Forumas: temos peržiūra
Jonas Paulius II paneigė pragaro egzistavimą savo kas savaitiniame kreipimesi į 8500 žmonių bendrą auditoriją Vatikane 1999 07 28
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II ATMETA TIKRO PRAGARO REALYBĘ
1999 metų liepos 28 dieną Vatikane kreipdamasis į 8500 žmonių bendrą auditoriją savo kas savaitinio kreipimosi metu Jonas Paulius II atmetė fizinio, tiesiogine šio žodžio prasme, pragaro realybę kaip amžinos ugnies ir kankinimo vietą. Popiežius pasakė, kad vietoje šito, pragaras yra atsiskyrimas nuo džiaugsmingo bendravimo su Dievu, net šitame gyvenime. Remiantis popiežiaus kalbos oficialia Vatikano stenograma, Jonas Paulius II pastebėjo, kad Rašto nuorodos į pragarą ir tie įvaizdžiai, pateikiami Rašto, yra tiktai simboliniai ir perkeltine prasme "to visiško nusivylimo ir gyvenimo tuštumos be Dievo." Jis pridūrė, "Vietoje to, kad tai būtų fizinė vieta, pragaras yra būsena tų, kurie laisva valia ir aiškiai patys atsiskiria nuo Dievo, viso gyvenimo ir džiaugsmo šaltinio." Jis pasakė, kad pragaras "yra tokia padėtis, kuri kyla iš nuostatų ir veiksmų, kurių laikosi žmonės savo gyvenime." Kas susiję su amžinojo prakeikimo sąvoka, popiežius pasakė, "Prakeikimą aiškiai sudaro konkretus atsiskyrimas nuo Dievo, laisva valia pasirinktas žmogaus ir patvirtintas mirties, kuri jo pasirinkimą užantspauduoja amžiams." Popiežius taip pat pridėjo, "Mintis apie pragarą ir tuo mažiau biblinių įvaizdžių netinkamas vartojimas neturi sukurti nerimo ir nusivylimo. Vietoje šito, jis pastebėjo, jog tai yra laisvės, atrastos Kristuje, priminimas.
Religinių Naujienų Tarnyba pranešė, kad Vatikano patvirtintas vedamasis straipsnis, atspausdintas prieš keletą savaičių Jezuitų žurnale Civilta Cattolica, sutinka su popiežiaus paskutiniuoju oficialiu pareiškimu. Vedamasis aiškiai oficialiai pareiškia, "Pragaras egzistuoja ne kaip kokia nors vieta, bet kaip būsena, kaip tokio žmogaus, kuris kenčia Dievo netekimo skausmą, būties būdas." (Los Angeles Times, 1999 07 31) Popiežius pasakė, kad amžinas prakeikimas yra "ne Dievo darbas, bet iš tikrųjų mūsų pačių." Tik prieš savaitę nors popiežius pareiškė, kad dangus nėra "nei kokia abstrakcija, nei kokia nors vieta debesyse, bet asmeninis sąjungos ryšys su Šventąja Trejybe."
-------------------------------------------
( Vertimas yra mano, tik neredaguotas. Dėl to įdedu visą tekstą angliškai, nes aš išverčiau tą dalį, kuri susijusi su popiežiaus realios pragaro vietos paneigimu. Tuo tarpu, kaip pragaro egzistavimą paneigė, dar anksčiau už popiežių, JAV žymiausias pamokslininkas Bill'as Graham'as neverčiau, kas mokate angliškai, perskaitysite patys ir papasakosite kitiems.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
POPE JOHN PAUL II REJECTS REALITY OF A LITERAL HELL
During his weekly address to the general audience of 8,500 people at the Vatican on July 28, 1999, Pope John Paul II rejected the reality of a physical, literal hell as a place of eternal fire and torment. Rather, the pope said hell is separation, even in this life, from the joyful communion with God. According to an official Vatican transcript of the pope's speech, Pope John Paul II noted that Scriptural references to hell and the images portrayed by Scripture are only symbolic and figurative of "the complete frustration and emptiness of life without God. " He added, "Rather than a physical place, hell is the state of those who freely and definitively separate themselves from God, the source of all life and joy." He said hell is "a condition resulting from attitudes and actions which people adopt in this life." Concerning the concept of eternal damnation, the pope said, "Damnation consists precisely in definitive separation from God, freely chosen by the human person, and confirmed with death that seals his choice for ever." The pope also added, "The thought of hell and even less the improper use of biblical images must not create anxiety or despair." Rather, he stated, it is a reminder of the freedom found in Christ.
The Religion News Service reported that a Vatican-approved editorial published several weeks ago in the Jesuit journal Civilta Cattolica agrees with the pope's latest pronouncement. The editorial explicitly pronounced, "Hell exists, not as a place but as a state, a way of being of the person who suffers the pain of the deprivation of God" (Los Angeles Times, 7-31-99). The pope said eternal damnation is "not God's work but is actually our own doing." Only a week earlier the pope stated that heaven is neither "an abstraction nor a place in the clouds, but a living, personal relationship of union with the Holy Trinity. "
Such a statement on hell is strikingly similar to that made by Billy Graham several years ago in which he was quoted,
The only thing I could say for sure is that hell means separation from God. We are separated from his light, from his fellowship. That is going to be hell. When it comes to a literal fire, I don't preach it because I'm not sure about it. When the Scripture uses fire concerning hell, that is possibly an illustration of how terrible it's going to be-not fire but something worse, a thirst for God that cannot be quenched. (Time magazine, 1 1-1 5-93)
Both Graham and now the pope completely reject the clear teaching of Scripture regarding the reality of a literal lake of fire that burns throughout all eternity. The author of Hebrews taught that the reality of hell is a vital Bible doctrine (Heb. 6:1, 2). Jude taught that believers are to contend for the faith (doctrine) once delivered unto the saints and that hell is a real, literal place of fire and torment Jude 3, 7). The apostle Paul taught that those who knew not Christ would suffer the vengeance of God which entailed everlasting damnation (2 Thess. 1:8, 9). The apostle John saw that hell was a real place (Rev. 14: 1 0; 20:10-15; 21:8). And, Jesus Christ Himself taught that hell literally exists, that it lasts forever and that those who reject His perfect salvation would spend eternity therein (Matt. 13:41, 42; 18:8, 9; 25:41-46; Luke 16:19-31). Rejection of the Biblical doctrine of hell by the pope and Graham does not nullify the fact that a literal hell truly exists. "Let God be true, but every man a liar" (Rom. 3:3, 4).
Algimantas
2007-05-05 21:28:13
Komentarai
Mielieji, kuo labiau darai žiauresnius nusikaltimus, tuo mažiau galimybių sielai pabusti. Dėl to maža, labai maža tikimybė, kad Stalinas ar Hitleris NUOŠIRDŽIAI kreipėsi į Tėvą net ir paskutinę akimirką.Tas pats ir su tais, kurie nuolat cituoja Bibliją. Tai tik jų protas sako, kad jie yra išgelbėti per Kristų, o siela kaip buvo mieganti, taip ir liko. UŽ TAI PRISIKĖLIMAS NESUTEIKIAMAS.
Kitaip sakant, PRISIKĖLIMAS suteikiamas ne už tai, ką sako lūpos, bet, ką jaučia širdis.
Sielos pabudimas, tai ir yra jaučiama savyje Tėvo MEILĖ VISIEMS IR VIENODA. Ir tik toks sielos ĮTKĖJIMAS SUTEIKIA SIELAI PRISIKĖLIMĄ SU SAVO ATSKIRA TAPATYBE PO FIZINIO KŪNO MIRTIES SU TUO PAČIU AŠ, KURIS IR GYVENO ŠITAME ENERGIJĄ IŠEIKVOJUSIAME KŪNE, KADA SIELA DAR NEBUVO EGZISTUOJANTI KAIP ATSKIRA TAPATYBĖ, BET KAIP BEUŽGIMSTANTI GYVAME MIRTINOJO PROTO RYŠYJE SU TĖVO DVASIA, MINTIES DERINTOJU.
Mūsų, kiekvieno, asmenybė yra NE ŽEMIŠKŲJŲ TĖVŲ-GIMDYTOJŲ. Asmenybė yra TĖVO DOVANA. Iš žemiškųjų tėvų yra tik MATERIALUS KŪNAS su GENETINIAIS PAVELDĖJIMAIS. Tup tarpu AUKLĖJIMAS, nesvarbu kieno žemiškųjų tėvų, senelių, mokytojų, draugų, aplinkos, UGDO arba NAIKINA ASMENYBĖS DIEVIŠKĄJĮ CHARAKTERĮ.
Štai dėl ko reikia ne Biblijos citatų laikytis, bet ATRASTI TĖVĄ SAVYJE, IR TADA PRISIKĖKIMAS GARANTUOTAS, NET NEŽINANT, AKD TOKIA BIBLIJA IŠ VISO KADA NORS EGZISTAVO. Prisikėlimas sutreikiamas už ĮTIKĖJIMĄ, O NE UŽ TIKĖJIMĄ.
Dėl to ir Hitleris, nors siuntė į karą kereivius su Dievu lūpose, net ir kunigai juos padrąsindavo, bet tai buvo tik TIKĖJIMO RITUALAS, o ne GYVAS ĮTIKĖJIMAS.
Jeigu tai būtų buvęs ĮTKĖJIMAS, tada tą pačią akimirką Hitleris būtų nutraukęs karą, nes tą būtų padariusi jo atsivėrusi Tėvui silea ir prisipildžiusi Jo meilės.
Ten, kur meilė, ten nebėra BAIMĖS. O kur nėra baimės, ten nebėra KARO. Ir asmeninio KARO ŽMOGAUS VIDUJE.
Labai būtų paprasta, pridarei nusikaltimų, tada pasiėmei Bibliją ir paskaitei, o tada ištarei "Tėve, aš atgailauju, atleisk."
Laimei, kad yra ne taip. Biblijos gali neimti į rankas niekada, bet svarbu ATRASTI TĖVĄ SAVYJE.
Ir tik tada iš TĖVO ateina ĮTIKĖJIMAS. Štai jis ir suteikia prisikėlimą kiekvienam įtikėjusiam.
Aišku, ĮTIKĖTI gali ir pats baisiausias nusikaltėlis. Tačiau jam tą padaryti DAUG SUNKIAU, nes jo sielą, ir taip miegančią, yra aptraukę dar ir RPOTO baimės voratinkliai - "KĄ AŠ PADARIAU, AŠ NEVERTAS, KAD MANE TĖVAS MYLĖTŲ PO ŠITIEK NUGYVENTŲ DARANT NUSIKALTIMUS METŲ." Ir šitoji baimė ir dėl to viešpataujantis savo viduje NEPILNAVERTIŠKUMAS BEI TĖVO NEPAŽINOJIMAS JĮ IR STABDYS NUO SVARBIAUSIO ŽINGSNIO - ATRASTI TĖVĄ SAVYJE.
Todėl aš jums sakau, kad NE BIBLIJOS ŽODIS YRA SVARBU, O ASMENINIS RYŠYS SU TĖVU. GYVAS RYŠYS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-05-07 13:35:51
Tai jeigu nėra pragaro, Stalinas, Hitleris pateko lygiai ten pat, kur ir už juos mažumėlę bei žymiai geresni žmonės. Tereikėjo prieš pat galą pasakyti "atleisk man Viešpatie"?
Anei pragaro anei skaisty
2007-05-06 21:23:19
Mielas Sysai, Kristus neplovė savo KRAUJU nieko, NES NEĮMANOMA KRAUJU NUPLATUI NIEKO. GALIMA KRAUJU TIK IŠTEPTI.
O tave išgelbėti gali tik ĮTIKĖJIMAS Į KRISTŲ, Į TĖVĄ, Į BUDĄ, Į ALACHA, Į DIEVĄ.
O įtikėjimas tai SIELOS JAUSMAS VIDUJE - MEILĖS IR ARTUMO SU TĖVU JAUSMAS.
Ir tada ŽINAI, KAD TIK ŠITAS RYŠYS GARANTUOJA PRISIKĖLIMĄ, O NE JĖZAUS MIRTIS ANT KRYŽIAUS.
Ir šitas ryšys yra gyvas ir asmeninis, dėl to jo NEĮMANOMA ĮGYTI SKAITANT KNYGĄ, AR BENDRAUJANT SU DRAUGAIS, VAIKAIS, TĖVAIS, TAI YRA TĖVO DOVANA PER RYŠĮ SU TĖVU.
Ir kada užmezgamas GYVAS RYŠYS SU TĖVU, TADA DINGSTA ATGAILAVIMAS, BET ATSIRANDA TĖVO MEILĖ IR GAILESTINGUMAS TARNAUJANT SIELOS SESĖMS IR BROLIAMS TĖVO TIESOJE.
O būnant su TĖVU dingsta ir skausmas. O tu dar net kalbi apie AMŽINĄ SKAUSMĄ. Tavo žodžiai ir pliudija, kiek tavyje yra BAIMĖS. Ir šitoji baimė tave yra pavergusi. Dėl to pragaro kančios, kurių nėra iš viso, tau kelia siaubą, o kas bus jeigu ir tu kartais patektum ten. Juk tokia mintis NERETAI APLANKO TAVO PROTĄ, TIK JĄ STENGIESI NUVYTI, SAVE PAGUOSDAMAS, "NE, MANE ATPIRKO JĖZUS." Dėl to tu ir kartoji ir Jėzaus vardą tik mechaniškai, tu jo nejauti savyje, nejauti jo meilės, kuri tave nuramintų ir sustiprintų, kad galėtum atsitiesti Tėvo meilėje ir šviesoje be pragaro BAIMĖS SAVYJE.
O ji jau TIEK ĮSIŠAKNIJO, KAD ESI PANAŠIOJE PADĖTYJE, KAIP ŽMOGUS, PATYRĘS KOJOS OPERACIJĄ, IR PO KURIO LAIKO, KAI JAM SAKO CHIRURGAS "Stokis, nebijok, eik, tai tas iš siaubo sustingsta, nes jis vaikččiojo iki tol tik su ramentais ir įprato nebebijoti su jais eiti, o štai dabar jam liepia žengti pirmą žingsnį be ramentų. Ir apima siaubas, "o kaip gi aš paeisiu."
Dėl to ir tu esu lygiai tokioje padėtyje, nes negali patikėti ne tik mano žodžiu, kad pragaro nėra, bet ir Jono Pauliaus II, ir net tavo vertinamo Bill'o Graham'o.
Tikrai, palik šituos ramentus, kelkis ir eik.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-05-06 15:16:13
Jau keletą kartų minėjau, kad pragaro aš nebijau, nes Kristus mane nuplovė savo krauju. Aš esu išgelbėtas, dėka Jo malonės.
Taigi, pats paminėjai B.Greimą, kuris sakė <Kada Raštas kalba apie ugnį, kas susiję su pragaru, tai greičiausiai yra pavaizdavimas to, kaip bus siaubinga ne-ugnis, bet kažkas baisiau, toks troškulys Dievui, kurio negalima numalšinti.>
Jei tu neatgailausi, tu amžinai kentėsi pragare negalėdamas numalšinti to troškulio, tu amžinai būsi atskirtas nuo Mylinčiojo Dievo. Ir tai nepaneigia, kad bus amžinas, tiek dvasinis, tiek ir fizinis skausmas. Gali neigti tą faktą, kad pragaro nėra, bet tavo pomirtinių kančių, toks neigimas nepašalins.
Sysas
2007-05-06 14:53:22
Mielas Sysai, tu gali būti TIKRAI išgelbėtas, bet tik TADA, KADA ĮTIKĖSI.
O kada ĮTIKĖSI, TADA TAU BILBIJA NUSTOS DARIUSI BET KOKĮ POVEIKĮ, NES JĮ TADA DARYS TĖVAS, ESANTIS TAVYJE.
Nuo to, kad tu cituosi Bibliją, net ir visą gyvenimą, ir AKLAI TIKĖSI JA, įtikėjimas NEATSIRAS.
Kada vietoje Dievo abstrakcijos tu pajausi TĖVO MYLINTĮ ASMENĮ, IR DAR SAVYJE ESANTĮ PER JO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ, ŠTAI TADA IR ATSIRAS ĮTIKĖJIMAS.
Tačiau tavęs vėliau dar lauks GIMIMAS IŠ DVASIOS. O tai pati galingiausia dvasinė žmogaus transformacija, kada žmogų visą pripildo TĖVO MEILĖ IR ŠVIESA. Ir MEILĖ visiems VIENODAI, TIEK SAVO VAIMAS, TIKE BENAMIAMS IR VALKATOMS, NES TAI YRA TA PATI TĖVO MEILĖ. Tai yra GIMSTANČIOS sielos BŪSENA.
Ir tada dingsta ir pragaras, kurio tu taip BIJAI, IR KURIO NĖRA IŠ VISO. Dėl to vaduokis iš negyvų biblinių teiginių, iš kurių, IŠ DALIES, buvo išsivadavęs Jonas Paulius II ir kurio tu taip ir neišgirdai. Kaip ir Jėzaus, GYVO Jėzaus negirdi, kaip jis ir tau sako, kad mylintis Tėvas niekada nesuteikia NĖ VIENAM TVARINIUI VISOJE KŪRINIJOJE SPECIALIOS KANKINANČIOS BAUSMĖS VIETOS, PRAGARO.
Ar tu kankintum savo vaiką? Nejaugi tu manai, kad Tėvas, kuris yra MEILĖS ŠALTINIS, myli MAŽIAU UŽ TAVE AR BET KURĮ KITĄ ŽEMIŠKĄJĮ TĖVĄ?
O Bill'o Graham'o mintį aš įdėjau angliškai, kad galėtum perskaityti, bet jeigu angliškai negali suprasti, tai išversiu dabar ir tau.
Jis aiškina, "Vienintelis dalykas, ką aš galėčiau tvirtai pasakyti yra tai, kad pragaras reiškia atsiskyrimą nuo Dievo. Mes esame atsiskyrę nuo jo šviesos, nuo jo bičiulystės. Tai turi būti pragaras. Kada kalba pasisuka apie ugnį tiesiogine šio žodžio prasme, tai aš šito nepamokslauju, nes nesu dėl šito tikras. Kada Raštas kalba apie ugnį, kas susiję su pragaru, tai greičiausiai yra pavaizdavimas to, kaip bus siaubinga ne-ugnis, bet kažkas baisiau, toks troškulys Dievui, kurio negalima numalšinti. (žurnalas Time, 1 1-1 5-93).
Tiek Graham'as, tiek dabar popiežius visiškai atmeta tą aiškų Rašto mokymą, susijusį tiesiogine šio žodžio prasme su ugnies ežero, liepsnojančio per visą amžinybę, realybe."
Taip, ir dabartinis žmogus gyvena BAIMĖJE, IR TU TAIP PAT, NES BIJAI DIEVO, BIJAI PRAGARO KANČIŲ.
Ir visa tai tavo PASĄMONĖ FIKSUOJA KASDIEN, TAU ŠITO SĄMONINGAI NESUVOKIANT, NES VOS 3-5 PROCENTUS PASĄMONĖS INFORMACIJOS ŽMOGUS PANAUDOJA SAVO SĄMONĖS LYGIU.
Dėl to, Urantijos Knyga ir pateikia VISĄ KŪRINIJOS ORGANIZACIJĄ, STRUKTŪRĄ, JOS VALDYMĄ, TARNAVIMĄ JOJE, KAD TIK IŠ ŠITO NUOSEKLAUS IR VIENINTELIO TĖVO APREIŠKIMO IR PAMATAI, KOKS JIS YRA MYLINTIS, KAIP GLOBOJA VISUS, KAD TIK DINGTŲ BAIMĖ ŽMOGAUS NET PASĄMONĖJE.
Ir jokios kankinimo vietos tikrai nėra, kuri būtų kaip pragaras su liepsnojančiu ežeru. O tu vis tiek tomis pasakomis tiki. Tikriausiai tiki ir devyngalviais slibinais spjaudančiais ugnimi. O juk iš jų ir atsirado Biblijoje pragaro liepsnojančios ugnys.
Ir kol žmonija, kiekvienas žmogus, neatras Tėvo savyje, tol jam ir vaidensis košmarai, kad jis galės degti pragaro liepsnose už savo išsigalvotas nuodėmes.
Tai ir pasąmoniėje labai giliai įsirėžiantis baimės randas. Ir dėl daugybė tokių randų ir degraduoja žmogus.
Ir žmogų išgelbės tik TĖVO ATRADIMAS SASVYJE. IR NIEKAS DAUGIAU, NES TOKIA YRA TĖVO VALIA, KAD ŽMOGUS ATRASTŲ JĮ SAVYJE. TAM JIS IR ATSIUNČIA KIEKVIENAM SAVO DVASIĄ, KAD BŪRŲ ATRANDAMA TĖVO REALI DVASIA, IR TUO PAČIU IŠSILAISVINAMA IŠ NEEGZISTUOJANČIO PRAGARO SIAUBĄ KELIANČIŲ VAIZDINIŲ, KURIUOS IR FORMUOJA PASĄMONĖJE BIBILIJOS SKAITYMAS.
