Forumas: temos peržiūra
Jonas Paulius II paneigė pragaro egzistavimą savo kas savaitiniame kreipimesi į 8500 žmonių bendrą auditoriją Vatikane 1999 07 28
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II ATMETA TIKRO PRAGARO REALYBĘ
1999 metų liepos 28 dieną Vatikane kreipdamasis į 8500 žmonių bendrą auditoriją savo kas savaitinio kreipimosi metu Jonas Paulius II atmetė fizinio, tiesiogine šio žodžio prasme, pragaro realybę kaip amžinos ugnies ir kankinimo vietą. Popiežius pasakė, kad vietoje šito, pragaras yra atsiskyrimas nuo džiaugsmingo bendravimo su Dievu, net šitame gyvenime. Remiantis popiežiaus kalbos oficialia Vatikano stenograma, Jonas Paulius II pastebėjo, kad Rašto nuorodos į pragarą ir tie įvaizdžiai, pateikiami Rašto, yra tiktai simboliniai ir perkeltine prasme "to visiško nusivylimo ir gyvenimo tuštumos be Dievo." Jis pridūrė, "Vietoje to, kad tai būtų fizinė vieta, pragaras yra būsena tų, kurie laisva valia ir aiškiai patys atsiskiria nuo Dievo, viso gyvenimo ir džiaugsmo šaltinio." Jis pasakė, kad pragaras "yra tokia padėtis, kuri kyla iš nuostatų ir veiksmų, kurių laikosi žmonės savo gyvenime." Kas susiję su amžinojo prakeikimo sąvoka, popiežius pasakė, "Prakeikimą aiškiai sudaro konkretus atsiskyrimas nuo Dievo, laisva valia pasirinktas žmogaus ir patvirtintas mirties, kuri jo pasirinkimą užantspauduoja amžiams." Popiežius taip pat pridėjo, "Mintis apie pragarą ir tuo mažiau biblinių įvaizdžių netinkamas vartojimas neturi sukurti nerimo ir nusivylimo. Vietoje šito, jis pastebėjo, jog tai yra laisvės, atrastos Kristuje, priminimas.
Religinių Naujienų Tarnyba pranešė, kad Vatikano patvirtintas vedamasis straipsnis, atspausdintas prieš keletą savaičių Jezuitų žurnale Civilta Cattolica, sutinka su popiežiaus paskutiniuoju oficialiu pareiškimu. Vedamasis aiškiai oficialiai pareiškia, "Pragaras egzistuoja ne kaip kokia nors vieta, bet kaip būsena, kaip tokio žmogaus, kuris kenčia Dievo netekimo skausmą, būties būdas." (Los Angeles Times, 1999 07 31) Popiežius pasakė, kad amžinas prakeikimas yra "ne Dievo darbas, bet iš tikrųjų mūsų pačių." Tik prieš savaitę nors popiežius pareiškė, kad dangus nėra "nei kokia abstrakcija, nei kokia nors vieta debesyse, bet asmeninis sąjungos ryšys su Šventąja Trejybe."
-------------------------------------------
( Vertimas yra mano, tik neredaguotas. Dėl to įdedu visą tekstą angliškai, nes aš išverčiau tą dalį, kuri susijusi su popiežiaus realios pragaro vietos paneigimu. Tuo tarpu, kaip pragaro egzistavimą paneigė, dar anksčiau už popiežių, JAV žymiausias pamokslininkas Bill'as Graham'as neverčiau, kas mokate angliškai, perskaitysite patys ir papasakosite kitiems.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
POPE JOHN PAUL II REJECTS REALITY OF A LITERAL HELL
During his weekly address to the general audience of 8,500 people at the Vatican on July 28, 1999, Pope John Paul II rejected the reality of a physical, literal hell as a place of eternal fire and torment. Rather, the pope said hell is separation, even in this life, from the joyful communion with God. According to an official Vatican transcript of the pope's speech, Pope John Paul II noted that Scriptural references to hell and the images portrayed by Scripture are only symbolic and figurative of "the complete frustration and emptiness of life without God. " He added, "Rather than a physical place, hell is the state of those who freely and definitively separate themselves from God, the source of all life and joy." He said hell is "a condition resulting from attitudes and actions which people adopt in this life." Concerning the concept of eternal damnation, the pope said, "Damnation consists precisely in definitive separation from God, freely chosen by the human person, and confirmed with death that seals his choice for ever." The pope also added, "The thought of hell and even less the improper use of biblical images must not create anxiety or despair." Rather, he stated, it is a reminder of the freedom found in Christ.
The Religion News Service reported that a Vatican-approved editorial published several weeks ago in the Jesuit journal Civilta Cattolica agrees with the pope's latest pronouncement. The editorial explicitly pronounced, "Hell exists, not as a place but as a state, a way of being of the person who suffers the pain of the deprivation of God" (Los Angeles Times, 7-31-99). The pope said eternal damnation is "not God's work but is actually our own doing." Only a week earlier the pope stated that heaven is neither "an abstraction nor a place in the clouds, but a living, personal relationship of union with the Holy Trinity. "
Such a statement on hell is strikingly similar to that made by Billy Graham several years ago in which he was quoted,
The only thing I could say for sure is that hell means separation from God. We are separated from his light, from his fellowship. That is going to be hell. When it comes to a literal fire, I don't preach it because I'm not sure about it. When the Scripture uses fire concerning hell, that is possibly an illustration of how terrible it's going to be-not fire but something worse, a thirst for God that cannot be quenched. (Time magazine, 1 1-1 5-93)
Both Graham and now the pope completely reject the clear teaching of Scripture regarding the reality of a literal lake of fire that burns throughout all eternity. The author of Hebrews taught that the reality of hell is a vital Bible doctrine (Heb. 6:1, 2). Jude taught that believers are to contend for the faith (doctrine) once delivered unto the saints and that hell is a real, literal place of fire and torment Jude 3, 7). The apostle Paul taught that those who knew not Christ would suffer the vengeance of God which entailed everlasting damnation (2 Thess. 1:8, 9). The apostle John saw that hell was a real place (Rev. 14: 1 0; 20:10-15; 21:8). And, Jesus Christ Himself taught that hell literally exists, that it lasts forever and that those who reject His perfect salvation would spend eternity therein (Matt. 13:41, 42; 18:8, 9; 25:41-46; Luke 16:19-31). Rejection of the Biblical doctrine of hell by the pope and Graham does not nullify the fact that a literal hell truly exists. "Let God be true, but every man a liar" (Rom. 3:3, 4).
Algimantas
2007-05-05 21:28:13
Komentarai
Mielas Povilai L.,tokią žinią galės ir priims tikrai labai daug kas,bet tik problema bus tokia,kad testamento"spindesys ir skurdas"gali tapti per sunkus suvokimui daugelio,nes pagal jį gyventi labai patogu.Ir kas liečia ne tik mane,bet ir man(kalbu už save)pažįstamų žmonių ratą,tikrai daugelis(nekalbu apie urantus)yra pasiruošę priimti šį triuškinantį Tiesos atskleidimą.Nors kai kas ir išsigąs pradžiai,bet šaltas dušas pamažu užgrūdinsarunas
2009-07-30 19:31:37
Brangus Algimantai,
Sutinku su jumis, jog Biblija yra suabsoliutinta krikščionių gyvenime ir dažnai būna negyvų dogmų atsiradimo priežastis. Tačiau Tėvas gyvąjį žodį lieja visiems. Kaip tas sėjėjas kuris beria grūdą visur, ir ant kelio ir į erškėčius ir ant uolų ir į gerą dirvą. Aš asmeniškai pats matau, kaip katalikų protai yra sukaustyti ir kaip mielai jie atlieka negyvus ritualus vietoje to, kad vystytų savo gyvąjį ryšį su Kūrėju. Į gyvą Tėvo kvietimą gali atsiliepti visi žmonės, tame tarpe ir katalikai. Katalikų bažnyčioje yra drąsių kunigų, kurie nebijo prieštarauti senajai dogmai ir ypač Naujojo Testamento tekstus atskleisti naujoje šviesoje. Niekas jų taip labai tiesiogiai nekontroliuoja. Ypač šiuo metu, kai naujai įšventinamų kunigų skaičus pastoviai mažėja. Jeigu katalikų mokymą lygintume su kitais religiniais mokymais, manyčiau jis būtų vienas geresnių visame tame kontekste. Tas faktas, jog Biblijos neįveikiama tvirtovė išsilaikė iki šių dienų, byloja apie tai, jog ko gero tokia buvo Tėvo valia.
Šiuo laikotarpiu jūs atskleidžiate naują mokymą. Tam tikra prasme laikas tam tinkamas, nes visuomenė pakankamai indiferentiška. Tačiau „Marijos žemėje“ jūsų laukia sunkūs laikai kovojant su Naujojo Testamento autoritetu. Ypač tiesiogai kritikuojant Naująjį Testamentą. Pacituosiu vieną žmogų:
„Negraužk savęs ir nemėtyk savo jaunų jėgu, ką nors "į sveiką protą ar sveiką religingumą atvesti", tai daugiau negu Donkichoto kova su vėjo malūnais, prieš tam tikrą liguista religingumą, kuris kartais net agresyviai fanatiškas būna, nėra jokių vaistų ir gydomųjų priemonių, nebent slėpiningai veikianti Dievo meilė kiekvienam žmogui, gaila, kad ne kiekvienas galime Jo Meilę mums, kuri labai asmeniška yra, pajusti, išgyventi ir patirti, Jo Meilę - Jo Gailestingumą priimti reikia labai didelės ir atviros drąsos ir širdies. Žmogus gi labiausiai bijo drąsaus atvirumo prieš save patį, šito atvirumo nebuvimas ji daro nesveiką, liguistą, neurotišką, nesyk šizofrenišką, deja...“
Neišvengiamai jūs tapsite priešu daugeliui blaivaus proto žmonių, nes jie tiesiog nebus pasiruošę tokią žinią išgirsti. Kažkas galėtų toleruoti naują Testamento aiškinimą, tekstų atskleidimą nauju kampu ar tekstų aiškinimą naujais metodais, tačiau paskelbti Naująjį Testamentą tamsos ir klaidų šaltiniu... Tokią žinią galės priimti labai nedaug kas.
Povilas L.
2009-07-30 13:44:21
Jonai,tie klausimai yra temoje,nuo kurios pabandei išsisukti-Apie šeimą..Taip pat,prašau nuoširdaus atsakymo į klasimą man ir atvirai į forumą-koks tavo tikslas šiame forume,kokios priežastys tave traukia būti čia,kokia tavo nuomonė apie Dievą,kaip supranti Tėvą Rojuje,ką Tėvas veikia Rojuje ir su Kuo ir ką Jis daro?Tik tiek,pradžiai
arunas
2009-07-30 10:12:15
MIelas Povilai, esmė yra ne tai, ką sako Naujasis Testamentas, o tai, kad jį žmonės laiko kažkokiu ŠVENTUOJU raštu, kuio negali nei papildyti, nei atimti iš jo. Tada ir atsiranda NEGYVOS DOGMOS, atseit taip buvo pasakyta tiems paparastiems žmonėms iš Šventosios DVASIOS.
Kadangi Naujasis Testamentas yra vien tik žmogaus proto vaisius, ir dar labai riboto ir tamsaus proto sudėliotas kūrinėlis, todėl si tamsa ir pagimdė visokius gąsdinimus dar iš senųjų žydų raštų, kurie to laikmečio žmonių pasąmonėje buvo įsišakniję per kartų kartas ir viešpatavo milžinišku laipsniu, kas dabar atrodo JUOKINGA.
Tai, ką jūs, kai kurie, kalbate apie įvairius katalikų kunigų interpretavimus, irgi kertasi su Naujojo Testamento Nuostatomis, kurios pačiame Pauliaus tekste yra pateiktos ir DRAUDŽIA savavališkai ką nors interpretuoti, nes tai būtent ir yra iš Šventosios Dvasios parašyta, todėl JOKIOS interpretacijos būti negali. O toks REIKALAVIMAS irgi yra akivaizdi NESĄMONĖ.
Jau galima sakyti beveik ir užbaigiau rašyti savo mokymą apie Naująjį Testamentą ir krikščonybę, dar liko pora epizodų, o tada dar viso teksto patikrinimas. Apimtis išėjo nemaža - daugiau kaip 130 kompiuterinių puslapių, o knygos formatu būtų jau ir apie porą šimtų puslapių. Iš viso mokymo pamatysite, kad Naujasis Testamentas yra pilnas prieštaravimų savyje, pilnas bauginimų, prakeikimų, gąsdinimų, įsakinėjimų ir panašių Tėvo meilei prieštaraujančių nuostatų. Tik jūs šito nepastebite, o kunigai šitų vietų jums negarsina. Pagarsinsiu jas aš, kad praregėtumėte, nes Nuajasis Testamentass ne tik ne iš dvasios gautas tekstas, bet iš viso yra GŪDŽIOS TAMSOS ŠALTINIS IR ŽALOJANTIS ŽMONIŲ PASĄMONĘ.
Naujasis Testamentas yra dogmatizmo ir baimės sėjos šaltinis, kuris žmones VEDA TOLYN NUO GYVO TĖVO.
Iš esmės jis JAU PRIEŠTARAUJA TĖVO VALIAI.
Būtent dėl to, kad NEGYVAS Naujasis Testamentas palaipsniui nunyktų ir buvo perteiktas GYVOS ŠVIESOS URANTIJOS KNYGOS epochinis apreiškimas, o taip pat Jėzaus Kristaus vietinis apreiškimas KALBU JUMS VĖL. Būtent šie apreiškimai atskleidžia kūrinijos GYVĄ TIKROVĘ SU MEILE IR BE TAMSOS ŠĖTONIŠKŲ GĄSDINIMŲ NEEGZISTUOJANČIOMIS PRAGARO UGNIMIS, KURIŲ PILNA NAUJAJAME TESTAMENTE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-30 10:00:08
sveciui - sveikas, gal galėtum paaiškinti ką turi omenyje sakydamas "vidinė elgsena"? Ar yra dar ir "išorinė"?
urantams - ar kuris nors iš jūsų suprato ir galėtų paaiškinti, kaip išspręsti minėtąjį prieštaravimą apie tą nuoširdų kaltės prisipažinimą?
arunui - sorry nežinau į kokius klausimus turėčiau atsakyti, patikslink, atsakysiu, gal nepastebėjau.
Algimantai, tavo atsakymas eskaluoja įtampą, bet tau kaip vadui keliami ir žymiai aukštesni moraliniai reikalavimai kurių tu neišlaikai.
Jonas
2009-07-30 09:58:02
Mielas Svety,paaiškink,prašau man šiuos du teiginius
1.Išlaiko nepalaužiamą tikėjimą į Dievą nepaisant visų tam prieštaraujančių logikos įrodymų ir sėkmingai atsilaiko prieš visus kitus intelektualius išvedžiojimus(tai darai tu dabar,tad paaiškink man taip pat.Čia aš klausiu)
2.Toliau demonstruoja drąsų įtikėjimą į sielos išlikimą nepaisant netikro mokslo apgaulingų mokymų ir neprotingos filosofijos įtikinėjančių apgavysčių(tai,ką parašiau,kaip tik ir atitinka vidinę žmogaus būseną ir elgseną in action,kaip tu sakai)
arunas
2009-07-30 09:53:45
Sveiki,
Ilgus amžius Biblija buvo vienintelis žinių šaltinis, atskleidžiantis žmogaus ir Dievo santykių istoriją. Bažnyčia yra žmonių bendruomenė su visais žmogiškaisiais atributais. Katalikų bažnyčioje yra daug drąsių žmonių, kurie nebijo atskleisti naujus biblinių tekstų aiškinimus. Taip pat yra daug žmonių, kurie tiesiog atlieka savo darbą iš esmės labai nesigilindami.
Manau būsiu teisus teigdamas, jog kunigai šventą raštą interpretuoja labai plačiai. Kiekvienas pagal savo išsivystymo ir supratimo lygį. Katalikų bažnyčioje yra tiesų, kurios labai aiškios ir nusistovėjusios, tačiau taip pat yra tekstų, kurie interpretuojami labai plačiame diapazone.
Popiežiaus Jono Pauliaus II aiškinimas apie pragarą yra drąsus ir pilnas meilės. Daugelis pažangių kunigų tokį aiškinimą ir perteikia bendruomenėms. Aš esu augęs katalikiškoje aplinkoje ir toks pragaro suvokimas man yra artimas jau daug metų. Senasis Testamentas dažniausiai ir aiškinamas simboliniu-istoriniu raktu. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, jog tie senieji tekstai buvo adresuoti to meto žmogui pagal jo tuometinį supratimo lygį ir pasaulėjautą.
Žiūrint į katalikų bažnyčia joje galime pastebėti daug netobulumų. Taip pat ten dar yra likę daug netobulų apeigų. Pavyzdžiui mišiose už mirusius giedama giesmė „bus viena diena rūstybės, vargo ir dejonės, diena lemtinga ir baisi, kai dangui liepsnojant žengs į pasaulį...“ (katalikų bažnyčios mirusiųjų kultas aišku reikalautų atskiros temos) Svarbu kaip mes tuos dalykus priimame ir kaip į juos žiūrime. Panašiai kaip žiūri į savo jauną sūnų ir suvoki, kad jis daro klaidas, tačiau dabar toks jo amžius ir toks jo supratimo lygis. Katalikų bažnyčiai reikia atsinaujinti. Tai akivaizdu. Tačiau šis procesas lėtas.
Popiežius Jonas Paulius II buvo toks popiežius, kokio bažnyčia gali dar ilgai neturėti...
Užbaigiant mintį - galų gale mes visi esame Tėvo vaikai ir Tėvas mus visus nori patraukti prie savęs. Manau neturėtume vienas kitame ieškoti priešų, nes vienas kitam esame broliais.
Povilas L.
2009-07-29 23:50:36
Negaleciai pasakyti, kad savaji ispudi ar vertinima apie ka nors grisciau kokia nors knyga. Sausas loginis intelektualizmas nera man idomus objektas, labiau traukia pazinti vidine zmogaus elgsena ir tos elgsenos aplinka in action, ir siuo atveju nemanau, kad manojo salycio nuoseklumas gali buiti vertinamas tavo suminetais veiksniais, paprasciau tariant, zmogu pazistu ne pagal tai ka jisai skaito ar kokius prioritetus renkasi organizuodamas savaja vertybiu sistema, bet pagal jo vidine elgsena remdamasis vidine savistaba o ne kokiu nors autoritetu, kad ir koks iskilus jis butu, tai sia prasme apie aplinka pasakyciau, kad mano nuomone sis forumas panasus i keliu zmoniu rasoma dienorasti, kur jie aiskinasi savo santykius bei eskaluodami savo neisvystyta ego ir prisidengdami ivairia dvasines krypties informacija,
pagarbiai
svecias
2009-07-29 23:28:39
Drįstu ir aš įsiterpti.Ar bent nuosekliai perskaitei Urantijos Knygą,kad tvirtini?Juk ir nesuprantančiam nieko yra aiškiai pasakyta kodėl Tėvas pateikia gilesnę informaciją.Ar tu tikrai nemoki skaityti?Tikrai netikiu,greičiausia tingi ir turėdamas išankstinę nuomonę,darai apibendrinimus..Jonai,kodėl neatsakai į mano užduotus klausimus ir perbėgi į kitą temą?Aš pasiruošęs diskusijai,o tu?Ar taip ir mėtysi pėdas?Mes galim rasti bendrą kalbą ir vienas kitam be jokio piktumo įšdėstyti savo požiūrius.Gal aptiksime tą aukso gyslelę,kuri leis mums priartėti prie bendro suvokimo,kaip manai?
arunas
2009-07-29 22:22:17
Dristu isiterpti ir be daugzodziavimu issakyti ispudi Algimanto komentarui:
isdestyta argumentacija labiau ideologine nei dalykine ir tai patvirtina paskutinis sakinys, kurio motyvacija visiskai psichologinio ir subjektyvaus pobudzio.
Svecias
2009-07-29 21:40:28
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]