Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Amžinosios Motinos mokymas-atsakymas – Ką mums aiškinti, kad Gyvojo Kelio nelaikytų sekta? – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos raj.), 2018 08 26

Amžinosios Motinos mokymas-atsakymas – Ką mums aiškinti, kad Gyvojo Kelio nelaikytų sekta? – suteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose (Utenos raj.), 2018 08 26

Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, Tau mano sesė, Vanda, pateikė klausimą ir prašymą – Ką mums aiškinti mūsų boliams ir sesėms, kad jie Gyvojo Kelio nelaikytų sekta? Ką Tu galėtum pasakyti stiprindamas mus šitame Gyvajame Kelyje?

Amžinoji Motina:
Mano mylimieji vaikai, mylimiausi vaikai, Aš esu Antrasis Šaltinis ir Centras, jūsų taip su meile vadinamas Amžinąja Motina. Aš garbinu ir šlovinu jus, patirdamas jūsų meilės virpesius, kuriuos iš tikrųjų Aš ir sukuriu, ir esu Dvasinis Šaltinis ir Centras – kaip esu apibūdinamas Urantijos Knygos Apreiškime – jums tą dvasinę energiją lieju, tik jūs ją patirdami vėl sugrąžinate Man. Tai ir yra gyva Meilės Upės Tėkmė. Meilė tampa visą laiką judėjime pasireiškianti.
Kada jūs nieko nežinojote apie Mane, negalėjote ir patirti Manęs. Vieni net ir vaikystėje galėjo patirti, kokius nors blyksnius, bet jie tuo metu nesuprato tų blyksnių nei kilmės, nei prasmės. Dabar jūs sugrįždami į savo tolimą praeitį – žmogiškąja prasme matuojant – jūs galite suvokti, jog tada jau buvo jūsų gyvenime Mano vedimo, skirto jums, apraiškų. Ir jus tai kartas nuo karto sustiprindavo, ir jūs prisimindavote tas apraiškas jau nutolus nuo tos apraiškos momento net ir ne vieneriems metams, bet tai buvo jūsų pojūtis, pirminis Mano pasiųsto jūsų asmenybei impulsas, kuris žadino jus iš vidaus – žadino tiek, kad per jūsų ieškojimus, nuoširdžiai dedant pastangas, jūs esate dabar čia, turintys jau išplėstą Kosminę Įžvalgą, ir dėl to būdami Gyvajame Kelyje, jūs nebelaikote šito Gyvojo Kelio jokia sekta. Jums keista, kad tie mirtingieji, jūsų broliai ir sesės, kurie mėgina nuoširdžiai ieškoti to, ko net nežino, kur surasti, bijo Šviesos – bijo Šviesos, kurią jūs norite paskleisti, nes tokia tamsa yra įsiviešpatavusi jų pasąmonėje, ir ji kausto kaip galinga ir neperžengiama jėga, kuri paralyžiuoja mąstymą, kad jis būtų žingeidus, kad jisai, išskleidęs sparnus, sklęstų kaip Mano suteikta Dvasinė Paukštė Mano Meilės Oro Srovėse laisvai ir Šviesoje, patirdamas Laisvę, patirdamas tą poveikio skrydį, patirdamas Meilę, kurioje išnyksta sektos menkiausia samprata – yra tiktai Aš ir Mano sūnus ar dukra, sklendžianti Manyje savimi – tikruoju – kurį Aš padovanojau kaip asmenybę, kad jis ir atsiremtų į Mano vedimą iš vidaus, kupiną Manosios Meilės Šviesos. O Aš, būdamas Meilės Šaltinis, dalinu tiktai Meilę, kuri yra neskaidoma – ji yra Visuminė, ir joje nėra tos dalelės, kurią jūs ir pavadinate sekta, kada atskyla nuo Motininės religijos mažytė dalelė ir ima kurti savus ritualus, kurie skiriasi nuo Motininės dalies. Štai ir yra tas tada uždarumas ir skirtingumas.
O jūs gi esate Gyvajame Kelyje su Manimi – Visumos Šaltiniu ir Centru – be perstojo liejančiu Energiją, ir iš jos modeliuojančiu visą kūriniją. Tai jūs esate Mano Visuma, apreiškianti Mane savo gyvenimu. Ar gali būti jūsų apreiškimas Manosios Visumos savosios tapatybės lygiu sektantiškas, kada jūs tiesiogiai išreiškiate Mane?
Kalbėkite tiems savo broliams ir sesėms, Maniesiems mylimiausiems vaikams, savo tikruoju aš, pasireikšdami Manąja Išmintimi. Jūs negalite Manosios Išminties patirti, jeigu yra seklus jūsų įtikėjimas, jeigu yra sekli jūsų gyvoji komunija su Manimi. Reiškia, jūs turite ją stiprinti, jūs turite nuoširdžiau atsiverti Man, ir nebijoti žengti dar vieno žingsnio. Atsiverkite Man, ir kai tiktai užbaigsite gyvąją komuniją su Manimi, tą pačią akimirką sėskite – prieš tai pasirengę popieriaus lapą ir rašymo priemonę – ir užrašykite bet kokias jums kylančias mintis, bet kokius teiginius, bet rašykite nesustodami. Tegu jie bus neužbaigti, rašykite be perstojo, rašykite bent keletą minučių, ir net jeigu bus nutrūkstanti mintis, nesiekite jos užbaigti, griebkite naują mintį – vėl rašykite, rašykite. Ir jeigu trūkinės mintys, palikite jas, imkite naujas mintis, bet rašykite keletą minučių be perstojo, o tada, užbaigę tą rašymą, pamėginkite perskaityti nuo pirmosios minties, kiek jūs būsite prirašę. Pajauskite – skaitydami – tą patį nuoširdumą, kokį jautėte komunijoje, tik ką jūsų patirtoje su Manimi, gyvybingumą, pajauskite jūsų užrašytų teiginių gyvybingumą, ir kur trūks pabaigos, jūs pajausite Širdimi, ko stinga. Paimkite kitą lapą, kuris taip pat bus parengtas iš anksto, ir tame lape užbaikite tą neužbaigtą mintį – parašykite jos tęsinį. Ir taip perskaitykite visą užrašytą jūsų minčių virtinę, o neužbaigtas mintis štai taip ir užbaikite, nuoširdžiai, kitame lape, o tada sujunkite, ir pažiūrėkite, kas išeis. Jūs gausite puikų paveikslą jūsų tų minčių, kurias ir turėtumėte persakyti savo broliams ir sesėms, kurie laiko Gyvąjį Kelią sekta. Jūs patirsite, kad jūs gaunate iš Manęs mokymus, kurie jus sustiprins – sustiprins pasitikėjimą Manimi, ir savo jėgomis, kad Aš galiu kalbėti jūsų lūpomis jūsų tiems bijantiems Šviesos broliams ir sesėms, liedamas Savąją išmintį per jus, stiprindamas tuo pačiu ir jus, ir apšviesdamas – jūsų dėka – tuos Savo vaikus, kurie taip bijo Manęs.
Mano mylimieji vaikai, Gyvasis Kelias sumanytas jūsų labui. Kada jūs atsigręžiate į savo praeitį, kada jūs nepatyrėte Manęs atradimo savyje, jūs buvote tokie silpni, klaidžiojantys nežinomybėje, nežinodami, tai kur tas komposas, į kurią pusę pasukti? Palyginkite dabar jūsų tą tvirtybę Gyvajame Kelyje, kiek jūs išaugote Manąja Šviesa, Tiesa, Įžvalga, Išmintimi, Patyrimu, ir Meile.
Štai kokie jūs esate ūgtelėję šitame Gyvajame Kelyje. Štai kokie esate stiprūs, o iš tikrųjų esate net ir stipresni negu jūs sau leidžiate pagalvoti.
Jūs gi esate Mano vaikai, tai argi jums dera patirti neryžtingumą, baimę?
Aš neturiu baimės. Reiškia, jūs iš Manęs gaunate viską be baimės! Tuomet jūs ir gerkite dar labiau išsižioję Mano Gyvąjį Vandenį, kuriame nėra nė menkiausios priemaišos, kuri kenktų jums – tiek jūsų asmenybei, tiek ir jos pasireiškimo pradiniam materialiam apvalkalui šitame pasaulyje – fiziniam kūnui.
Būkite su Manimi laimėtoju Amžinybėje, patirdami pergalę jau šitame pasaulyje – prieš save šešėlyje – nušvitę Manąja Šviesa, neturinčia šešėlio nei viduje, nei išorėje.

Algimantas: Ačiū Tau, Amžinoji Motina, už šitą nuostabų mums suteiktą mokymą-apreiškimą. Ir manoji valia sulieta per amžių amžius ir amžinybėje su Tavąja, kaip ir su Tėvo, Begalinės Motinos, AŠ ESU, ir manosios partnerės valia. Amen.

Ačiū Violetai už šio apreiškimo iššifravimą, o Jurgitai – už jo įrašymą gyvųjų pamaldų metu Pakalniuose.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-08-31 09:11:29

Komentarai

Brangi Jurgita , atsiprašau prisiminiau. Taip tavo santuoka iširo, nes tavo vyras nėjo tavo keliu .

Kodėl nepasirinkai tokio Kūrėjo kuris išsaugotų tavo santuoką, artimuosius ? Taigi yra kitų tikėjimų kurie turi Kūrėją ir neišskiria su artimaisiais , nors ir neina artimieji tavo pasirinktu keliu .

Jurgita, dalyvauji schemoje kuri ardo dar neišdrąskytas šeimas , dėl savo tikslų .

Manau tu geras žmogus , tik tau reikia tikro teisingo Kūrėjo.


Haris

Pasiuntinys
2018-09-06 21:27:37



Brangus Hari, tu jau klausei manęs tokį patį klausimą, ir aš jau rašiau apie tai kitoje temoje, kiek anksčiau, negi užmiršai? Nėra prasmės dar kartą kartotis. Nuoširdžiai paieškok ir atrasi.
Linkiu tau ramybės!

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-09-06 10:27:43



Labas Jurgita , rašai savo rašinyje , kad turėjai problemų dėl savo šeimos . Gal galėtum parašyti ar išsaugojai savo šeimą , savo vyrą eidama pasirinktu kitu keliu ?




Haris

Pasiuntinys
2018-09-05 22:21:05



Mielas Robertai, ačiiū už tavo pareikštas mintis. Jos stiprina ir pakylėja kiekvieną nuoširdžiai jas skaitantį. Juk savyje saugoma mintis lieka neišsakyta visiems, dėl to ir neišgirsta kitų, o juk mes esame tam, kad stiprintume vieni kitus.
Kokia apima mane palaima ir giluminis Šviesos jausmas, kada pajuntu savimi ir savyje, kokiomis giliomis, aukštomis, įžvalgiomis mintimis ir sampratomis mes jau pradedame vadovautis, kai dauguma, ką ten dauguma, tiesiog visa žmonija skendi tamsoje net nemąstydama apie tai, kad jie gali Gyvą Kūrėją, kuris yra jų viduje, atrasti savyje, patirti, ir girdėti Kūrėjo mokymus bet kada, bet kur. Kokia tai milžiniška ir akinanti žmonijos akis ir ausis Gyvoji Šviesa. Tuo tarpu kokia ši Šviesa yra mums artima, sava, ir brangi, kokia ji iš tiesų yra Gyva ir Tikra. O juk buvo ir mums tokia akimirka, kada mes negalėjome ne tik pasakyti apie Kūrėją nieko daugiau už kitus, netgi ir mažiau negalėjome nieko pasakyti, nes Biblijos nemokėjome mintinai, kaip kai kurie mūsų broliai ir sesės jau iš atminties deklamuoja ištisas pastraipas su tiksliais puslapiais ir autoriais. O dabar kokia urantų nuostabi ir galinga Šviesos mokymų Banga laisvai liejasi kaip iš Gausybės Rago, liejasi be baimės, liejasi iš meilės - Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės. Koks tai milžiniškas kokybiškai naujas žingsnis visos planetos ir net kūrinijos Evoliucijoje. Ir mes apie tai ne tik kalbame, bet tą ir jaučiame, ir net gyvename tuo Gyvuoju Keliu ir atrastu savyje Kūrėju - Rojaus Trejybe-AŠ ESU, garbindami ir šlovindami Kūrėją ir būdami Gėrio ir Grožio Bendrakūrėjai su pačiu Kūrėju. Štai kokia Naujoji Gyvoji Šviesa jau mūsų vis stipriau įsisavinama be baimės, o su Kūrėjo Meile Tikrovėje. Man tiesiog užima kvapą, skaitant urantų tokias gyvas mintis. Ačiū jums visiems, mano mylimieji.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2018-09-04 08:50:48



Labai gilus, atvirtas ir prasmingas šis Jurgitos mokymas. Teko paskaityti net kelis kartus, kad suvokčiau. Man tai kol kas aukštasis pilotažas. Bet juk viskas įmanoma, jei bendradarbiauji su Kūrėju.
Tai puikūs patarimai nieko neišmanančiam ką daryti, kad išgirstum ir suvoktum mokymus pats lygiai taip, kaip girdime mokymus perteiktus per Algimantą turint tikslą gauti atsakymus į asmeninius klausimus, o vėliau sužinota šviesa dalintis visų gerovės labui.
Čia pasidalinta puikia įžvalga – kad išplėstum kito asmens suvokimą pirma reikia pačiam įgauti tvirtumo iš Kūrėjo, pačiam žinoti, jausti, patirti daug daugiau. Juk duoti kitam gali tik tas, kuris pats turi savyje ką duoti.
„ Bėgo laikas, tuo metu aš palaipsniui stiprėjau, šviesėjau, lankiau Urantijos grupę ir Rojaus Trejybės Gyvąją Šventovę, ir žinoma, patirdavau daug įsiterpiančių abejonių, ar aš tikrai girdžiu Tėvą, Rojaus Tėvus man kalbant, o gal tai mano pačios mintys?“ Vėliau paaiškėja, kaip svarbu nepasiduoti abejonei, nerimui ir nepasitikėjimui, nes tai menkina mūsų pačių pasitikėjimą savimi ir Kūrėju. Abejonės , nerimas, nepasitikėjimas, laiko įvykiai ir materialios egzistencijos kovos yra ne kas kita, kaip tik laikini pastoliai, kurie tiltu sujungia kitą pusę - dvasinės tikrovės dangiškosios egzistencijos pažadėtąją žemę
Štai, koks aiškus ir paprastas palyginimas: „Jeigu taip bendraujame žemiškojoje šeimoje su savo žemiškaisiais tėvais, kalbėdami ir išgirsdami vienas kitą, klausydamiesi vienas kito, tai kodėl turėtų būti kitaip mūsų TIKROJE dvasinėje kūrinijos šeimoje su TIKRAISIAIS TĖVAIS – Rojaus Trejybe-AŠ ESU?“
Ar tai ne nuostabu?
Kelios vaizdingos mintys, kurios man paliko itin gilų įspūdį:
„Klausiausi ir jausmas buvo – netikėtumas, ar taip gali būti? Bet gi girdžiu – gyvai. Vadinasi, gali būti, jau yra. Ir tuo pačiu užliejo didybės, kažkoks stiprus neaprėpiamas jausmas, kurio paaiškinti ir suvokti iki galo negalėjau“.
„ Tas, kas turėjo panašių patyrimų, tas mane supras, kokie tai šviesūs ir gilūs jausmai - kryptis kažkur gilyn į šviesą ir kartu į nežinomybę.“
Tai tikrai nuoširdus, atviras, prasmingas, gilus ir tuo pat metu paprastas ir suprantamas Jurgitos mokymas: „ ... augs pasitikėjimas savimi ir Kūrėju, gaunami mokymai taps šviesesni ir gilesni, o Jį imsiu atskirti pagal virpesius“.
Juk tai kvietimas per erdvę žengti link didžio ir šlovingo tikslo, link amžino dvasinio idealo - būti tobulais.
Amžinybės tikslas yra priešakyje! Dieviškumo pasiekimo jaudinantis patyrimas yra prieš mus! Ir kas tik nori eiti šiuo keliu, tam yra leidžiama dalyvauti, ir tikrai pergalė apvainikuos kiekvieno, kuris dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu pastangas.

Robertas

Robertas
2018-09-04 08:05:14



Labai gilus ir prasmingas šis Amžinosios Motinos mokymas, perteiktas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, Pakalniuose. Klausiausi jo ir mane maloniai nustebino ir sustiprino būtent šie teiginiai:
„Atsiverkite Man, ir kai tiktai užbaigsite gyvąją komuniją su Manimi, tą pačią akimirką sėskite – prieš tai pasirengę popieriaus lapą ir rašymo priemonę – ir užrašykite bet kokias jums kylančias mintis, bet kokius teiginius, bet rašykite nesustodami. Tegu jie bus neužbaigti, rašykite be perstojo, rašykite bent keletą minučių, ir net jeigu bus nutrūkstanti mintis, nesiekite jos užbaigti, griebkite naują mintį – vėl rašykite, rašykite. Ir jeigu trūkinės mintys, palikite jas, imkite naujas mintis, bet rašykite keletą minučių be perstojo, o tada, užbaigę tą rašymą, pamėginkite perskaityti nuo pirmosios minties, kiek jūs būsite prirašę. Pajauskite – skaitydami – tą patį nuoširdumą, kokį jautėte komunijoje, tik ką jūsų patirtoje su Manimi, gyvybingumą, pajauskite jūsų užrašytų teiginių gyvybingumą, ir kur trūks pabaigos, jūs pajausite Širdimi, ko stinga. Paimkite kitą lapą, kuris taip pat bus parengtas iš anksto, ir tame lape užbaikite tą neužbaigtą mintį – parašykite jos tęsinį. Ir taip perskaitykite visą užrašytą jūsų minčių virtinę, o neužbaigtas mintis štai taip ir užbaikite, nuoširdžiai, kitame lape, o tada sujunkite, ir pažiūrėkite, kas išeis. Jūs gausite puikų paveikslą jūsų tų minčių, kurias ir turėtumėte persakyti savo broliams ir sesėms, kurie laiko Gyvąjį Kelią sekta. Jūs patirsite, kad jūs gaunate iš Manęs mokymus, kurie jus sustiprins – sustiprins pasitikėjimą Manimi, ir savo jėgomis, kad Aš galiu kalbėti jūsų lūpomis jūsų tiems bijantiems Šviesos broliams ir sesėms, liedamas Savąją išmintį per jus, stiprindamas tuo pačiu ir jus, ir apšviesdamas – jūsų dėka – tuos Savo vaikus, kurie taip bijo Manęs.“

Iš tiesų man šie Amžinosios Motinos teiginiai sukėlė malonią nuostabą viduje, nes aš būtent taip ir išgirdau Kūrėją – iš pradžių Tėvą, po to Rojaus Trejybę, o dabar ir Rojaus Trejybę-AŠ ESU – kalbančią man – bendraujančia su manimi mokymais. Atsimenu, tai buvo maždaug prieš 10 metų, kada aš atradau šį Gyvąjį Kelią, kuomet aš pirmą kartą atėjau į Urantijos grupę, o po to kitą ankstyvą žiemos šeštadienio rytą į Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Šventovę – tuo metu ji taip vadinosi – ir ten susitikau ir susipažinau su nuoširdžiais dvasios broliais ir sesėmis, kurie labai skyrėsi savo vidumi – gyvos šviesos troškimu – nuo visos mano tuometinės matomos aplinkos. Atsimenu iki šiol savo nuostabą, kai pirmą kartą išgirdau Jėzaus Kristaus mokymą, perteikiamą per Algimantą. Klausiausi ir jausmas buvo – netikėtumas, ar taip gali būti? Bet gi girdžiu – gyvai. Vadinasi, gali būti, jau yra. Ir tuo pačiu užliejo didybės, kažkoks stiprus neaprėpiamas jausmas, kurio paaiškinti ir suvokti iki galo negalėjau. Tai mane ramino ir pakylėjo. Jau neatsimenu visų savo pojūčių, bet mane patraukė ši nauja gyva šviesa, ir patraukė taip, kad ir aš užsimaniau ją patirti viduje. Praėjo kažkiek laiko, o aš vis mąsčiau, kaip man išgirsti Kūrėją – Tėvą kalbantį man? Mano viduje buvo nuoširdus motyvas, kad noriu Jį išgirsti kalbantį man asmeniškai, kad gaučiau atsakymus į asmeninius klausimus, ir tuo pačiu, kad galėčiau dalintis ta išgirsta šviesa visų gerovės labui. Mano tuometinėje santuokoje ėmė kilti audros debesys, dar vos vos matomi, bet tai man kėlė nerimą ir aš labai norėjau išspręsti juos pati atsiremdama į Tėvą, nes į nieką kitą neturėjau ir negalėjau atsiremti, net į savo žemiškuosius tėvus. Reikėjo pačiai kreiptis į Tėvą ir stotis ant Jo tvirto dvasinio pagrindo. Man pačiai tai buvo nauja ryški šviesa, labai viliojanti, tai argi mane būtų supratusi mano žemiškoji šeima, tėvai? Jiems tai – sekta. Kad išplėsti kito asmens suvokimą, pirma reikia pačiam įgauti tvirtumo iš Kūrėjo, pačiam žinoti, jausti patirti daug daugiau. Taigi, vieną dieną eidama gatve ir vis mąstydama apie gyvą bendravimą su Kūrėju, kaip Jį girdi Algimantas, netikėtai pajutau labai tvirtą ir šviesią mintį, kurią ištariau sau – ir aš GALIU. Tai buvo tokia tvirta ir aiški mintis, kuria aš neabejojau, ji buvo kupina dvasinio turinio, kaip dabar suvokiu, pažvelgusi į praeitį atgal. O svarbiausia nuoširdus ir tvirtas noras, ir atkaklus veikimas jį įgyvendinant. Štai ir prasidėjo mano kelionė į gyvą abipusį bendravimą su Tėvu. Atsimenu, aš pabendraudavau su Tėvu, tyloje ir ramioje aplinkoje, ir išsakydavau Jam savo nuoširdžias mintis ir ketinimus, ir kad aš labai noriu išgirsti Jo asmeninį patarimą, kuris, aš iš tiesų nuoširdžiai tikėjau, yra pats tobuliausias ir teisingiausias, nes Jis be žodžių geriausiai pažįsta mane iš vidaus. Ir štai nežinau, nebeatsimenu, kas man perteikė tokią mintį, kurią štai ir šiame mokyme išdėstė Amžinoji Motina, bet aš pajutau stiprų impulsą savyje – užsirašyti visas mintis, kurios ateina po gyvosios komunijos su Kūrėju. Aš nusipirkau storą sąsiuvinį, ir pabendravusi mintimis su Juo, atsivertusi sąsiuvinį ėmiau užrašinėti mane užliejusias netikėtas, bet kokias mintis. Ir tą dariau ne kartais prisėsdama, o nuolat, nuosekliai, tiesiog jaučiau stiprią vidinę trauką taip daryti, nes visos mane supusios aplinkybės skubino spręsti susidariusias nemalonias situacijas neatidėliojant. Taigi ir bendravau su Tėvu, po to jau su Rojaus Trejybe, su Jėzumi Kristumi, ir vis užsirašinėjau mintis, kokios netikėtai rasdavosi mano galvoje. Užfiksuodavau net tikslią datą ir laiką, nes tokių minčių srautų būdavo ne vienas per dieną. Iš pradžių buvo vos keletas sakinių, juos tiesiog rašydavau neatsitraukdama, žodis po žodžio liedavosi, ir net neatsimindavau ką prieš tai parašiau, nebuvo kada galvoti, tiesiog užrašinėdavau. Po to nutrūkdavo minčių srauto tėkmė, atsitraukdavau ir perskaitydavau ką užrašiau. Būdavo nuostabių pakylėtų akimirkų, kuomet taip lengvai ėmė lieti mintys, kai ėmiau labiau patirti ramybę ir pasitikėjimą savyje, po gyvosios Komunijos su Kūrėju, kad ne tiek žodžiai, kuriuos užsirašydavau, bet tas dvasinis turinys mane pakylėdavo kaip ant sparnų. Buvo iš tiesų nauji ir neįtikėtinai nuostabūs patyrimai. Tai buvo mano pirmieji pokalbiai su Tėvu, su Rojaus Trejybe, kurių labai laukdavau, nes norėdavau nuoširdžiai išsilieti maldoje mintimis ir taip pat išgirsti atsakymą-mokymą – ką gi man šį kartą Rojaus Trejybė pasakys, patars, sustiprins? Atsimenu, daug klausdavau dėl asmeninių šeimyninių problemų, ir man vis Tėvas ir Rojaus Trejybė stiprindavo dar giliau atsiverti, kad dar labiau Ją patirčiau viduje. Ir taip kartodavosi ir kartodavosi visuose mokymuose, Jis mane vis stiprindavo, bet aiškaus atsakymo, nors vienos aiškios minties taip ir neišgirsdavau. Bėgo laikas, tuo metu aš palaipsniui stiprėjau, šviesėjau, lankiau Urantijos grupę ir Rojaus Trejybės Gyvąją Šventovę, ir žinoma, patirdavau daug įsiterpiančių abejonių, ar aš tikrai girdžiu Tėvą, Rojaus Tėvus man kalbant, o gal tai mano pačios mintys? Tokios ir panašios abejonės labai stabdė ir sekino mano pasitikėjimą Kūrėju, savimi, tuomet būdavo sunkiau atsiverti gyvojoje komunijoje ir išgirsti mokymą. Bet kokios abejonės, nerimas ir nepasitikėjimas iš tiesų menkina mūsų pačių pasitikėjimą savimi ir Kūrėju. Palaipsniui gavau mokymus-patarimus iš Kūrėjo tiesiog klausytis Jo mokymų, tebūnie su įsiterpiančiomis priemaišomis-teršalais, bet užtat palaipsniui stiprės mano dvasinė klausa, šviesės sąmonė ir pasąmonė, augs pasitikėjimas savimi ir Kūrėju, gaunami mokymai taps šviesesni ir gilesni, o Jį imsiu atskirti pagal virpesius. Po daugybės Rojaus Trejybės mokymų dėl šeimyninių problemų sprendimo galiausiai gavau tokį, kuriame buvo aiškūs teiginiai, privertę susimąstyti ir priimti teisingą tuometinį sprendimą. Toks patyrimas dar labiau sustiprino vienu mažu žingsneliu pirmyn ir artyn link Rojaus Trejybės. Štai taip, žingsnis po žingsnio, aš bendravau su Kūrėju, klausiausi Jo, užsirašinėjau mintis. Beje, prirašiau pilną tą storą sąsiuvinį, ir iki šiol jį turiu. Jis man labai brangus tais praeities patyrimais. Tas, kas turėjo panašių patyrimų, tas mane supras, kokie tai šviesūs ir gilūs jausmai - kryptis kažkur gilyn į šviesą ir kartu į nežinomybę.

Tai buvo ir tebėra mano savarankiškumo jausmo ugdymas, tvirtumo ir pasitikėjimo ugdymas, ir drauge visų amžinųjų vertybių iš Kūrėjo nuolatinis gėrimas. Man dabar tai savaime suprantama ir natūralu bendrauti su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ne tik pačiai liejant Jai mintis gyvais virpesiais, bet ir pačiai gyvai išgirsti, išgirsti savo Tikrąjį Tėvą ir Motiną. Jeigu taip bendraujame žemiškojoje šeimoje su savo žemiškaisiais tėvais, kalbėdami ir išgirsdami vienas kitą, klausydamiesi vienas kito, tai kodėl turėtų būti kitaip mūsų TIKROJE dvasinėje kūrinijos šeimoje su TIKRAISIAIS TĖVAIS – Rojaus Trejybe-AŠ ESU?

Visi patyrimai buvo reikalingi, jie stiprino ir šviesino mane, o bendravimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU tęsiasi ir toliau, ir gautomis iš Jos mintimis, teiginiais pasidalinu Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje Šventovėje sakydama savo mokymą, rašydama štai čia mokymą. Per tą laiką daug kas tapo aiškiau, o Kūrėjo mokymai-patarimai tapo gilesni, aiškesni, praktiški kasdieniai patarimai, nes sukauptas tam tikras patyrimas man jau suteikia tam tikrą pasitikėjimą, o tai svarbiausia. Na o gautus mokymus pritaikau jau praktiškai , tiek šeimoje, tiek visur kitur. Nebeskirstau kur ir kaip, tiesiog jau gyvenu gyvą gyvenimą su atrastu ir Gyvai patiriamu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU, nuolat gilinu asmeninį gyvąjį įtikėjimą ir stengiuosi įsiklausyti į Jo patarimus, pajausti ir įsiklausyti į Jo šviesos impulsus, kurie prieinami nuolat, kas akimirką. Štai ir šį mokymą-pasidalinimą savo praeities patyrimais pajutau Kūrėjo šviesos impulsų dėka, kai tik išgirdau šį mokymą – rašyti ir dalintis su visais, kad šis metodas, kurį po tiek metų aš netikėtai išgirdau būtent šiame Amžinosios Motinos mokyme dabar, ir kurį natūraliai seniai taikiau, yra visiškai teisingas ir realus, mano patirtas ir įgyvendintas, ir įgyvendinamas toliau.
Nuolat įsiklausau į Algimanto mokymus ir į Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymus, nes jis ir perteikia Jos mokymus mums visiems, nuolatos, ir tai juntama gyvais virpesiais. Jie galingai sustiprina žengti dar ir dar vieną asmeninį žingsnį pirmyn ir artyn link Kūrėjo – Tikrovės Šaltinio ir Centro. Toks yra kasdienis ir natūralus Gyvas Gyvenimas su atrastu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2018-09-03 01:31:40



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal