Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų pavidalas sukurtas kryžiaus išraiška, bet ne kančios, o Meilės priėmimo ir dalinimo išraiška – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 09 16

Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų pavidalas sukurtas kryžiaus išraiška, bet ne kančios, o Meilės priėmimo ir dalinimo išraiška – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2018 09 16

Buvau bažnyčioj – Švento Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioj – dalyvavau pamaldose. Nuliūdino. Pasirodo kryžius yra šventas, ir aiškino kunigas apie kančią – kryžiaus kančią – išganymo kryžiaus kančią. Man taip norėjosi paprašyt paaiškinimo šviesesnio. Tos prasmės, kurias jisai aiškina – tai yra vakar diena, kadangi tas žudymo instrumentas – kryžius – dviejų tūkstančių metų praeitis – Kristus gyvas, antrąkart jo negalima nukryžiuot. Jis yra valdantis savo sukurtą Visatą savo paties vardu, jo nebegali nieks užkabint ant kryžiaus – ta akimirka turi būt palikta praeityje. Bet man parūpo pasakyt tą mintį, kuri atėjo tą akimirką, kada vyko pamaldos, kada aš klausiausi to pamokslo.

Kada mes esam sukurti pagal Kūrėjo atvaizdą – savybėmis – savybėmis, kurios yra Meilė, Tiesa, Teisingumas, Gėris, Grožis, Gailestingumas, Išmintis, Įžvalga – bet net ir mūsų pavidalas yra sukurtas ta kryžiaus išraiška – ne kančios. Jeigu jūs ištiesit rankas į šalis stovėdami, jūs pamatysit, kad tai yra kryžiaus išraiška – visas valdymo centras yra viršutinėje dalyje, ne apatinėje. Kryžius yra priimt visą Energiją iš Kūrėjo – iš viršaus pajaust Meilę viduje – savyje – taip pat gautą iš Kūrėjo – smegenų suvokimu, kaip pradine priemone šitam asmenybės pasireiškimo etapui pradiniame pasaulyje, ir tada visiem dalint tą pačią juntamą Meilę – iš Kūrėjo gaunamą Meilę – dalint. Štai glėbys yra – mes sakom – glėbyje – apkabinime. Štai kokia yra sukurta To Kūrėjo ir mums pradinė forma – pradinė materiali išraiška mūsų pavidalo, kad mes gaunam tą per smegenis, per pasąmonę, per sąmonę, kur viskas vyksta smegenų dėka – o atiduodam visiems apglėbdami. Štai mes net materialiu kūnu galim tą pademonstruot – tą Gyvąjį Kryžių – ne tą kančios simbolį – nereikia kurt praeities akimirkų šioje akimirkoje dar ir dar, ir kasdien.
Pasirodo, šiandien vyksta dar šventojo kryžiaus atlaidai. Ir kada aš mačiau tą klapčiuką, kokį gal aštuonerių metų, o jis stovi ten, jau už altoriaus tvorelės – suakmenėjęs – ir aš taip mąstau – štai tas vaikas jau nuo mažų dienų mokomas ritual – o pradžia tai prasidėjo tų pamaldų skaitiniu, kur kunigas skaito, ir visi atkartoja – aš kaltas, aš kaltas, aš kaltas, aš kaltas. Tai tas gi vaikas virpesiais jaučia.
Aš atėjau, aš atėjau čia tikrai žemų virpesių būsenoje. Nuėjau į Akropolį, dar ten aš pamačiau priešingą vaizdą šitai jau dogmatinei, sakykim, aplinkai – aš pamačiau dabartinės nesubrendusių, sulinkusių, iškraipytų tėvų smegenų įtakoj, vaikų – ten irgi kažkokia yra šventė, ir vaikai, panašaus amžiaus, kaip tas klapčiukas – mergaitės – šoka scenoj, o tokia pragaro garsi muzika, iš tikrųjų tai gryni tie bumbsėjimai, ir jos į tuos mikrofonus tiesiog staugia ir dar imituoja judesį – šokio judesį. Šalia lopšyje kūdikiai guli, o mamytės taip linguoja į taktą pirmoj eilėj būdamos, ir jos džiaugiasi tais vaikais. Ir aš taip jaučiau – tiesiog norisi iš ten lėkt – čia pragaras yra – o jiems šventė yra! Ir tie vaikai, gaudami tokius virpesius – tą triukšmą, ir tiek decibelų, kad ten viena moteris praeidama tai ausis taip užsikimšusi praėjo, na, pardavėja galbūt ten dirbanti, ir aš pagalvojau – taip, nebeišlaiko tokio triukšmo – bet gi šalia – kūdikiai lopšyje – tėvai abejingi kūdikiams, atėję su tais vyresniais, kurie ten šoka – jiem šventė, o šitie lopšelyje guli.
Štai kokia yra iliuzinė tamsa, turėsianti realių pasekmių visiems! Ir tie virpesiai tiek veikia, kad na, net ir atėjus įgyvąją Šventovę jauti – reikia, reikia Gaivos, reikia Kvėpavimo, reikia Gyvojo Vandens. Ir tas Gyvasis Vanduo yra štai čia, kur tu gali gert tą Vandenį iš Kūrėjo, ir juo gyvent, ir dalint kitiems Meilę štai tuo glėbiu apkabinant.
Štai kur yra mūsų Gyvojo Kelio prasmė – patiems patirt kuo daugiau Meilės iš Kūrėjo, kad mūsų gyvenimas būtų Šviesos, ryžtingas, kurį pastebi kiti nieko nesakius. Bet jie juk stebi – kaimynas kaimyną – kaip ten jo kieme? Jis savo kiemo nemato, daugiau žiūri, kaip ten kaimynas. Ir jeigu matys jūsų gyvenime (čia Algimantas pradeda šypsotis) mano atlikto kambario remontą – tada pamatys, kad galima tvarką padaryt ir savo kieme!
Tai va, mano mylimieji, Gyvasis Kelias – tai yra tas nuolatinis euroremontas savo dvasioje, kad visą laiką būtų gerinama ir gerinama tapatybės Gyvoji Komunija su Kūrėju – gilinamas Įtikėjimas – štai tada gyvenimas yra prasmingas, ryžtingas, kurį ir mato kiti. Ir tada jie nori to gyvenimo taip pat – tokio gyvenimo, kokio neturi savo kieme. Nori nenori, bet pakaitalo nėra šitam Gyvajam Keliui, nes jame viešpatauja pati galingiausia Galia – Meilė – Meilė, kuri turi būt judėjime – neturi būt uždengta – ji turi būt Gyva – Gyva, veikianti, pasireiškianti, ir tai yra atgaiva – atgaiva asmenybei. Asmenybė negali be Meilės būt niekaip, nes ji sukurta Meilės Šaltinio ir Centro. Todėl tiktai tapę tikruoju savimi – asmenimi – asmenybe – jūs pajaučiat tapatybės lygiu – štai koks yra milžiniškas pabudimas, kada Meilė liejasi per kraštus – liejasi gyvai, būdama neišsemiama. Tai yra atpildas už Ryžtą, Žingsnį, ir tos pačios Meilės dalinimą kitiems. Tobuliau negali būt nieko. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai