu gyvenimu, kasdieniu gyvenimu mūsų aplinkoje. Nėra krizinės akimirkos – mes susitaikome su ta aplinka – nieko negalim pakeisti, nieko negalim padaryti, nuo mūsų niekas nepriklauso, mūsų tėvai ir protėviai taip gyveno ir mes turim taip gyvent.
Ne, mano mylimieji, mes šitaip neturim gyvent. Ant kelių klūpėt – nepatogu, ir įskausta kelius, ir jūs turit suvokt gyvenimas Gyvajame Kelyje – tai yra jūsų ryžtingas buvimas savimi – ryžtingas buvimas savo aplinkoje, savo šeimoje, savo darbe, gatvėje – jūs turit būt savimi – orūs.
Tamsa nesikuklina skleist save, per iškreiptas mokymo programas mokyklose, universitetuose, politinėse intrigose, ekonominėj konkurencijoj, kuri naikina konkurentą užgrobdama rinkas, net šalis užgrobdami, skelbdami turtingiausių žmonių sąrašus – vienas procentas žmonių valdo tiek kiek kiti septyniasdešimt procentų gyvenančių visoj žmonijoj – tai yra nedoras kelias, ir šitokiu nedoru keliu žmonija nenori žengt, bet ji nežino, ką daryt, nes jos niekas nemokė - nebuvo dvasinių vedlių. Šeima gyvena butaforinį gyvenimą, nėra šeimoje Kūrėjo, atrasto kiekviename šeimos naryje, kad vaikai galėtų gert tą Gyvą Šviesą, garbindami kartu Kūrėją, augdami savo tikruoju aš, o ne iškraipytu, ne tamsos dogmų iškreiptu mąstymu, ne ritualais apipintu mąstymu, bet iš tikrųjų gyvu bendravimu su Kūrėju, gyvu atsivėrimu. Vaikas šito nemoka, dėl to jisai turi tėvus, kurie turėtų būt dvasiniai mokytojai, bet tėvai patys sulinkę ir gyvena tamsoje.
Ateina akimirka, kada Šviesa turi tapt aktyvi, ji neturi būt pasyvi. Nuolankumas, kuris reiškia prisiderinimą prie tamsos, nėra nuolankumas. Nuolankumas yra orumas, kada tu jauti, kad tu esi Kūrėjo sūnus arba dukra. O tokią akimirką įtikėjimas kaip tik yra tas pagrindas, į kurį atsiremia mūsų asmenybė, ir tada tvirti Kūrėjo pamatai įtikėjimui suteikia Meilės vėją, kad mūsų laivas, turėdamas bures, galėtų plaukti pirmyn.
Įtikėjimas yra ta mūsų atrama, sunkiomis krizinėmis akimirkomis, kad mes galėtume aktyviai išreikšt savo nuostatas. Aktyviai šviest, nebūt ta uždegta lempa apgaubta, pakišta po lova. Tamsa puola iš visų pusių, o mūsų Gyvajame Kelyje, mes linkę susigūžt ir likt neveiklūs, pasyvūs. Asmenybė ima apsitraukt apnašomis, voratinkliais, jeigu yra neveikli. Ir mes manom, kad veikt galima tik atėjus čia, šventovėj – kalbėt savo mokymą – išėjus į gatvę jau nebegalima būt veikliam – arba ten vienu-kitu atveju, jeigu jau man labai patogu, tai tada aš pasakysiu kokį žodį. Šviesa turi būt Šviesa kas akimirką. Ir ypač ji labai svarbu mums, pirmiesiems. Mes nepasitikim Kūrėju – trūksta įtikėjimo – bet Apvaizda mums padeda. Jūs turit patikėt, kad Apvaizda veikia realiai. Ir ji taip veikia žaisdama, stiprindama. Įsivaizduokit, jos subtilus veikimas yra tam, kad mes Gyvajame Kelyje žengtume, o ne mąstytume apie Gyvąjį Kelią.
Pasakysiu vieną tokį linksmą epizodą. Aš išskalbiau savo kojines ir žiūriu, kad raštai skirtingi – vienos vienoks, kitos kitoks. Galvoju, tai kaip čia dabar yra, galvojau sukeičiau kojines – pasižiūriu kitas kojines – taip, ten irgi skirtingi raštai – ir sutampa su šitos poros. Na, aš tada galvoju – išdžius, tai aš ir sukeisiu. Išdžiuvo, ir tos išdžiuvusios poros raštas buvo vienodas (girdisi urantų juokas). Ten pasižiūrėjau, kur buvo ta kita pora – ten liko skirtingi raštai. Žodžiu, žaidimas toks, bet jis tikrina – štai mes kaip galim modeliuot energiją. Čia gi yra paprastas dalykas – sukeist raštą – energiškai, bet mums tai atrodo stebuklas. Fiziniai kontrolieriai veikia tą energiją.
Pasakysiu kitą epizodą, rimtesnį, bet taip pat ir linksmą ir liūdną, bet tuo pačiu ir pamokantį. Mes maldoje, išvis, Gyvajame Kelyje, pastebime, kad – viskas yra tarpusavyje susieta, suvienyta – tik mes viską matome pertrūkiais, izoliuotai. Kiekvieną epizodą, net savo dienoje, mes jį skaičiuojam – buvau tenai, buvau kitur, nuėjau į trečią vietą – viskas yra – gyva sistema. Kodėl tu buvai tenai, kodėl nuėjai būtent tą akimirką kitoj vietoj? Kada įžvalga gilėja, atsiranda kosminė įžvalga, tada tu matai kiekviename menkiausiame veiksme sąsają su prieš tai atliktu veiksmu.
Aš paėmiau kodų kortelę, banko kodų kortelę, prieš trejetą metų, bet taip aš jos ir nepanaudojau. Užmiršau tą laiškelį su kodu, tada ėjau į banką vėl naują kodų kortelę paimt, kadangi nebėra to skaitmeninio kodo, kurį įvedus gali prijungt šitą kortelę prie banko. Man davė kitą kortelę ir vėl su slaptažodžiu voke – ir vėl aš ją neprisijungiu, vėl užmiršau, vėl tą pamečiau vokelį – jau dvi kortelės. Na, galvoju, tai vis tiek aš jos negaliu panaudot. Nuėjau vėl, sakau, vėl neturiu to kodo, reikia man prisijungt. Davė trečią kortelę – ir vėl aš neprisijungiu ( girdisi urantų juokas) ir dabar galvoju, ką daryt? Nueinu vėl. Tai štai, taip per trejus metus aš įsigijau kelias korteles ir galų gale ten aš vieną prijungiau – bet taip aš ir jos daugiau nenaudojau, o tas korteles, kurias jau žinojau, kad yra netinkamos – išmečiau, o šitą laikiau. Ir dabar aš noriu prisijungt – neprisijungiu. Na, nuėjau į banką klaust – ar ji galiojanti, ar ne? Sakau, aš jos taip jau nenaudoju, bet man atrodo, kad ji galiojanti – patikrino – galioja ta kortelė. Parėjau namo – prisijungiau – viskas. Ten tik pakeitė man slaptažodį. Tai aš įvedžiau tą naują slaptažodį – prisijungiau. Dvi dienas aš naudojausi ta kortele – jinai veikė. Trečią dieną ji jau nustojo veikt, sako – neteisingas slaptažodis (vėl girdisi urantų juokas) ir paskiau ten įrašas – penkis kartus neteisingai įvedus slaptažodį – užblokuojama patekimas į sąskaitą. Na, galvoju, vienas kartas, bet tą patį darau, ką aš prieš tai dariau ir patekau – dabar nepatenku – tai ne aš suklydau, bet kažkas kitas. Man nurodė įvest devintą slaptažodį. Antrą kartą bandau. Nueinu vėl – įveskit devintą slaptažodį – galvoju, kaip čia yra, kad užstrigo programa? Kodėl devintą slaptažodį? Antrą kartą vėl, sako neteisingas slaptažodis. Na, trečią kartą nedrįstu, jau galvoju vėl išeikvosiu visus tuos penkis kartus ir vėl bus užblokuota. Atidėjau kitai dienai – kitą dieną vėl vedu, vėl, įveskit devintą slaptažodį ( urantai juokiasi). Įvedu – neteisingas slaptažodis. Skambinu į banką, pasakė, ką man reikia pasakyt jiems, aš viską pasakau, sako – pasakykit – vėl – devinto kodo kortelėje, ten, pirmą numerį, trečią, ketvirtą, ir paskutinį – pasakau – sako – neteisingas slaptažodis. Sakau – kaip neteisingas, taigi aš jums pasakiau viską – ne, sako – čia ne jūsų kortelė. Sakau, aš kitos kortelės neturiu ir aš, sakau, prieš tai buvau įvedęs ir kelias dienas veikė – Ne, čia ne jūsų kortelė. Gal jūs iš kito šeimos nario paėmėt? – Sakau, čia nėra kito šeimos nario ir, žodžiu, čia vienintelė kortelė kurią turiu. Ne , sako, čia ne jūsų. Na, galvoju, ką reikia man daryt, eit į banką vėl keist kortelę ( Algimantas ir urantai juokiasi). Nueinu į banką, patikrina, sako – čia ne jūsų kortelė. Sakau – aš kitos neturėjau ir turiu tik šitą, ir šita kortelė yra vienintelė, ir ji veikė prieš tai. Pasikviečia savo viršininkę – jinai taip pat pasižiūri – čia yra ne ta kortelė – sako – ne tas net numeris, va ten, kur rodo jų ekrane.
Nu, tai čia yra ta dalis, kada aš turėjau ateiti į banką, ir ateit būtent tą akimirką, kad iš banko aš nueičiau į Rimi, Panoramos centre, ir pamatyčiau nuostabią jauną moterį – elegantiškai apsirengusią, juodai – juoda kepurė, juodas paltas, juodos kelnės, juodi lakuoti ilgi batai, tokia lazdelė juoda – eina labai oriai – ir iš tikrųjų labai orus žvilgsnis – iš toli aš pamačiau – išsiskiria. Ir man buvo nuostabu žiūrėt į ją, bet kai aš pamačiau, kad jinai neturi kojų, su abiem protezais – mane sužavėjo – sužavėjo jos vidus, ta galia, tas orumas, kad skausmas netekus kojų, jis priešingai – iškėlė ją į tą žmogiškumo lygį, kad ji ėjo iškilusi virš kitų – kurie turi abejas kojas, susitraukę, susmukę, neturintys vidinio stuburo, ir aimanuojantys. Jinai buvo elegantiška, jauna, ir visa pilna tos savo vertės.
Tai aš turėjau tą pats pamatyt, kad galėčiau pasakyt ir jums, ir tie, kurie yra sunkiose aplinkybėse – kad su Kūrėju dar daugiau įmanoma viskas – kada mes Jį atrandam savo viduje, ir į Jį remiamės. Tai yra ta būtent atrama, kada įtikėjimas mus iškelia virš tų problemų, kurios gali mums sukelt krizę.
Įtikėjimas yra milžiniška Galia, pranokstanti fizinę galią, bet žmogus net ir turėdamas milžinišką fizinio kūno sužalojimą, jis gali išlikt – orus – jis gali.
Tai štai mano ir buvo visas tas segmentavimas, ir tų kortelių praradimas – visa tai buvo tam, kad aš pamatyčiau tą epizodą, kurį aš galėčiau pasakyt tam, kam reikia – sustiprindamas.

Būkit su Kūrėju visada Gyvajame Kelyje aktyvūs, veiklūs. Šviesa turi būt aktyvi, ne pasyvi, ne teorinė, o Gyva. Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-04-20 09:25:02

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal