Forumas: temos peržiūra
Lietuvos urantų V sambūris Molėtuose
Mielieji, jūsų dėmesiui siūlau savo Minties Derintojo mokymą, skirtą visiems.
Savo įspūdžius apie Lietuvos urantų V sambūrį Molėtuose išsiunčiau Sauliui, kad įdėtų prie kitų mano įspūdžių apie ankstesnius urantų sambūrius Molėtuose, prie Bebrusų ežero.
Taip pat paprašiau Sauliaus,kad šį Minties Derinotojo mokymą įdėtų ir šalia Minties Derintojo kitų mokymų.
Tačiau, dauguma jūsų kitų puslapių galbūt neskaitote iš viso, dėl to ir įdedu Minties Derintojo mokymą ir šioje Forumo temoje.
------------------
Molėtai, V-asis urantų sambūris prie Bebrusų ežero 2007 06 09 Apie 21 val.
Minties Derintojo mokymai, perteikti mums visiems, susibūrus vakare paskaityti eilėraščių apie Dievą, paskaityti iš Urantijos Knygos garsiai peeiliui po vieną apie apaštalų charakterio žmogiškus bruožus ir jų šeimyninę padėtį, mums susirinkus pabendrauti betarpiškoje aplinkoje prie laužo.
Po eilėraščių skaitymo pagarbinau Tėvą ir paprašiau jo prabilti per mane garsiai visiems.
-------------
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kada pajuntu, kad Tu esi mano viduje, kiekvieno iš mūsų viduje, ir apjungi per save, per savo dalelę, į milžinišką, tvirtą dvasinę bendriją. Ir šitoje bendrijoje mes pajuntame esantys Tavo sūnūs ir dukros, ir norintys tapti panašiais į Tave, meilės ir gėrio pasireiškimu kasdienybėje, nuolat, kiekvienas ir kiekvienam.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad Tu mus vesdamas, visą laiką šviesini ir taurini, ir keli parklupusį, niekada nespaudi, visada ramini ir guodi.
Mylimas Tėve, aš garbinu Tave, kad tik Tavo valia yra nuostabiausia šviesa, ir mano siela, pilna meilės Tau, nori šitą meilę dalinti visiems ir sugrąžinti Tau laisva valia, taip pat gauta iš Tavęs. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
Mylimas Tėve, mes atvažiavome čia pabendrauti su Tavimi ir tarpusavyje, ir aš trokštu, trokštu, kad ir tu pasakytum, mano lūpomis, savo žodį, kad Tavo vaikai, mano sielos broliai ir sesės, išgirstų tą, ką aš nuolat girdžiu – Tavo mokymus, kuriuos jie taip pat gali girdėti kiekvieną akimirką, kada jie, iš tikrųjų, nuoširdžiai ir atkakliai, išdrįs klausytis Tavęs kalbančio. Aš meldžiu Tave, prabilk garsu:
-----------------------------------------------------------
“Mano mylimi vaikai, jūs atvykote čia, kad galėtume augti savo dvasinėje šviesoje, tuo pačiu metu fizine branda, kuri yra kiekvienoje ląstelėje, atsitiesti.
Jūs jaučiate skausmą, jaučiate kaip jūsų kūnas su kiekvienais metais jaučia didesnę naštą, bet žinokite, manoji dvasinė energija pranoksta tą naštą, kurią patiria jūsų skaudantis kūnas, kada jūs savo sielą atkreipiate į mane; kaip ir kosmoso rodyklė visą laiką nukreipta į šiaurę, taip ir jūsų siela turi būti nukreipta į mane, esantį jūsų viduje.
Neieškokite geresnio kelio, kaip tiktai žvelgdami į save. Per save jūs patenkate pas mane, o per šitą tiltą, kuris yra jūsų viduje, jūsų sieloje, mano Dvasią, jūs galite bendrauti su manimi, kalbėti su manimi, pokštauti su manimi.
Aš nesu tas niūrus ir niurzgalis. Aš mėgstu humorą, mėgstu jūsų juokus ir noriu, kad jūs visuomet šypsotumėtės, kad jūs jaustumėte esantys tikrieji mano vaikai, kad jus kiti pamatę savo kasdieniais poelgiais kasdieniame gyvenime, pajaustų: “Štai tas žmogus, kuris šviečia iš vidaus. Aš noriu tapti panašiu į jį, noriu lygiuotis į jį.“
Aš vedu į šitą kelią kiekvieną iš jūsų. Aš noriu, kad jūs patirtumėte mane savo atsivėrimu, ir savo kasdieniu veiksmu pranoktumėte savo aplinką, kurią jūs labai dažnai pavadinate skausminga, kupina kančios, net niūria, vedančia jus į skausmą viduje, dvasines kančias, depresiją, o daugelis iš jūsų net neištveriate šitos aplinkos ir pakeliate savo ranką prieš save.
Tai – ne mano kelias. Aš vedu jus į laisvę, į dvasinį išlaisvinimą, kiekvieną jūsų sielą. Jums belieka pasitikėti tuo, ką dabar girdite, net šitą patį vakarą, kada jūs čia bendraujate. Aš jus visus giriu ir raginu. Esate mano nuostabiausi vaikai. Bet ir po šito vakaro, kada jūs pajusite ramybės valandėlę, tarkite žodį man nuoširdžiai: “Tėve aš noriu išgirsti Tave, noriu pajausti Tavo tariamą žodį, nuraminantį žodį man.“
Ir kada jūs išgirsite mane kalbantį jums, jūs sustiprėsite savo vidumi, sustiprėsite savo siela ir pajausite pasitikėjimą ne tiktai manimi, bet ir savo keliu, kuriuo einate. Jūs patirsite šitą kelią. Aš esu tas kelias, kuris, ištikrųjų, kaip vadino mano sūnus, kurį jūs žinote kaip Jėzų iš Nazareto, gyvuoju keliu.
Jis vadino mane ir gyvąja duona dėl to, kad aš maitinu jūsų sielą. Jūs negalite savo materialiu žvilgsniu pamatyti manęs, negalite paliesti materialiomis rankomis, savo materialia burna jūs negalite paliesti mano materialios duonos kąsnio, bet aš ir esu ta gyvoji duona, skirta jūsų sielai, jūsų ugdymui, jūsų auginimui, jūsų sielos ramybei ir palaimai. Jūs turite atsigręžti į tai, kas nėra suprantama jūsų materialiam protui. Tiktai siela, atsiverianti man, ir pažįstanti mane savo pačios viduje, gali patikėti šituo patyrimu. Kitam šitas patyrimas yra nieko nesakantis.
Tas mano vaikas, kuris eina su manimi, jis laimi mane, o tai yra palaima iš vidaus. Aš visiems suteikiu šitą palaimą, bet nevisi patiki, kad šitą palaimą jie gali patirti dar šitame, fiziniame, gyvenime. Dėl to šitas nepasitikėjimas nustelbia šį sielos troškimą patirti mane, gyvą duoną, gyvą vandenį, gerti jį, ir visą laiką malšinti troškulį tiktai per gyvą ryšį su manimi.
Mano mylimi vaikai, aš jus giriu už tai, kad jūs renkatės, buriatės į dvasines grupes. Šitos grupės turi daugybę pavadinimų. Jie atrodo jums, kaip išsisklaidę. Turi savas nuostatas, savas tiesas, bet, iš tikrųjų, jie atveria sielą.
Jūs turite taip pat žvelgt į savo brolių ir sesių sielą. Rasti sąsajos taškus, žiūrėti kas jus apjungia, o ne tai, kas jus skiria. Jus atskiria tiktai proto sugebėjimas tas tiesas, kurias jūs išskaitote iš savo šaltinių, (mano pastaba – praleistas žodis, galbūt “suprasti,“ “matyti,“ ar pan.) o tie šaltiniai – labai įvairūs. Tačiau, kada siela skaito net ir bet kokią poezijos knygą, kad ir ką tik, dabar, perskaityti eilėraščiai, jus apjungia per jūsų sielų atsivėrimą, dėl to jūs žvelgiate į savo sielos brolius ir seses, atsivėrusia siela.
Tada jūs pamatysite, kad visi šaltiniai, kurie yra parašyti per visą žmonijos istoriją, buvo skirti jūsų sielos tarnavimui, šviesinimui, ir jie atitiko savo laikmetį.
Ir dabar nesilaikykite įsikabinę net ir dabartinio Urantijos Knygos apreiškimo kaip nepajudinamo apreiškimo prie kurio negalima pridurti nė vieno žodžio, nė vienos frazės, nė vieno teiginio. Jūs atverkite sielą ir žvelkite į tą patį apreiškimą atvira siela, ir pamatysite, kad šitas apreiškimas jūsų pačių sielos patyrimais yra papildomas, ir nėra svarbu, kad šito nėra parašyta Urantijos Knygos apreiškime. Jūsų siela kalba daugiau, nes tai yra jūsų pačių patyrimas, patyrimas su manimi.
Aš jums pateikiu patyrimą, kuris yra jus ugdantis, kiekvienam savo, kiekvienam pagal išgales, ir kiekvienam aš visą laiką kartoju: “Mano mylimi vaikai, aš myliu jus, kad jūs galėtumėte pamilti vieni kitus.“ Tik per šitą kartojimą, nuolatinį kartojimą, jūsų siela išgirsta, ir trokšta atsiverti, ir pajausti, kad šitoji meilė yra begalinė, amžina. Niekada jai nėra pabaigos ir nebus.
Jūs turite patys pajausti, kad jūs, kiek bemylėtumėte savo aplinką, iš manęs gausite daugiau meilės, negu galite ją padalinti kitiems. Bet aš jus raginu, nebijokite dalinti savo meilę visiems kitiems, nes kiti lygiai taip pat laukia ištroškę šitos meilės, kaip ir jūs kažkada laukėte. Jūs taip ieškojote ne dėl to, kad buvote suradę mane, ne dėl to, kad buvote pajautę meilę, bet dėl to, kad šitos meilės jums stigo. Trūko meilės, dėl to ieškojote. Žinokite, dėl to ir kiti jūsų sielos broliai ieško šitos meilės. Dalinkite ją, kada prisipildote iš manęs, kada atsiveriate man. Tegu šitoji meilė, sklindanti iš manęs, jus suvienija per mano Dvasią, jus visus. Vadinkite mane bet kokiais žodžiais. Jeigu jūsų širdis bus atverta, jūs visada mane pajausite ir patirsite, kad aš esu Tas, kurio ieškojote ir atradote.“
------------
Ačiū Tau mylimas Tėve. Aš garbinu Tave, garbinu. Ačiū Tau. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
Kada siela yra atsivėrusi, tuomet ji trokšta daug kartų Tėvui nuoširdžiai dėkoti už jai suteiktą palaimą. Tuo tarpu tai skaitant, ir vertinant vien tik žmogaus intelektu, atrodys, kam čia tą patį sakyti kelis kartus.
Dėl to jūs šitą turėtumėte turėti omenyje, skaitydami mano padėkojimą Tėvui pačioje pabaigoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-06-17 16:42:24
Komentarai
Kaip perduoti kitam, ka pajutau, Algimantui garbinant Teva? O veliau, kai isgirdau mums visiems skirtus zodzius?Tai tikra, tai Meiles kelias, tai mano kelias.
Aciu, aciu , aciu!
Vita
2007-06-29 23:34:10
Miela Rosa,mūsų visų Tėvas, atrastas sąvyje yra MEILĖ,TIE-
SA,GAILESTINGUMAS,GĖRIS ir GROŽIS,atspėk,tai prie kokios
naujos religijos aš patariau jungtis?
Su meilę
IRENA
2007-06-22 13:36:07
[ne i tema]Rosa, minėjai kraują, atsakomybės už savo veiksmus paneigimą per kitus, žiaurumą kada sūnus pasmerkiamas kančioms, norėčiau daugiau išgirsti apie tavo Dievo sampratą? Esu vedamas meilės, ir norisi kad tu pati save geriau suprastum, aiškiau pamatytum tarp ko renkiesi.
Gali parašyti ir į elektroninį paštą. Tiesiog, sustabarėjimas uždarumas ir užuomina apie atrastą Tėvą - norisi kad nebūtų saviapgaulės. ;)
Vaidas
2007-06-21 13:12:40
Religija bus tik viena - gyvojo Tėvo. Ir pei jos nereikia niekam jungtis. Tiesiog, kada žmogus atranda Tėvą savyje, tada siela pati patiria Tėvo vedimą iš vidaus iš meilės garbinti Tėvą kolektyvinėje maldoje.
Ir taip palaipsniui visos dabar egzistuojančios religijos IŠNYKS. Liks tik Tėvo religija. Ir mūsų šventovėje - Diefvo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šitoji GYVOJI TĖVO RELIGIJA JAU YRA. Ir jis pasklis po visą pasaulį, nes visos atsivėrusios sielos bus Tėvo traukiamos į gyvą ryšį su Juo pačiu per kolektyvinį garbinimą, papildomai prie individulaus garbinimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-06-20 22:49:57
Atsiprašau, Irena, prie kokios religijos siūlote
prisijungti?
Ar būtina keisti religiją, jei jau atradai Dievą Tėvą savo širdyje,
ir myli visus, net klystančius, jei džiaugiesi garbindamas Dievą bendruomeninėje maldoje ir giesmėje,
jei Dievas laimina tavo šeimą ir tiesina tavo kelius?
Rosa
2007-06-20 20:47:35
Šaunuolė Irena. Mylėti reikia ne tik žmones, bet ir visus gyvūnus, augalus ir visa kita, kas gyva ir negyva. Jeigu žmogus myli gyvūną, jis mylės ir žmogų. Iš šitos pozicijos išeidamas neapsigausi.
Sveikinu
2007-06-18 21:24:36
Ačiū Algimantui,už paviešintus šiame forume Minties Derin-
tojo Žodžius,mano mąnymu daugeliui sielų,labai brangius
Žodžius.Ačiū Raimondui už išsakytas šviesias mintis,tai
mintys apie tikra,didinga, Dieviška meilę,kuri net didžiau-
sius priešus sutaiko."Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta
neieško sau naudos..."Keista,kad atsiranda tokių,kurie kito
žmogaus akyje stengiasi krislą iškrapštyti,o savo akyje
nei rąsto nemato.Aš asmeniškai iki šios dienos gyvenu sąm-
būrio įspūdžiais.Visus tuos vyrus ir moteris,jaunus ir pagyvenusius atvedė meilė Dievui ir vieni kitiems. Na, mie-
lieji,tie,kuriems visa tai atrodo nelabai protinga,pažvel-
kit į tai meilės akimis.Atidėkit į šalį sąrkazmą,labai iš-
mintingus išvedžiojimus,pabūkit patys sau nuoširdūs,gal ir
Algimante,ką nors gero pamatysit.Aš sąmbūryje mačiau tikrai
daug nuostabių vyrų ir moterų,ir net labai gerai išauklėtų
vaikų,jaunų šeimų.Aš ir forume matau gerų dalyvių,ypač vyrų
Man patinka Arnoldo supratimas,ir Petro humoro gyslelė ža-
vi.Žinai,Petrai,ne viena kartą esu perskaičiusi UK knygą
ir kaip žmogus musų planetoje sukurtas būvo supratau,bet
apie ,iki šiol po medžius laipiojančius ir po miškus riau-
mojančius,kaip apie savo pusbrolius tikrai ne pagalvojau.
Norėčiau vilnietei Violetai atskirai padėkoti už norą mums
šakietėms padėti.O studentui Vaidui linkiu sekmės per egza-
minus.Laikykis.
Visam laikui istrigo mano atmintyje Sai Babos pasakyti žod-
žiai:"Yra tik viena kastą-žmonijos kastą;
Yra tik viena kalba-širdies kalba;
Yra tik viena religija-meilės religija;
Yra tik vienas Dievas-ir Jis yra visur."
Prieš kelis dešimtmečius,kai Dievo buvau vedama per Dievo
pasirinkta sielą Jėzaus Bernadetą,Tėvas Dievas pažadėjo,kad per MEILĘ gelbės pasaulį.Siūlau visiems geros valios žmonėms prisijungti prie naujos religijos.
Linkiu atrasti Tėvą savo širdyse,visiems atgimti meilėje.
Tai tiek
Su meilę
IRENA
2007-06-18 19:10:46
Mielieji, kada mūsų Vietinės Visatos, NEBADONO, Sūnus Kūrėjas, Mykolas, labai trumpai akimirkai buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu ir mokė tiek apaštalus, tiek visus žmones, tada jis kalbėjo jiems apie Dievo Tėvystę ir žmonių brolystę VISIEMS KAIP ĮTIKĖJUSIEMS. Nors įtikėjusiųjų buvo tik vienetai. Bet Jėzus visus mokė tarsi jie būtų jau įtikėję VISI.
Dėl to, ir Tėvo dvasios, Minties Derintojo, perduoti mums mokymai urantų sambūryje Molėtuose, kalba apie VISUS DVASINIUS ŠALTINIUS, o ne apie visas parašytas knygas.
Tačiau, visa Tėvo sumanyta evoliucija taip pat numatė ir žmogaus kilimą iš laukinio ir vienas kitą žudančio ir net vienas kitą valgančio į vienas kitą mylintį ir vienas kitam tarnaujantį Tėvo sūnų ir dukrą.
Dėl to, visi karai, visos Hitlerio ar Markso, Stalino, Lenino, Kanto, Čechovo, Maodzedūno, Bušo, Putino, Aido, Petro, Raimondo, Rimanto, ir bet kurio kito žmogaus užrašytos, pasakytos, ar tik pagalvotos mintys taip pat turi poveikio visai evoliucijai. Tik, vienų daugiau, kitų mažiau, ir lygiai taip pat atitinka to evoliucinio etapo mentalitetą. Nėra nė vienos minties ar veiksmo, net ir paties tamsiausio, kuris ilgainiui nepavirstų į skaisčiai tyrą.
Žiūrėkite į evoliuciją, net ir žmogaus, ne tik šios dienos, ar kelių šimtų metų praeities žvilgsniu, bet AMŽINYBĖS TĖVO ŽVILGSNIU PER RYŠĮ SU JUO PAČIU.
O štai šitoji mintis iš Minties Derintojo mokymo Molėtuose, atsako geriau negu aš galėčiau atsakyti tiek mano sielos broliui Aidui, tiek ir daugybei kitų mano sielos brolių ir sesių neįtikėjusiųjų:
"Jūs negalite savo materialiu žvilgsniu pamatyti manęs, negalite paliesti materialiomis rankomis, savo materialia burna jūs negalite paliesti mano materialios duonos kąsnio, bet aš ir esu ta gyvoji duona, skirta jūsų sielai, jūsų ugdymui, jūsų auginimui, jūsų sielos ramybei ir palaimai. Jūs turite atsigręžti į tai, kas nėra suprantama jūsų materialiam protui. Tiktai siela, atsiverianti man, ir pažįstanti mane savo pačios viduje, gali patikėti šituo patyrimu. KITAM ŠITAS PATYRIMAS YRA NIEKO NESAKANTIS." (pastaba - mano išskirta didžiosiomis raidėmis)
Fizinio kūno sklausmas ir kančia nėra jokio "piktojo" poveikis.
Nelabasis - Liuciferis, Šėtonas, ir Kaligastija savosios tapatybės sunaikinimą pasirinko patys. Ir jie buvo sunaikinti 1986 metais Dienų Senųjų teismo nuosprendžiu patenkinant tų maištininkų laisvą valią.
Dėl to nekurkite savyje baubų, kurie NEEGZISTUOJA, išskyrus tik jūsų pačių pasąmonėje išaugintus.
Bet tam aš jums pateikiu šviesą, kad galėtumėte vaduotis iš savo pasąmonės tamsos ir baimės.
Negyvenkite baimėje, nes tuo jūs ir griaunate tiesiogine prasme svo fizinę sveikatą.
Ir jūs patys, savo laisva valia, pasirenkate savo fizinę sveikatą ar fizinį kūno skausmą. Aš jums siūlau sveikatą ir tarnavimą. Ką rinksitės jūs, tą ir turėsite. Bet tai ir bus jūsų laisvas apsisprendimas. Ir tik jūsų. Skausmas ir sunkumas yra tik dėl jūsų nenoro ATRASTI TĖVĄ SAVYJE. Dėl to kūnas ima greičiau senti, greičiau eikvoti energiją ir jausti fizinius negalavimus, nes jūsų protas užkerta kelią sielai atrasti Tėvą savo viduje.
Tėvo nėra sumanyta,kad jūs patirtumėte skausmą ir kančią. Jo sumanytas planas numato PALAIMĄ IR TARNAVIMĄ MEILĖJE IR TIESOJE DRAUGE SU JUO PAČIU. O Tėvas neserga. Ir tvarinys NESERGA SUSILIEJĘS SU TĖVU NET IR DABARTINIAME MATERIALIAME LYGYJE.
Ir jeigu jūs atsiversite Tėvui patys, atrasite Jį savyje, o savo vaikus ŠITO GYVO RYŠIO SU TĖVU mokysite nuo jaunų dienų, tai įsivaizduokite, kokius sveikus vaikus jūs auginsite. O jų vaikai bus dar sveikesni, nes jų jau bus net ir laukiama Tėvo meilėje ir tiesoje.
Ne Tėvas mus apdovanojo neoria senatve, bet mūsų NUSIGĘŽIMAS NUO TĖVO, ĮVYKUS LIUCIFERIO MAIŠTUI PRIEŠ 200000 METŲ.
Tėvas mums suteikia pilnavertę senatvę, kada materiali energija išsieikvoja tarnaujant savo sielos broliams ir sesėms su Tėvo meile ir su Juo pačiu, tada žmogus net ir paskutinį kartą pagarbina Tėvą iš meilės ir žinodamas, kada atsibus po šito miego, tai atsibus jau aukštesniu pavidalu - sielos pavidalu.
Tačiau žmogus visą laiką bus pajėgus daryti gerus darbus ir pasirūpinti savimi be aplinkinių pagalbos, nes jis bus SVEIKAS.
Mirtis - tai ne skausmo ir kančios fiziniam kūnui etapas, bet tiesiog transformacija iš vieno dažnio energetinių virpesių į kitą, kurį perreguliuoja dvasinės būtybės, tokios kaip angelai serafimai, Morontinės Energijos reguliuotojai, Gyvybės Nešėjai.
O tai, kad mūsų didžioji dalis žmonijos miršta skausme ir agonijoje - tai tik paliudija, kad tie žmonės NĖRA ĮTIKĖJĘ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-06-18 15:00:43
Kiekvienas iš mūsų yra asmenybė, kiekvienas iš mūsų esantį pasaulį mato tik per savo prizmę ir jį savaip supranta, kiekvienas iš mūsų turi tik savo patyrimą ir savo jausmus. Aš dar neturėjau jokio patyrimo, bet dėl to visiškai nepergyvenu, man tik gaila, kad manęs tokios nuoširdžios meilės nemokė tėvai, kad aš gyvenau be tokios tėviškos meilės ir auginau savo vaikus jos nežinodamas ir nepatirdamas. Dabar aš pajutau tą meilės šaltinį ir visa širdimi ir siela džiaugiuosiu, kad galiu mokintis ir tikėtis, kad ateis kada nors tokia diena, kai patirsiu kažką neįrasto ir mielo. Džiaugiuosiu, kad dabar galiu savo vaikus mokinti tokios meilės kokią aš gaunu iš mano protu nesuvokiamos erdvės ar mano vidaus. Tikrai jaučiu, kad yra kažkas galingo ir neišsemiamo, bet dar nežinau kur tai. Tačiau tai manęs nevaržo ir dėl to esu laimingas. Daugelis iš mūsų mąsto, kad žmogus pradeda ieškoti kažko ir nukrypsta į kraštutinumus tik dėl kažkokių "gyvenimo traumų" deja galiu tokius nuvilti. Gyvenimą kuriame patys ir į jį žiūrime taip kaip norim. Juokiamės ir šaipomės iš tų kurie daro tai ko nedarome mes. Kratomės visomis keturiomis nuo tos meilės ir žinių kurios kalba būtent apie meilę. Kam man to, aš tau panašus į nukreizėjusį kvailį, šokinėjantį ar rankomis plojantį, ir šaukiantį ...aš tave myliu Kristau..??? Ar ne paprasčiau nieko nedaryti, pridėti pirštą prie smilkinio ir savo didžiu autoritetu ir menkinančia ironija nukreipti žvilgsnį į skelbiantį kelią į meilės šaltinį. Štai ta galia kuri tūno mumyse, štai ta tamsa kuri paskandinusi savo gelmėje laiko mūsų sielas. Kam man reik švaros jei aš švarus, aš nieko neužmušiau ir man niekieno pagalbos nereik ! Štai kokie mes puikūs savo puikybėje ir tuo pačiu apgailėtini. Ar ne mes patys kuriame šią dieną ir rytojų? Ar ne mes patys kalbame, kad aplinka kalta dėl smurto ir piktžodžiavimų? Kad televizija persisunkusi smurtu ir prievarta? Bet kaip mes kylame prieš meilę ! Su kokia jėga ! O , kad tą jėgą nukreipus į gėrį, kad tie kurie jo nežino galėtu sužinoti ir patirti. Toli nereikia eiti, mums gerai žinomas Algimantas išsuko iš mūsų „tradicinio“ gyvenimo ir rado savyje jėgos atsistoti visa savo jėga prieš tamsą ir veikti. Nenuostabu, kad buvo ir yra įžeidinėjamas, bet tai normalu, juk kiekvienas turime savo suvokimo ir regos prizmę. Aš tikrai džiaugiuosiu, kad ieškantieji gėrio susirinko ir aptarinėjo, šnekučiavosi ir skaitė pasirinktas temas ar straipsnius. Žinoma tai nebuvo tokio aukšto lygio, kaip mes įpratę matyti seminarus ar konferencijas, bet tai buvo žengtas dar vienas žingsnis į tą jėgą, kurios dėka mes visi esame. Sveikinu jus visus radusius drąsos susirinkti ir pasidalinti meile. Ačiū.
Su pagarba ir meile Raimondas
Raimondas
2007-06-18 11:57:30
Aha, ir tas tiesa - dar viena deguto porcija Algimanto teorijose. Juk paskelbė, kad gyvens tarp mūsų ilgai-ilgai, nes jo "tėvas" davė ilgalaikę užduotį, todėl neduos Algiui išeti iš čia daug-daug metų. Daugiau nei įprastai. Bet iškylo problemėlė - genda Algimanto dantys, ir be stomatologo pagalbos nebegali išsiversti. Ir ta pagalba - kurjozas - dantų šalinimas. Na, pašalins kokių dvidešimt dantų, o kaip tada maitintis? Nesueina galai, nesueina. Arba "tėvas" nesugeba pratęsti Algio jaunystės ir paliks jį gyventi be dantų, arba tas "tėtis" iš viso nieko nesugeba, ir pasimirs Algiuks kaip visi - sulaukęs vos 70 - 80 metų. Savo didžiai nuostabai.
Aidas
2007-06-18 11:57:25
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]