Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kodėl Tėvui svarbu ne pats geras darbas, bet šito gero darbo motyvas?

Kodėl Tėvui svarbu ne pats geras darbas, bet šito gero darbo motyvas? Kodėl motyvas nusveria patį gerą darbą? Kodėl vien tik gero darbo neužtenka?


Algimantas
2005-07-28 18:08:54

Komentarai

Mielieji, pamėginkite pasamprotauti ties paprastu pavyzdžiu, kad suvoktumėte tiek Tėvo valią, tiek darbo motyvo svarbą.
Jūsų bičiulis sugebėjo pasirūpinti labdara ir dabar pasiūlė savo kitam draugui padėti ją padalinti. Šis gi būdamas suinteresuotas savo asmeniniais motyvais, pakvietė žurnalistų, kad jie pagarsintų tos pačios labdaros padalinimą. Pirmasis bičiulis prieštaravo dėl tokio paviešinimo veiksmo ir nusprendė iš viso pasitraukti iš labdaros dalybų.
Tėvo valia yra VIENA VISIEMS BE JOKIOS IŠIMTIES - MYLĖTI IR DARYTI GERUS DARBUS BE IŠSKAIČIAVIMO. Mano klausimas - kuris iš šių bičiulių įvykdė Tėvo valią ir kodėl?
O kūrinys vystosi NE TIK Kūrėjo dėka, bet kiek JAM padeda tvarinys. Jeigu Kūrėjas tik savo dėka vystytų kūriniją, tai mes Jam būtume nereikalingi.
Mes esame BENDRAKŪRĖJAI SU KŪRĖJU vis labiau ir labiau panašėjame į Kūrėja, kada gerus darbus darome turėdami vieną vienintelį motyvą - MEILĘ KŪRĖJUI IR VISAI KŪRINIJOS ŠEIMAI.

Algimantas
2006-11-03 14:52:01



Mielieji, jeigu Kūrėjo valia būtų nepažeidžiama, tuomet ji nebebūtų laisva valia. Net tokie tobuli iš Dievo Tėvo ir iš Dievo Sūnaus kilę Sūnūs Kūrėjai, koks yra ir mūsų visatos vienas iš SUtvėrėjų ir Valdovų, ir mums žinomas Jėzaus vardu, prieš išvykdamas vykdyti misą - sukurt VISATĄ - duoda savo laisva valia PRIESAIKĄ ROJAUS TREJYBEI. Jeigu jie negalėtų pažeisti Kūrėjo valios, tai priesaika nebūtų reikalinga iš viso.
O Liuciferio sukeltas sukilimas prieš Tėvą tiap pat demonstruoja, kad Kūrėjo valią pažeisti galima. Tik laisva valia vysto asmenybės charakterį. O ten, kur yra laisva valia, reiškia ją galima pažeisti, nes pažeisti jos negalima tik ten, kur jos ir nėra.
Yra kūrinijoje daugybė dvasių, kurios užtikrtina energetinių grandinių priežiūrą, ir jos laisvos valios neturi. Dėl to jos Kūrėjo valios pažeisti negali, nes yra sukurtos tik atitinkamoms funkcijos vykdyti.


Algimantas
2006-11-03 11:51:23



MIelas Rimantai, šitokie klausimai kyla labai daug kam. Ji ekildavo ir apaštalams, kada tie duodavo išmaldą elgetoms ir luošiems. Tačiau Jėzus matė toliau, negu matė apaštalai. JIs lygiai taip matė ir giliau už apaštalus. Ir matė, kad daug buvo tokių, kurie išmaldos prašymą pavertė savo verslu, nesąžiningu būdu pasipelnyti iš patiklių ir baimės preitaruose gyvenusių žmonių. Dėl to Jėzusi UŽDRAUDĖ DALINTI IŠMALDĄ KIEKIVENAM JOS PRAŠANČIAM.
Jūs turite suvokti savo gyvenimo prasmę ir tikslą. O tai yra vienas bendras tikslas visiems žmonėms - atrasti Tėvą savyje. Ir tik Jį atradus savyje, atsiranda VIDINĖ ĮŽVALGA, KADA TU matai iš tų, kurie prašo išmaldos, išraiškos, ar jie tą daro patys nebeturėdami jokių kitų galimybių prasimaitinti, ar jie tą pavertė savo darbu. Bet net ir matydamas apgaulę, tu galėsi žinoti, kad ir tam gali duoti išmaldos, jeigu tą pasakys tavo sielos balsas. Tu vis tiek nesi teisėjas nė vieno kito žmogaus veiksmo, nes nežinai jų motyvų, paskatinusių prašyti išmaldos. Ir vėl čia į pagalbą ateina ryšys su Tėvu, kada tu su Juo gali pasitarti, kaip geriau padėti šiems žmonėms. Juk ir atviras ir paguodžiantis žodis yra ne mažiau svarbus negu duotas pinigas, jeigu pinigų duoti neturi iš ko. Jeigu užkalbinti nedrįsti, gali mintyse pasimelsti už tą žmogų, sušildyti jį meilės pasiųstais virpesiais, kurie jį tikrai pasieks. Svarbiausia yra tavo paties vidiniai virpesiai, o ne tai, kiek ir kam tu padėjai. Dėl to elgetų tik daugės, jeigu mes nestosite ant meilės ir šivesos kelio - Tėvo kelio, atrasdami Jį savyje. Žinokite, kiekivenas savyje atrasdamas Tėvą, artina tą dieną, kada elgetų NEBELIKS VISAME PASAULYJE. Tai yra mūsų gyvenimo prasmė, o tai tai, kiek išdalinote išmaldos ar kam padėjote sukasti daržus.
Net jeigu jūs vairuojate automobilį pažeisdami kelio ženklus, tai jau yra Tėvo valios pažeidimas ir nuodėmė, nes elgiatės blogai SĄMONINGAI. dėl to, kad pradėtumėte vykdyti Tėvo valią, pradėkite važinėti tiktai palikdamiesi visų kelio ženklų, nesvarbu kiek kiti jums dėl to grūmotų ar priekaištautų. Ir kada jūsų gyvenime tokia Tėvo valios vykdymo elgsena taps įprasta, tada jums nebekils klausimo kada ir kam duoti išmaldos, ir kiek. Duosite tiek ir tada, kiek jums paskys jūsų siela. Belieka atsiverti savo sielai, kad ją išgirstumėte.

Algimantas
2006-11-03 10:05:15



Taip Dievas yra absoliuti meilė, absoliutus gėris, abbsoloiutus grožis, absoliuti tesa.Tad kaip mylėti absoliutiškai, kaip tas absoliutumas pasireškia čia mūsų gyvenime. Dievas yra dvasia , JIS myli dvasiškai, ar taip galime mylėti ir mes.Jeigu aš vienam kaimynui sukasiu daržą, ne esu sveikas ir stiprus tam turiu rankas,tai bus meilės pasireiškimas tam kaimynui, kuriam aš sukasiau daržą. Bet sukasti absoliučiai visiem negaliu tiesiog fiziškai negaliu ,rešikia nemyliu jų taip kaip to kaimyno , kuriam sukasiau tą daržą.Jeigu nenuvežu prie jūros visų pasaulio vaikų o tik savo reškia aš jų nemyliu. Tai gal nekasti man to daržo ir nevežti savo vaiko prie jūros. O kai būsiu sukaustytas paralyžiaus ir negalėsiu atlikti jokio materialaus veiksmo jokio materialaus meilės pasireiškimo ar tai reikš, kad aš nemyliu. Bet aš jausiu tiesiog savo siela savo vidumi jausiu, kad myliu absoliučiai visus dvasiškai, bet jokios materialios akys šito namatys, bet ar visi tai jaus. O jeigu esu sveikas ir jaučiu tą patį, bet jokio materialaus veiksmo atrodytų lyg ir neatlieku, kuris galėtų paliūdyti, kad myliu kaip tuomet.

rimantas ( Kaunas )
2006-11-03 08:51:38



Aišku, kad pagrindinis motyvas yra meilė. Dievas yra meilė o kartu ir meilės šaltinis, ir viską daro iš meilės ir myli visus vienodai be išankstinių sąlygų ir išimčių. Ir aš atsiliepdamas į JO kvietimą būti panašiu į Jį ir JO meilę patyręs taip pat turėčiau mylėti visus vienodai.Lyg ir turėtų reikšti, kad tuomet turėčiau duoti išmaldą visiem prašantiem, tuo labiau , kad palaiminga yra duoti, bet ne gauti, bet duodamas kartu ir gauni. Bet meilė yra išmintinga ir intelektuali, ji tikrai nėra akla. Tuomet jeigu kažkuriam iš sutiktų, kurie prašo išmaldos aš tos išmaldos neduosiu, ar tai jau nebus meilės pasireiškimas šiuo konkrečiu atveju ar tai reikš , kad aš to žmogaus nemyliu, gal neduodamas aš tam žmogui duosiu daugiau o kartu ir gausiu pats. Ar meilės pasireiškimas mūsų materialių mirtingųjų atveju yra turi būti tiktai matierialus, matomas apčiuopiamas.

rimantas ( Kaunas )
2006-11-02 15:58:34



Ar minties derintojas žino tik to žmogaus, kurio prote jis ir yra motyvus ar jis gali žinoti ir kito žmogaus motyvus, jeigu gali tai kaip? Ar derintojai gali tarpusavyje bendradarbiauti ir tuomet tam žmogui to žmogaus sielai ir pasakyti kito žmogaus motyvus ir tas žmogus juos gali pajusti.Kodėl aš klausiu? Kai motyvas yra kilnus tai ir darbas yra geras ir ta pajunta žmogaus siela pajunta pats žmogus, bet pajunta jau atlikęs darbą. O ar gali jis tai pajusti iš anksto kada tas darbas bus tikrai geras duodantis naudos ir tam kurio atžvilgiu tas darbas bus atliekamas ir sau pačiam auginantis ir kilninantis jo sielą. Tarkim aš einu per Laisvės alėją Kaune nuo vieno jos galo iki kito. Tame savo kelyje aš sutinku, kol praeinu visą gatvę , paeiliui penkis žmones prašančius išmaldos, kada bus atliktas geras darbas, kai aš duosiu išmaldą visiems prašantiems ar duosiu ją tikrai ne visiems, bet ir neduodamas aš pasielgsiu išmintingai ir teisingai ir to žmogaus kuriam nedaviau ir savo atžvilgiu.Ar galima šitą pajusti, kad tas mano nedavimas bus naudingesnis negu davimas.

rimantas ( Kaunas )
2006-11-02 13:29:17



"Kodėl Tėvui svarbu ne pats geras darbas, bet šito gero darbo motyvas? "
Perfrazuočiau:
Kodėl Tėvui svarbu motyvas?
Kas yra geras ar blogas darbas ir yra mūsų kasdienių sprendimų pasekmių analizė. Geras ar blogas yra amžina diskusija. Čia mes visi individualūs.
Asmeninis motyvas mūsų niekada neapgaus ir jis visada apibrėžtas - nes jis AIŠKUS kiekvienam asmeniškai . Čia ir yra akistata su Kūrėju.
Mano manymu "teisingiausio motyvo" , jei taip galima išsireikšti , esmė yra MEILĖ ir DĖKINGUMAS visakame


Donis
2006-11-02 15:12:48



Absoliuti Dievybė yra Rojaus Trejybė - Visuotinis Tėvas, Amžinasis Sūnus (bet ne Jėzus), ir Begalinė Dvasia (bet ne Šventoji Dvasia). Nors Jie yra TRYS ATSKIRI IR VISIŠKAI SAVARANKIŠKI ASMENYS IR ASMENYBĖS, BET KAIP DIEVAS VISADA YRA VIENA DVASIOJE. Ir kuo toliau nuo Rojaus, t.y. nuo visos Kūrinijos GEOGRAFINIO CENTRO, tuo sunkiau atskirti Jų veikimo savitumą. Ir patiems toliausiai esantiems tvariniams, tokiems, kaip mirtingieji, Dievas yra kaip vienas ir visaapimantis. Tačiau Rojaus Trejybės asmenys yra pasisikirstė savo veikimo sferas, nors mums tai nesudaro jokio realaus skirtumo.
VISUOTINIS TĖVAS YRA ASMENYBĖS PADOVANOTOJAS IR PALAIKANTIS SU ASMENYBĖMIS RYŠĮ PER ASMENYBĖS GRANDINĘ.
AMŽINASIS SŪNUS YRA DVASINGUMĄ PASKLEIDŽIANTIS PER DVASINGUMO GRANDINĘ IR TRUAKIANTIS Į SAVE ABSOLIUČIAI VISKĄ, KAS YRA NORS MENKIAUSIU LAIPSNIU DVASINGA.
BEGALINĖ DVASIA YRA PROTO PADOVANOTOJA PER PROTO GRANDINĘ IR LINK SAVĘS TRAUKINTI VISKĄ, KAS SUSIJĘ SU PROTO PASIREIŠKIMU KŪRINIJOJE.
ROJUS YRA MATERIALUS MONOLITINIS DIDŽIAUSIAS KŪRINIJOS CENTRAS, PASKLEIDŽIANTIS ABSOLIUČIA MATERIALIĄ GRAVITACIJĄ VISA KŪRINIJAI DĖL TO VISOS VISATOS SKRIEJA APLINK JĮ IR JO ATŽVILGIU.
Kadangi mes, mirtingieji, esame asmenybės, nes turime Tėvo padovanotą laisvą valią ir galime priimti sprendimus tarp gėrio ir blogio, tai mes ir galime bendrauti su pačiu Tėvu per asmenybės grandinę. O kad šitas bendravimas būtų palengvintas MUMS, tai Tėvas dar mums padovanoja savo fragmentą, dvasią, Minties Derintoją. Kol Jėzus nebuvo savo misijos užbaigęs, tol Tėvo asmeninius fragmentus gaudavo labai labai nedaugelis, o po Jėzaus misijos užbaigimo Minties Derintojus gauna visi nesutrikusio intelekto žmonės maždaug nuo šešerių metų amžiaus, arba paparsčiau tariant tada, kada vaikas priima pirmą laisva valia moralų sprendimą.
Iki tol mes taip pat nebuvome palikti be dvasinio vedimo. Mes turėjome, ir dabar turime, Pagalbines Proto Dvasias - intuicijos, drąsos, žinojimo, supratimo, patarimo, o vėliau gavome garbinimo ir išminties. Turime ir Šventąją Dvasią tiek viduje, tiek išorėje. Po Jėzaus misijos užbaigimo, gavome ir jo Tiesos Dvasią, kuri veikia iš išorės, bet kada mes patys atsiveriamia jai, ji pradeda veikti ir iš vidaus.
Dievas yra tiek visuma tiek ir sugebantis save padalinti ir vis tiek išlikti nė kiek nesuskaidyta visuma. Dėl to, mes nesame pajėgūs suvokti Dievo visumos. JI vis labiau ir labiau yra suvokiama augant mūsų DVASINIAM BENDRAVIMUI SU TĖVU, KURIS IR PATEIKIA PER SAVO DVASIĄ, ATSIŲSTĄ Į MŪSŲ PROTĄ, VIS GILESNĮ DIEVO VISUMOS SUVOKIMĄ.
Net iš Rojaus pasklindanti absoliuti gravitacija yra tokia galinga, kad ji turi būti vis išlyginama vietinės, arba linijinės žemesnių kūrinijos kosminių darinių, tokių kaip didieji ir mažieji galaktikų sektoriai, vietinės visatos, žvaigždynai, vietinės sistemos, saulių sistemos, ir planetų trauka jose esantiems objektams. Ir visi šitie dariniai savo orbitomis skrieja aplinkk savuosius traukos centrus, ir kiekkivenas žiedas vis į kitą pusę, kad išbalansuotų kosminės išcentrinę jėgą. Lygiai taip pat ir energija iš Rojaus pasklindanti į kosmosą yra nužeminama gyvų dvasinių būtybių, kurios vadinasi Energijos Transformuotojai, nes tokia galinga energija sudegintų visą kosmose esančia materiją.
Lygiai tas pats ir su dvasiniu Tėov meilės spindėjimu. JIs yra toks galingas, kad mes jo jokiu būdu neištvertume be ilgalaikio savojo aš parengimo. Čia lygiai tas pats, kada kosmonautai išeina į vadinamąją beorę erdvę, turi pereiti per tarpinę sekciją, kad kūnas įprastų prie besikeičiančio spaudimo. Lygiai tas pats yra ir povandeniniuose laivuose. Ten, kur yra didžiuliai poveikio kūnui ir smegenims skirtumai, turi būti palaipsniai perėjimai. Kodėl būtinos treniruotės kosmonautams. Tam, kad smegenys ir kūnas lengviau adaptuotųsi prie pasikeitusių išorinių sąlygų. O juk tai vos kelių šimtų kilometrų atstumas.
O Dievo visuma, mus, neparengtus dar daugiau paveiktų iš vidaus, net niekur neišvykus iš namų. Dėl to Tėvo,kaip asmenybės fragmentavimasis ir yra sumanytas tam, kad mus vis labiau ir labiau adaptuotų prie savo aukšto dažnumo meils virpesių. Dar daugiau, kadangi mūsų likimas yra Tėvo paskirtas VIENAS IR TAS PATS, PATEKTI PAS TĖVĄ Į ROJŲ PER MILIJARDUS METŲ TRUKSIANČIĄ ADAPTAVIMO TRENIRUOTĘ, KADA MUS MOKYS IR TUOS MOKYMUS TAIKYSIME PRAKTIKOJE I RVIS LABIAU IR LABIAU JAUSIME AUKŠTĖSNĖS IR AUKŠTESNĖS GALIOS MUMS SKLIEDŽIAMUS TĖVO MEILĖS VIRPESIUS, TAI MES IR PATYS SSISILIESIME SU TA PAČIA TĖVO MUMS SKIRTA DVASIA, MŪSŲ MINTIES DERINTOJU. Ir tai reikš ne tik, kad mes geriau suvoksime Tėvą, nos JO dalelė taps ir mūsų savosjo aš, taip pat padovanoto Tėvo, dalimi. Neatkiriama dalimi. Ir šitas planas užtikrina ne tik sėkmingą keliavimą į Rojų, bet ir Tėvo nurodymo įvykdymą - Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks tobulas esu aš.
Būtent dėl to yra panteizmo milžiniškas suklydimas, nes jis nemato Atskirų Dievybių susiliejimo į Vieną Vienintelį Dievą dvasioje, net ir išliekant atskiriems Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios asmenims.
Dievas yra toks lankstus ir prisitaikantis prie tvariniio, kad Jis įgauna to tvarinio proto sampratos Jam suteikiamą pavidalą. Tačiau pats žemiausias laisvavalis tvarinys, mirtingasis, turi nuostabų Tėvo jam padovanotą vedlį, paties Tėvo dvasią. Ir tai taip pat Tėvo prisitaikymas prie dabartinio mūsų proto galimybių.
Dalis yra visumoje, o visuma, savo kokybe, yra dalyje.


Algimantas
2006-10-27 10:39:24



Vaidai, ne visi yra tokie panteistai kaip tamsta. Dievas yra visuma tik panteistams. Būk atsargesnis su vertinimais.
Beje, ir dar grįžtant prie mūsų cituotos Evangelijos ištraukos apie tuos du brolius, labai abejoju kad būtum girdėjęs tokį pamokslą katalikų bažnyčioje :). Geresnė yra tavo mintis apie muitininkus ir ištvirkėles, kaip apie darančius blogus darbus, tačiau dėl gerų motyvų patenkančius į dangaus karalystę. Visais atvejais pastebime vieną dalyką: nuoširdus atsivertimas iš nuodėmių yra tas dalykas, kuris labiausiai patinka Tėvui.

Jonas
2006-10-26 23:02:12



Dievui apibūdinti tiktų ir žodis visuma. Ir tada kiekviena visumos dalis priklauso tai visumai. Tai kaip galite klausti ar vienoje visumos dalyje pries bunant kitai visumos daliai, nebuvo kazkokios visumos dalies? Man neaišku <Aidai>, ar tu nuoširdžiai keli tokius klausimus, ar apsimetinėji kad nesupranti?

Vaidas
2006-10-26 19:10:49




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal