Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kodėl mes banguojam įtikėjimu? – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2018 04 29

Algimanto pamokomasis žodis – Kodėl mes banguojam įtikėjimu? – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2018 04 29

Taip, mano mylimieji, nuostabu, kad ir Kaunas turi – tarptautinį – ryšį, taip. Štai ką reiškia, kai prasmingai panaudojamas internetas – kaip galima pasiekti ir Australiją, ir Norvegiją, ir bet kurį kitą kraštą, ir bus taip, kad prisijungsime ir tarpplanetinėje komunijoje, kada pasaulis bus susietas su pasauliu, kad galėtume pagarbint Kūrėją, kad kūrinija turėtų tą nuostabų Vedlį, suvienijantį pasaulius į Brolystę, Gyvą Brolystę. Jūs tik pagalvokit – Kūrėjas laiko mus Savajame Glėbyje – Jis laiko planetas, pasaulius, saules-žvaigždes.
Dabar mes paimkim šitą skliautą, kurio yra penki šimtai tūkstančių šviesmečių skersmuo. Norint jį perskrist, reikia trys šimtai tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu be sustojimo skrist penkis šimtus tūkstančių metų. Septyni skliautai – ir nė vienas negali tiesiogiai bendraut – reikia per Rojų skrist – kaip anksčiau, norint į užsienį skrist, reikėdavo į Maskvą nuskrist iš Lietuvos. Tai va, viskas vyksta per Rojų, nėra tiesiogiai susisiekimo. Kūrėjas laiko visus šituos galingus kosminius kūrinius Savo Viename Glėbyje – viename glėbyje – o čia šitie kūriniai negali šitame glėbyje tiesiogiai bendraut, reikia per Jo Širdį į Rojų nuskrist, ir po to skrist į kitą Supervisatą, į kurią nori patekt, vėl atgal turi sugrįžt per Kūrėjo Širdį, o Jis laiko visus Savo Viename Glėbyje. Kokia galia – pagalvojat? Ir Jis dar plečia dabar kosminę kūriniją, šimtus tūkstančių kartų didesnę negu šitie septyni dariniai kosmose – ir ten yra Jo Glėbys. Bet jis nelaiko ištiesęs rankų, nes Jis neturi pavidalo, neturi kūno, jis viską styguoja – išmintimi. Kam gi pačiam laikyt, jeigu galima panaudot trauką – trauką – Jis išlieja dvasią ir atsiranda dvasinė trauka – dvasinė trauka – kiekvienai asmenybei, nes asmenybė yra dvasia. Trauką Jis iš savęs paskleidžia virpesių pavidalu, dėl to, kur bebūtum kūrinijos pakraštyje, trauka yra tokia pat Šaltiniui, ir iš Šaltinio – abipusė trauka.
Kūrėjas trauką link Savęs, kiekvienam tvariniui nutiesia, o tvarinys, pabudęs dvasioje, jaučia trauką, kad jis nori patekt pas savąjį Šaltinį, ir tuo pačiu Šaltinis nori būt su sūnumi ir dukra, Jis jaučia tą trauką. Ir dabar, įsivaizduokite, tokia galia yra mūsų viduje – Minties Derintojas – ta Galia. Minties Derintojas – mūsų kiekvieno viduje.
Tai, įsivaizduokit, jūs einat per Kauną, eina Kūrėjas kartu su jumis, o jūs esat irgi Kūrėjo sūnus ir dukra, bendrakūrėja Gėrio, Šviesos darbų To, Kuris laiko visą kūriniją Savo Glėbyje, veikdamas per trauką, ir per kitus savo sūnus ir dukras. Jis sustyguoja visą kūriniją, kad ir tada didesni kosminiai kūnai pritraukia mažesnius – trauka pasireiškia ir materialia prasme. Todėl ir nereikia Kūrėjui laikyt ištiesus rankų – per trauką Jis palaiko visą pačią nuostabiausią kūriniją – bet kokią vietą. Nėra nė vienos vietos, kad ji būtų iškilusi virš traukos, kad jos neveiktų trauka – kad ji, kiek nori – šitas mažas rutuliukas, pavadintas mūsų planeta – Urantija – jis niekur nepabėgs iš Saulės Sistemos, nes saulės trauka – milžiniška – net ir kai saulė išeikvos visą energiją, po šešių milijardų metų, ji nebešvies, bet tas materialus tvarinys išliks, ir jo galia, traukos galia, išliks. Dėl to Saulės Sistema niekur nepasibaigs. Mūsų planeta bus tada iš Kūrėjo grandinių šildoma ir apšviečiama, kad būtų nuolatinė temperatūra dvidešimt trys laipsniai pagal Celsijų dieną ir maždaug apie penkiolika-trylika laipsnių naktį. Žodžiu, visa tai nebereikalaus jokio, jokio apšvietimo iš saulės arba šildymo iš saulės. Turėsime amžiną apšvietimą ir šildymą. Problema bus su tais, kurie mėgsta degintis, nebebus saulutės (Algimantas ir urantai juokiasi). Tai čia tarp kitko. O dabar norėjau mokymą pasakyt (urantai juokiasi).

Kodėl mes banguojam įtikėjimu – tai jis pakyla, tai jis nukrenta net ir visiškai subliūkšta, sveikata sušlubuoja, kodėl šitaip yra? Mes gi einame Gyvuoju Keliu, jame nėra ritual – nededi pastangų – degraduoji, įtikėjimas degraduoja, nes reikalingos pastangos kasdien, nuolat, per dieną nuolatinės pastangos mintimis visą laiką sugrįžt, kad tu esi Kūrėjo sūnus arba dukra – tai jau pastanga – ir ji duoda tam tikrą atlygį, atpildą.
Kada mes šitaip priprantame prie to – pasakyt kartas nuo karto arba labai dažnai – mes pasakom mechaniškai, materialiai. Asmenybė yra – dvasia – reiškia, ji turi išliet šitą suvokimą, kad yra sūnus arba dukra, būsenos – būsenos – pojūčiu. Štai, aš einu, esu Kūrėjo sūnus, paties visos kūrinijos Kūrėjo sūnus – koks orumas, kokia man garbė, kad aš esu tas, kuris jau šitą junta – tą būseną. Štai šitokios pastangos papildo energija kiekvieną ląstelę, sustiprina įtikėjimą, kadangi orumas iškart atstato vidų – net eisena pasikeičia – iš susmukusios iškart ląstelė išsižioja, sako – aš šito ir laukiau, kad tu patvirtintum būsena – aš gi Kūrėjo sumanyta, kad veikčiau palaimos būsenoj, o ne streso.
Kadangi mes šitam kelyje einam tiktai pirmuosius žingsnius, niekas mūsų nemokė, tai mes nesam stiprūs, kad palaikytume tą nuolatinę būseną, mums reikia visą laiką kartas nuo karto prisiminti – taigi štai, aš dabar užsiimu savo darbais arba ten savo skausme susmegęs, baimėje, tiesiog kaip spąstuose, kaip narve gyvenu, nieko negaliu pasidaryt ir savęs gailiu be perstojo – reikalinga tada – vėl – tas nuoširdus – nuoširdus – kreipinys į Tėvą ir Motiną – Tėve, susmukau, subliuškau, nieko nebegaliu, nebežinau, kaip išeit iš šitokios padėties? – aš viską priimu, ką Tu man siunti, kaip Tavo sustiprinimą man teikiamą, kad aš tiktai mažiau apie save galvočiau ir apie pasekmes, kad mažiau apie tai galvočiau, o sakyčiau – Tu esi mano Viskas – kokios bebūtų pasekmės, Tu esi mano Viskas – nieko nėra man aukščiau, nieko nėra svarbiau – Tu esi mano Viskas – Tu.
Šita būsena yra pati nuostabiausia Meilės atgaiva įtikėjimui. Be šito įtikėjimas degraduos, bliukš, o tada baimė griebs už gerklės, kaip didžiausias išmokytas plėšrūnas – kaip reikia pagaut tą auką. Bet kokia abejonė, nepasitikėjimas ir delsimas kreiptis į Kūrėją, o vis mėginimas – aš pati, aš pats dar savo jėgom spręsiu šitą problemą, klausimą – negali būt – iškart baimė apims. Kiekvieną klausimą turit spręst tiktai su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – yra klausimas, iškart pateikite tą klausimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Štai, reikalingas sprendimas – aš manau, kad aš galėčiau spręst štai šitaip, kaip Tu manai? – noriu, kad aš išgirsčiau iš Tavęs patarimą. Aš noriu, kad būtų Tavo pasiūlymas, nes aš savo valią trokštu suliet su Tavąja valia, reiškia, man Tavoji valia – siekinys – kad būtų nepriešpastatoma manajai – bet susilietų – ir tai padaroma oficialiu, sąmoningu apsisprendimu – štai nuo šios akimirkos aš sulieju savo valią su Tavąja. Viskas.
Tą padarei sąmoningu veiksmu. Kol šito nepadarei, tada tu dar sieki, kad būtų tavo valia. Bet vis tiek reikia kiekvieną klausimą pateikt – štai mano požiūris toks, bet aš noriu sužinot Tavo požiūrį. Bus impulsas, kuriuo iškart patikėkit, kad tai yra Kūrėjo impulsas, nes jeigu pradėsit abejot, tada atsiras teršalai iš pasąmonės, jie pradės painiot jus. Tad pirminis impulsas yra teisingas ir štai tada veiks įtikėjimas, atlikus tą sprendimą ir pradėjus jį įgyvendint, ryžtingai nedelskit su įgyvendinimu – neatidėliokit – iškart atsiras abejonės. Abejonės naikins jūsų įtikėjimą. Štai dėl ko yra yda atidėliot darbus – rytoj, nuo pirmadienio, nuo naujų metų – čia yra yda. Net žvėrys tokios ydos neturi, o žmogus turi. Žvėrys gyvena viską organizuodami pagal instinktus, Penkių Pagalbinių Proto Dvasių įtakoje – drąsos, intuicijos, supratimo, žinių, patarimo. Štai Pagalbinės Penkios Proto Dvasios reguliuoja instinktų pavidalu, jų sugebėjimą aplinkoj prisitaikyt. Taip, kad jie nedelsia – jeigu alkanas, eina, medžioja, kol susimedžioja. O žmogus turi išminties – išminties – ir dar garbinimo papildomas dvi Pagalbines Dvasias. Turi Tiesos Dvasią iš Jėzaus-Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, Šventąją Dvasią turi iš Nebadonijos-Dukros Kūrėjos ir Kūrėjo Dvasią-Minties Derintoją turi, Apvaizdą turi – ir tingi. Ir tingi – atidėlioja ir atidėlioja sprendimus.
Štai ką reiškia per kartų kartas nutrauktas dvasinis ugdymas – nebėra charakterio, jis subliuškęs, nebėra asmenybės – tai iš kur bus įtikėjimas? Tai štai mes, tik pradėję žadint savo asmenybę, neturintys patyrimo, o per kartų kartas sukaupta pasąmoninė baimė, čiuptuvus iškart išskleidžia ir per abejonių akimirkas ji užima vietą vietoj įtikėjimo stiprybės, ir kaip tik tada atsiranda įtikėjimo degradavimas. Tada vėl užplūsta papildomi abejojimai, nepasitikėjimas savimi, ir ištinka krizė – baimė visiškai paralyžiuoja veiksmus, mąstymą, įtikėjimas dingsta – pastangų, jeigu nededi, gali net ir šitą kelią palikt labai paprastai. Bet neišvengiama, ką jūs turėsite – kiekvienas – čia yra priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis – sutrikusią sveikatą, fizinę sveikatą, nepasitenkinimą, kad buvot tam tikrom akimirkom palaimos būsenoj – dingo tos būsenos – viskas – kaip kažkokia rūko skraistė – nuplaukė ir viskas, negali jos sugrąžint. Nepasitikėjimas tik augs, bet kokioj padėty bus nepasitikėjimas – ir tada bus klaidingi sprendimai, o pasekmės nuo klaidingų sprendimų visuomet yra labai skaudžios. Svarbiausia, kad dings Apvaizdos apsauga. Štai tada prasidės bėdos, bet apie jas nenoriu šnekėt – noriu, kad įtikėjimas jūsų augtų, kad stiprėtumėte dvasia, tai yra savo asmenybės raiška, kad ryžtas pasireikštų veiksmais Visų Šviesos Labui, Meilės Galia, kuri pati stipriausia Jėga visoje kūrinijoje, jos niekas negali niekuo nustelbt.
Taip kad mano mylimieji, įtikėjimas yra jūsų rankose, Meilė jums suteikta, laisva valia duota, dėkit pastangas – atkaklias, ryžtingas, ir nuoširdžias – nuolat – nuolat. Be atostogų ir išeiginių, be darbo valandų ir švenčių. Galiu pasakyt taip – darbo valandom – gerai, išeiginėm – dvigubai daugiau, per šventes – keturis kart daugiau.
Žodžiu, mano mylimieji, urantai turi savo gyvenimu parodyt, kad iš Kūrėjo jie gauna pasitenkinimą, palaimą, gausą, gausą visa ko, ko širdis geidžia, kas atitinka Kūrėjo sumanymą visų Šviesos Labui – šita sąlyga, ir tada jūs būsite patys laimingiausi ne tik čia – kūrinijoje. Receptas amžinas. Kas netikit, tikrinsit, ar išsipildė, kai pasieksit Rojų – Amžinybės Centrą. Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai