Forumas: temos peržiūra
Laiškai iš mano archyvo – 2018 08 11
Laiškai iš mano archyvo – 2018 08 11
Mylimieji, šiandien pamaniau, jog noriu pasižvalgyti po amerikonų svetainę, kurioje propaguojami Mokymo Misijos apreiškimai iš įvairių dvasinių mokytojų – dvasių ir sielų tapatybės lygiu. Mokymo Misijos Forume aš irgi aktyviai dalyvavau, siunčiau, savo mokymus, Rojaus Trejybės mokymus anglų kalba, ir daug kam jie sutiekė sustiprinimo, bet dauguma buvo labia skeptiškai nusiteikę pries mane – ką čia gali ko nors mokyti mus – amerikonus – kažkoks Algimantas iš Lietuvos, kurios net žemėlapyje nesimato, o kad kas nors apie ją būtų girdėjęs, tai tokių nebuvo. Tad po keletos metų tokio nesusikalbėjimo nutariau daugiau energijos nebeeikvoti tuščiai, nes mačiau, jog ne ta amerikonų kryptis, o jie tieisog užsiciklinę, ir Gyvojo Kelio nenori, tad man reikia susitelkti ties Lietuva, o ne Amerika. Taip ir padariau. O šįryt – 2018 08 11 – pamaniau nueisiu pasiskaityti Mokymo Misijos Forumo dalyvių mintis, kaip jie pasiketė be Gyvojo Kelio – nes vidus man skaė, kad ten irgi vyksta degradacija, tik buvo noras pamatyti iki kokio laipsnio. Kadangi adreso, kaip patekti į tą Forumą neprisiminiau, tai nusprendžiau surasti savo laiškų archyve senus mano rašytus laiškus į Mokymo Misijos Forumą,ir nusirašyti adresą, tačiau šito ieškojimo metu netikėtau sustojau ties Arūno parašytu man laiškeliu 2009 metų gruodžio 15 dieną. Perskaičiau jį labai atidžiai. Perskaičiau savo atsakymą Arūnui, ir nusprendžiau, kad jie abu verti mūsų Dvasinių Mokytojų rengimo Forumo viešumo dėl dvasinio mokytojo Įžvalgos plėtimo. Būtent dėl to juos abu pateikiu žemiau, nes Arūno nuoširdus susirūpinimas dėl visų iš tiesų turėjo poveikio visiems jo laiške paminėtiems urantams. Dabar jau žinau, kad virpesiai net neišttarti žodžiu, vis tiek pasklinda ir pasiekia tuos asmenis, kuriems nukreipti, kuriems juos nukreipi sąmoningai arba apie juos kalbi ar rašai kam nors kitam. Todėl iš tiesų yra labai svarbu, kad jie būtų kuo aukštesnio dažnio, kad neturėtų neigiamo ir nepageidaujamo poveikio kitiems.
---------------------------------------
Mielas Algimantai,šįvakar susiginčijom su Rimantu,Susiginčijom dėl to,kad aš pasakiau,jog tiek jis,tiek Jolanta šaiposi iš kitų.Ir tai vyksta per studijas,kai jie šaipėsi iš Gailės pasakojimo,nors Rimantas ir neigia tai.Taip pat jie šaipėsi tada,kai Gailė pasakojo apie savo patyrimus.Ir aš parašiau jam,kad palieku kol kas viską.Tas porą savaičių aš nesirodysiu Vilniuje.Jie,be abejo,pateiks savo versiją,kad tildė Tomą ar panašiai.Esu taip pat tildęs ne vieną ir pripažįstu,kad galiu ir daug kur klystu.Bet kai paprašiau Rimanto,kad išdrįstų perskaityti žinutę,kurią jam parašiau,kaip paskutinę,jis pasakė,kad taip pats ir padaryčiau prieš visus.Atrašiau,kad taip nejauksiu pamaldų,garbinimo ir studijų,kaip jie,bet padarysiu taip,kuomet sėdėsim visi po garbinimo ir visas žinutes perskaitysiu garsiai.Tuom aš neatsisakau to kelio,kuriuo mes einame,bet man viskas,ką mes darome Vilniuj,yra Gyva.Todėl nenoriu kol kas su jais matytis,nes pats nesu sutvirtėjęs prieš melą ir pašaipas..Dabar pacituoju paskutinę sms jam.....Sėkmės,broli.Matydamas,kad tu tikrai nesupranti ką aš noriu pasakyt ir likdamas šaltu su tais,kurie eina nuoširdumo keliu,bet mokėdamas gražiai kalbėti su tais,kurie tau reikalingi,palinkėsiu tau įžvalgos,o ne užsispyrimo.Viso,nes tu jau iškreipei Gyvąjį Kelią.Netrukdau.....Tai tiek,mielas Algimantai,tik paprašysiu patarimo,gal man tikrai nereikia viską viešinti,nes tai būtų griovimas.Bet tai padaryti galiu-perskaityti tiek jo,tiek savo žinutes prieš visus.Pats manau,kad reikia atskirai be grupės studijuoti ir važinėti į Vilnių.Bet iš kitos pusės-konfliktas bus neišvengiamas,nes tylėti neišeina,to turiu išmokti.Todėl laikinai ir pasitraukiu,kol jie įrodinės savaip.O grupėje aš būsiu ir garbinime taip pat.Kaip geriausia pasielgti,mielas Algimantai,nes jau dabar galvoju,kad būsiu apipiltas mėšlu.
--
Mielas Arūnai,
ačiū tau už žinutę ir nuoširdumą.
Aš matau, kad tu tikrai stengiesi, kad tave vis giliau ir giliau persmelktų Rojaus Trejybės KOSMINĖ ĮŽVALGA, kuri apima visą kūrinijos šeimą - visas Supervisatas, visas Vietines Visatas, visus Žvaigždynus, visas Vietines Visatas, visas planetas, kad vis labiau pajustum ir patirtum, kad visi esame VIENA DVASINĖ ŠEIMA.
Ir kaip yra SIELAI skaudu, kada visiškai šalia mūsų esantys sielos broliai ir sesės tokios įžvalgos neturi ir dėl to nejaučia taip, kaip jaučia jau tavo atsivėrusi siela.
Todėl dar tiek neatsivėrusioms sieloms kito tariami žodžiai nejaudina ir nevirpina jų vidaus, todėl tokios sielos dar tik protu - daugiausia - priima girdimą ar skaitomą tekstą, ar tariamą žodį, todėl ir reakcija yra skirtinga - INTELEKTUALI. Tuo tarpu kiekviena atsivėrusi siela reaguoja labai PANAŠIAI, nes PANAŠUMO PAGRINDĄ SUDARO GYVAS RYŠYS SU VIENO VISIEMS TĖVO DALELE - MINTIES DERINTOJU.
Būtent dėl to ir mūsų Forume dauguma mūsų sielos brolių ir sesių BIJO KALBĖTI TIESOS ŽODŽIŲ ir vis linkę TIESĄ IŠKRAIPYTI, kad tik prisiderintų prie kitų INTELEKTUALAUS SUPRATIMO, kitų vien tik INTELEKTUALAUS lygio, VISIŠKAI NUOŠALYJE PALIKDAMI ATSIVĖRUSIOS SIELOS DVASINĖ KOSMINĘ ĮŽVALGĄ, KURIAI, KAIP NIEKAM KITAM, REIKALINGAS KOSMINĖS TIESOS IR ŠVIESOS SKRYDIS. IR JAU DABAR, KADA PASAULIS RITASI Į KOSMINĖS BEPROTYBĖS BEDUGNĘ
Tačiau tam priešpastatyti mes teturime vieną vienintelį kelią - mes galime tarpusavyje suartėti, VISI, tik per atsivėrimą Tėvui-Rojaus Trejybei, nes mus suartina ne žinios, bet tik DVASINIAI Minties Derintojai, nes VISI JIE YRA IŠ TO PATIES ASMENS-ŠALTINIO - TĖVO.
Tuo tarpu savo sielos ASMENINĘ kosminę įžvalgą, KURI KIEKVIENO YRA SKIRTINGA, mes papildome iš dvasinių šaltinių - Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Tėvo-Rojaus Trejybės mokymų, ir iš pasidalinimų savo patyrimais. Tačiau jeigu siela bus mažiau atsivėrusi - studjuodama šiuos šaltinius ir klausydamasi kitų patyrimų pasidalinimo - tada toji kosminė įžvalga bus seklesnė, daugiiau intelektuali, o ne giluminė-dvasinė-kosminė. Kada šitie šaltinmiai yra studijuojami atsivėrusia siela, tada jų klodai atsiveria daug giliau, nuosekliau, ir vientisiau, ko jau šiaip vien tik intelektas pamatyti negali net ir skaitydamas tuos pačius žodžius, ar girdėdamas juos, kada savo patyrimais dalinasi sielos brolis ar sesė.
Todėl kiekvieno iš mūsų sielos ar intelekto reakcija taip pat yra pagal tos akimirkos sielos atsivėrimo ar uždarumo laipsnį.
Ir tas sielos brolis ar sesė reaguoja taip savaime ir natūraliai.
Ir nieko nepadarysi, kad jo reakcija bus visiškai ne tokia, kokią jaučia tą akimirką tavo atsivėrusi siela. Tai tik liudija kiekvieno skirtingą gyvo ryšio su Tėvu laipsnį.
Mes negalime pakeisti kitų niekaip kitaip, kaip tik dar daugiau gilindami savo asmeninį įtikėįimą į Tėvą-Rojaus Trejybę ir atsidavimą Tėvui-Rojaus Trejybei, nes šitaip mes keliame savo smąonę, o tuo pačiu iš mūsų pasklinda dar aukštesnio dažnio virpesiai. IR JIE TURI POVEIKIO IR TIEMS MŪSŲ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, KURIE DAR SAVO SIELOS NĖRA TIEK ATVĖRĘ. Kaip jie veikia? Veikia iš išorės, tarsi saulės spinduliai sklaidytų tirštą rūką, ir tada ir aniems sielos broliams ar sesėms tampa daug lengviau pajusti savo atsiveriančios sielos gilesnį ryšį su Tėvu, o tuo pačiu ir kelti savo sąmonės virpesius, kad ir jų giliau atsiveriančios sielos reakcija į tuos pačius žodžius būtų panaši - taip, kaip į juos reaguoja - per Minties Derintoją - TĖVAS. Tačiau tam jau bus reikalingos ir JŲ ASMENINĖS PASTANGOS, NE TIK MŪSŲ ATSIVĖRUSIŲ SIELŲ IŠORĖN SKLINDANTYS VIRPESIAI.
Kitam aiškindamas tu negali jo įtikinti, kad jo reakcija buvo KLAIDINGA. Jis vadovaujasi SAVO SUPRATIMU. JEIGU TU SIEKSI NE DAR DIDESNĖS GYVOS ŠVIESOS, TADA TU PASIDUOSI KITŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ ŽEMESNIŲ VIRESIŲ POVEIKIUI, KURIE ŽEMINS IR TAVO JAU AUKŠTESNIUS SĄMONĖS VIRPESIUS. Tu turi PATS EITI SAVO KELIU, O NE BLAŠKYTIS PRIKLAUSOMAI NUO TO, KĄ PASAKĖ VIENAS, KAIP SUREAGAVO KITAS. Žinok, visą laiką tavo, kaip ir kiekvieno kelyje, bus tokios kliūtys, kad kiti matys ir jaus daug mažiau negu tu. Ir jeigu visą laiką tu tik bėgsi į šalį, tai niekada ir nesulauksi tos akimirkos, kad galėtum būti drauge su kitais, nes bus vis naujų ir naujų tavajame kelyje sielos brolių ir sesių, kurie ne tik kitaip matys, jaus, ir patirs negu tu, bet net ir tavo žodžius iškreips į priešingą pusę. TOKIA YRA VISA ŽMONIJA. Tai tuo labiau turėtum suvokti, kad jeigu susikalbėti yra sunku su mūsų sielos broliais ir sesėmis, kurie eina tuo pačiu keliu, tik skirtingu žingsniu ir skirtingu atsidavimo Tėvui ir pasitikėjimo Tėvu laipsniu, dėl to skirtingai suvokia ir patį kelią, tai kokia gali būti kalba apie VISOS žmonijos SUVIEJIJIMĄ Į VISOS KŪRINIJOS ŠEIMĄ. TIK PAMĄSTYK - SUVIENIJIMĄ Į VISOS KŪRINIJOS ŠEIMĄ. O TU DABAR DĖL ATSKIRO EPIZODO JAU NEBEPASITIKI TĖVO VEDIMU TIEK, KAD NET NENORI MATYTI SAVO SIELOS BROLIO IR SESĖS.
Ar ne perdaug SUSISMULKINI IR SUSITRAUKI Į SAVE, KADA TAVYJE YRA TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ, VEDANTIS TAVE Į VIS PLATESNĘ ŠEIMĄ?
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
------------------------------------------------
Šiandien nei Gailės, nei Jolantos nebėra Gyvajame Kelyje – pasitraukė, neištvėrė, Rimantas jau paliko Urantiją ir yra Morontiniame pasaulyje sielos tapatybės morontiniu energiniu lygiu. Ir Arūnas kelerius metus buvo pasitraukęs iš Gyvojo Kelio ir Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės, dabar neseniai sugrįžo ir vėl mėgaujasi Gyvosios Šviesos Spinduliais kolektyvinio garbinimo metų per gyvąsias pamaldas. Visos tokio vingiavimo patirtys tik liudija, jog Gyvasis Kelias nėra amžinai užantspauduotas paketas, kad jame viskas parengta ir gali gauti be jokių pastangų. Visiškai ne, net ir būdamas Gyvajame Kelyje ir kalbėdamas labai gražius ir prasmingus žodžius gali vis tiek palikti Gyvąjį Kelią ir pasitraukti į iliuzinės tamsos šešėlio šalikelę, klystkelį, ir vėl susitapatinti vis daugiau su aplinka ir nuo jos vis stipriau priklausyti, o ne pats ją veikti gyvais Kūrėjo Šviesos spinduliais, patiriamais savo viduje Meilės būsena.
Štai kodėl taip svarbu net ir einantiems Gyvuoju Keliu mūsų – kiekvieno – sakomas ir rašomas Gyvas žodis, kad galėtume pajausti, kaip mūsų broliai ir sesės mąsto, jaučia, ir supranta Kūėją ir Tikrovę, kad mes galėtume palyginti su savo apmąstymais, ir jais taip pat pasidalinti irgi kitų sustiprinimo ir šviesinimo labui. Taip pasireiškia Brolystė, kada viduje pajauti Kūrėjo Meilę savo būsena. Ir tik tada nelieka vietos nei pašaipoms, nei savanaudiškumui – viešpatauja Meilė ir Tikrovė asmenybės viduje, ir darbais paliudijama asmenybės išorėje. Šitokiu būdu mintis sutampa su žodžiu, o žodis sutampa su veiksmu visų Šviesos labui. Tai ir yra Meilė Vyksme – Tekėjime Kūrėjo Upės Vaga – asmenybės – Sūnaus ar Dukros – Gyvenimo išraiška.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-08-12 13:18:08
Komentarai
Arunai , apie ka tu ?Pasiuntinys
2018-08-15 09:38:05
Brolis dvasioje. Kaip ir tu man esi brolis dvasioje. Tik tu to dar nežinai.
Užbaigiu šią temą, nesivargink rašyti
Arunas
2018-08-15 08:55:51
Labas Arunai , noriu suzinot kokia problema su tavo broliu ? Galbut problema ne tavo brolyje ar dar kazkuzkur ?
Pasirashom cia atvirai ..
Haris
Pasiuntinys
2018-08-14 22:45:32
Norėčiau pasakyti kas vyksta. Algimantas iškėlė vieną epizodą ir Mokymą. Tikrą mokymą. Dėl to esu dėkingas, nes jis man išaiškino plačiai, išsamiai ir nuosekliai.
Esmė manyje. Mano įtikėjimo seklume. Tai buvo seniai. Peržiūrėjau praeities susirašinėjimus su Mokytoju, taip pat ir su kitais urantas. Rimantu taip pat. Tie laiškučiai atspindi tiek mano, tiek brolio žemo dažnio energijos virpesius.
Yra taip, kad aš sugrįžtu į praeitį, iš kurios bandau iškopti.
Beje, buvau sukūręs temą- išliekit (ar apnuoginkit) savo sielas. Tuomet aš pats buvau pasiruošęs papasakoti viską apie save. Kad kiti žinotų apie tai, kas neatspindi Tėvo- Rojaus Trejybės valios.
Ar yra bent vienas urantas, kuris tai galėtų padaryti? Ne. Tada irgi nebuvo. Pats Mokytojas tada pasakė, kad esu pirmas, kuris išdrįso taip padaryti. Ir čia aš nesigiriu.
Arunas
2018-08-14 14:02:34
Ačiū, Julija. Viskas gerai, nesiteisinu. Tik ne aš rašau apie save.
Arunas
2018-08-14 13:17:04
Mielas Arūnai,
skaitydama tai, ką rašai tu, jaučiu tavo nuolatinį teisinimasį, ir nuoskaudas dėl to kas įvyko kažkada. Mes visi klystam,vieni mažiau, kiti daugiau.Mes klumpame ir keliamės, bet mes turim Dangiškuosius Tėvus, kurių tvirtą ranką jaučiame atsiverdami jiems, jaučiame jų
sustiprinimą.Argi verta gręžiotis atgal kas buvo?Juk praeitis yra mūsų patyrimai,mūsų turtas, koks jis bebūtų. Ir dabar tu esi vėl Gyvojoj Šventovėj, vėl kartu su visais garbini mūsų Amžinuosius Tėvus, mes skaitom tavo parašytas eiles, girdim tavo nuoširdžią maldą.Kokie virpesiai sklinda, jie pasiekia kiekvieną.Ačiū ,tau Arūnai, kad tu vėl mūsų tarpe, rašai ką jaučia tavo atsivėręs vidus.
Ramybės ir tvirtesnio ryšio su Kūrėju.
julė
JULIJA
2018-08-13 20:56:39
Mielieji, teisybės dėlei galiu tik pasakyti, kad Algimanto iškeltas epizodas yra tik vienas. Bet jų yra ir daugiau. Galima būtų visą temą apie Arūno blogį užvesti.
Nuoširdžiai sakau- nesiblaškykit.
Aš ir pats tikėjausi, kad galiu iškopti iš nuodėmių liūno ir duoti kažką gero.
Kas liečia Vilnių, buvau paprašytas nevažiuoti ten. Motyvų nežinau, tik numanau.
Tegaliu tikėtis, kad būsiu prikeltas. Ir kai suvokiu mąstą žalos Kūrinijai, pats ir paprašysiu įvykdyti teisingumą. Ir jeigu Tėvas pasiūlys gailestingumą, aš jį priimsiu.
O kas liečia bendravimą prie stalo, pasidalijimą patirtimi--yra ką pasakyti. Tik susiskirstymas po du- tris, teparodo įtikėjimo seklumą.
Nėra niekam vietos arčiau Tiesos.
Arunas
2018-08-13 01:55:01
Mielieji,
Visa tai- tiesa. Tik dabar aš juokiuosi iš to kažkokio Algimanto. Ir dar jis gyvena nežinomoj amerikonams Lietuvoj. Tik ar jis gyvena, jeigu nėra tokios, kaip Lietuva.. Juokauju, žinoma
Mylimas Mokytojau,
Skaitai mano mintis ir man iškart smagu darosi, kad tavo žodžiai rado atgarsį many.
Kada palikau urantus, tapau svetimu pačiam sau. Viskas buvo netaip. Ir ką sakydavau ar rašydavau- patyriau tokią atstūmimo reakciją, kas dar giliau įklampino į iliuzinę tikrovę, atsidūriau savotiškame kokone.
Dabar kilo mintis. Gal atsilieps buvę urantai, išsakys tai, kas jų manymu, guli ant širdies. Nors- kokie jie buvę- jie ir liko urantais.
Dabar pasakysiu nuo saves, bendrai visiems.
Tik veikdami išvien, pamynę bet kokias ambicijas,nuomonių skirtumus, savęs iškėlimą aukščiau virš kitų, mes VISUOMET rasim bendrą kalbą. Ir tik savy laikantis pyktį, pasmerkia labiausiai pats save. Juk mes einam tik vieninteliu keliu- Gyvuoju Rojaus Trejybės- AŠ ESU KELIU. Ir ne tame esmė, kad vieni mažiau, kiti daugiau atsivėrę. Esmė- eiti. O tai reiškia ir Kūrėjo atradimą savyje, ir kolektyvinį Gyvąjį Garbinimą, Šlovinimą. Pasidalijimai patirtimi ugdo asmenybę, gėrio darbai Visumos labui Šviesina Kūriniją. Bet būtinai viskas turi būti paremta Meile Kūrėjui ir amžinosiomis vertybėmis- teisingumu, gailestingumu, grožio įžvelgimu tame, kas Šviesia mintimi išliktų Meilės virpesiu Kūrinijai ir Rojaus Trejybei- AŠ ESU.
Pastangos yra tiek individualios, tiek ir bendradarbiaujant su kitais.
Vienas žibintas skleidžia vieną Šviesos spindulį, bet jei žibintų daug ir jie Šviečia kartu- Nušvinta Kūrinija Meilės Šviesa.
Meilės ir ramybės jums.
Arunas
2018-08-12 18:59:58
Mielieji, mane tiek sujaudino šis Algimanto mokymas, kad aš sėdžiu apmąstymuose, bet gi vidus diktuoja ir – rašyti. Rašyti, dalintis savo mintimis su jumis. Kaip gi gali užsidaryti, laikyti savyje kylančias mintis – negali – o jos juk kyla KIEKVIENAM – kiekvienas juk kažką mąstom.
Ir teisingai Algimantas neseniai rašė forume – tiek vaikas tiek suaugęs visada galvoja daugiau nei pasako, tad – kiekvienam – forumas atviras pasireikšti.
Kaip būtų gerai jeigu nebūtų tokio milžiniško baimės proveržio pasireiškimo žmonių sąmonėje, kad net nustojama kalbėti vieniems su kitais. Taip tik apsunkinamas žengimas Gyvuoju Keliu tiems, kurie nuoširdžiai trokšta juo eiti – kur ta meilė vienų kitiems? kur tas broliškumas? kur ta pagalba vienų kitiems dalinantis patyrimais? kur tie patyrimai, kad jie – jokie – nėra pagarsinami? Taip tarsi atėjai į gyvąją šventovę, atlikai lažą kažkokį ir vėl pasineri į savo kasdienybę ir gražūs žodžiai kurie prieš akimirką buvo sakomi – ko jie verti?
MŪSŲ VEIKSMAI LIUDIJA MŪSŲ GYVĄJĮ RYŠĮ SU KŪRĖJU.
Vakar, po gyvųjų pamaldų, Vilniuje, nespėjau prisėsti prie mūsų bendro stalo, ogi apsidairau po minutės kitos – nėra su kuo bendrauti, nėra su kuo kalbėtis, nėra kam į akis pasižiūrėti – KĖDĖS TUŠČIOS. Širdys kitur nuvedė buvusius čia dar visai prieš akimirką – o gaila.
Pasakysiu jums ką aš pagalvojau tą akimirką kai pamačiau tas tuščias kėdes – aš prisiminiau kažkada Algimanto pasakytus mums žodžius – Nenorit, neikit į šventovę, galit nė vienas neateiti , BET AŠ ATEISIU, NET JEIGU IR VIENAS BŪSIU. – O aš sau pasakiau ir Algimantui, mintyse – GALI IR MANE PRISKAIČIUOTI. ATEISIU IR AŠ. – Ir tai man padiktavo mano – BŪSENA.
Tai štai, negalime mes už kitą garantuoti, kad jis ar ji nepaliks Gyvojo Kelio, galime tiktai rūpintis savo atsivėrimu, kad jis būtų vis glaudesnis, artimesnis dar nuoširdesnis su mūsų Tėvais, kad tas gyvasis ryšys – JAUSMAS , BŪSENA – vis tik mus atvestų į mūsų šventovę, kad būtų NORAS pasilikti ir po pamaldų, pabendrauti vieniems su kitais – NUOŠIRDŽIAI – kad nebijotume vieni kitų, kad nebijotume savo balso, savęs.
Mūsų nuoširdus atsivėrimas yra milžiniška pagalba vieni kitiems. Tai jeigu mes bėgame vieni nuo kitų, KAS TADA BUS GYVAJAME KELYJE? KAS BE MŪSŲ MOKYS, JEIGU MES PATYS NENORIME MOKYTIS? Negi nenorit jūs vieni apie kitus žinoti – kuo kas gyvenat?
Kuo jūsų širdys pulsuoja – Kūrėju ar iliuzija? Kur jūsų mintys, kada uždarot šventovės duris, mylimi broliai ir sesės? Juk FORUMAS tam ir yra – kad būtų tas ryšys tarp mūsų, kada mes fiziškai nesame kartu, šventovėje. Negi jums nesinori to ryšio?
Ir vis tik – jeigu bus gyvasis ryšys su Kūrėju, bus ir noras bendrauti tarpusavyje. Negalime mes vieni kitų priversti NORĖTI.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2018-08-12 18:10:14
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]