Forumas: temos peržiūra

Algimanto mokymas – yra tiktai Kūrėjo valia, laisvos valios nėra – urantų mokymų sakymo dalis, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 07 22

Algimanto mokymas – yra tiktai Kūrėjo valia, laisvos valios nėra – urantų mokymų sakymo dalis, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 07 22

Gyvajame Kelyje yra dar toks niuansas – kuo labiau mes laisvėjame, tuo mes esam labiau suvaržyti, nes mes nebeturim laisvės tokios, koką turėjom iki Kūrėjo atradimo. Tada mes galėjom blaškytis, ieškot bet kurioj pusėj, galėjom klyst, kadangi daug ko nežinojom. Atradus, pirmiausia mes jau turim vieną vienintelį vektorių – mes nebegalim sakyt – na, šito aš nežinau, dėl to aš galiu šitaip pasielgt – bet gi aš jau žinau – ir jeigu aš elgiuosi prieš savo žinojimą – jau aš žinau, kad darau nuodėmę – ne šiaip klaidą, kuri yra daroma dėl žinių stokos – tai yra veiksmas blogio. O nuodėmė yra – kai sąmoningai žinant, tu vis tiek nesirenki gėrio, renkiesi blogį. Kas yra blogis? Tai yra klaidingas veiksmas, kurį galima atlikt geresniu būdu ir geriau atlikt, bet renkiesi dėl nežinojimo klaidingą sprendimą, ir ne tokį būdą. Nuodėmė – kada tu žinai, koks yra atlikimo būdas, ir tu žinai, kad jis yra geresnis, o renkiesi blogesnį.
Tai vat eidamas Gyvuoju Keliu ir kuo ant aukštesnio laiptelio stojiesi, tuo tau laisvė ta yra labiau suvaržoma. Tą, ką tu anksčiau galėjai daryt, net ir būdamas Gyvajame Kelyje – ant aukštesnio laiptelio tu nebegali to daryt. Jeigu tu anksčiau galėjai į šventovę ateit bet kada – ateit, neateit – palipai į gilesnį įtikėjimo, sakykim, tą gylį, tu jau žinai, kad tu nebegali neateit, nes nuo tavo neatėjimo jau sumažėja vienu čia esančiu. Šventovė susilpnėja per vieną.
Dabar įsivaizduokit, mes esam, sakykim, dešimt. Kada mes meldžiamės, tai galia, paimta, padauginta kvadratu pakėlus šitą skaičių, dešimt išeina kaip šimtas besimeldžiančių. O jeigu ateina devyni, be manęs, tada yra kaip – devyni, padauginta iš devynių – kaip aštuoniasdešimt vienas. Matot, kiek sumažėja žmonių? Vienam neatėjus, galia sumažėja jau devyniolika. O ta galia, juk jinai sklinda. Tai neateina vienas, antras, trečias. Štai kokia galia tada sumažėja.
Aš išvis dabar juntu – urantai yra subliuškę – tiek Vilniuje, tiek Kaune – jų nėra dvasios. Ir kada tu gilesnio įtikėjimo linkme visą laiką kopi į viršų, tai yra Evoliucija, tai yra pagal Kūrėjo valią. Kada tu ieškai sau pateisinančių priežasčių, kad tu gali bet kur kitur nulaviruot – tu gali, turi laisvą valią – bet tu jau pažeisi tą tau Kūrėjo suteitą Evoliucinio plano įgyvendinimui Gyvojo Kelio valią, tu pažeisi, nes tu sau ieškosi lengvesnio kelio, kad tau reikėtų mažiau pastangų dėt. O žinodamas nuodėmę, kas yra, reiškia, tu net Gyvajame Kelyje jau darysi nuodėmę sau susilpnindamas reikalavimus, nes tu sau turi kelt reikalavimus vis aukštesnius, atitinkančius tavo dvasinę šviesos brandą, tavo būseną. Ir tada ateina ta akimirka būsenoje, kad tu jau savo veiksmus sulieji su Kūrėjo. O juk Kūrėjas apima visą kūriniją, ne vien tiktai tave asmeniškai, visus apima, vienodai. Reiškia, ir tau tada reikia rūpintis visais vienodai, visa kūrinija vienodai, kaip ir Kūrėjui, nes tu esi Kūrėjo atvaizdas.
Reiškia, tavo būsena turi būt plečiama tiek, kad tu visą laiką sau keltum jau tą kriterijų – kiek tavo priimami sprendimai, veiksmai, padeda kūrinijai, ar priešingai, ją silpnina, per tavo sprendimo įgyvendinimo apimtį. Jeigu nors kiek silpnina arba dar geriau žodis – suteršia – tiek tu prasilenki su Kūrėjo valia – pagal savo jau įtikėjimo ir šviesos laipsnį.
Todėl kuo daugiau eisi link Kūrėjo į viršų, į vidurį – ir atversi save – tuo laisvą valią vis tu labiau siaurinsi ir siaurinsi pasireiškimu, kad ji bus toji akimirka, kada bus tiktai Kūrėjo žvilgsniu žvelgiama, tiktai Kūrėjo būsena viskas apreiškiama, išreiškiama, gyvenama. Ir tada nebėra jokios laisvos valios apsisprendimo – yra tiktai Kūrėjo valia, ir tavo valia iš Kūrėjo gauta, kaip laisvoji valia, ji tiesiog sugrįžo pas Kūrėją, ir tu gyveni Kūrėjo valia ir tau nebėra jokios laisvės – viskas. Nebent tiktai save patį susinaikint, įvykdyt savižudybę. Va tau ir laisva valia.
Mes dabar einam palaipsniui vis daugiau suliedami savo valią su Kūrėjo valia, suliedami. Meldžiam, kad būtų tavo valia, kad susilietų mūsų valia su tavo valia, ir kada bus tas susiliejimas, jūs laisvos valios nebeturėsite, nes jūs patys būsite Kūrėjais. Tai kaip gali būt kitokia laisva valia? Kūrėjas neturi laisvos valios, jis tik kitiem dalina, sakydamas – čia jūsų laisva valia.
Na, nėra laisvos valios – yra Kūrėjo tiktai valia – visai kūrinijai Jis duoda savo Meilę, tai kokia gali būt laisva valia – naikint kūriniją? Nu, nu, nu – su meile aš tą sakau.

Taigi, Kūrėjas negali leist naikint kūrinijos – ne. Bet Jis gali leist tą neišmintingą sūnų ar dukrą šita – tariama – laisva valia pasinaudot, ir save sunaikint, bet tik save – apsisprendžia neit Gyvuoju Keliu – tavo valia, Aš tau daviau laisvą valią, be laisvės pasireikšt savo kvailybėm. Tu pasireiškei ta didžiausia kvailybe, kuri yra beprotybė – atsisakyt Savęs ir Gyvojo Tikrovės Kelio. Aš duodu tau susinaikinimą. O šiaip laisvos valios tai nėra.
Tai čia dar naujas jums, kaip sakyt, požiūris. Tarp kitko, jis man irgi tik dabar štai išsiplėtė, aš iki šiol irgi nežinojau apie tai.

Ačiū Vitai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaimas ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai