Forumas: temos peržiūra
Jonas Paulius II paneigė pragaro egzistavimą savo kas savaitiniame kreipimesi į 8500 žmonių bendrą auditoriją Vatikane 1999 07 28
POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II ATMETA TIKRO PRAGARO REALYBĘ
1999 metų liepos 28 dieną Vatikane kreipdamasis į 8500 žmonių bendrą auditoriją savo kas savaitinio kreipimosi metu Jonas Paulius II atmetė fizinio, tiesiogine šio žodžio prasme, pragaro realybę kaip amžinos ugnies ir kankinimo vietą. Popiežius pasakė, kad vietoje šito, pragaras yra atsiskyrimas nuo džiaugsmingo bendravimo su Dievu, net šitame gyvenime. Remiantis popiežiaus kalbos oficialia Vatikano stenograma, Jonas Paulius II pastebėjo, kad Rašto nuorodos į pragarą ir tie įvaizdžiai, pateikiami Rašto, yra tiktai simboliniai ir perkeltine prasme "to visiško nusivylimo ir gyvenimo tuštumos be Dievo." Jis pridūrė, "Vietoje to, kad tai būtų fizinė vieta, pragaras yra būsena tų, kurie laisva valia ir aiškiai patys atsiskiria nuo Dievo, viso gyvenimo ir džiaugsmo šaltinio." Jis pasakė, kad pragaras "yra tokia padėtis, kuri kyla iš nuostatų ir veiksmų, kurių laikosi žmonės savo gyvenime." Kas susiję su amžinojo prakeikimo sąvoka, popiežius pasakė, "Prakeikimą aiškiai sudaro konkretus atsiskyrimas nuo Dievo, laisva valia pasirinktas žmogaus ir patvirtintas mirties, kuri jo pasirinkimą užantspauduoja amžiams." Popiežius taip pat pridėjo, "Mintis apie pragarą ir tuo mažiau biblinių įvaizdžių netinkamas vartojimas neturi sukurti nerimo ir nusivylimo. Vietoje šito, jis pastebėjo, jog tai yra laisvės, atrastos Kristuje, priminimas.
Religinių Naujienų Tarnyba pranešė, kad Vatikano patvirtintas vedamasis straipsnis, atspausdintas prieš keletą savaičių Jezuitų žurnale Civilta Cattolica, sutinka su popiežiaus paskutiniuoju oficialiu pareiškimu. Vedamasis aiškiai oficialiai pareiškia, "Pragaras egzistuoja ne kaip kokia nors vieta, bet kaip būsena, kaip tokio žmogaus, kuris kenčia Dievo netekimo skausmą, būties būdas." (Los Angeles Times, 1999 07 31) Popiežius pasakė, kad amžinas prakeikimas yra "ne Dievo darbas, bet iš tikrųjų mūsų pačių." Tik prieš savaitę nors popiežius pareiškė, kad dangus nėra "nei kokia abstrakcija, nei kokia nors vieta debesyse, bet asmeninis sąjungos ryšys su Šventąja Trejybe."
-------------------------------------------
( Vertimas yra mano, tik neredaguotas. Dėl to įdedu visą tekstą angliškai, nes aš išverčiau tą dalį, kuri susijusi su popiežiaus realios pragaro vietos paneigimu. Tuo tarpu, kaip pragaro egzistavimą paneigė, dar anksčiau už popiežių, JAV žymiausias pamokslininkas Bill'as Graham'as neverčiau, kas mokate angliškai, perskaitysite patys ir papasakosite kitiems.)
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
POPE JOHN PAUL II REJECTS REALITY OF A LITERAL HELL
During his weekly address to the general audience of 8,500 people at the Vatican on July 28, 1999, Pope John Paul II rejected the reality of a physical, literal hell as a place of eternal fire and torment. Rather, the pope said hell is separation, even in this life, from the joyful communion with God. According to an official Vatican transcript of the pope's speech, Pope John Paul II noted that Scriptural references to hell and the images portrayed by Scripture are only symbolic and figurative of "the complete frustration and emptiness of life without God. " He added, "Rather than a physical place, hell is the state of those who freely and definitively separate themselves from God, the source of all life and joy." He said hell is "a condition resulting from attitudes and actions which people adopt in this life." Concerning the concept of eternal damnation, the pope said, "Damnation consists precisely in definitive separation from God, freely chosen by the human person, and confirmed with death that seals his choice for ever." The pope also added, "The thought of hell and even less the improper use of biblical images must not create anxiety or despair." Rather, he stated, it is a reminder of the freedom found in Christ.
The Religion News Service reported that a Vatican-approved editorial published several weeks ago in the Jesuit journal Civilta Cattolica agrees with the pope's latest pronouncement. The editorial explicitly pronounced, "Hell exists, not as a place but as a state, a way of being of the person who suffers the pain of the deprivation of God" (Los Angeles Times, 7-31-99). The pope said eternal damnation is "not God's work but is actually our own doing." Only a week earlier the pope stated that heaven is neither "an abstraction nor a place in the clouds, but a living, personal relationship of union with the Holy Trinity. "
Such a statement on hell is strikingly similar to that made by Billy Graham several years ago in which he was quoted,
The only thing I could say for sure is that hell means separation from God. We are separated from his light, from his fellowship. That is going to be hell. When it comes to a literal fire, I don't preach it because I'm not sure about it. When the Scripture uses fire concerning hell, that is possibly an illustration of how terrible it's going to be-not fire but something worse, a thirst for God that cannot be quenched. (Time magazine, 1 1-1 5-93)
Both Graham and now the pope completely reject the clear teaching of Scripture regarding the reality of a literal lake of fire that burns throughout all eternity. The author of Hebrews taught that the reality of hell is a vital Bible doctrine (Heb. 6:1, 2). Jude taught that believers are to contend for the faith (doctrine) once delivered unto the saints and that hell is a real, literal place of fire and torment Jude 3, 7). The apostle Paul taught that those who knew not Christ would suffer the vengeance of God which entailed everlasting damnation (2 Thess. 1:8, 9). The apostle John saw that hell was a real place (Rev. 14: 1 0; 20:10-15; 21:8). And, Jesus Christ Himself taught that hell literally exists, that it lasts forever and that those who reject His perfect salvation would spend eternity therein (Matt. 13:41, 42; 18:8, 9; 25:41-46; Luke 16:19-31). Rejection of the Biblical doctrine of hell by the pope and Graham does not nullify the fact that a literal hell truly exists. "Let God be true, but every man a liar" (Rom. 3:3, 4).
Algimantas
2007-05-05 21:28:13
Komentarai
bet as ne zmogus ir matau niekuo nepridengtas zaizdas, ir matau, kad ju saltinis yra vienas ir tas pats Vienintelis, tik tu ten neziurek, nes esi mazas berniukas ir tau bus baisuSysui
2007-05-09 15:28:08
akrobatui,
gumyčių mylėtojui,
superbailiui,
Ale katalikai tave viduramžiais musėt supleškintų. Nors jei pagalvojus, tai tokie bailiai įsigyvendavo ir dar turtus prisiplėšdavo...
Sysas
2007-05-09 14:46:55
nebuk toks aklas, negi nematai kaip liesnos vaitoja, ar tau kuna reikia parodyti, kad isitikintum, kokie is tikruju dabar amziai ir kokios muses juose pleska?
nenuovokiam
2007-05-09 15:03:22
tu Sysai, nepurkstauk, tokie tamsus buvo laikai, anksciau vietoj dabartiniu gumyciu galviju zarnas naudojo, o kryziaus bausme irgi pagal tu laiku lygi buvo baudzianti priemone esamos tvarkos pazeidejams...esme ta pati ir laikai keicia laikus
akrobatas
2007-05-09 14:35:47
lukrecijui,
ne, aš gumyčių nenaudoju, nemėgstu sintetikos. Ir paplotėlių nelabai mėgstu. O krikščionybė-2 yra netikra krikščionybė, nes kaip šventasis Paulius sakė:
"Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, - tebūnie prakeiktas! Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, - tebūnie prakeiktas!"(Biblija, Galatams1,8-9)
Manai, kad Jėzus prijaukindavo mases? O gal tos masės ir šaukė: "Ant kryžiaus Jį..."?
Sysas
2007-05-09 14:21:10
Sysai, o tu gumytes naudoji? Sysai, kas dabar bus? Visiska profanacija. Kaip gaila, kad jau busiu numires, kai gims krikscionybe-2. Viskas bus kaip siandien, tik liaudziai vietoj paploteliu bus dalijamos gumytes (o kaip gi kitaip prijaukinsi mases, kurioms taip intensyviai buvo skiepijamas nepakantumas mirties kulturos atributams?
lukrecijus
2007-05-09 14:11:08
Algimantai, man patiko tavo klausimai:
<1)KAIP TU ATGAILAVAI?
2)KAIP TU RPIĖMEI KRISTŲ į savo širdį?
3)KAS yra iš Dievo Dvasios, kad eilinis žmogus nepriima?
4)Ar PAMILAI VISUS ŽMONES po savojo gimimo iš dvasios?
5)AR TAPAI GAILESTINGESNIS?
6)AR GYVENI TĖVO TIESOJE KASDIEN IR JAUTI PALAIMĄ?
7)Kas yra tavo Viešpats?
8)Kaip tu kalbiesi su savo Višpačiu?
9)Jeigu tu gimei iš dvasios, tai kodėl sakai, kad mano teiginys "kol neatrasi Tėvo" yra tušti žodžiai, nes tas teiginys yra klaidingas, kai ir Jėzus sakė: "Jūs nepažįstate nei manęs, nei manojo Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą." (Jono, 8,19)>
Jie užduoti man, todėl mielai atsakysiu:
1. Atgailavau, kai Šv.Dvasia mane įtikino, kad aš esu pražuvęs, ir kad man reikalinga Dievo malononė. Supratęs evangelijos prasmę, troškau nusisukti nuo savo nuodėmių, tada šaukiausi Kristaus kaip Gelbėtojo.
2. Kristų priėmiau tą pačią akimirką, kai atgailavau.
3. Nesupratau, kaip suvokti eilinį žmogų? Gimiau iš Dvasios tuo metu, kai Kristus pakrikštijo mane Šv.Dvasia.
4. Taip. (Kristaus meilė yra mano širdyje).
5. Taip.
6. Taip.
7. Mano Viešpats yra Dievas, kuris sukūrė dangų ir žemę. Mano Viešpats yra Dievo Sūnus - Jėzus Kristus. Mano Viešpats yra tas, kutis paskė: "Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus. Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis".
8. Kalbuosi lietuviškai. Maldoje ir skaitydamas Jo Žodį.
9. Žiūrėk kontekstą, kam Kristus tuos žodžius skyrė? Jie buvo pasakyti žydams, kurie atmetė Mesiją. Toliau Jono ev. parašyta: "Jėzus jam sako: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvа kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau nuo šiol Jį pažįstate ir esate Jį matę".(Jono14,6-7) Blogai kai religingi žmonės ištraukia eilutes iš Biblijos konteksto ir pritaiko savo klaidingai doktrinai. Bibliją turi aišktinti pati Bibliją, o ne kažkoks "mokytojas", ar religinė benruomenė.
Sysas
2007-05-09 13:13:07
Tikiuosi kad teisingai supratau ką daugiaspalvis norėjo pasakyti. Papasakotas mikromodelis atspindi makro, tačiau nepamirškite įvairovės. Kad ir tų pačių modelių. Kaip visas spalvų spektras duoda baltą spalvą, nors kiekviena spalva skirtinga, taip ir visa modelių įvairovė duoda pilną paveikslą. Be to, įžvelgiau šiek tiek ironijos daugiaspalvio mintyse. Bet pažiūrėjus ne į obels šakelę, o į mūsų visuomenę, kažkodėl noras ironizuoti nebekyla.
Jonas
2007-05-09 10:02:03
O jeigu tos MEILĖS aš savo vidumi nepatiriu na nejaučiu tau daugiaspalvi ir vaisių tavo atžvilgiu o gal ir daugumos atžvilgiu visos kurinijos atžvilgiu aš nevedu , tai kaip tuomet yra ar tai rešikia , kad manęs nemyli Vynmedis. Juk JIS myli mus abu vienodai kaip ir visus kitus. Kaip man mylėti tave daugiaspalvi ,jausti tau lygiai tokią pačią meilę kaip JIS tau ją siunčia kiekvieną akimirką. Ar man nesukti dėl to galvos ir tos Meilės neieškoti. Ar kažkada Vynmedžio meilė nugalės savaime ir visiškai be mano JOS paieškų ir pastangų , ir aš galbūt labai tolimoje ateityje ir tave mylėsiu taip kaip tave myli JIS.
rimantas ( Kaunas)
2007-05-09 09:44:11
Jonai ir Rimantai, atsisėskit kada priešais kad ir priešais obelį, vynmedžių čia pas mus gal nelabai rasit, ir pastebėkit kurį laiką. Tikriausiai aiškiai pamatysit, kaip šakelės pripažįsta medį Viešpačiu, arba, kaip konkuruoja tarpusavy dėl medžio dėmesio, meilės, kaip bando įrodinėti viena kitai, kaip privalu mylėti ar įtikėti ar kuri labiau tiki ar myli, arba kaip savavališkai ar laisvavališkai susigalvoja ir nusprendžia vesti vaisius ar ne ;)
Bet kuris mikromodelis labai tiksliai atspindi ir makro-.
daugiaspalvis
2007-05-09 09:16:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]