Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Katalikybė yra pati labiausiai sustabarėjusi ir ritualais apipinta krikščionybės sekta. Šiandien popiežius Benediktas XVI atvyksta į pasaulio didžiausią katalikų valstybę -Braziliją- savo pačių maištingiausių avelių sugrąžinti į Vatik

Katalikybė yra pati labiausiai sustabarėjusi ir ritualais apipinta krikščionybės sekta. Šiandien popiežius Benediktas XVI atvyksta į pasaulio didžiausią katalikų valstybę -Braziliją- savo pačių maištingiausių avelių sugrąžinti į Vatikano avidę. Ar pavyks? Tikrai ne. Kodėl?
Atsakymas yra VIENAS - KAS NEGYVA, PALAIPSNIUI PRADEDA ŽMONES VARGINTI IR JIE PRADEDA VADUOTIS IŠ TOS NEGYVOS IR SIELAI NEPRIIMTINOS DOGMATINĖS IR RITUALINĖS NELAISVĖS.
Pirmiausia sukilo jaunieji katalikų kunigai prieš CELIBATĄ. Būtent šitas maištas prieš VATIKANO SENOJO IR SUSTABHARĖJUSIO MĄSTYMO kardinolus prasidėjo tarp Brazilijos kunigų. Ir kada šitoji nepasitenkinimo banga ėmė plėstis, ji pasiekė ir kitus kraštus, ir net Afriką ir Europą.
Jonui Pauliui II, giliaminčiam strategui, pritrūko drąsos pasipriešinti kardinolų gvardijai, ir jis vis tik priėmė sprendimą - ir toliau taikyti celibato principą visiems kunigams.
Aišku, kad tai atstūmė labai daug jaunų ir energingų žmonių rinktis kunigų kelią. Ir dar daugiau atstums artimojoje ateityje.
Brazilijos katalikų kunigai yra tarp pačių aktyviausių kovotojų už reformas.
Save laikančių katalikais pasaulyje yra 1 milijardas 200 milijonų. Aikšu, tai ne tas pats, kas būtų aktyviai besimeldžiantys tikintieji. Tačiau statistika maždaug tokia. Iš šito skaičiau 420 milijonų gyvena Pietų Amerikoje. Tai pati didžiausia katalikų sankaupa visame pasaulyje. O iš bendro katalikų skaučiaus, esančių vienoje valstybėje, jų daugiausia kaip tik ir yra Brazilijoje, kurioje dabar gyvena 190 miljonų gyventojų, ir daugiau kaip 90 procentų iš jų save laiko katalikais. Jie yra labai aktyvūs. Dėl to jų įtaka valastybės gyvenime yra milžiniška. Tačiau jie irgi siekia reformų.
Ką tik surengtoje apklausoje, net 60 procentų Brazilijos katalikų pritarė prezervatyvų naudojimui lytinio akto metu.
Vatikanas, dar anksčiau, buvo nusiuntęs atitinkamą dokumentą Brazilijos vyriausybei, kad jį pasirašytų, kuriame buvo ir reikalavimas uždrausti abortus. Tačiau vyriausybė šitokio rašto nepasirašė. Tai dar viena tamsi pusė, temdanti Vatikano ir Brazilijos santykius.
Tačiau baisiau yra net ne tai. Labai daug jaunųjų katalikų tikinčiųjų Brazilijoje pereina į evangelikų tikėjimą, nes ten jie mato didesnę galimybę atsiskleisti, mažiau Vatikano sugalvotų draudimų, kurie jiems neleidžia gyventi kasdienio gyvenimo be kažkokių pažeidinėjimų, kurius sugalvoja saujelė kardinolų, ir kuiruos vėliau patvirtina popiežius, o tada jau tokie draudimai tampa PRIVALOMI VISIEMS KATALIKAMS. Ir perėjimas į evangellikus, jauną žmogų išlaisvina iš nuolatinės sąžinės graužaties, kad jis kuo nors vėl nusižengė Vatikanui.
Tad šito vizito metu popiežius tikrai stengsis kažkuo patraukti jaunimą, kad šis nebėgtų pas evangelikus, ir šiaip jau esnačios krizinėjė situacijoje katalikų bažnyčios neapleistų. Tai jam didžiulis iššūkis.
Tačiau juk NEĮMANOMA PASIRAŠYTAIS ĮSAKYMAIS reguliuoti Tėvo meilės veikimą, per Jo dvasios REALŲ IR GYVĄ pasireiškimą KIEKVIENO ŽMOGAUS VIDUJE.
Tėvas nederina savosios meilės virpesių su katalikų vadovo bulėmis.
Dėl to katalikų jaunesni kunigai yra lygiai tokie pat žmonės, kaip ir pats popiežius, niekuo ne žemesni, ir ne aukštesni, ir Tėvo mylimi vienodai. Ir būtent VISIEMS Tėvas suteikia potraukį iš vidaus, per lytinį ryšį, kupiną meilės, tęsti žmonijos giminę. Tai TĖVO DOVANA. Ir dabar Vatikanas yra stojęs skesrsai kelio TĖVO suteiktai dovanai - kurti šeimas be jokių apribojimų visų sluoksnių ir rangų žmonėms. TAIP PAT IR KATALIKŲ KUNIGAMS.
ŠITOS LAISVOS VALIOS, GAUTOS IŠ PATIES TĖVO, PAŽEIDIMAS YRA ĖJIMAS PRIEŠ TĖVO VALIĄ IR PRIEŠ JĖZAUS VALIĄ.
Ir visiškai nesvarbu, kad save Vatikanas laiko Jėzaus pasekėju, bet pažeidžia ir Jėzaus nuostatas mylėti visus žmones taip, kaip juos MYLĖJO JIS. MEILĖ NENUMATO JOKIŲ SUVARŽYMŲ ŠEIMŲ KŪRIMUI. Net ir kai kurie Jėzaus apaštalai turėjo šeimas ir vaikų. Ir net Simonas Petras, kuris Vatikano yra laikomas PIRMUOJU popiežiumi - buvo vedęs ir turėjo tris vaikus.
Ar gali žmogaus sugalvoti įsakymai paneigti Tėvo dvasios GYVĄ VEDIMA IŠ VIDAUS - NEŠTI GYVĄ TĖVO ŽODĮ IR TURĖTI ŠEIMĄ, GIMDYTI VAIKUS, JUOS AUKLĖTI TĖVO MEILĖJE IR TIESOJE? Aišku, kad negali. Ir tie jauni katalikų kunigai, net ir nežinodami Urantijos Knygos apreiškimo, išdrįsta mesti iššūkį savo vadovui. Tarp tokių katalikų kunigų buvo ir lietuvių kunigų, kurie norėjo DORAI tarnauti Tėvui ir turėti šeimas. Tačiau Vatikanas juos ATSTŪMĖ.
Ar jūs įsivazduojate tokį TĖVĄ, ar tokį JĖZŲ, kuris ATSTUMTŲ tokį kunigą, ir nebeleistų jam skelbti gyvo TĖVO ŽODŽIO, GYVO JĖZAUS ŽODŽIO, vien dėl to, kad tas žmogus myli ir moterį, ir jos pagimdytus vaikus, ir nori juos auklėti Tėvo šviesoje?
Ir tokių katalikų kunigų tik daugės, nes Tėvo DVASIA, Minties Derintojas, veikia juos visą laiką, nors jie ir nežino, kaip tai vyksta, ir tie kunigai, ypač jaunesni, ims ir toliaus kelti SAVO reikalavimus dėl negyvų ritualų ir dogmų laikymosi.
Ateis laikas Vatikanui susimąstyti lygių teisių suteiimui ir moterims, nes dabar katalikai primena musumonus, nes jie moterų tiesiog neįsileidžia, kad jos galėtų lygiai su vyrais studijuoti ir tapti katalikėmmis kunigėmis, klebonėmis, kardinolįmis, popiežėmis. O kodėl negali? Ar mažiau myli Tėvą, Jėzų, ar negali tarti meilės žodžio tikintiesiems? Ne. Vien tik dėl to, kad yra moteris.