Štai dėl ko aš jums nuolat sakau ir sakysiu, kad jūs turite atsiverti TĖVUI KASDIEN. IR LABAI NUOŠIRDŽIAI. Toks nuoširdus kasdienis bendravimas su TĖVU ir atves jus į TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. Ir tik tada dings nakties baimės šešėliai pragaroo ugnies simbolių pavidalu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-05-06 14:37:26
Dar noriu pabrėžti dėl B.Greimo, kurį paminėjai. Jis neneigė pragaro, jis paneigė tik tokį pragarą, kurį vaizdavo kat.bažnyčia, nes tas terminas buvo naudojams tik žmones gąsdinti, ir nebuvo atsižvelgta į evangelijų esmę.
Reikėjo tau prieš rašant atkreipti dėmėsį į kontekstą, nes būtent per Bilo Greimo surengtą evangelizaciją, aš įtikėjau Kristų, ir buvau išgelbėtas. Savo knygoje ("Laimės paslaptis", beje viena žymiausių jo knygų) B.Greimas rašo:
"Eina žmogus keliu, o paskui jį seka kiaulė. Tai matydamas, draugas pašaukė jį ir paklausė, kaip jis padaręs, kad kiaulė jį seka. Žmogus atsakė "Tai visai paprastas dalykas. Kas žingsnis aš numetu pupą, o kiaulė mėgsta pupas".
Taip ir šėtonas eina gyvenimo keliu, mėtydamas savo pupas, o mes sekame jį į amžinąją pražūtį".(Bilis Greimas,"Laimės paslaptis",1995m.,61ps.)
Nemėtykit pupų...
Sysas
2007-05-06 13:30:01
Žinote tėte Algimantai, susidaro įspudis, kad jūs kažko bijote. Rementai jums nebepadės, o man jų nereikia, nes esu išlaisvintas Viešpaties Jėzaus Kristaus. Labai aiškiai Dievo Žodyje sakoma:
"O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės"(Šv.Raštas,Rom5,8-9)
Jei tu tai atmeti, tai vadinasi tu nusidėjelis ir dar esi po rūstybe. Gaila, kad nesuvoki kraujo prasmės. Ir dvasiškai tu todulėti nebegali, nes negimei iš dvasios. Tu net gerus darbus nesugebėsi daryt, nes neveltui Šv.Rašte sakoma:
"Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją - mūsų Viešpatį Jėzų, teištobulina jus kiekvienam geram darbui, kad vykdytumėte Jo valią, Jam veikiant jumyse, kas Jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen."(Hbr13,20-21) Pats atsisakai Dievo palaiminimų, ir pasirenki kančią...
Sysas
2007-05-07 03:20:01
Mielas Sysai, šį tema yra ne apie Staliną, bet apie Jono Pauliaus II, katalikų pagrindinio lyderio, pragaro konkrečios fizinės vietos EGZISTAVIMO PANEIGIMĄ.
Ar jau ir tu maištauji ir prieš savo vadą? O gal tavo buvęs lyderis pats maištavo pireš Bibliją, kaip čia išeina?
Štai esmė šitos temos - kaip tu matai savo vietą tarp buvusio katalikų lyderio prasilenkimo su Biblijos teiginiais apie pragarą. Kuo tu tiki? - popieriuje nepajudinamai perteiktais teiginiais, ar Jono Pauliaus II gilesne IŠMINTIMI?
Čia kompromiso būti negali. Pasirinkimas tavo - arba Biblijos išdavimas, arba popiežiaus? Štai taip. Jeigu POPIEŽIAUS, tai, kaip tada gali klausyti jo kitų teiginių, įskaitant ir apie amžiną prakeikimą, kuo taip labai dažnai katalikai mėgsta žongliruoti.
Ir po kiek laiko, atradę Tėvą savyje, jūs ir patys pajausite, kad ne veltui Jonas Paulius II buvo giliai žvelgiantis, ir mąstantis plačiau negu dauguma iš jo avelių kardinolų, tačiau, būdamas taip pat ir POLITIKAS, Vatikano VALSTYBĖS GALVA, jis savo smpratas varžė.
Tačiau juk ir jį veda tokia pati TĖVO dvasia, Minties Derintojas, kaip ir TAVE, kaip ir VISUS KITUS, dėl to jis ir pajautė SAVO VIDUMI PRAGARO PRASIMANYMĄ, KAIP konkrečios fizinės VIETOS buvimą, kuo taip spekuliuoja Biblija. Bet Biblijos laikų žmonės buvo daug pilni įvairių baimių ir prietarų. Būtent dėl to ir prikūrė visokių neegzistuojannčių dalykų, kuriais ir šiandien jūs vienas kitą BAUGINATE. O Jonas Paulius II METĖ JUMS, SKĘSTANTIEMS GELBĖJIMOSI RATĄ. Tačiau jūs net iš jo rankų nedrįsote jo pasiimti.
Ir vis tik, nepaisant kardinolų apsupties, jis JŪSŲ LABUI pareiškė ne PRIVAČIAI, BET 8500 žmonių miniai, viešai ir oficialiai, per savo kas savaitinį kreipimąsi - PRAGARO, KAIP IR AMŽINO PRAKEIKIMO NĖRA, TAI ŽMOGAUS PRASIMANYMAS.
Ar ne laikas ir jums atsibusti taip, kaip tą padarė Jonas Paulius II?
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-05-06 08:07:59
Stalinas irgi neigė pragaro egzistenciją, bet jis gi dabar pragare...
Sysas
2007-05-05 22:24:07
Mano mielas bičiuli, tai tau atrodo, kad niekas neteigia, kad pragaras yra KONKRETI VIETA.
Būtent šitą ir teigia katalikai, vadovaudamiesi BIBLIJOS KLAIDINIMAIS, kada ji pati teigia, jog pragaras, tai PER AMŽIUS LIEPSNOJANTIS EŽERAS, KURIAME DEGS VISI NUSIDĖJĖLIAI.
Dėl to aš ir įdėjau visą anglišką tekstą, kur yra pateiktos citatos iš Biblijos - tiek iš Naujojo Testamento, tiek ir iš Senojo Testamento - apie pragarą, kaip konkrečiaą vietą.
Būtent visa tai ir PANEIGĖ OFICIALIAI JONAS PAULIUS II. Ir dar daugiau, jis pasakė, kad galima BIBLIJĄ, JOS PATEIKIAMUS VAIZDINIUS INTERPRETUOTI KAIP SIMBOLIUS, IR TEGU DĖL TO KATALIKAI NEJAUČIA NERIMO IR NUSIVYLIMO, NES TAI IR LIUDIJA LAISVĘ, ATRASTĄ KRISTUJE, ŠITAIP SUVOKTI.
Būtent mūsų svetainėje DĖL ŠITOS LAISVĖS labai smarkiai mane puola ir Jonas, ir Aidas, ir Valdas, ir anksčiau buvo toks Balandis, ir dar kai kurie kiti.
Juk nevisi suvokia pragarą tik kaip simbolį, daug kam reikia, kad AIŠKIAI TAIP PASAKYTŲ JŲ VADAS, TIK TADA JIE PRADĖS MĄSTYTI.
Net ir VIENAS IŠ ARŠIAUSIŲ Biblijos cituotojų, Jonas, pasirodo nebuvo girdėjęs apie tokį Jono Pauliaus II pragaro sampratos aiškinimą, akivaizdžiai, revoliucinį, kuris stipriai pakerta VISOS Biblijos šaknis.
Jeigu nebėra pragaro, tai nebebus ko BIJOTI DIEVO, tai kam tada tikėti į Dievą, vis tiek pragare nedegsi. O tai jau kvepia REVOLIUCIJA VIDUJE.
Štai dėl ko Urantijos Knyga kalba apie Tėvo meilę IR MEILĘ TĖVUI IR ŽMOGUI.
Štai kodėl aš jums nuolat kartoju ir kartoju apie ĮTIKĖJIMĄ, ATRADUS TĖVĄ SAVYJE. Tada tik pajuntama MEILĖ TĖVUI,KAIP GYBVAM ASMENIUI. Ir baimė Dievui DINGSTA.
Ten, kur yra meilė, ten baimės nebėra. Jeigu turite baimės, reiškia, kad jums trūksta meilės. Ir negali būti meilės Dievui, bijant, kad gali degti pragare, jiegu netikėsi. Tiktai kada visą vidų pripildo Tėvo meilė, tada net ir žmogaus PRAGARO KANČIOS VIDINĖ BŪSENA TAIP PAT DINGSTA. Tada nustoja egzistuoti net ir pats pragaro simbolis, apie kurį ir kalbėjo katalikams Jonas Paulius II, ir kaip pro ausis jo žodžius jie praleido. O gaila. Būtų patys ramiau gyvenę jau aštuonerius metus. Ir pasaulis būtų tapęs ŠVIESESNIS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-05-05 22:22:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]