Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - Vaiko mąstymas, 2018 08 09
Mano mokymas - Vaiko mąstymas, 2018 08 09
Ką tik mano perskaityti Vitos aprašyti patyrimai, susieti su Kotryna, man pasufleravo parašyti šį mokymą apie vaiko mąstymą.
Priminsiu Vitos aprašyto patyrimo esmę, pacituodamas vieną aprašyto patyrimo pastraipą, kurioje jų mažoji penkerių metų dukrelė, Kotryna, jiems visai šeimai laukiant jau užsakytų patiekalų lauko kavinėje, pasiūlo –
Pasimeldžiam. – Nelabai kas sureaguojam, gal šiaip pasakė? – Pasimeldžiam. – Sako mažoji jau taip, kad išgirstam ne tik mes, bet net ir aplink sėdintys. – Gerai – pasigirsta iš vieno, iš kito mūsų šeimos nario.
Prieš užmerkiant akis spėju pamatyti įtariai mus stebinčių prie kito staliuko sėdinčiųjų žvilgsnius.
Pasigirsta Kotrynos malda – Meldžiu mamai, Viktorijai, Matui gerovės. Taip pat močiutei ir seneliui, kaimo močiutei ir diedukui. Meldžiu, kad tėtis geriau jaustųsi. Meldžiuosi už Algimantą ir Holą, kurios jau nėra. Amen.
Tai labai trumpas epizodas dienos tėkmėje, tačiau kiek daug jis atskleidžia apie vaiko mąstymo lygį. Mes turime suvokti, kad tiek suaugęs, tiek vaikai savo viduje mąsto daug daugiau ir atviriau negu išsako garsiai. Ir vis tik, jeigu tokio amžiaus vaikas – ne jo tėvai – pasiūlo pasimelsti, tai būtent ir parodo, kuo tas vaikas kvėpuoja, kuo jis maitinasi per dienų dienas būdamas vienas, apie ką jis mąsto daugiausia. Ir jeigu vaikas apie Kūrėją mąsto vis daugiau ir daugiau, tai tik rodo jo nuoširdų norą bendrauti su Kūrėju vienam esant, tiesiog būti su savo Rojaus Tėvais, kuriais pasitiki daug daugiau negu Rojaus Tėvais pasitiki žemiškieji tėvai, dėl to jam ir savaime natūralu būti savimi su savo Dieviškaisiais Tėvais, dėl to jam taip pat natūralu pasiūlyti ir visai žemiškai šeimai pasimelsti net ir kavinėje. O koks gi čia nuoširdžiam vaikui skirtumas, negi yra tokia vieta, kur nebegalima bendrauti su Rojaus Tėvais? Iš viso, ką reiškia pasimelsti – o gi atsiverti savimi mūsų mylimiems Tėvams – bet gi, ar tikrai mylimiems, jeigu suaugęs nepasiūlo pasimelsti – jam ir į galvą neateina, kad galėtų iš viso melstis kavinėje, čia gi ne bažnyčia, čia mes poilsiaujame, juk atėjome pavalgyti materialaus maisto, ir pabendrauti kitokioje aplinkoje. Tačiau toks požiūris yra segmentuotas, ir yra būtent dėl to, kad trūksta gyvo ryšio su Rojaus Tėvais gelmės, arba jo iš viso nėra, ir, aišku, nėra pačios gyvos Meilės būsenos viduje tokiu laipsniu, kad viduje kiltų troškimas pabendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU net ir kavinėje, todėl nėra ir nuoširdumo gelmės, o tuo pačiu ir noro melstis kavinėje, nes čia melstis, tariamai, nepriimta. O kas taip nustatė? O gi niekas, tik vidinė baimė. Ir dėl to tuomet žmogaus protas dirbtinai sau sukuria tabu sferas, ir užprogramuoja siauro mąstymo kryptį - nustato sau priimtinas ar nepriimtinas vietas bendravimui su Kūrėju. O vaikai, kol jų mąstymo nesuvaržo patys tėvai, tariamai juos mylintys ir saugantys nuo blogos įtakos, yra dar laisvi nuo tos baimės, dar nepakliuvę - tėvų klaidingu ir neišmanėlišku auklėjimu be Kūrėjo ir prieš Kūrėjo valią ir Evoliuciją - į baimės nelaisvę ir net vergovę, kuri ir duoda proto baimės ir degradacijos vaisių jau jų suaugusių ir naujų kartų gyvenime.
