Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - Gyvajame Kelyje kompromisų mums keliama milžiniška rizika - 2018 09 24
Mano mokymas - Gyvajame Kelyje kompromisų mums keliama milžiniška rizika - 2018 09 24
Mylimieji, kadangi mes – urantai – einame Gyvuoju Keliu pirmieji visoje žmonijoje, ir neturime iki mūsų gyvenusių žmonijos kartų pažymėtų gairių jų pačių gyvenimu, kuria kryptimi mums žengti, o aplinka – toji per kartų kartas tamsoje perduodama žmonijos paveldo sėkla turi labai gilias šaknis ir dabartiniu metu, tai ji ir mus veikia iš išorės, savo žemo dažnio energiniais virpesiais taip suspausdama, kad ir kai kuriems urantams pristinga, laikas nuo laiko, Gyvojo Ryžto tiek būti savimi, tiek žengti dar vieną naują žingsnį į naujo iššūkio įsisavinimą, dėl to tokie neryžtingi urantai padaro pagrindinę klaidą – kompromisą sau ir savyje – ne siekti dar ryškesnės Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Šviesos ir Tikrovės, bet pasitenkinti tuo, kas yra – save nuramindami – vis tiek prieš vėją nepapūsi. Tai esminė saviapgaulė, kuri veda į naujus, ir dar didesnius kompromisus ateityje. O taip jau savaime prasideda ritimasis atgal ir žemyn, vadinamas degradavimu – tiek proto, tiek dvasios, tiek fizinio kūno, ir pasekmės tokios nuodėmės yra skaudžios, ir išvengti jų niekaip nepavyks nė vienam ryžtą praradusiam urantui. Toks yra Visatos – Kūrinijos – Evoliucinis Procesas, kad Kūrinija šviesėtų vis ryškiau ir panašiau į Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Švytėjimą atitinkamo evoliucinio laiptelio lygiu individo viduje, ir išorėje, drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Niekas, net pats Kūrėjas, negali sustabdyti Priežasties-Veiksmo-Pasekmės Dėsnio veikimo, kad nebūtų skaudžių pasekmių. Štai atėjo metas jums atskleisti platesnį kontekstą, kad susimąstytumėte apie savo asmeninius sprendimus ir jų įgyvendinimą.
Taigi, jūs jau žinote, kad viskas – absoliučiai viskas kūrinijoje, planetoje, žmonijoje, kontinente, šalyje, ir individe yra tarpusavyje susieta energiniais virpesiais. Vienu atveju tie virpesiai bus aukštesnio dažnio ir atitiks Rojaus Trejybės-AŠ ESU valią, kitu atveju jie bus žemesni, ir prieštaraus Kūrėjo valiai. Kada susiduriate su akivaizdžiu neteisingumu ar kitokio blogio pasireiškimu savo aplinkoje, tada galite lengvai atskirti, jog tai yra blogis. Todėl žinote, jog taip elgtis nedera. Sakykim, akivaizdų nusikaltimą įvykdęs prieš kitą asmenį, ir dar sukėlusį labai skaudžias pasekmes nukentėjusiajam, išsisuka nuo bausmės davęs kyšį. Arba leistiną greitį viršijančių tokių nedrausmingų ir neatsakingų vairuotojų vairavimas. Tad ir toliau labai sparčiai degraduojantis protas, gyvendamas ir mąstydamas panašaus dažnio kaip ir kyšį davusiojo arba sąmoningai nuolat leistiną greitį viršijančio vairuotojo virpesių lauke, taip iškreipia savo mąstymą ir elgesį, kad jo sąmonės suvokimu ir supratimu nieko čia blogo, jeigu tokiu būdu išsisuko nuo bausmės, kad galima nuolat viršyti greitį, nes jų proto sampratos yra labai panašios, todėl tokių virpesių lauke gyvenantys tai laiko normaliu dalyku ir dėl to sau galvos nekvaršina. Kiti, jau nuo aukštesnio savojo proto išsivystymo laiptelio, tokiais epizodais gali reiškti nepasitenkinimą dėl tokių teisėjo sprendimų ar dėl tokio netinkamo vairavimo.
Tuo tarpu Gyvajame Kelyje esantiems urantams būtina žinoti, jog ne tokio akivaizdaus blogio akimirką jie irgi gali suklysti, ir ne tik suklysti, bet ir paslysti, ir net visiškai išslysti š Gyvojo Kelio. O pradžią kaip tik ir padaro priimtas kompromisinis sprendimas – na, kam man tas dvasinio mokytojo siekis, nebūsiu aš juo, man užteks ir tiek, kiek jau pasiekiau iki šiol, tegu visi bent jau tiek pasiekia, tai visame pasaulyje bus tvarka ir teisingumas. Štai toks savęs stabdymas, kad tik nereikėtų dėti vis naujų ir naujų pastangų, kai akivaizdaus naudos rezultato nesimato, o dargi priešingai, anksčiau lyg ir geriau jaučiausi, o dabar kažkaip nėra nuotaikos, tai kam man čia save dar spausti papildomai, man užtenka ir tiek, o ir aplinka ne taip aršiai puls, bus ramiau, ko čia man draskytis, Evoliucija ir taip padarys savo.
Štai toks apsisprendimas jau yra nebe klaida, bet nuodėmė, nes tai jau sąmoningas valinis sprendimas, kaip ir jo įgyvendinimas, pažeidžia Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Valią ir Nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš. Nėra tokio mūsų Tėvų nurodymo – Būkite pasyvūs ir neryžtingi, gyvenkite taip, kaip Aš jūsų nemokau, gyvenkite teoriškai kalbėdami savojo proto lygiu gražius žodžius, bet savuoju gyvenimu tų žodžių gyvybingumo ir tikrumo, teisingumo ir šviesumo nepatvirtindami, todėl vietoje to, kad būtumėte Mano sūnumi ar dukra pateikianti Manosios Širdies Gyvąją Filosofiją savo Gyvu Pavyzdžiu drauge su Manimi, jūs liekate filosofuotojo teorijos pranašautoju ir propagandistu be ugnelės ir gyvybės kibirkšties, kurią suteikiu tik Aš.
Kiekvienas gauname savo pečiams tinkamus iššūkius, dėl to visada būtina turėti minty, kad kiekviena našta nėra per sunki nė vienam, nors ji ir slegia, bet gi ji Kūrėjo ir apvaizdos suteikiama tam, kad būtų brandinamas mirtingojo charakteris – nei per sunki, nei per lengva, tiesiog tokia, kokia toje vietoje ir tokiu metu yra tinkamiausia, mes mus visa laiką stabi ir Rojaus Trejybė-AŠ ESU, ir Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus, ir mūsų sargai – angelai serafimai – tad ir palinkybės sumodeliuojamos mūsų šviesėjimo labui, o ne mūsų gąsdinimui ir pasimetimui, ir net tos naštos atsisakymui, nes jos atsisakius, nuodėmės našta užgriūna akimirksniu, ir dar sunkesnė už tą naštą, kuri buvo iki šios nuodėmės.
Ir jeigu jau sąmoningai žinai, kad Evoliucija yra nesustabdomas procesas, nes tai yra Paties Kūrėjo Sumanymas ir Planas, tai negali būti taip, kad nors dieną galėtum būti be Kūrėjo poveikio savo viduje, be vis stiprėjančio savojo aš pasireiškimo, kur bebūtum, nes nesiekti būti savimi šiuo atveju urantui jau yra nuodėmė. Iki Gyvojo Kelio toks gyvenimas buvo tik klaida, o štai Gyvajame Kelyje tai tampa jau nuodėme. Kandangi mes kūrinijoje esame tarpusavyje susieti kaip gyvojoje Sistemoje, tai ir mūsų ilgalaikis buvimas nuodėmėje turi neigiamo poveikio ir kitiems, nes bendras energinis laukas nusmunka-degraduoja į žemesnių virpesių lauką. Kad ir kokia didelė medaus statinė, bet į ją įdėję deguto šaukštą, jau turėsime statinę medaus su deguto šaukštu, kai mūsų priedermė yra iš savojo korio išsukti kuo daugiau Naujo Medaus, kad tą statinę papildytume savaisiais spinduliais – nuolatos vis ryškėjančiais ir geriamais iš Kūrėjo mūsų patyrimu ir būsena. O gyvąjį ryšį su Kūrėju ir veikimą visų labui Meilės Galia drauge su Kūrėju – Tėvu ir Motina – susilpninus, tai būtent šitokiu būdu sustiprinama aplinkos tamsa, o tuo pačiu sustiprėja ir tos nuodėmės poveikis ir tam pačiam mirtingajam, nes jis palaipsniui ir nejučia pradeda daryti vis naujus, ir net didesnius kompromisus Gyvajame Kelyje – nustoja lankyti Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąją Šventovę, nors sąmoningai suvokia ir supranta, kad savo tokiu neišmintingu sprendimu Šventovę susilpnina, ir tuo pačiu apsunkina ir urantų Gyvąjį Kelią, ir ateinančių kartų gyvenimą, kuriame kaip tik ir stigs to kompromisus dariusiojo uranto asmeninio patirtinio indėlio, kada jo ar jos charakteris buvo užgrūdintas ir sustiprintas, kad lengviau būtų žengti Gyvuoju Keliu ateities kartų urantams.
Darant kompromisus, kas atitinka nuostatą – pasitenkink mažesniu, nes didesniojo vis tiek pasiekti nepavyks šioje tamsos apimtoje planetoje dar labai ilgai – tai ir yra akivaizdus charakterio subliūškimas, ir dėl savo puikybės net savo valios iškėlimas virš Kūrėjo valios. O juk Kūrėjo Valia nenumato jokių pakaitalų Gyvajame Kelyje, o tai reiškia, kad jame nebus Kūrėjo sūnaus ar dukros – uranto – siekiančio didesnio, o ne pasitenkinančio mažesniu, ir įnešančio vis ryškėjančio spindęjimo patirtinį įnašą į Kūrėjo Banką visos kūrinijos labui, kad toks Kūrėjo sūnus ar dukra savuoju patyrimu ir patvirtintų tą Tiesą, jog tame didesniame jau savaime yra ir mažesnis, jo net ir nesiekus, ir tai jau atitinka Kūrėjo Valią ir Evoliuciją – siekti vis daugiau ir ryžtingiau, drauge su Kūrėju, ir būtent taip, kaip veda iš vidaus Pats Kūrėjas – ir be dvasinių kompromisų, kurie veda į nuodėmę, o tai jau rizikinga saviapgaulės kryptis, kuri tarsi ir pamalonina lengvesniu gyvenimu aplinkos tamsoje, bet per ilgesnį laiką gali pasiglemžti ir patį mirtingąjį iš Gyvojo Kelio Evoliucijos ir Kūrėjo vedimo iš vidaus Glėbio ir Meilės Būsenos patyrimo ir ryžto pasireiškimo visų labui. Gyvulinis protas tuoj pat pajunta savo galią, kada tik mirtingasis dėl tų kompromisų pradeda vis mažiau dėti dvasinių pastangų ir net nebe taip nuoširdžiai ir net mažiau bendrauti ir su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – vis daugiau atsiranda nesibaigiančių jau ir šalutinių materialių interesų ir dėl jų iškylančių problemų, kaip viską suspėti įgyvendinti ir suderinti, kad Gyvajam Keliui laiko ir nebelieka. Greitai nustojama dėti nuolatines ir nuoseklias pastangas Gyvajame Kelyje – jos dar būna kažkur priešokiais, bet jau labiau intelektualios ir mechaninės, o ne nuoširdžios ir gyvos dvasinės. O gyvuliniam protui šito ir tereikia, jis savo valandos sulaukė ir kaip mat apraizgo protą pasyvumu ir daugybe pasiteisinimų, kodėl tokie priimtini kompromisai dvasiniame kelyje, ir mirtingasis pasimeta, jam tampa ir nebeaišku, gal jis tikrai pasiklydo, ką jam nuolat tvirtina aplinka, jis pats nebesuvokia, ar tikrai ijs ką nors daro negerai, darydamas kompromisus.
Tačiau jūs turite suvokti, jog sakydamas, kad negalima daryti kompromisų dvasiniame Gyvajame Kelyje, aš visiškai neturiu minty neišmintingo Šviesos skleidimo, kuri nepasirengusį tokiai Šviesai apakintų ir išgąsdintų. Visada reikia derintis prie mirtingojo dvasinio ir intelektualauis imlumo ir nepilti per daug, nes vis tiek viskas nubėgs per išorę nepatekęs į vidų. Dėl to aš nulat pabrėžiu – atsiverkite ir pajuskite vedimą Kūrėjo iš vidaus ir jam atsiduokite visa savo asmenybe, ir tada jūs kalbėsite taip, kaip jūsų lūpomis prabils Pats Kūrėjas.
Tuo tarpu sakydamas, kad nedarytumėte jokių kompromisų, aš turiu omeny, kad patys sau turite kelti pačius aukščiausius Kūrėjo Amžinųjų Vertybių kriterijus, kad būtent savo paties atžvilgiu jūs nepasitenkintumėte mažesniu ir netartumėte – bus gerai ir taip.
Gerai yra tik taip, kaip nori, ir kaip numatė Evoliucijos Planu, Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Ir ne mažiau.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2018-09-24 15:50:22
Komentarai
Algimantai , gal geriau pasivadink pasakų kūrėju ,o ne mokytoju .Aš dar kartą konkrečiai paklausiu :
Ar nesi padėjąs išardyti santuokas į tavo sektą patekusiems asmenims ruošdamas skirybų sutartis ?
Gal parašysi , kad dar neatėjo laikas tiesai ?
Haris
Pasiuntinys
2018-10-08 23:31:53
Mielas Hari, manipuliuoji tu - nesu sakęs, kad Kristus liepė savo pasiuntiniams nesakyti tiesos, sakiau, kad jis liepdavo nesakyti nepasakoti kokio nors fakto, pavyzdžiui, kaip jis bendravo su Gabrieliumi ir Melkizedeku ant Transfigūracijos Kalno, ir šitą vaizdinį parodė savo trims apaštalams, jiems leidžiantis nuo kalno juos perspėjo apie tai nieko nesakyti kitiems apaštalams. Jis neleisdavo pasakoti apie išgydymus. Ir tai nėra joks melavimas - tai Tiesos Fakto atskleidimo apribojimas tuo metu. Aš taip pat neviską pasakau ir tai nėra melas, tiesiog negaliu atskleisti - kol kas, ateis tam savas laikas. Net ir Kūrėjas neviską atskleidžia savo vaikams, net ir maldas patentkina nevisada iš karto.
Mielas Hari, tu kabinėjiesi prie smulkmenų, o nesuvoki esmės - būtent PRIEŽASTIS yra Gyvojio Kelio ir Gyvojo Kūrėjo AMŽINOSIOS VERTYBĖS, kada žmones ir išskiria tų žmonių skirtingos vertybės, o ne skyrybų sutarties parašymas, ir tai nėra tiesiog jų nuomonių skirtumas dėl barščių skonio, bet gyvenimo prasmės amžinosiomis vertybėmis vieno sutuoktinio puoselėjimas, atradus savo viduje Gyvą Kūrėją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - o kito net Rojaus Trejybės-AŠ ESU kaip ir Gyvojo Kelio, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės neigimas. Ir toks gyvenimas, kada žvelgiama į priešingas puses ilgai tęstis negali. Taip veikia energiniai virpesiai.
Apskritai tokie žmonės, kurie praryja kupranugarį, o užspringsta uodu yra linkę būti tokiais priekabiautojais, kokius būtent fariziejai ir pasiųsdavo tam, kad prie žmonių sumenkintų Jėzų, pastatę jį į - jų supratimu - nepatogią padėtį.
Aš žinau, ką rašau, ir meldžiu, kad ir tu suprastum, ką skaitai mano parašyta.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-10-08 22:44:13
Algimantai , tu esi baisus melagis , net pats man sakei , kad Kristus liepė savo pasiuntiniams nesakyti tiesos , tuom ir vadovaujiesi be jokios gėdos .
Manipuliavimas žmonėmis per jų givybes tokiomis istorijomis kaip Darjušo , grąsinimas sunikimu likusiems septiniems milijardams tai yra liguistas siekimas betkokia kaina pasiekti savo tikslo.
Gal gali man atsakyti į tokį klausymą :
Ar nesi padėjąs išardyti santuokas į tavo sektą patekusiems asmenims ruošdamas skirybų sutartis ?
Kartais man susidaro tokia nuomonė , kad pats nesupranti ką rašai ir ką išdarinėji .
Visada pagalvok prieš rašydamas ne tiesą - tikrasis Kūrėjas tave stebi ką tu čia išdarinėji naudodamasis jo vardu.
Haris
Pasiuntinys
2018-10-08 21:02:32
Mielas Hari, aš mokau ne girdamasis, o konstatuodamas faktus, ir pateikdamas tam tikrą kontekstą. O faktas dėl vertimo toks - tikrai esu geras vertėjas. Ir tai yra dėl to, kad turiu gerą Mokytoją - Rojaus Trejybę-AŠ ESU - kaip reta gerą teorinį parengimą universitete, ir puikią praktiką, ir dieviškąjį metodą.
Ir taip pat tai yra tik faktas, kad anglų kalbos mokyklos reikalaujamą lygį pasiekiau per vasaros paskutines atostogas visai savarankiškai net to nesuvokdamas. Tai visai atskira tema, kuri šiam Dvasinių Mokytojų Forumui netinka. Jeigu mano žodžiais metiki, tai jau tavo reikalas, aš neįtikinėju, aš MOKAU.
Ir youtube mano mokymai yra ir anglų kalba, kada jie man gimsta paties mokymo sakymo akimirką be jokių užrašų, be jokio išankstinio pasirengimo. Lygiai tas ir pats ir mano lietuviški mokymai per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje - jie irgi kyla paties mokymo sakymo akimirką, o ne iš kokių cituojamų tekstų.
O tavo pateikiamas teiginys - Svarbiausia, kad tu meluoji apie šitos knygos vertimą. - man nesuprantamas - jis neatskeidžia nieko konkretaus.
Mano mokymuose bet koks pavyzdys yra tam ir skirtas, kad jūs susietumėte jį su kontekstu. Dėl to pavyzdį - savo patyrimą - pateikiu tik kaip faktą, ir nieko daugiau, lygiai taip, kaip dienos metu pasakyčiau, kad yra diena, o nakties metu sakyčiau, kad yra naktis - argi tai yra gyrimasis, kad pateiki tokį faktą iš Kūrėjo Tikrovės?
Urantai, kurie yra atradę savo viduje Rojaus Trejybę-AŠ ESU jau ir patys paliudija mano teiginių tikrovę ir teisingumą. Juk atradus Kūrėją savo viduje, ir ypač gimus iš dvasios, tokie iliuziniai baimės šešėliai, kaip ydos, tokios kaip melavimas, pavydėjimas, gyrimasis, siekimas pralenkti kitą, būti geresniam už kitą, stipresniam, greitesniam už kitą, turėti didesnį namą ar kitokį kuo gausesnį materialų turtą, aukštesnes pareigas ir verslą ir tuo naudotis vien tik savo naudai ir nesąžiningais metodais, išnaudoti žmones, nemokėti jiems didesnių atlyginimų, godumas ir gobšumas, ir panašios ydos tiesiog ištirpsta Kūrėjo virpesių energiniame lauke, kur ir prisigeriame Rojas Trejybės charakterio savybių, kurios ir išreiškia vis stipriau patiriamą savo viduje Kūrėjo Meilę, Teisingumą, Gėrį, Grožį, Gailestingumą, Kosminę Įžvalgą, ir tuomet kiekvieno iš mūsų atsivėrimo Kūrėjui lygiu atsikartoja kiekvieno iš mūsų viduje ir pasireiškia išorėje mūsų aplinkoje. Ir tai yra prasmingas gyvenimas visumos labui.
Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrą pasąmoninės baimės pasireiškimą, priklausomai nuo situacijų, ji tai sustiprėja, tai vėl sulenda į pasąmonės klodus, todėl žmogus meluoja arba giriasi tik iš baimės, kad tik jo nepasmerktų artimieji ar draugai, ar bendradarbiai - juk jam tiek nerūpi, ką kas apie jį kalbės tolimi jam ir nepažstami žmonės, o štai giminės, draugai, bendradarbiai - tai jau visai kas kita - su jais reikia bendrauti nuolat. Tad meluojama iš baimės, kad dėl kažko neatpšauktų, kad tik jam nepadarytų ko nors blogo. O puikybė ir savanaudiškumas taip pat kyla iš baimės, kad tik jis neatrodytų menkesnis už kitą. Juk net akivaizdžios varžytuvės sporto varžybose irgi yra - gilumine priežastimi - grindžiamos baime. Štai čia noriu daugiau pateikti contesto, kad suvoktumėte, jog ne toks jau nekaltas yra tas tariamas sportas, kuris pandemija apėmęs visą planetą.
Juk pradžią duoda nemąstantys tėvai, savo vaikus atvedę į treniruotes dėl stavo asmeninių motivo - ne vaikas pats nori rinktis, kokią konkrečiai sporto rūšį pageidauja kultivuoti. Kuo jaunesnis vaikas, tuo jautriau reaguoja centrinė nervų sistema į krūvius ir pergales ar pralaimėjimus - šitaip vaikas dar labiau pateka į spąstus, kurie netruks pasireikšti sutrikusia centrinės nervų sistemos veikla, ir atitinkamomis sveikatos problemomis, o suaugus ims skaudžiau ir aštriau pasireikšti suaugusiųjų problemomis šeimoje, nes tokie žmonės yra baimės ir nepilnavertiškumo komplekso pasireiškimo įkaitai, kur paskemės labai skaudžios jiems patiems, kaip ir jų šeimoms ir ypač vaikams - kada visą laiką tik nugalėtojo titulų siekęs tampa diktatoriumi primetančiu vien tik savosios valios įtaką tiek vaikams, tiek vyrui ar žmonai be jokių išlygų - be jokio bendradarbiavimo su lygiaverčiu sutuoktiniu ar sutuoktine - tai jau būtų pralaimėtojo gyvenimas, tai tai sportininkui netinka, o kaip jausis kiti, nesvarbu, juk nugalėtoju augintas nuo mažumės kitokiu būti jau nebegali. O kančia bus visiems. Juk profesiuonalu sportas - tai net ne sportas, tai vertelgų - ne verslininkų, bet vertelgų, pseudoverslas, kur produktas ir prekė yra tas savaunaudis jau nuo pat vaikystės traumuota pasichika ir iškeiptų mąstymu sukurtas produktas-pseudosportininkas, kurio protą galima prikimšti ko tik nori, o į kūną - chemikalų. Todėl jie tampa vis agresyvesni ir žiauresni vieni kitų atžvilgiu, susvetimėję, ir tik save išaukštinę tokiomis emocijomis, kurios ir liejasi per kraštus.
O vertelgos tik trina rankas, ir toliau kuria sporto mokyklas naujiems jauniems produktams auginti, net naujus pavadinimus sugalvoję - AKADEMIJAS, kai tai yra tiesiog anksčiau vadintos vaikų sporto mokyklos. Ir čia jau pasireiškia savaunaudiška, sekli, ir iškreiptai mąstančių tėvų nusikalstanti - prieš Kūrėjo valią - nukreipta veika - tokie tėvai kai kuriose šalyse vaikus jau net nuo ketverių metų atiduoda į tokias pseudoakademijas, kad jie gerai žaistų ledo ritulį, kad pasiektų gerų rezultatų figūriniame čiuožime, meninėje gimnastikoje, šiek tiek vyresnius siunčia į krepšinio ir futbolo mokyklas, nesuvokdami būsimųjų karčių pasekmių patiems vaikams.
O tie vertelgos tada organizuoja pseudoolimpiadas, pasaulio čempionatus, kur yra vien tik korupcija, ir jokios Kūrėjo Šviesos, jokios Meilės nė su žiburiu nerasi. Ir Olimpiadų pradininko Kuberteno pirminis šūkis - svarbu dalyvauti, o ne laimėti - seniai išmestas į šiukšlyną, ir dabar kiekvienas stipresnis varžosi, kad tik laimėtų, ir verkia pralaimėjęs.
Olimpinio komiteto vertelgos padarė sau biznį jau net pasauliniu mastu, ir į sistemą įtraukė televiziją, kur tik vienai televizijos kompanijai...parduoda teisę transliuoti olimpiadą už šimtus milijonų dolerių - tiesiog iš oro prisikemša sau kišenes milijonų dolerių už savo pačių susigalvotus ir parduodamus leidimus. Korupcija klesti Olimpiniame judėjime, ir tada šalys visokiais būdais ir net nešvariais-korumpuotais-suterštais varžosi dėl jų šialies pasirinkimo kitai olimpiadai surengti. Ir tas pats vyksta su pasaulio futboplo čempionato organizavimu ir vietos pasirinkimu, tas pats su kitomis pseudosporto-pseudoverslo sferomis, kurios visos pamina Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilę ir Brolystę. Ir visa tai yra tų tėvų savanaudiškų sprendimų pasekmė, kai tokie neišmintingi tėvai net nesuvokia, kad savo vaikams kenkia - kenkia ir visumai - atitraukia vaikus nuo Kūrėjo Meilės ir Šviesos Tikrovėje, vien dėl to, kad būtent jų vaikai būtų tie geriausi, stipriausi, turtingiausi, kad kiti jiems pavydėtų. Tai silpnų žmonių požiūris ir klystkeliai.
Štai taip pasisuko mano atsakymas, kada viskas tarpusavyje yra susieta į gyvą sitemą visoje kūrinijoje, todėl viskas ir yra persipynę, kad galima kalbant apie vienus dalykus taip netikėtai atsidurti ir kitose srityse, bet savo esme vis tiek susijusiose su iki to pasakytais teiginiais.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-10-08 12:42:19
Algimantai , nori pasigirti koks tu geras vertėjas ?
Svarbiausia , kad tu meluoji apie šitos knygos vertimą.
Gal dar papasakotum kartą , kaip per vasarą išmokai anglų kalbą ?
Nieks nenori eitu su tavim šiuo melo keliu..
Haris
Pasiuntinys
2018-10-07 20:10:44
Mielieji, mane žavi urantų įžvalga, žavi jų minčių nuoseklumas ir patyrimų prasmės suvokimas. Tai rodo, kad mano Minties Derintojas vis tik prisibeldė iki mano dieviškojo asmenybės proto, kad neatstūmiau man atneštos Urantijos Knygos anglų kalba, kaip tą padarė kiti, gavę tą knygą į savo rankas, kad toji Knyga manęs neišgąsdino, nors turėjau profesionalų anglų kalbos vertėjo parengimą Vilniaus universitete ir buvau susipažinęs su vertimo teorija ir turėjau didelę vertimo praktiką, dėl to ir buvau tuo metu tikras, kad tai yra tokia giluminė ir dieviška Knyga, kurios išversti į lietuvių kalbą tiesiog neįmanoma. Ir tuo metu aš buvau dėl to tiek tikras, kad net nemėginau jos pradėti versti, nors pati jos Šviesa taip mane traukė, kad mano Minties Derintojo nuolatinis beldimas iš vidaus pasufleravo - eik į žmones, kaip ėjo Jėzus, pasakok jiems apie Urantijos Knygą, apie gyvąjį ir prisikėlusį Jėzų, apie Tėvą, apie Visatą, Energiją, Protą, ir Dvasią, apie Planetą ir jos Gyvybės Evoliuciją. Ir tą aš ėmiau daryti. Tai buvo 1991 metų sausio 12-13-osios nakties-dienos tragiškų įvykių sukeltų giluminių ir skaudžių apmąstymų Pasekmė, tapusi Urantijos Knygos vertimo, urantų ir Gyvosios Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus-Rojaus Trejybės-AŠ ESU Šventovės ir Gyvosios Religijos ir Gyvojo Kelio atsiradimo Lietuvoje, ir tuo pačiu visoje Urantijoje, Priežastimi. Su Kūrėju ir prasideda Kūryba, ir viskas tampa įmanoma, kas atitinka Kūrėjo Valią ir ką Kūrėjo Sūnus ar Dukra daro iš Meilės.
Ir mes dabar jau turime tokių patyrimų, kad niekada nebetarsime, jog Kūrėjas išskiria šeimas. Ne, ne Kūrėjas išskiria, išskiria kitų šeimos narių nenoras eiti Šviesos ir Tikrovės Evoliucijos Gyvuoju Keliu, kuriuo būtent ir veda Kūrėjas Meilės Galia ir visų Gerovei.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-10-06 08:34:19
Mielas Petrai , linkiu atrasti ir tau tikrąjį Kūrėją ,netokį kuris grąsina ligomis , tamsa , išnykimu . Atrask tokį Kūrėją kuris negrąsina išnykti visiems likusiems septyniems milijardams . Atrask tokį ,kuris neskiria šeimų , jeigu šeimos nariai turi pasirinkią kitą kelią .
Haris
Pasiuntinys
2018-10-03 22:35:26
Mielas Hari, prieš pradėdamas lankyti Rojaus Trejybės Šventovę, aš kelis kartus buvau susitikęs su Algimantu. Paskutinį kartą pas jį pasirodžiau su visu pluoštu klausimų apie gyvenimo prasmę, šeimą, kūriniją ir t.t. ir t.t. Permetė akimis Algimantas mano klausimus ir sako – lankyk Rojaus Trejybės AŠ ESU šventovę ir jei po metų pats neatsakysi į šiuos klausimus, tai tada aš atsakysiu į juos. Pradėjau lankyti šventovę, gerte gėriau Algimanto mokymus, o po mėnesio lapą su visais surašytais klausimais išmečiau į šiukšliadėžę ir man buvo gėda dėl jų.
Yra, Hari, tokie vaikiški paveikslėliai. Žiūri į juos ir matai tik spalvotus taškelius, dėmeles ir nieko daugiau. Bet sukoncentruoji dėmesį, pradedi vis įdėmiau ir įdėmiau žiūrėti ir opa, paveikslėlyje pamatai stirnaitę ar kitą gyvūnėlį. Vos ne stebuklas. Tikriausiai ir pats vaikystėje ne kartą į tokius paveikslėlius žiūrėjai ir gėrėjaisi tokiu reginiu, kada išvysdavai paveikslėlyje tikrovę – stirnaitę ar dar ką.
Tai va. Kad pamatytume gyvenimo Tikrovę, reikalingos pastangos ir daug didesnės negu žaidimai su paveikslėliais. Nes Tikrovė duota Kūrėjo, Tikrovės Šaltinio ir Centro ir be ryšio su Kūrėju mes Tikrovės nepamatysim. Ir telieka mums gyventi iliuzinėje tamsoje su savo neišsprendžiamomis problemomis, nerimu, baimėmis, ligomis, panikos priepuoliais ir neatsakytų klausimų gausa.
Todėl mielas Hari, tiktai gyvasis kelias ir Rojaus Trejybės AŠ ESU lankymas, padeda išsivaduoti iš iliuzinės tamsos ir suvokti, kad mes užsidėję kaukes iki šiol tik vaidinome, kad gyvename. Toks gyvenimas be Kūrėjo, nusisukus nuo savo Tikrųjų Tėvų yra tikra beprotybė. Toks ,,gyvenimas“ kaip taisyklė baigiasi prie suskilusios geldos dvasine ir materialia prasme su visa puokšte neišgydomų ligų. Ir niekaip kitaip, Hari, prie suskilusios geldos. Nes turtai, jaunystė ir sveikata yra labai ir labai laikina. Amžina yra tik Kūrėjo mums duota asmenybės dovana.
Todėl mielas Hari, linkiu tau atrasti Kūrėją savyje, tikrą ir realų, ir džiaugtis, gėrėtis Jo suteiktomis dovanomis – meile, gailestingumu, išmintimi, ramybe, palaima ir atsakymais į visus tau rūpimus klausimus.
Telydi tave Kūrėjo Ramybė, Petras
PetrasK
2018-10-03 21:04:30
Jurgita , tai tu rašai Petro vardu apie Darjušą ?
Rašyk apie Darjušą Jurgitos vardu .
Nepagalvojau , kad tu tiek daug pažengus ...
Haris
Pasiuntinys
2018-10-03 19:56:41
Mūsų visų Šviesos mokytojo Algimanto mokymai tampa vis ryškesni ir spindintys gyva meilės šviesa, prasmingi ir kaip tik laiku pateikiami, kad vis giliau susimąstytume – kokius kompromisus mes kiekvienas darome, eidami šiuo Gyvuoju Keliu? Kiek mums šis Gyvasis Kelias iš tiesų yra GYVAS? Kiek mes galime jau dabar paliudyti šio Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojo Kelio tikrovę savo gyvenimu, savo meilės būsena?
Man patiko šis Algimanto teiginys:
„Darant kompromisus, kas atitinka nuostatą – pasitenkink mažesniu, nes didesniojo vis tiek pasiekti nepavyks šioje tamsos apimtoje planetoje dar labai ilgai – tai ir yra akivaizdus charakterio subliūškimas, ir dėl savo puikybės net savo valios iškėlimas virš Kūrėjo valios.“
Aš dar pridėsiu, kad kompromisus darome iš baimės, baimė – būti šviesiais-savimi. Štai vietoje to, kad pasidalintume gyva šviesa – parašydami į šią šviesos svetainę, ar pasakydami šviesos mokymą Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje – kurią jau dabar patiriame savyje, visų šviesos labui, tuo pačiu patys labiau stiprėdami, mes atrandame begalę pasiteisinimų, kodėl to negalime padaryti. Ir tai mūsų kompromisai, kuriuos padarome – nemoku; nesugebėsiu, nes kitas gali geriau už mane, bet aš tai ne...; aš per senas-sena tokiems rašymams kompiuteriu, tegul jaunesni rašo; nemoku naudotis kompiuteriu; bijau parašyti nes gali mane išjuokti; bijau dalintis praeities patyrimais; nežinau ką rašyti nes tuščia galva; neturiu laiko, ir panašūs pasiteisinimai. O šitaip mąstydami mes tokie ir esame – bailūs ir negyvybingi urantai. Darydami kompromisus gyvajame kelyje, mes darome didelę žalą sau ir visumai, nes nereaguojame į „Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Valią ir Nurodymą – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu Aš.“ Jis mums teigia, kad mes galime būti šviesūs-gyvybingi-tikroviški Jo vaikai, o mes ignoruojame Jo – Tėvo ir Motinos – Valią! O ignoruodami Jį ir nesiekdami gilesnio, artimesnio Kūrėjo patyrimo savyje, mes nesiekiame būti Savimi, vadinasi – mes nenorime būti SAVIMI, kokius mus sukūrė pats Šaltinis. O „...nesiekti būti savimi šiuo atveju urantui jau yra nuodėmė. Iki Gyvojo Kelio toks gyvenimas buvo tik klaida, o štai Gyvajame Kelyje tai tampa jau nuodėme.“
O nebūdami savimi, mes negalime ir nenorime gerai ir kokybiškai atlikti bet kokio darbo. Ir nesvarbu, kad mes dar pirmeiviai šiame Gyvajame Kelyje, bet esmė tame – ar norime patirti Tai, ką mums siūlo Kūrėjas, ar norime daugiau, ar pasitenkinsime ir mažesniu, ar dėsime atkaklias kasdienes pastangas, ar tingiai ilsėsimės šiltuose namuose. O tenkindamiesi mažesniu mes save sumenkiname, nes baimė mus suriečia ir parklupdo, sukausto, kai tuo tarpu Kūrėjas mus iškelia į oraus ir mylimo Jo sūnaus ar dukros statusą. Jis mus bando pakelti parklupusius, sulinkusius dvasioje, o mes vis vien priešinamės, tenkinamės ta vargana padėtimi, našlaitiška būsena. O iš tiesų, tokioje būsenoje visą dėmesį sutelkiame tik į save, mes iš puikybės iškeliame save aukščiau paties Kūrėjo, iškeliame save į pirmą vietą, ir visiškai pamirštame kitus, negalvojame apie kitus savo dvasinius brolius ir seses, nes savyje nejaučiame Gyvosios Meilės pulsavimo ir nuoširdaus noro padėti žmonėms, sušildyti juos savo gyva šviesa, kuri, deja, menkai mumyse šviečia. Kodėl? Nes nesiekiame paties Šaltinio gilesnio patyrimo, nesiekiame būti Savimi kartu su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Štai koks atrodo nekaltas dalykas – padaryti vieną, kitą kompromisą, kuris iš tiesų mus veda prie liūdnų pasekmių, prie mūsų iliuzinio egzistavimo, kai tuo tarpu Kūrėjas yra Tikrovės Šaltinis, ir visa Jo sukurta kūrinija gyvena Tikrovėje.
Man labai patiko Jėzaus Kristaus pasakyti šviesos teiginiai vyrui, kuris bijojo:
„Priversk savo protą dirbti, kad spręstų savąsias problemas; išmokyk savo intelektą dirbti tau; neleisk, kad tave kaip nemąstantį gyvūną valdytų baimė. Tavo protas turėtų būti tavo drąsus sąjungininkas sprendžiant tavo gyvenimo problemas, vietoje to, jog būtų, kaip ir buvo iki šiol, degraduotas baimės vergas ir depresijos ir pralaimėjimo supančiotas tarnas.“
Baimė kyla iš mūsų pasąmonės, viešpatauja jau sąmonės lygiu, mūsų prote, ir nors mes puikiai žinome išeitį – Algimanto Evangeliją – Kūrėjas yra Gyvas, Jis yra mumyse, ir kiekvienas galime atrasti Jį savyje – mes nepasinaudojame šia išeitimi, atsitraukiame, nes nesame įdarbinę ir įpratinę savojo proto siekti ryškesnės gyvosios šviesos, taigi – nenorime didesnio artumo su savo Tikruoju Tėvu ir Motina – Šviesos Šaltiniu ir Centru. Tuomet ir tenkinamės vergo padėtimi – vergo mąstymu.
Juk šviesėdami ir stiprėdami patys, stipriname ir kitus šalia mūsų esančius, ir dargi arčiausiai esančius – urantus. Mūsų tiek nedaug – maža saujelė – šiame Gyvajame kelyje, kai visa žmonija eina priešinga kryptimi. Tik kartu šviesdami Savimi mes galime apšviesti visumą ryškiau, negu šviesdami po vieną. Ir aš turiu omeny ne mūsų fizinį buvimą skirtinguose planetos kampeliuose, bet mūsų vieningą veikimą drauge iš meilės ir visų gerovės labui, papildydami vienas kitą, sustiprinami vienas kitą, nuoširdžiai bendraudami vienas su kitu.
Prisiminiau, kaip kažkada vienas iš urantų pasakojo matęs vaizdinį, kuriame Algimantas buvo sodininku, prižiūrinčiu nuostabias raudonas rožes. Vienos iš jų buvo dar tik pumpurai, kitos jau truputį prasiskleidusios...tai vaizdinys apie mus urantus – mes esame tos rožės, tik vieni dar kaip pumpurai, kiti jau labiau skleidžiasi savo nuostabiu meilės žiedu, laistomu gyvosios Kūrėjo meilės per Algimantą, ir patys gerdami tiesiogiai per nuoširdų atsivėrimą – tiesiai iš Kūrėjo. Tai štai, veikdami brolystėje drauge visų šviesos labui, pasidalindami savo patyrimais čia, pasakydami arba parašydami mokymą čia, į šią šviesos svetainę, mes labai sustiprintume vienas kitą, ir papildytume savuoju unikaliu patyrimu. Mes taptume matomi kaip visas tas raudonas rožynas, o nebe viena rožė. Mes pademonstruotume tarpusavio brolystę ir vienybę. Tačiau aš puikiai suprantu, kad mūsų veiksmus diktuoja būsena, kokią jaučiame savyje, kokia gyvename kasdienybėje, kiek mes įdedame nuoširdžių atkaklių kasdienių pastangų, kiek mes Gyvai patiriame Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU savyje – tokiu būdu ir paliudijame šio Gyvojo Kelio Tikrovę, vis labiau atspindėdami pačią Rojaus Trejybę-AŠ ESU savo veiksmais, tiesiog būdami Savimi. Mūsų nuoširdus noras eiti Gyvuoju Keliu skatina priimti daugybę svarbių sprendimų, kurie tik iš pradžių atrodo vien mūsų stiprėjimo labui, geros savijautos ir sveikatos labui, mūsų šeimos gerovei, bet pažvelgus giliau – kiekvienas mūsų vis ryškesnis šviesos sprendimas nulemia mūsų kitų būsimų sprendimų ryžtingesnį priėmimą, charakterio tvirtėjimą, ir turi tiesioginės įtakos ateities kartų gerovės labui, jau vien dabartinės aplinkos apraminimui. Taip pat „tai jau atitinka Kūrėjo Valią ir Evoliuciją – siekti vis daugiau ir ryžtingiau, drauge su Kūrėju, ir būtent taip, kaip veda iš vidaus Pats Kūrėjas – ir be dvasinių kompromisų, kurie veda į nuodėmę...“
Kuomet aš atradau šį Gyvąjį Kelią, jaučiausi laiminga, kad pagaliau atradau tai, ko taip ilgai ieškojau! Širdis mano pajautė, kad tai – Tikra. Ir kuo toliau, tuo labiau supratau ir pajaučiau, kad be asmeninių atkaklesnių nuolatinių pastangų ir vis stipresnio ryžtingesnio asmeninio žingsnio neįnešiu savojo šviesos indėlio į Gyvojo Kelio Tikrovės paliudijimą, į Rojaus Trejybės-AŠ ESU paliudijimą savo veiksmais. Atsimenu, kuomet eidavau į Urantijos grupę, įdėmiai klausydavausi Algimanto ir aktyvesnių urantų mokymų-pasisakymų viena ar kita tema, pamąstydavau – kaip aš noriu taip laisvai ir drąsiai reikšti šviesos mintis, su meile, kad nejausčiau tos baimės, kuri kaustė tuo metu mane. O tikrai norėjosi kažką pasakyti, prabilti gyvu šviesos žodžiu, ir ėmiau atkakliau dėti asmenines pastangas. O pradžia buvo nelengva – prabilti prieš visus, baimė ir didelis nepasitikėjimas, varžymasis, abejonės, arba štai čia svetainėje – parašyti mokymą ar patyrimą – taip baisu atskleisti bent mažą dalelę savojo gyvenimo, savo minčių, tai tolygu užlipti ant pjedestalo prieš visus – negalėjau šito padaryti. Bet su kiekviena įdėta pastanga jaučiau Kūrėjo Meilės kvietimą – drąsiau, daugiau bendrauk su Manimi, tu gali! Ir štai žingsnis po žingsnio aš ėmiau vis daugiau kalbėti Urantijos grupėje, Gyvojoje Šventovėje, kad ir su baime, bet taip kaupiau ir toliau tebekaupiu patyrimą – veikti meilės motyvu visumos gerovei, bendradarbiaudama su Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Šitaip kaupėsi ir tebesikaupia tokie patyrimai – šviesos veiksmai kaip maži karoliukai – vienas šalia kito ilgoje karolių-patyrimų grandinėje – stiprindami mane pačią, suteikdami daugiau pasitikėjimo, ir svarbiausia – išlaisvindami nuo baimės. Tačiau dabar galiu pasakyti dar plačiau, ką parašė savo puikiame mokyme ir Vita – dabar jaučiu gilėjančią gyvos meilės būseną, ir norą padėti žmonėms iš meilės, sustiprinti ir nuraminti juos patiriama gyva šviesa. Kūrėjo ryškėjanti meilė manyje skatina aktyviau gyventi GYVĄ gyvenimą, tampant Savimi. Man patiko šis Algimanto teiginys:
„Tuo tarpu sakydamas, kad nedarytumėte jokių kompromisų, aš turiu omeny, kad patys sau turite kelti pačius aukščiausius Kūrėjo Amžinųjų Vertybių kriterijus, kad būtent savo paties atžvilgiu jūs nepasitenkintumėte mažesniu ir netartumėte – bus gerai ir taip.
Gerai yra tik taip, kaip nori, ir kaip numatė Evoliucijos Planu, Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Ir ne mažiau.“
Tai yra tikra tiesa – mes patys turime kelti pačius aukščiausius kriterijus sau, ir tik sau. Mes su niekuo nesivaržome, nei vienas su kitu, o atvirkščiai – savo gyvu meilės spindėjimu mes papildome vienas kitą, sustipriname vienas kitą, kaip tas didelis raudonas kvapnus rožynas – tampame vis ryškiau matomi, žydintys. O kas kitas mus palaikys ir sustiprins jei ne mes patys? Tamsi iliuzinė aplinka? Tikrai ne, tik mes patys. Ir tą padarysime su Meilės būsena. O ryškiausią Meilės Galią galime patirti aktyviai dalyvaudami Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje, įnešdami savo šviesos indėlį. Be jos mes netapsime šviesesni, būdami atskirai po vieną, o praleisdami gyvąsias pamaldas – padarydami sau kompromisą, tik nuskriaudžiame save – praleidžiame galimybę tapti dar labiau mylinčiais, šviesesniais, tikroviškais – SAVIMI. Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra pagrindas, Gyvojo gyvenimo Šerdis, be Jos mūsų gyvenimas yra iliuzinis. O bet kokie kompromisai išvengti Gyvosios Šventovės palaipsniui veda į pasinėrimą atgal į iliuzinį gyvenimą, kupiną dvasinės tamsos ir beprotybės, į mūsų proto menkėjimą ir degradaciją, ir net spartesnę, negu iki Gyvojo Kelio atradimo.
Kuomet Rojaus Trejybė-AŠ ESU bus tapusi mūsų gyvenimo ŠERDIMI, tuomet Meilės būsena bus mumyse viešpataujanti, ir tada būsime Savimi, ir sieksime pačių aukščiausiųjų Kūrėjo Amžinųjų Vertybių kriterijų, ir ne mažiau.
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-10-03 17:30:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]