Forumas: temos peržiūra
AŠ ESU mokymas apie urantų skirtingą šviesėjimo laiptelį, 2018 04 25
AŠ ESU mokymas apie urantų skirtingą šviesėjimo laiptelį, 2018 04 25
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu tave, ir prašau tavojo mokymo, atsakant į klausimus – o kodėl nevisi urantai yra nuoširdūs, ryžtingi, kodėl kai kurie urantai abejoja mano mokymais, netiki ir tavo mokymais – ir juos skaito tik laisvalaikiu, ir tai, kai nebeturi laisvalaikio praleidimo kitokių planų, jau nekalbu, kad jie šiuos mokymus gerte gertų atverta Širdimi - juos studijuodami ir net taikydami mokymų teiginius savo gyvenime – Gyvajame Kelyje?
AŠ ESU:
Mano mylimas Sūnau, esu Aš Visuminė Dievybė AŠ ESU, ir šlovinu ir garbinu tave visą laiką savojoje Amžinybėje, ir tave laikydamas Savosios Amžinybės Glėbyje šios Akimirkos Dabartyje.
Mano mylimiausi sūnūs ir dukros, ir stropiausi mokiniai, kokia nuostabi tyvuliuoja Manoji Ramybės Jūra, kiekvieno iš jūsų viduje, kad jūs tik atsivėrimu Man ir galite ragauti ir gerti dideliais gurkšniais Ramybės Gyvąjį Meilės Vandenį iš Manęs. Būtent Aš jums ir suteikiu Ramybę ir Nuoširdumą, kuriuos ir geriate pirmiausia iš Manęs, ragaudami Gyvąją Komuniją su Manimi. Ir tik patyrę Ramybę, patirsite ir Mano Nuoširdumą ir Palaimą, kuriais Aš pripildau jūsų kiekvienos asmenybės tapatybę, kad jūs ir nušvistumėte Manuoju Spindesiu ir Švytėjimu, šitokiomis savybėmis atspindėdami Mane savojoje aplinkoje, ir savuoju lygiu, kurį pasiekiate per gyvą bendravimą su Manimi savuoju gyvu atsivėrimu Man. Štai tada jūs ir pradedate patirti Mano Nuoširdumą savo viduje – ir tik tuomet jūs patirsite, kad Mano teikiami per tave visiems mokymai yra Tikrovės atspindys, skirtas jūsų sąmonės lygiui, kad tavieji mokymai taip pat yra Mano mokymai, pateikti kita forma ir tavo materialiomis lūpomis. Ir tą Aš darau jūsų visų labui, kad jus stiprinčiau iš vidaus ir Savosios apvaizdos pasireiškimu iš išorės stiprinčiau jūsų galią dar giliau įkvėpti Manojo Gyvo Įtikėjimo ir Pasitikėjimo.
Kol Mano vaikams stinga įtikėjimo gelmės, tol laivas, netikėtai užplaukęs ant seklumos dėl netikėtai iškilusių aplinkybių pats savaime nuo seklumos nuplaukti nepajėgus, tam turite pasitelkti Mane arba bent Mano Mokymus, kaip ir tavo mokymus, kurie taip pat yra Mano mokymai, ir jais pradėti gyventi net ir taip, kaip gyveni tu, dėl to ir sugebi Mano mokymus priimti be iškraipymų – švaria viršsąmone be pasąmoninių teršalų, be baimės pasąmoninių tamsos šešėllių, kurie urantams dar neleidžia pripažinti, kad tu esi Mano gyvas ambasadorius žmogiškuoju lygiu tam, kad priartintum be baimės žmoniją prie Manęs. Ateis toji akimirka, kada tavo mokymais kaip Mano mokymais tikės milijardai urantų, ir jie norės su tavimi bendrauti, bet tuo metu nebebus įmanoma visiems prieiti prie tavęs fiziškai dėl tų gausybių, kurios bus su tavimi fizine prasme.
Visuomet sunku patikėti gyvais savo broliais ir sesėmis, kad jie gali tarti Mano jiems suteikiamus teiginius ir be jokio asmeninio savanaudiško išskaičiavimo teigti, kad šie teiginiai yra iš Manęs, šitaip Mane pašlovinant ir išaukštinant. Dėl to, kad urantų viduje yra dar labai daug pasąmoninės baimės ir nepasitikėjimo Manimi ir tavimi, tai jiems nekyla vidinis ir nuoširdus noras imtis Gyvojo Kelio žingsnio su šitų mokymų pritaikymu kasdienybėje visų Šviesos labui ir būtinai Meilės motyvu. Užteršta pasąmonė tamsos žemo energinio dažnio virpesiais – per kartų kartas – neleidžia prasiskverbti Mano Šviesos Spinduliui į vidinę asmenybę, kad ji imtųsi diktuoti savo sąlygas ir mokymus savosios tapatybės žemiškajam Protui, kad šis pripažintų Asmenybės Proto Dieviškąją Kilmę, ir be kovos užleistų deramą vietą Dieviškojo Proto pasireiškimui tos pačios tapatybės intelekto išmintingu atsiskleidimu visų labui.
Kol jūs skaitote bet kokius mokymus, kol jūs patys dar nesate apmąstę visu Mano jums suteiktu asmenybės nuoširdumu, kas esate jūs ir kokį sau keliate Tikslą gyvenime, ir kokių vertybių pagrindu jūs sieksite tokio sau iškelto Tikslo įgyvendinimo, tol jūsų viduje liks neapsisprendimo ir nežinios dėl savosios ateities netikėjimas – ir baimė patikėti tiek Mano, tiek tavo mokymais, kuriuos tu taip pat gauni iš Manęs net ir sakydamas savo pamokomąjį Žodį Mūsų vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje. Dažnai tu sulauki labai padrąsinančio įvertinimo, kad koks nors mokymo teiginys, išgirstas iš tavo mokymą tariamų lūpų, labai stipriai sujaudino urantą ar urantę, kai jie tau pasako, koks buvo stiprus mokymas. Ir tavo atsakymas dažnam būna lakoniškas, ir teisingas – visi mokymai turi sujaudinti ir visi mokymai yra galingi, tik nevisada tos pačios ausys būna jiems atvertos, todėl labai dažnai mokymai taip ir lieka neišgirsti.
Ir kada žvelgi į urantų margumą įtikėjimo, pasitikėjimo Manimi ir tavimi, ir savimi, ryžto ir drąsos pačiam prabilti mokymu ar gėrio darbų pasireiškimu visų labui samprata, ir vertinimu, tada ir matai, kad kiekvenas urantas stovi ant Šviesos ir Tikrovės milžiniško aukščio ir ilgio kopėčių savojo laptelio, ir to konkretaus laiptelio atitinkamo dažnio virpesių laukas labai skiriasi nuo Mano ir nuo tavo virpesių dažnio. Ir kuo didesnis neatitikimas, kuo didesnė bedugnė Mus atskiria, tuo daugiau kyla abejojimo Mano ir tavo mokymais. Tai – Manosios Evoliucijos pasireiškimas visoje kūrinijoje – atitinkamas energinių virpesių dažnis yra kiekvienoje kūrinijos vietoje, planetoje, kiekviename kūrinijos segmente. Ir kuo bus artimesnis jūsų asmenybės tapatybės dažnis viename ar kitame pasaulyje vyraujančiam dažniui, tuo geriau suprasite to pasaulio gyvenimo prasmę ir veiklos metodus. Ir tai nebus jūsų skvarbus žvilgsnis ar jūsų intelektualus mokymasis, kad jūs imsite patirti, kaip jums patinka tokia jums regima veikla, kuri kaip tik jūsų viduje sukels tokio dažnio energinius virpesius, kurie bus arti to dažnio, kuris viešpatauja ir jūsų asmenybės tapatybės viduje. Būtent dažnių artumo giminingumas ir leis jums pajausti tokios veiklos priimtinumą jūsų tapatybei tomis aplinkybėmis ir toje aplinkoje, kai norėdami ir jūs tokia veikla užsiimti dar turėsite gauti suteiktą mokymą – kaip atlikti tokią veiklą su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis.
O dabar sugrįžkime prie urantų pasitikėjimo vienų kitais, ir Manimi ir tavimi. Kuo artimesnis energinių virpesių dažnis tarp urantų, tuo giminingesnis ir glaudesnis yra ir tarpusavio ryšys per Mane, o ne tiesiogiai tarp jūsų.
Partnerystė grindžiama Nuoširdumu ir Meile, o ne intelekto žiniomis ir abipusiu varžymusi, kuris protingesnis. Virpesių dažnio artimumas pranoksta biologinę giminę, kuri vadinama artimaisiais, o virpesių dažnį jūs kiekvienas asmeniškai semiate iš Manęs – kuo daugiau atsiveriate Man, tuo daugiau kylate į aukštesnį virpesių dažnį, tuo didesnės Šviesos nori ragauti jūsų tapatybė. O tie, kurie deda mažiau pastangų atsiverti Man, netrukus ima jau atsilikti nuo tų urantų, kurie dar taip neseniai buvo artimi savo energine virpesių išraiška, ir dėl to buvo ir suprantamesni, ir priimtinesni jų intelektui. Štai kodėl jūs neturite susieti savęs nė su vienu konkrečiu urantu be Partnerystės, nes jūs vis tiek negalėsite būti tikri, kad su kuriuo nors iš jų save susieję, sulauksite iš jų panašaus atsivėrimo Man, kad sinchroniškai žengtumėte Gyvuoju Keliu, nes kiekvieno žingsnis turi skirtingą pagreitį, kuris ir priklauso nuo atsivėrimo nuoširdumo, gelmės, ir pastangų atkaklumo, o taip pat nuo aplinkybių ir aplinkos poveikio. Kuo ryžtingesnius sprendimus jūs priimsite, ir ypač pradėję juos įgyvendinti, tuo aršesnio puolimo sulauksite iš aplinkos, kuri jokiu būdu savo tamsos neatsisakys, dargi priešingai – ji susivienis, kad tik jus ištauktų iš Gyvojo Kelio atgal į savo tamsos urvą be langų ir gryno oro, kur viešpatauja baimė ir iliuzija pamynusi laisvą valią ir leidusi veikti bandos instinktyviam elgesiui – paklusti – praradus orumą – stipresniam valdžia, pinigais, apgaule, gudrumu, fizine ar psichologine galia, ir nuleidus galvą žengti su visa tamsos banda, ir žengti tamsoje nematant jokio kelio, išskyrus savanaudiškų interesų tenkinimo klystkelius, be jokių vertybių iš Manęs, be Manosios Meilės visiems, ir visada, ir be Gyvojo Įtikėjimo į Mane ir Pasitikėjimo Manimi. Tai – kančių ir pralaimėjimų klystkeliai nusigręžus nuo Manęs, ir praradus save, o tuo pačiu ir Mano teikiamą Ramybę, Palaimą ir Meilę, o be jų jūs ir patys nebepatirsite Manęs, ir nebepajėgsite ištroškę ieškoti Mano Gyvojo Vandens, esančio jūsų pačių viduje, nes būsite išsekę nuo kančių ir aplinkos, ir patys jausite savo ribotumą ir nuovargį nuo tokio egzistavimo be Meilės ir Šviesos. Nuvysite, kaip nuskintos gyvos gėlės nuvysta iliuziniame vandenyje, netekusios gyvybinės energijos per šaknis patenkančios iš Manęs. Štai kodėl jūs neturite skinti gėlių, kada jos yra gyvos, ir dėl to turite užveisti gėlynus savo aplinkoje, kad jie sužydėtų gyvų gėlių puošmena Mano ir visų labui, kuri dar ir keistųsi, priklausomai nuo sezono ir vietos.
Lygiai taip ir urantai, palaipsniui, turi tapti ne nuskintomis gėlėmis, bet gyvomis. Dar daugiau - urantai yra Mano vaikai – Dukros ir Sūnūs – todėl ir siekite šitokią nuostatą prasmingai sėti savo viduje, kad Man dar gilesniu atsivėrimu savo būsena – jau energinio aukščiausio dažnio išraiška – patvirtintumėte – iš pradžių sau – šio teigino tikrovę ir teisingumą, o atėjus tokiai akimirkai, tą paliudytumėte savo būsenos įtakoje ir išorinei aplinkai, kaip patį tikriausią ir natūraliausią savastimi paliudijamą faktą, ir dar stipriau suteiktumėte tokį Šviesos sustiprinimą ir kitam broliui ar sesei – jis ar ji, taip pat, kaip ir jūs, yra Manoji Dukra ar Sūnus, tik šito dar nežino, bet nuo nežinojimo nesikeičia pats fakto potencialumas, kuris jam ar jai panorėjus, ir dedant pastangas – atkaklias pastangas – pavirs aktualu, ir patyrimu bus paliudytas ir to sūnaus ar tos dukros tapatybės viduje. O tai ir yra Manoji Evoliucija – Gyvasis Kelias – gyventi visumos labui prasmingai, ir taip, kaip vedu Aš – dalinti ir dalintis Šviesa ir Meile visų Laimei ir Gerovei.
Ir šitą Mano mokymą vieni skaitys atverta Man Širdimi, ir jaus jo Prasmę, kiti skaitys tik savojo intelekto lygiu, ir sakys – nieko naujo, o galėjo pamokyti kaip nors stipriau.
Stiprybė yra Tiesoje ir Tikrovėje, kuri yra Manyje, ir kurios virpesius galite patirti tik atsivėrę Man.
Ačiū Tau, mylima Visumine Dievybe AŠ ESU, už tokį puikų mokymą-atsakymą į mano klausimus.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2018-04-25 13:09:18
Komentarai
Koks gyvybingas, ramybės ir meilės Galia spinduliuojantis šis Visuminės Dievybės AŠ ESU mokymas! Žinoma, kaip ir kiekvienas ankstesnis Kūrėjo mokymas, suteikiantis dar vieną didelį gurkšnį šviesos, arba tiek, kiek kiekvienas esame pajėgus ir imlus pasiimti-atsigerti šio gyvojo vandens.Kada tiktai pradėjau skaityti mokymą ir perskaičiau Visuminės Dievybės teiginį -
„... kokia nuostabi tyvuliuoja Manoji Ramybės Jūra, kiekvieno iš jūsų viduje, kad jūs tik atsivėrimu Man ir galite ragauti ir gerti dideliais gurkšniais Ramybės Gyvąjį Meilės Vandenį iš Manęs.“ – iš karto pajutau šio teiginio tikrovę, ramybės ir palaimos būsena užpildė vidų kaip Ramybės Jūra, užpildė pilnatve, kad gera buvo skaityti tai, kas iš tiesų yra TIKRA! Taigi būsena yra pagrindinis indikatorius, kuriuo jaučiame Kūrėją ir jo Tikrovę, o būsena patiriama tik nuolat gilinant savąjį gyvąjį įtikėjimą, nuolat bendraujant ir bendradarbiaujant su Rojaus Trejybe-AŠ ESU.
„Štai tada jūs ir pradedate patirti Mano Nuoširdumą savo viduje – ir tik tuomet jūs patirsite, kad Mano teikiami per tave visiems mokymai yra Tikrovės atspindys, skirtas jūsų sąmonės lygiui, kad tavieji mokymai taip pat yra Mano mokymai, pateikti kita forma ir tavo materialiomis lūpomis. Ir tą Aš darau jūsų visų labui, kad jus stiprinčiau iš vidaus ir Savosios apvaizdos pasireiškimu iš išorės stiprinčiau jūsų galią dar giliau įkvėpti Manojo Gyvo Įtikėjimo ir Pasitikėjimo.“
Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU mums apreiškė save ir lieja šiuos gyvus šviesos mokymus per savąjį ambasadorių ir mūsų mylimą brolį Algimantą mūsų visų labui, mus stiprina mūsų pačių labui! Ar kas gali būti nuostabiau? Aš jaučiu, kad tiktai Rojaus Trejybė-AŠ ESU, gyvai atrasta manyje ir patiriama būsena, kuomet vis gilinu ir gilinu savąjį gyvąjį įtikėjimą, motyvuoja mane gyventi gyvą gyvenimą, būti savimi, būti aktyvesne Jos dukra. Ir tai skatina mane nuolat dėti pastangas, dar giliau įtikėti, nes įtikėjimas dar banguojantis, vienąkart būsena gilesnė, kitąkart – seklesnė dėl įvairių aplinkybių, aplinkos tamsaus poveikio. Taigi aplinka nemotyvuoja manęs kurti gerovės ne tik sau, bet ir kitiems, visumai, o tik atrastas Gyvas Kūrėjas. Jis pripildo tiek Šviesos galios, tiek meilės, ramybės, kad norisi dar nuoširdžiau save atverti Jam, dar daugiau stiprėti ir drąsėti savo, savo šeimos, ir tuo pačiu visos aplinkos labui, kad ir aplinkoje būtų šviesiau, švariau, maloniau gyventi. Taigi vien tikrovės būsena, realiai patiriama, žmogų paverčia Gyvu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumi ar dukra, atradus Kūrėją savyje ir gyvai įtikėjus. O įtikėjimas gelmės neturi, talpos apibrėžtos neturi, tik mūsų ūgtelėjimą apibrėžia ryžtingesni asmeniniai šviesos žingsniai, ir vien gyvosios meilės motyvuoti. Ir taip per visą amžinybę bus vien augimas savo laisva valia. Mūsų niekas negalės priversti dėti daugiau pastangų tiek čia, tiek kituose po mūsų prisikėlimo Gyvenamuosiuose pasauliuose, kur išvysime tiek grožio ir gėrio, bet gi ir šioje planetoje Urantijoje yra nuostabių gražių gamtos kampelių, salelių, puikių klasikinės muzikos kūrinių, nuostabių meno šedevrų, tačiau kiek visa tai mus įkvepia veikti šviesos labui? Išoriniai poveikiai yra laikini ir greit praeinantys. Mus įkvepia ir įkvėps ateityje veikti su meile ir šviesa visumos labui tik KŪRĖJAS, esantis mumyse per savo fragmentą Minties Derintoją, gilinant gyvąjį įtikėjimą į Jį.
Štai teiginys, į kurį aš ypač atkreipiau dėmesį, nes jaučiu jo milžinišką svarbą ir gelmę:
„Kol jūs skaitote bet kokius mokymus, kol jūs patys dar nesate apmąstę visu Mano jums suteiktu asmenybės nuoširdumu, kas esate jūs ir kokį sau keliate Tikslą gyvenime, ir kokių vertybių pagrindu jūs sieksite tokio sau iškelto Tikslo įgyvendinimo, tol jūsų viduje liks neapsisprendimo ir nežinios dėl savosios ateities netikėjimas – ir baimė patikėti tiek Mano, tiek tavo mokymais, kuriuos tu taip pat gauni iš Manęs net ir sakydamas savo pamokomąjį Žodį Mūsų vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje.“
Mes urantai dažnai sakome – esame Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ar dukros, bet kiek giliai susimąstome ir būsena pajaučiame, kad tokie iš tiesų ESAME? O jei pajaučiame, tuomet gyvas gyvenimas su Kūrėju kasdienybėje mums palaipsniui tampa toks natūralus, kad imame trokšti mumyse patiriama šviesa vis aktyviau dalintis ne vien su savo žemiškosios šeimos nariais, bet ir visa aplinka – gerovės, gėrio, grožio, darnos, meilės, ramybės, stiprybės, sveikatos, teisingumo amžinosiomis vertybėmis. O kas gi kitas jeigu ne Kūrėjas, atrastas mumyse, skatina mus ir įkvepia vis ryžtingiau bendradarbiauti su Juo ir Apvaizda, kad tai, ko trokštame aplinkai, taptų tikrove per mus – mūsų mintimis, žodžiais ir darbais. Kad mumyse gimusi šviesos idėja taptų tikrove, kuriama meilės motyvu visumos labui, turime būsena patirti, jog ESAME Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ar dukros. Kadangi Kūrėjas, mūsų visų Tėvas ir Motina veikia aktyviai ir visapusiškai, tobulai, taip ragina ir mus veikti, geriausiai kaip tiktai galime tą akimirką, ir kiekvieną kitą akimirką, vienovėje su Juo.
Visa tai tampa tikrove mūsų gyvenime nuolat gilinant asmeninį gyvą įtikėjimą, o jis dar banguoja kaip audringa jūra, nes kasdienybėje nutinka netikėtų ir įvairių nemalonių situacijų, iššūkių, išlenda mūsų ydos ir netobulumai, tai sukelia papildomą nerimo bangą mūsų prote, o dar aplinkos spaudimas ir poveikis toksai, kuris gramzdina žemyn, bet ne pakylėja. Tačiau mes žinome išeitį – tik Kūrėjas nuramina mūsų proto nerimo ir baimės bangas ir tiek pakylėja, kad pamatytume dabartinę situaciją iš aukščiau, ir išmintingai bei drąsiai ją išspręstume. Vien mūsų pačių asmeninės pastangos, atsisakant Kūrėjo pagalbos, atstumiant ar net paneigiant Kūrėją, mus labai išsekins, prarasime daug brangios energijos, fizinis kūnas galiausiai patirs negalavimus, darbas bus nekokybiškas ir kupinas žemo dažnio energinių virpesių – o toksai elgesys yra neišmintingas, bet taip gyvena visa žmonija, kol kas. Jeigu priimtų Kūrėjo siūloma pagalbą, ir ja nuoširdžiai naudotųsi, tai mūsų planeta Urantija būtų meilės ir šviesos kupina, būtų kaip žydintis sodas. Tačiau kaip gerai kad esame mes urantai, ir priimame Kūrėjo liejamą gerovę, nors kiekvienas labai skirtingai ir dozuotai. Ir štai Visuminė Dievybė AŠ ESU nurodo išeitį:
„urantai yra Mano vaikai – Dukros ir Sūnūs – todėl ir siekite šitokią nuostatą prasmingai sėti savo viduje, kad Man dar gilesniu atsivėrimu savo būsena – jau energinio aukščiausio dažnio išraiška – patvirtintumėte – iš pradžių sau – šio teigino tikrovę ir teisingumą, o atėjus tokiai akimirkai, tą paliudytumėte savo būsenos įtakoje ir išorinei aplinkai, kaip patį tikriausią ir natūraliausią savastimi paliudijamą faktą, ...“
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-04-26 17:18:31
Ačiū Tau AŠ ESU už tokį nuostabų mokymą apie mus, urantus – apie mūsų skirtingą šviesėjimo laiptelį.
Man patiko paskutinis mokymo sakinys - Stiprybė yra Tiesoje ir Tikrovėje, kuri yra Manyje, ir kurios virpesius galite patirti tik atsivėrę Man – ir taip bus visada – Gyvasis atsivėrimas Kūrėjui, yra mūsų Tikrasis Vedlys, o tai yra – įtikėjimas.
Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-04-25 23:44:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]