Kotrinos malda buvo ne toji malda, kada paprastai urantai meldžiasi prieš valgį, nes ši malda buvo gyvosios komunijos su Kūrėju Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje malda – tai buvo gyvas jos Širdies bendravimas su pačiu Kūrėju dėl kitų Gerovės, dėl kitų Palaimos ir Ramybės, dėl tarpusavio Brolystės ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU Tėvystės ir Motinystės, kad mirtingasis greičiau pabustų iš dvasios miego, kad asmenybė atrastų savo viduje Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, kad gyvenimo kiekybinė materiali egzistencija pakiltų į Gyvo Gyvenimo su Kūrėju kokybišką dvasinį laiptelį, kuriame asmenybės gyvenime centrinę vietą vis daugiau ir daugiau ir užima Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir visa materiali civilizacija paklūsta ir pasiduoda dvasiniam Meilės Pagrindui.
Apskritai, tėvai su mažais vaikais nebendrauja nuoširdžiai, nors patys ir mano, jog su jais yra nuoširdūs. Būtent dėl to jie stengiasi juos apsaugoti nuo įvairių problemų, kurių bus visada šeimoje, kol tiek tėvas, tiek motina savyje nebus atradę dieviškųjų Rojaus Tėvų. Tad tėvai mėgina užsidėti kaukę ir gyventi po ja dirbtinį gyvenimą, o vaikams šypsotis netikra šypsena, vietoje to, kad ir vaikams, palaipsniui, vis daugiau atskleistų ir šeimos patiriamus iššūkius, kurie gali pakirsti visos šeimos gyvenimo ramybę.
Vaikai neturi baimės tiek, kiek suaugę, dėl to jie yra ir stipresni, ir galės tikrai sustiprinti net savo žemiškus tėvus, sakydami, kad ne tokia čia didelė problema, kad tiek krimstis, juk yra Kūrėjas, kuris padeda spręsti visas problemas, kurias sukelia žmonės, o ne Kūrėjas.
Ir jeigu Kotryna, sulaukusi penkerių metų, visai šeimai pasiūlo pasimelsti tokioje visiems, bet tik ne jai, atrodančioje maldai netinkančioje vietoje – kavinėje – tai liudija, kad jos viduje Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Kūrėjas – jau viešpatauija, Kūrėjas jau yra Tas Šaltinis, kuris ir globoja, ir maitina asmenybę Meile ir Šviesa, dėl to Kotrynai jau nėra jokios netinkamos vietos maldai. Ir vis tik tokį savosios asmenybės potencialo išsiskleidimo aktualu vektorių ji gavo iš žemiškųjų tėvų, kurie pasuko Gyvuoju Keliu, ir žengdami gyvus, nors iš pradžių netvirtus žngsnius, bet vis daugiau dėdami pastangų, ėmė patirti savyje daug pasikeitimų, o atradę savyje Rojaus Trejybę-AŠ ESU – pradėjo savo lygiu spinduliuoti Kūrėjo Meilę ir Šviesą savo žemiškiems vaikams, kad jų asmenybės savyje kuo anksčiau atrastų savo Šaltinį ir Centrą – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. O tai jau žemiškųjų tėvų priedermė pasirūpinti Gyvąja Meile ir Šviesa. Juk vaikus labai lengva pripildyti tiek Meilės ir Šviesos, tiek ir iliuzinio blogio, nes vaikai labai nuoširdžiai iki penkerių metų viską geria, ką tik jiems siūlo tėvai – gėrį, arba blogį – o taip pat jie savo būsena jaučia daug stipriau negu per savo vaikystės ir suaugusio gyvenimą užteršti jų žemiškieji tėvai, jau gyvenantys baimėje, jau patyrę daug skausmo ir kančios, ir dėl to jau išmokę dėvėti daug kaukių, kas jų baimę dar labiau padidina. Štai kodėl vaikų dvasinis stuburas bus daug stipresnis už suaugusiųjų, nors fiziniu amžiumi jie bus penkiamečai ar šešiamečiai, bet Meile ir Šviesa jie toli pralenks savo žemiškuosius tėvus, ir juos galės jau daug kur pamokyti didesnės Šviesos savo natūraliu elgesiu ir paprastais samprotavimais. Svarbu, kad patys tėvai prisidėtų prie vaikų kosminės įžvalgos sustiprinimo savo bendravimu vieno su kitu ir su vaikais, kad vaikai pajaustų Šeimoje Meilės Virpesių Lauką, kurį ir jie galėtų sustiprinti savo nuoširdžiu bendravimu ir bendradarbiavimu ir su tėvais. Šai kodėl suaugusiųjų įtikėjimas ir pasitikėjimas Kūrėju ir savimi turi būti toks tyras ir nuoširdus, kaip vaikų. Ir tuomet tokioje šeimoije nekils jokių konfliktų. Atrodytų to būti negali – gali, man tiesiog yra nesuvokiama, kaip gali šeimoje kilti problemų tarp vienas kitą mylinčių tėvų ir vaikų, kur Kūrėjas yra Šaltinis ir Centras. Konfliktas kyla tik tada, kada tėvų, net ir vieno kurio iš tėvų, viduje nutrūksta, arba nusenka, gyvas ryšys su Kūrėju, nes Kūrėjas Savo Meile visus, net ir buvusius, konfliktus ištirpdo Meilėje.
Tad jūs turite turėti minty, jog su vaikais galite bendrauti ir bendradarbiauti daug aukštesniu lygiu negu manėte iki šiol vien tik trypčiodami – o tikrovėje patys degraduodami ir silpnėdami, ir vaikams neleisdami vystytis vis aukščiau – kada jūs vengiate įtraukti vaikus į gyvą šeimos gyvenimą, o vietoje šito vis mėgindami pačią šeimą segmentuoti ir vaikams šeimoje palikti vien tik žaidimus ir pramogas, tuo pačiu šeimos problemas ir net vaikų darbinį lavinimą ir ugdymą, darbo įgūdžių formavimą, atskirti nuo pačių vaikų - dar mažas, bus dar laiko, tegu pasidžiaugia savo laiminga vaikyste. Koks negailestingumas vaikų atžvilgiu iš gailesčio. O būtent gailestis ir griauna vaiko charakterį ir klaidingai formuoja vaiko psichiką. Toks požiūris ne tik klaidingas, bet ir ydingas, nes jis nebeleidžia tėvams būti savimi net su vaikais, jiems vis reikia suspėti kaitalioti kaukes, tik buvus apimtiems liūdesio, reikia pradėti vaidinti jau linksmos dėvimos kaukės vaidmenį, o juk vidus negali per prievartą ilgai ištverti šypsenos, jeigu vidus pilnas kančios.
Vaikai yra daug imlesni iš Kūrėjo – Minties Derintojo veikimo dėka – perduodamiems mokymams, todėl jų išreiškiamos Šviesos mintys ir yra Rojaus Trejybės-AŠ ESU suteikiamos jų pasąmonei mintys, pagarsintos tėvams, kad juos sustiprintų ir nuramintų, net ir taip, kaip Kūrėjas ramina ir stiprina iš vidaus.
Štai kodėl daugiau pasitikėkite savo vaikais ir bendraukite su jais kaip su suaugusiais, ir jums jie atsilygins Šviesos mintimis, kurios stebins jus gelme ir branda, ko paprastai vaikai taip ir nepasiekia, nes tėvai juos panardina į baimės ir kaukių iliuzinę tamsą, kad kur ten kokiai Šviesos minčiai iš Kūrėjo beprasiskverbti per tokį sujauktą ir chaotišką bruzgyną viduje, pasireiškiantį nuolatiniais kaprizais, greitu susierzinimu, užsiplieskimu, pykčio demonstravimu, agresijos išraiška, nenoru dirbti, vien tik savanaudišku siekimu pramogų ir tinginystės puoselėjimu. Ir tai yra vien dėl iškreipto požiūrio į vaikus, su kuriais, manoma, negalima aptarti rimtų dalykų, tik – vaikiškus.
Argi dažnai suaugęs pakelia akis į dangų ir mąsto apie Kūrėją ir kūriniją? Tuo tarpu vaikai labai imliai ir noriai klausosi pasakojimų ir apie Kūrėją, ir apie kūriniją, tik nelaikykite tokių Šviesos žinių, gautų iš apreiškimų, vien tik sau ir savyje, išpasakokite tas žinias savo mažiems vaikeliams, pasidalinkite savo patyrimais ir apmąstymais, savo sampratomis, mokykite vaikus analizuoti ir save, ir aplinką - priešastis, veiksmus, ir pasekmes, kad gilėtų jų kosminė įžvalga, atskleiskite Kūrėjo Meilę ir jūsų asmeninius Kūrėjo Meilės pasireiškimo jūsų viduje patyrimus. Tačiau dar svarbiau yra vaikams atskleisti ir save, išsipasakoti ir savo skausmus, pergyvenimus ir svajones, viltis ir siekius, kad vaikai jus pradėtų pažinti gilumine prasme, o ne vien tik kaip mamą ar tėtį, bet ir kaip žmogų, jūsų dėka taip jiems atskleidžiant ir paties žmogaus esmę šitame pasaulyje – atrasti Kūrėją savo viduje ir kurti drauge su Kūrėju, tampant Bendrakūrėju, Gėrio ir Šviesos darbus Meilės motyvu visų labui. Ir tegu jie tuo metu nesuvoks visų jūsų teiginių reikšmės sąmonės lygiu, tačiau į jų pasąmonę nusės Kūrėjo, ir jūsų, Meilės būsenos aukšto dažnio virpesiai, ir greitu metu duos ir savo vaisių – kokybinį šuolį vaiko mąstyme.
Pasitikėkite Kūrėju, kuris veikia ir vaikų protą, ir vaikų prote.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2018-08-09 14:27:06
Komentarai
Mielas Hari, aš tau daug ką galėčiau paaiškinti, bet iš tavo žinutės teksto matau, kad tu deja nesiklausysi, kad ir ką tau atsakysiu. Tavieji klausimai nėra nuoširdūs, priešingai – griaunantys. Ir kitą kartą prašau kreipkis į mane – tu – taip bus paprasčiau tau pačiam. Visi tie formalumai – tokie kaip – jūs – yra kaukės, ne mažiau.Dar kartą perskaityk visą šitą temą, Algimanto parašytą, pasistenk suvokti esmę, dar kartą perskaityk ką rašiau aš ir kur neišmintingai elgiasi stomatologė.
Žinok, mielas Hari, malda – pati galingiausia galia, jeigu meldžiamasi su – įtikėjimu.
Ir pabaigai – aš darau daugiau nei daro kiti.
Ramybės tau, mielasis, Vita
vvita
2018-08-15 08:06:59
Sveiki , Vita gal jus galetumet paaishkinti kas buvo dantuke jeigu ne kirminukas ? Gal jus galetumet pasimelsti ir paprashyti Kurejo - Griovejo ,kad sutaisytu dantuka ir nereiktu daktares mineti blogais zodziais ...
Ka jus ,Vita ,padaret gero pasauliui ishskyrus ,kad meldetes Kurejui -Griovejui , galbut ishsivaikinot koky vaikuty nesutaisytais dantukais , galbut padejot sergantiems konreciais dalykais ne maldomis ? Ko jus tikities , kad ishgalvotas Kurejas-Griovejas sutaisys jusu mergaites dantukus ?
Algimantai , gal jus kalbekit apie savo vaikus jeigu tokie dar su jumis bendrauja , ar ishvis juos turit ?
Ash negaliu suprast kaip jus sakot turi buti laisva valia , bet bandot aishkinti apie svetimo vaiko auklejima .
Algimantai , jus parashykit dar vis apie svetimus vaikus , mes jau pradesim uzsiimti kitom priemonem kokia bebutu stipri jusu Amerikos kompanija.
Uz tokius dalykus Kurejas - Griovejas gali ir supykti
Haris
Pasiuntinys
2018-08-14 22:07:23
Prieš daugiau kaip mėnesį, buvo Kotrynos pirmasis apsilankymas pas stomatologą. Mažytė skylutė dantuke privertė praverti poliklinikos duris iki šiol niekada pas gydytoją nebuvusią Kotryną, išskyrus vieną atvejį kai buvo dar visai mažytė. Kol sėdėjome koridoriuje ir laukėme savo eilės, žiūrime išėjo iš gretimo kabineto mūsų šeimos šeimos gydytoja. Pamačiusi, kad aš sėdžiu su jai nematytu vaiku, ji nusišypsojo, nes Kotryną buvo mačiusi tik kai ji dar buvo kūdikis. Smalsiai apžiūrėjo ir sako – Atveskit kada pas mane šitą vaiką, susipažinsim, – nusijuokia ir nuskuba kažkur. Nusijuokiu ir aš. Puiki gydytoja mums papuolė, džiaugiuosi ja, nes ji labai tolerantiška, kas neįprasta gydytojams visiškai šiais laikais.
Sulaukiame savo eilės į stomatologijos kabinetą. Kotryna linksma įeina drauge su manimi į kabinetą, sustoja iškart įėjusi, pasisveikina gydytoją – Labas rytas. – Labas rytas. Na, kas čia pas mane atėjo? Parodysi man dantukus savo? – Kotryna tuoj pat ir išsižioja. – Kotrynuke, eik atsisėsk į kėdę ir tada parodyk dantukus gydytojai, gerai? – suima juokas. Bet iš kur gi vaikui žinoti, kad pirmiausia sodins ant kėdės, tada tik parodyti tuos dantukus – paprašė – iškart ir rodo vaikas iš ten kur stovi tą akimirką.
Tačiau smagumas dar tik laukia. Gydytoja parodo instrumentus, kuriais ji liesis prie dantukų, viską paaiškina, tuos instrumentus pavadindama visokiais malūnėliais, šepetėliais vėjeliais ir panašiai. Tai čia na, nieko, ypač kai pasiūlo pačiai Kotrynai paliesti kažkokius ten tuos instrumentus. Sudomina vaiką – puiku. Tačiau kai jau pradeda taisyti dantuką ir staiga išgirstu – Va, ten, dantuke gyvena – kirminukas – tai mes jį tuoj, tuoj tau ištrauksim, gerai? Užkabinsim va jį tuoj ir ištrauksim. – Apstulbstu iš nuostabos. Ar tikrai ką tik tai girdėjau? Juk vaikas priims už tikrą. Niekada taip nekalbėjau su vaikais, todėl man girdėti tai ne tik kad keista, bet ir liūdna.
Išėjus iš kabineto Kotrynai paaiškinu, kad gydytoja taip vaikiškai kalbasi su visais vaikais, ir kad jokių kirminukų burnytėj nebūna. Matau, kad jai mažų mažiausiai atrodo keista – kam tada taip sakyti?
Kitą savaitę visų vaikų laukia vizitas pas tą pačią stomatologę. Tai ką jos pirmiausia paprašysiu – kad neminėtų kirminukų – nes vaikus tai gąsdina. Tai yra juk žemo energinio dažnio virpesiai, kurie nusėda vaikui į pasąmonę ir dėl to tie vaikučiai, kurie girdės istorijas apie kirminus kaip kažkokius baubus pavaizduotus – dar daugiau sirgs. Reikia apie tai kalbėti? Reikia. Na nenoriu aš, kad mano vaikai vėl klausytų tas pačias kirminų istorijas. O kur dar kitų mamų vaikai? Jie juk girdi tą patį.
Štai jums ir gyvenk be čiūčia liūlia, a- uuuu ir panašiai – niekada nežinai iš kur užklups. Vadinasi visada turi būt pasiruošęs tokiems netikėtumams, kitaip tariant būti gyvoje jungtyje su Kūrėju, kad iškart – vidumi žinotum – kaip gi sustabdyt kelią tokiam absurdui – vaiko realiam žalojimui.
Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-08-10 01:11:30
Kaimynas savo šešių mėnesių sūnui nusamdęs auklę. Tai man įdomu stebėti, kada kieme auklė laiko vaikelį ant rankų, o motina sėdi pavėsinėje, ir neima savo vaiko ant rankų - o kam, juk yra tam ir nusamdyta moteris - auklė. O ši su tuo vaikeliu taip bendrauja - Ku-kū, a-tiu-tia, ū-ū-ū, ku-kū. Taip tariamai pasireiškia meilė, ir taip tariamai lavinamas vaikelio protas, vietoje to, kad ši jam pasakotų apie Kūrėją, apie jo paties atėjimą į šį pasaulį žmogaus pavidalu, bet gi jis yra Kūrėjo sūnus, tik dar mažas, bet vis tiek Sūnus, ir atskleistų kūrinijos Šviesą.
O šiam kaimynui aš padovanojau vos tik jis atsikraustė čia gyventi praėjusį vėlų rudenį Jėzaus Kristaus apreiškimų knygą KALBU JUMS VĖL, pasakiau, kad be šitos knygos jie - žemiškieji tėvai - nemokės bendrauti su savo vaikais, ir labai greitai tarp jų ir vaikų iškils vis daugiau ir rimtesnių problemų, mat vienai dukrai buvo šešeri, kitai 15 metų, tai man pasakė kaimynė, kad jau dabar yra problemų su 15-mete dukra. Tai aš ir paaiškinau, jog kaip tik ši knyga ir padės tas problemas išspręsti.
Deja, po poros mėnesių radau knygą padėtą ant spintelės laiptinėje - nereikalinga jiems tokia knyga, jiems dar reikia - a-ūū - a - tiu-tiūūū- a-uu-ūūū.
Skaudžios laukia jų pasekmės - atstūmus Gyvąją Šviesą ir Meilę - Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - Jėzaus, ir mano. Kirs priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis be jokio gailesčio - tokia jau Kūrėjo sumanyta EVOLIUCIJA - kas ne su ja, tas - už borto.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-08-09 17:23:36
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]