IR TAI TAPS NAUJAIS IŠŠŪKIAIS VATIKANUI. IR LABAI GREITAI.
Ir tam pradžią davė BRAZILIJOS JAUNI KATALIKŲ KUNIGAI.
O Lietuvos katalikų kunigai savo pamoksluose neužilgo cituos ne tik BIBLIJĄ, BET IR URANTIJOS KNYGĄ, NES JI TURI GYVO TĖVO GYVĄ ŽODĮ. Tačiau iki to meto, tie patys kunigai dar turi ATRASTI TĖVĄ SAVYJE. Ir tada reformų pradės reikalauti ne tik Brazilijos, bet ir Lietuvos katalikai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2007-05-09 13:01:16

Komentarai

Ka jus! Jezus gi buvo meistras puikiai ivaldes ranku darba - su susilaikymu nuo moteru tai nieko bendro neturi

atsiprasau
2007-05-09 18:20:38



Jėzaus apaštalai skelbiantys Jėzaus gerąją naujieną turėjo šeimas, o Jėzus grįžęs iš dykumos apie tris metus teturėjo šviesos skleidimui. Ir, Jonai, ar tais klausimais ieškai priekabių vien tik, ir ar yra kasnors ką tu supranti Algimanto pasisakymuose kad net pats susivoki ir gali pasimokyti kažko geresnio, nes juos užduodamas neatrodo kad ieškai didesnės šviesos, nors gal klystu.

Vaidas
2007-05-09 18:20:20



[šiame komentare ne taip abstrakčiai ir visiems, bet Sysui]
Kristus ir Tėvas yra viena dvasioje, Jėzus buvo atėjęs skelbti gerosios naujienos, ir sakė kad būtent kiekvieno viduje galima atrasti dangaus karalystę, bet ne išorėje. Tai ar ne į savo vidų, ir į dangaus karalystę, dvasinį savo vidų paties viduje turi atsigręžti kiekvienas. Esu matęs daug gerų vietų biblijoje kurios vertos suprasti, bet atmintinai neatsimenu. Tuo metu kai Jėzus vaikščiojo žeme materialiu kūnu, ir dar keturiasdešimt metų po jo nužudymo, kada jį nužudė žmonės neatpažinę tiesos dėl jų sustabarėjusio proto veikimo, tai nebuvo dar evangelijų, ir pats Jėzus parodė kad prisikėlė. Jis skelbė gerąją naujieną koks geras yra Tėvas, gydė žmonės, skleidė išmintį, tam jis paskyrė tris metus po to kada grįžo iš dykumos.
Visokio kūno valgymas ir kraujo gėrimas - pagoniu terminai, senovinių tikėjimų liekanos kada Dievui atseit reikia žmonių aukų. Tik įvardijus jo kūną kaip "gerų darbų darymas" o kraują kaip "meilė visiems" galime tame matyti prasmę, kitaip tai yra gazdinantys ir šiurpinantys žodžiai, kurie skatina smurtą, o ypač traumuoja jaunesnio amžiaus vaikus.
Esu jautrus, turiu prisiminimų iš gal 1-2 mėnesio amžiaus po gimimo kurie patvirtinti kito žmogaus, žinodamas daug, ir matydamas kaip skirtingi apreiškimai kalba apie tapatį galiu protu suvokti visa tai, o taip pat ir vidumi jausti kad didesnio teisingumo už tai nesu matęs. Regėti dievą, ir išgirsti jo mintis galima tik ypatingo atvirumo su savimi, ir nepriešiškumo neatmetimo ir neprisirišimo būsenoje, dar prieš Urantijos Knygos skaityma pats buvau girdėjęs eiliuotų išmintingų minčių, ir po to, tai gali trukti trumpą laiko tarpą, ir ką darau dabar tai stengiuosi sumažinti atstumtumą nuo proto iki širdies, ir man atrodo kad tu pagalvojai kad aš esu tyraširdis kuris meta visas visuomenes atsakomybes ar įsipareigojimus ir vykdo vien tik Tėvo valią. Aš manau gana gerai galiu daug ką suvokti, ir tai ką suvokiu galiu ir kitiem patvirtinti, ir nors jaučiu norą būti tik išvien su Dievu, kol tas noras nebus vienintelis noras likęs tol esu tarsi savo protu besivadovaujantis ar kaip tai pavadinti. Todėl ir rekomenduoju skaityti aukštesnių kažkuria prasme už save mokymus. Manau suvokus ką skelbė tikrasis Jėzus, ir ko siekė žydai, ir tada skaitant kas liko evangelijoje tampa aišku kur yra Jėzaus žodžiai o kur kitų žmonių prirašyti.

Vaidas
2007-05-09 17:57:10



Algimantai,
nesupratau vieno dalyko: ar tu už prezervatyvų naudojimą ar prieš? Gal gali atsakyti?
Ir kitas klausimas: kaip siejasi tavo išsakytos dvi mintys -ilgi išvedžiojimai apie celibato žalą ir tame kontekste paminėta mintis apie tai, kad Vatikanas "pažeidžia ir Jėzaus nuostatas mylėti visus žmones taip, kaip juos MYLĖJO JIS." Ar tai reikštų, kad Jėzus nesilaikė celibato?

Jonas
2007-05-09 18:05:04



kas gyvena meileje, tas ir kitus toje meileje mato. Kur mane pamatei? Baimeje? Nerime? Paskendusi?

ramus-Sysui
2007-05-09 16:06:44



Vaidui,
Būtent Kristus ir išpildė įstatymą, ir Jis išlaisvina iš nuodėmės vergystės. Tu gilinies į "naujus apreiškimus" visiškai nepalietęs Šv.Rašto tiesų. Suprantu, kad tau taip patogiau, bet pats pacitavai evangeliją, o ten parašyta
"O Jėzus jiems kalbėjo: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinаjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame. Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane."(Biblija, Jono53-57)
Gal galėtum paaiškinti, ką Jėzus turėjo mintyje tai kalbėdamas? Ar tik sau pritaikysi "tyraširdžiai", o į kontekstą nusispjausi? Tai toks tu tyraširdis? Nejau tu tikrai suvokei Šv.Rašto apreiškimus? O gal tau rūpi tik "kieti", "modernesni", paslaptingesni su UFO elementais apreiškmai?

Sysas
2007-05-09 15:56:28



Sysai, ar supratai kokį pasirinkimą reikia suvokti? Aš sakau kad Tėvas visada buvo žmonių viduje, ir kreipė juos į išsireiškimą. Žmonės gali savo viduje norą išreikšti amžiną siekį tobulumo, siekį kūribingumo. Kai kompozitorius sukuria labai labai gerą simfoniją, ką jis tada daro? Jis turi norą sukurti dar geresnę. Aš kalbu apie tai kad žmogui kuris yra atviras su savimi nereikia jokių tekstų, nieko iš išorės, jokio mokytojo, tik Tėvo vedimo iš vidaus, savo "aukštesniojo AŠ ESU" suvokimo, supratimo ko mes iš tiesų patys norime. Bet tol kol mūsų tikrasis aš yra įkalintas proto leidimuose ir draudimuose, įkalintas visokiuose skirtinguose mokymuose, tol nėra kreipiamas dėmesys į save ir į GYVUMĄ. Yra noras atkartoti mechaniškai tuos mokymus, ir daryti viską taip kaip ir robotai darytų perskaitę tam tikrus mokymus, taip nukreipdami dėmesį nuo savęs. Cituoju evangeliją: "Palaiminti tyraširdžiai: Jie regės Dievą".
Kaip kad Jonas pasakytų, negaliu perdaug spręsti apie savo pasikeitimą į gerą, nes tai gali būti kažkiek santykinai, ir kaip kažkada daviau pavyzdį apie nuo smilkalų rūkstančius dūmus kurie sklaidosi įvairiomis kryptimis, tačiau bendrai paėmus matosi kryptingumas į viršų, taip ir aš iš įvairių mokymų ištobulinau protą, ir sugebu suvokti dvasinius dalykus, bet tik per nuoširdumą, ir kelią į save yra pasiekimas ir stabilumas manau. Ir nuoširdus elgesys išreiškiant dvasinį savojo aš vedimą yra vienintelis rodiklis. Tuo tarpu nesu pasiekęs tiek daug, kiek daug suvokiu kad būtų galima. Bet visada yra pasirinkimas tik vienas "mylėti", arba grimzti į dualybes, skirtumus, prieštaras, mokslus, abejones, baimes, nepasitikėjimą, tarnavimą visuomenės suformuotai sąžinei, bandymas įtikti kitiems, ir visi kiti dalykai. Kelias į pažinimą visvien trunka laiką.. Ir visada yra aukčiau esančių ir žemiau, o ta vieta kurioje esame yra tinkamiausia. Todėl kad ir kokioje vietoje esate, manau kad yra žingsnis kurį galima žengti.
Mano lygis yra žemesnis manau, negu tekstų kurių autoriai yra dvasinės asmenybės, kalbant apie dvasinius dalykus ir išmintį, bet kadangi nemažai žinau suprantu kokioje vietoje sustoja žmonės ir todėl galiu galbūt padėti jiems patiems susiprasti. Ir todėl rekomenduoju geriau skaityti apreiškimus, kurių daugėja ir daugėja, bet jie tik išoriniai, svarbu yra atsigręžti į save. Po kiekvieno sakinio atrodo būtų galima rašyti dar vieną, bet paskaičius ir trumpesnį tekstą turėtų būti aišku tarp ko galite daryti pasirinkimą.

Vaidas
2007-05-09 15:40:52



Vaidui,
Manai, kad tu esi atradęs dvasinę naujovę, kuri tave padarys dvasingesniu?
Pats gi sakai<Paprasčiau tariant kalbu apie visus apreiškimus, tuo tarpu ir Urantijos Knygą, kad būtų puiku jei bent būtų aišku tarp ko yra pasirinkimas.
O ne tai kad žmogus mato tik tai ką pats patyrė per gyvenimą, ką jam kalbėjo kiti žmonės, ar buvo senoviniai tekstai neaiškaus skaidrumo.>
Na ir ką tu patyrei skaitydamas urantiją? Manai, kad tu pasidarei geresnis?

Sysas
2007-05-09 15:18:20



ramus...,
Manai, kad tu vystaisi? Gyveni baimėje, nerime dėl rytojaus, paskendęs neapykantoj...

Sysas
2007-05-09 15:12:47



Užsiimti meditacijomis, ar kokiais dvasiniais dalykais protingam žmogui gali būti nepatrauklu iš pirmo žvilgsnio, ir tai kad protas neleidžia pažvelgti giliau, yra padarinys griežtesnės logikos laikimosi tos kuri buvo išmokta. Būtų gerai jeigu žmonės atrastų patys be papildomos pagalbos kas jie yra patys, koks yra jų Tėvo vedimas iš vidaus, ne išskaičiavimus darančio proto bet dvasinio vidaus vedimas.
Ir tokiems sukaustytiems žmonėms viena iš išeičių, gaunant iš išorės naują teoriją savo pačių protui, suprasti kad ta naujoji teorija, naujos žinios nusako lygiai tą patį kas yra jų dvasiniame viduje, tada jie neišvengiamai beskaitydami mato atitikimą tarp savo vidaus ir to kas skelbiama.
Tai aš trumpu teiginiu noriu pasakyti, kad tie kurie nejaučia tiek daug Tėvo vedimo iš vidaus, dėl neįsiklausymo į patį save išeitis yra protui suteikti žinių, nes kai protas mato kokį nors vieną mokymą, jis galvoja kad jis puikus ir negali būti nieko geresnio, galbūt net bijo ieškoti kitų. Bet be jokių įsipareigojimų vien perskaičius tokią informaciją, žinias kurios yra TIESA, būtų sąsaja tarp tų žinių ir jo dvasinio vidaus.
Aš linkiu visiems bentjau priartėti prie to, kad būtų matomas pasirinkimas tarp ko renkatės, nes dauguma net nežino koks yra pasirinkimas. Paprasčiau tariant kalbu apie visus apreiškimus, tuo tarpu ir Urantijos Knygą, kad būtų puiku jei bent būtų aišku tarp ko yra pasirinkimas.
O ne tai kad žmogus mato tik tai ką pats patyrė per gyvenimą, ką jam kalbėjo kiti žmonės, ar buvo senoviniai tekstai neaiškaus skaidrumo. Ar žmonės vidumi "paseno" kad nebėra tokie ieškantys/tikintys/optimistiškesni kad dar gali būti kažkas daugiau, kažkas ko jie nežino.
Taip pat priminsiu, kad visos išorinės žinios reikalingos tik tam kad žmogus pats suprastu save, nuoširdžiai pažvelgęs į save, pradėtų išreikšti aukštesnįjį save. Žinios nėra tam kad jas "išmokus" taikyti, ir laukti naujų žinių kaip kokiems robotams. Kalbu apie gyvumą, ir gyva Tėvą, bei visą gyvą kūriniją, kuri nėra mechaniška.
O temos aprašyma galima ir antra kartą perskaityti, galbūt jums kils naujų minčių, kaip ir mano komentarą, kurio esmė galbūt būtų suvokimas tarp ko renkatės. Geros dienos, sudie.

Vaidas
2007-05-09 15:11:49




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal