Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Esam dvasinės asmenybės ir turim Kūrėjo padovanotą Likimą – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 06 30

Algimanto pamokomasis žodis – Esam dvasinės asmenybės ir turim Kūrėjo padovanotą Likimą – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 06 30

Mylimieji, yra nuostabūs Kūrėjo sumanymai – padovanoti mums Likimą.
Žmogus nežino, kas yra Likimas, todėl dažnai supainioja šį gyvenimą su lLikimu. Ypač dar kada būna problemos, tada jis sako – na, sunkus jo likimas.

Ne, mielieji, Likimas nėra žmogaus pasirinktas, ir aplinka neturi jokio poveikio žmogaus Likimui. Žmogaus Likimą suteikia Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Keturi Amžini Asmenys – Amžinos Asmenybės – be pradžios, iš Savęs paskleidę visą Meilę, Šviesą, Energiją, Tikrovę. Štai Jie ir padovanoja Likimą visai planetai – žmonijai.
Pakelkit į dangų akis, pamatysit nuostabų skliautą, šitame skliaute yra vienas trilijonas planetų su žmonėmis, kitas skaičius – tūkstantis milijardų planetų. Tokių skliautų kosmose – septyni. Reiškia, yra septyni trilijonai – arba septyni tūkstančiai milijardų – planetų su žmonėmis. Ir kiekviena planeta gauna iš Kūrėjo Likimą. Mes turim Likimą patį nuostabiausią – pradėdami šitame materialiame pavidale, kurį žmogus vadina savo kūnu – materialiu žmogaus kūnu – eiti per dvasinį atsivėrimą Kūrėjui, eiti pas mūsų – mūsų visų – Tėvą ir Motiną – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – esančią Gyvajame Rojuje, visos kūrinijos geografiniame centre – Kūrėjo visos Energijos sutelkimo Centre.
Štai Kūrėjas mūsų planetai ir suteikė mūsų Likimą – pasiekti Jį Rojuje. Ir šito Likimo žmogus negali pasirinkti – tai yra Kūrėjo padovanotas Likimas visai planetai – visai žmonijai. Kiek čia besivystis šitoje žmonijoje kartų – viena keičianti kitą – jos visos turės tą patį Likimą – pasiekti Kūrėją Rojuje – nes Rojus yra mūsų Tikrieji Namai.
Šitas pasaulis yra pradinis, pirminis. Jame mes praleisime akimirką, tuo tarpu, keliavimas link Rojaus užims trilijonus metų, trilijonais šviesmečių matuojant atstumą – mes keliausim iš pasaulio į pasaulį, mokysimės – mokysimės pažint ir atpažint Tą Patį Kūrėją, Kuris traukia mus link Savęs.
Mes Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime skaitom, kad mes turim sielą, turim dvasią. Mes neturim nei sielos, nei dvasios. Įsiklausykit – mes neturim jokios sielos ir jokios dvasios. Tai jums nauja, bet mano teiginys yra Tiesa.

Kaip dabar suprast mano žodžius?

Pirmiausia, mes iš Kūrėjo, gaudami visai planetai Likimą, mes iš Kūrėjo gaunam kiekvienas, vos tiktai mūsų materialieji tėvai pradeda lytinį aktą, vos tiktai vyro spermatozoidas apvaisina moters kiaušinėlį – pradedama nauja gyvybė – ir ta gyvybė yra Kūrėjo dvasinis impulsas – asmenybės – asmenybės lygis, štai mes gaunam asmenybę, kuri yra dvasinė – dvasinė, nes Kūrėjas, būdamas Pats Dvasinis, bet Jis neturi formos, neturi kūno, bet Jis yra sukaupęs visą Energijos Potencialą, kurio Jis neišnaudos net per visą amžinybę – viskas yra Kūrėjo viduje – ir Jis dovanoja asmenybę, kuri yra dvasinė, taip pat amžina – su sąlyga, jeigu mes įgyvendiname Kūrėjo mums suteiktą Likimą. Ir mes neturim sielos, neturim jokios dvasios – mes esam patys dvasia – dvasinė asmenybė. Ji negali būt kitokia.
Urantijos Knygoje jūs skaitote apie morontinį – arba sielos – vystymosi etapą – tai yra palengvinimas žmogaus protui, kad būtų segmentuota visa kelionė link Rojaus mūsų asmenybei, tai ir suskaidoma į sielos etapą, į materialų etapą – štai, šitame pasaulyje, kur mes turime materialų kūną, o vėliau turėsime dvasinį pavidalą, tai suskaidoma į atskirus segmentus. Šito nereikia daryt. Mes gi būsim visą laiką ta pati dvasinė asmenybė – visą laiką mes būsime dvasia, kuri dabar šitame materialiame pavidale – žmogiškajame kūne – yra dvasia.
Mes gi sakom – štai – mano ranka. Va, aš laikau mano ranką, reiškia, šita ranka priklauso man. O kas tas – man – kuriam priklauso ranka? – Tai ir yra asmenybė – tai ir yra dvasia, nors mes kalbam apie materialų kūną. Mano kūnas, nesakau – čia – aš – tai – mano kūnas, o aš yra dvasinė asmenybė, jau dabar – šitame materialiame kūne – yra dvasinė asmenybė. Bet šitas kūnas turi patį grubiausią, mums Kūrėjo suteiktą, apvalkalą, grubiausią energine išraiška – tai yra paties žemiausio energinio dažnio pavidalas – materialus. Kada patirsime prisikėlimą, kai šitas materialus pavidalas išeikvos visą Kūrėjo mums teikiamą gyvybinę energiją, tuomet mes būsime pažadinti morontiniu lygiu, kuris Urantijos Knygoje pavadintas sielos – sielos tapatybės – atskiru etapu. Bet tai nesusiję su asmenybe – asmenybė vis tiek lieka ta pati dvasia – ta pati dvasinė asmenybė – nekintanti. Tuo tarpu pavidalas keisis – išorinis pavidalas – jis nebeturės raumenų, kaulų struktūros, kraujo apytakos, bet tai bus energiniai virpesiai aukštesnio dažnio už materialų – šitą matomą mums pavidalą.
Po prisikėlimo mūsų regėjimo laukas bus išplėstas, kad matytume tą naują pavidalą, kurį gausime – atitinkantį mūsų asmenybės išsivystymo, dvasine prasme, laipsnį – lygį. Ir kuo mes labiau pažinsime Kūrėją, kuo daugiau patirsime Patį Kūrėją savyje, kuo stipriau mes jausime Kūrėjo Meilę savyje ir ją skleisime į aplinką po prisikėlimo, tuo mes greičiau įgysime naują išorinį apvalkalą, jau aukštesnio dažnio energinių virpesių. Tai truks tūkstančius metų. Mes eisime per tą vadinamąjį sielos etapą, bet tai tiktai yra išorinio pavidalo atskiri, atitinkantys mūsų asmenybės dvasinį turinį, etapo segmentai – atskiri segmentai, liudijantys, kokio energinio dažnio mums reikalingas išorinis pavidalas. Išorinis pavidalas keisis. Ir kada mes tapsime jau su amžinu, dvasiniu, išoriniu pavidalu – tai bus daug aukštesnio energinio dažnio mūsų pavidalas – nebeturės nieko, išskyrus energinius virpesius. Ir jis bus maitinamas – atstatoma energija – iš Energinių Grandinių – be jokio maisto – bet ir tada bus mūsų ta pati dvasinė asmenybė, kuri yra šiandien štai šitame pradiniame pasaulyje, kuri turi štai šitą materialų apvalkalą.
Todėl, yra viena dvasinė asmenybė, mūsų kiekvieno dvasinė asmenybė – o siela – arba morontinis pavidalas – yra tiktai išorinis – mums matomas ir bendravimui skirtas – pavidalas.
Štai, mano mylimieji, jūs turite suvokti, kad asmenybė yra Kūrėjo Dovana – Kuris nesikeičia – Kūrėjas yra nekintantis. Lygiai taip pat nekinta ir mūsų asmenybė, tik mes vis daugiau iš Asmenybės Amžino Potencialo atskleidžiam aktualo lygiu savąją tapatybę, kur mes bebūtume, per visą amžinybę. Mes keičiame tiktai savo tapatybę. Štai koks mūsų buvo supratimas – vakar dieną – šio pasaulio, štai, vaikai dabar triukšmauja, tėvai irgi turi rūpesčių, kada vaikai suaugs, jie šito epizodo neprisimins – tapatybė bus pakitusi – jų vidus bus pripildytas Kūrėjo Meilės, Šviesos, Tiesos, o asmenybė bus lygiai ta pati, kuri dabar yra tame mažame vaikutyje, kuris nesupranta – nesupranta, kaip jam reikia elgtis čia, ir tėvai nesupranta. Bet tapatybė keisis, keisis, priklausomai nuo gyvo ryšio su Kūrėju, keisis, priklausomai nuo atsivėrimo Kūrėjui, per visą amžinybę tapatybė keisis – ji yra begalinė. Tuo tarpu asmenybė išliks visą laiką nekintanti viena ir ta pati. Ir nesvarbu, kiek mes patirsime aukštesnio energinio dažnio išorinį mūsų apvalkalo švytėjimą, jis bus tos pačios asmenybės, kuri yra štai šitame pasaulyje, nė per nago juodymą nepakitusi.
Todėl jūs turite suvokti, kad siela – tai yra mūsų protui palengvinanti aplinkybė, kokią Kūrėjas sumanęs, kad mes palaipsniui, priklausomai nuo mūsų dvasinio laiptelio – dvasinio asmenybės išsiskleidimo ir atsiskleidimo Gėrio, Meilės, Šviesos darbais – turėtume atitinkamą išorinį apvalkalą. Tai štai, tokiam išoriniam apvalkalui ir yra įvardijamas sielos, arba materijos, arba dvasios segmentų perteikimas. O kokybė lieka viena ir ta pati – nekintanti dvasinė asmenybė – kuri turi būt gyvajame ryšyje su Kūrėju, kad išliktų amžina, ir atsidavusi Kūrėjo vedimui iš vidaus, trokšte trokštų įgyvendinti Kūrėjo jai padovanotą Likimą, ir atsidavusi tam vedimui, nes Kūrėjas Pats ir numatęs mums šitą Likimą, suteikia visas priemones iš Savęs, kad padėtų mums jį įgyvendinti.
Būkit su Kūrėju – atrastu savyje – atsiduokite vedimui iš vidaus, ir ryžtingai, drąsiai įgyvendinkite Kūrėjo jums padovanotą Likimą, pradėdami šitą ryžtingą žingsnį šitame pradiniame pasaulyje.
Patirkite Kūrėjo Meilę – savo viduje – dalinkitės Kūrėjo Meile su aplinka, švieskite aplinką savo gyvenimu – savimi – būdami savimi.
Šitai ir yra pirmasis žingsnis į jums padovanoto Likimo įgyvendinimą.
Myliu jus visus.

Ačiū Daivai už mokymo iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-07-04 09:08:15

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal