Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – savasis aš yra Kūrėjo Meilėje; pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 07 07

Algimanto pamokomasis žodis -- savasis aš yra Kūrėjo Meilėje -- pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2018 07 07

Mano mylimieji, kada mes esam Gyvajame Kelyje, mes turim nuostabią Lemtį – įgyvendint savo Likimą – pasiekt mūsų Tėvus Rojuje – ir šituo Likimu užpildyt savo asmenybės amžinybę. Kada mes pasieksim savo Rojaus Tėvus ir būsime Jų akivaizdoje, tas patyrimas, kurį mes sukaupsime per milijardų milijardus metų, keliaudami iš Visatos į Visatą ir štai, stovėdami mūsų Tėvų akivaizdoje – betarpiškoje akivaizdoje – mes turėsime galimybę, kaip Kūrėjo – mūsų Tėvų – dukra ar sūnus patirt, patirt tą gyvą mūsų Tėvų atpažinimą – atpažinimą tam, kad tai būtų nauja kokybė, pasireiškianti mūsų tolimesniame Amžinybės įsisavinime.

Kūrėjas sumanė Amžinybę ne tam, kad pasiektume savo Likimo įgyvendinimą Rojuje ir tuo užbaigtume savo vis didesnį iš Potencialo atsiskleidimą aktualais vis aukštesniu, stipresniu lygiu ir Kūrėjo atvaizdu – Kūrėjas sumanė Amžinybę tam, kad jos betarpiškame glėbyje, kurią laiko ir Pats Kūrėjas – mūsų Tėvas ir Motina – galėtume veikt, veikt ryžtingai visų Šviesos labui.
Mums dabar sunku suvokt – kas yra Amžinybė – kada mes gyvename materialiame žmogiškajame kūne, kuris labai trumpą akimirksnį gyvena šitame pasaulyje, nepatirdamas fizinių netgi skausmų, arba protas, nepatirdamas intelektualios tam tikros įtampos, stresų – o mums siūloma Amžinybė – jau dabar – be fizinio skausmo, be kančios, be stresų. Bet toje Amžinybėje yra daugybė uždavinių, užduočių, kurių mes iki tol nebūsime sprendę, nors nuėjome milžinišką patyrimų kelią, ir tos neišspręstos ir mums nežinomos užduotys taip pat atrodys, kad kelia abejonių – kaip tą dabar įgyvendint?
Visas Kelias iki Rojaus nueitas – ir mes turim tokį milžinišką įtikėjimą, mes esam ištobulinti, kaip ribiniai tvariniai, kaip Kūrėjo sūnūs ir dukros, ir štai, net ir tokią akimirką mes abejojam – kaip tą įgyvendint naują iššūkį, kaip jį įsisavint? Bet juk tai natūralu. Koks gali būt iššūkis, jeigu jis būtų lengvai įveikiamas?
Mes žinom metodą – vektorių – viską įgyvendint tiktai atsirėmus į Kūrėjo – mūsų Tėvų – Tėvo ir Motinos – vedimą iš vidaus – tada mes jau Juos vadinsim Šaltiniais ir Centrais – Keturi Šaltiniai ir Centrai – mūsų Vedliai – Mokytojai – štai, tik atsirėmus į Juos, mes galėsime net ir tokiu aukštu Amžinybės lygiu įgyvendint tą užduotį, kurią mes patys vidumi patirsime, kad norime ją įgyvendint – ir siūlomės įgyvendint ją – savanoriškai – nes mūsų viduje bus ta Kūrėjo Meilės galia, kada tiktai iškyla poreikis tą užduotį spręst, įsisavint Kūrinijai – kad būtų ryškesnė Šviesa – ta Kūrinija yra mūsų aplinka, pasiekus Rojų, išplėsta, nutiesta mums po kojomis – Kūrėjo nutiesta, kad nebėra mums apribojimų pasiekt bet kurį kūrinijos pakraštį savo skrydžio dėka – ir štai tada mes pajaučiame tą Įtikėjimo dar sustiprinančią galią. Įtikėjimu mes patiriam, kad mūsų indėlis reikalingas Kūrinijos šviesinimui, ir ta Meilės galia papildo Įtikėjimo galią – aš noriu priimt tą iššūkį, noriu, nors aš neturiu patyrimo, kaip tą iššūkį iš tikrųjų įsisavint – jis yra ateityje, prieš mane, bet viduje Meilės galia ir Įtikėjimas – ir ką tik stovėjimas Kūrėjų – mūsų Tėvų – akivaizdoje, pripildo mus tokios Energijos Užtaiso Galios, kad mes neištveriam nepasisiūlydami į tą misiją savu noru. Meilės galia, įtikėjimo Energija, ir toji Išmintis – ir yra tie komponentai, kur visada yra daugiau norinčių, negu galimybių visus aprūpint tų norų įgyvendinimui užduotimis.

Štai kodėl mes esame dabar pradiniame pasaulyje, kur turim trumpalaikį materialų apvalkalą – žmogiškąjį kūną – visiškai iliuzinėje tamsoje, ir kada reikia atlikti kokį nors darbą, labai dažnai savanorių pristinga, jeigu tas darbas nėra toks galbūt protui priimtinas, galbūt jam atrodo, kad tai menkas tas darbas, o jeigu dar jis menkai apmokamas? Žodžiu, mes linkę daugiau slėptis už kitų nugarų ir nerodyt iniciatyvos. Tai – kontrastas tiems aukšto dažnio energiniams virpesiams, kuriuos mes patirsime Amžinybėje, įgyvendinę savąjį Likimą, pasiekę mūsų Tėvus Rojuje.
Štai – kokybės prasme – Amžinybėje yra vien tiktai mūsų, kaip Tikrųjų Kūrėjo vaikų – nuoširdumas – tikrumas būnant savimi. Būti savimi – tai yra Kūrėjo sumanymas. Tu negali įnešti indėlio į kūrinijos šviesinimą, į Evoliucinį Procesą, eidamas su kaukėmis, nes tada nėra nuoširdumo, yra baimė. Šitame pasaulyje mes turime patirti tą išsilaisvinimą iš kaukių – iš baimių – patirt išsilaisvinimą iš gyvulinių ydų, kad mūsų viduje įsiviešpatautų mūsų Tėvų Meilė, ir toji Meilė stiprintų mūsų pasitikėjimą Pačiu Kūrėju, kada mes turim kiekvienoje akimirkoje daugybę problemų ir nedrįstam jų išspręst, nes jos baugina mus, jau nekalbant apie kokią nors Šviesos mums teikiamą uždavinį, užduotį, kad gyventume savimi gyvenimą – gyventume šitame pradiniame pasaulyje be baimės. Juk mūsų viduje yra Pats Kūrėjas per Savąją Dalelę – Minties Derintoją, kuris kokybe yra toks pat kaip Tėvas ir Motina. Jis – Kūrėjo Fragmentas – yra viduje, o mes jį suteršiame baimės virpesiais – žemo energinio dažnio virpesiais – tai ar mes esam ištikimi patys sau, ar mes esam ištikimi mūsų Tėvams – Rojaus Trejybei-AŠ ESU? Ar mes iš tikrųjų norime dalyvaut Evoliucijoje, būdami pilni baimės, nedrįstantys gyvent savo gyvenimo savo tikruoju aš – tikrąja asmenybe? Atrodo taip paprasta, bet visi gyvena baimėje. Reiškia, mes esam – kol kas – dar tiktai prieškambaryje į Evoliucinį Procesą, kuriame galėsime įnešti savo indėlį, kupini Tavosios Meilės, mylimas Tėve ir Motina – mūsų Amžinieji Tėvai – kada mes išsilaisvinsim Tavo Meilės dėka, išsilaisvinsim iš baimės, kad galėtume būti Tavuoju Atvaizdu savo veiksmais, ir Tavosiomis savybėmis galėtume pasireikšti savo charakteriu, kokį Tu mums padovanojai kaip asmenybei, skleidžiant Meilę, Šviesą, Tiesą, Gailestingumą Tikrovėje, kurią mes geriam iš Tavęs.
Štai trumpas-trumpas išsakymas Kūrėjui, bet norint visa tai įgyvendint mes turim atsivert jau šiandien, atsivert Jam – Kūrėjui – mūsų Tėvui ir Motinai – atsivert be baimės – savimi. Tai yra nuostabus procesas, tai yra nuostabi komunija – komunija, kuri yra gyva, be ritualo – Širdies kalba – ir toji kalba prieinama mums kiekvienam bet kuriuo metu, bet kurioj vietoj. Dėl to, mano mylimieji, aš ir akinu jus – nuoširdžiai išsisakykite Kūrėjui – savo Tėvams – išsakykite savo skausmą, kančią, pasimetimą, problemas, ir patirsite apraminimą – gyvą, tikrą, ir pajausite skirtumą, o tas skirtumas ir yra tapimas savimi – savimi, kad jums drauge su Kūrėju sektųsi jūsų visų problemų sprendimas ir būtent taip, kaip sumanė Kūrėjas.
Būkit su Kūrėju – Jo Meilėj ir savo tikrovės pasireiškime savuoju, tikruoju asmeniu, padovanota Kūrėjo jums kiekvienam asmenybe – ir taip per visą Amžinybę.

Jūs esat amžini – kiekvienas – laikinas tik kūnas, bet ne jūs.

Myliu jus visus. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-07-18 08:18:54

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal