Forumas: temos peržiūra
Koks mūsų pasiryžimas daryti gerus darbus, kad ir kokie jie būtų maži žmogaus supratimu? Tėvo požiūriu jie visi yra šventi, nes juos ir sužadina Jis pats, per savo dvasią, Minties Deirntoją, mumyse.
Mielieji, kiek mes, kiekvienas, esame pasiryžę daryti gerus darbus, kad ir kokie jie atrodytų menki žmogaus akimis? Tėvo požiūriu jis VISI yra šventi, nes juos padaryti sužadina Jo dvasia, Minties Derintojas, mumyse.
Vakar vakare einu per Žvėryno tiltą Liubarto gatvėje į IKI parduotuvę. Matau tiltu ateina keturi jaunuoliai, gal 18-20 metų. Kada iki mūsų liko apie 20 metrų, pamatau sudaužyto alaus butelio šukes. Sustoju, iš kišenės išsiimu polietileninį maišelį, ir rodydamas į aštrias šukes sakau: "Na, jaunimas, padėkite man surinkti alaus butelio šukes." Jų akys nukrypo į šukes, į mane jau renkantį jas, ir girdžiu vieno atsakymą: "Žinai, kur tu eik su savo šukėm..." Kitas pratarė: "Mes labai skubame..." Aš jam atsakiau: "Aš irgi skubu."
Į parduotuvę ėjau nupirkti bulvių, ne sau, o kaimynui amputuota koja, o jau netoli parduotuvės darbo pabaiga. Šito aš jiems neaiškinau, o sau pagalvojau, kas sustabdė jaunuolius padryti gerą darbą - surinkti aštrias sudaužyto butelio šukes - iškreiptas supratimas, kad tai pažemins jų orumą? nepasitikėjimas draugais, kad vienam pasiryžus man padėti, kiti jį išjuoks? savojo aš išaukštinimas, jog tegu šlavikai šluoja, kurie, deja, NEBEŠLUOJA IŠ VISO, o kuo dėtas čia aš? ne aš sudaužiau, tegu renka tas, kas sudaužė? ir taip toliau.
Surinkau į maišelį visas šukes, nunešiau prie IKI parduotuvės ir įmečiau į šiukšlių dėžę.
Iš parduotuvės ėjau kita tilto puse. O ten vėl kitas sudaužytas butelis. Pradėjo lynoti. Tačiau, ką darysi, juk nepaliksiu šukių, kai jos tokios pavojingos. Ėmiau rinkti. Praėjo pro mane jauna porelė. Žengė atsargiai, kad neužmintų ant šukių. Tačiau padėti man nesustojo. KODĖL?
Ant seno Žvėryno tilto labai dažnai renku sudaužytas jaunavedžių šampano taures. Daužo specialiai, mat tiki prietaru - "šukės laimę neša." Tačiau, jeigu jau sudaužė taures dėl laimės, tai turėtų šukes ir sušluoti, kad jos kitiems nelaimės neatneštų, tuo lanbiau, kad taurės, ypač krištolinės, labai smulkiais ir aštriais gabaliukais sudūžta. Bet nei šluoja, nei renka. Ir šlavikų nėra. Taip jos ir lieka. Ir renku jas aš, nes praeiti pro jas ir palikti tiesiog NEBEGALIU. Man jos bado ne tik kojas, bet ir širdį.
Ir renkant jas, būna taip, kad praveda žmonės savo šunis, tačiau nė vienas padėti man jas rinkti NEDRĮSTA. KODĖL? Juk renku ir dėl jų šuniukų, kad nesusižeistų.
Kartą jauna mama vedėsi mažylę. Toji iškart pamatė mane renkantį šukes ir sako mamai garsiai: "Mamyte, dėdė renka stiklus." Mama atsakė: "Taip, kažkas sudaužė." Aš jai paaiškinau: "Ne kažkas, bet jaunavedžiai. Ir sudaužė specialiai, nes tiki, kad šukės laimę neša. Tačiau sudaužė ir nuvažiavo." Mama nieko neatsakiusi nuėjo tolyn. O jeigu būtų padėjusi surinkti, kokia tai būtų buvusi gero darbo AKIVAIZDI pamokėlė JOS DUKRELEI.
Aš jaunavedžių prašau, kad NEDAUŽYTŲ ŠAMPANO TAURIŲ, NES TAI LABAI BLOGAS PRIETARAS, kuris neturi nieko bendro su laime, kuri yra iš Tėvo, Visų Tėvo. Tik reikia Jį atrasti savyje.
Mielieji, aš jūsų visų prašau, būkite RYŽTINGI ir padėkite man rinkti sudaužytų butelių šukes, nes jos yra labai pavojingos VISIEMS.
Kur tik pamatysite, ten ir rinkite, nepraeikite ABEJINGI. Priešingai, būkite RYŽTINGI darydami gėrį, net ir tokį daug kam atrodantį nereikšmingą. Tačiau Tėvui visas gėris yra DIEVIŠKAS.
Tėvas butelių nedaužo, kaip ir taurių, nors Jis yra ir tame žmoguje, kuris sudaužo butelį ar taurę ir nueina.
Tačiau Tėvas veda iš vidaus kiekvieną, kad tik tas išgirstų JĮ ir sudaužytas šukes surinktų, nesvarbu savo ar kito.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2007-07-02 10:05:00
Komentarai
Kas nemato po kojom, tas negirdi nei paukščio, nemato debesų, gėlės. Vargu, ar čia maldos padės.eilinis nušvitimas
2007-07-04 15:01:59
Iš kur jūs, žmonės, tokie keisti - tik ant senatvės pradėjo matyti ne vietoj numestas šiukšles. Negi tėveliai nemokė patiems nešiukšlinti ir, jeigu nėra labai sunku, kito numestą pakelti?
Violetai
2007-07-03 18:02:58
Ten, kur nėra Meilės, nėra ir pasiryžimo daryti gerus darbus, nėra pagarbos kitam, nėra minčių apie kitus, nes ten yra didelis, didelis ir labai svarbus sau pačiam savasis aš, kuris sako: nekišk nosies, ne tavo daržas, ne tavo pupos, ne tavo reikalas, ne tu padarei, tai tavęs ir neliečia. O pasiryžimas daryti gerus darbus atsiranda žmoguje tik tada, kai atsiliepia į Dievo kvietimą ir atveria savo vidų jo meilei, ir tokiu būdu suranda Dievą savo viduje. Dievas yra Gėris, Pagarba, Dėmesys, Užuojauta, Teisingumas, Gailestingumas. Dievas yra Meilė. Dievas yra Viskas, ir visur, ir visuose, ir tas viskas yra apgaubtas jo niekada nesibaigiančia meile. Tik blogio ten nėra, nes mylintis Tėvas nekuria blogio. Pasireiškiantis blogis yra mūsų pačių kuriamas produktas, ir butelių daužymas gatvėse, autobusų, troleibusų stotelėse yra vienas iš blogio pasireiškimų.
Per, vis gilėjantį, atsivėrimą, Tėvas, per Minties Derintoją, per savo dvasią, moko mus daugybės gražių dalykų, tame tarpe, ir neaptemdyti savo proto gausiu alkoholio vartojimu, ir nedaužyti butelių, ir nešiukšlinti. Moko tapti ryžtingais dvasinio augimo kelyje, pasirenkant tinkamą sprendimą, nukreiptą į visumą, nukreiptą į visų gerovę, moko tapti panašiais į jį.
Minties Derintojus savo viduje turime kiekvienas nuo vaikystės. Jie visą laiką kreipia mus link Gėrio Šaltinio, žadindami poreikį būti gerais, ir jų pastangos laikas nuo laiko pasireiškia mumyse, bet toje, mūsų pačių sukurtoje, daugiasluoksnėje, žemais virpesiais pripildytoje, aplinkoje mes jų „negirdime“, todėl ir nepripažįstame jų geranoriško vedimo link mūsų visų Tėvo.
Pirmą kartą, sudaužyto butelio, šukes pastebėjau stotelėje. Sakau, pastebėjau, nes anksčiau, daug metų, to nemačiau, lyg niekas niekada nebūtų sudaužęs nė vieno butelio. Nepastebėdavau daug ko, ir todėl atitinkamai elgiausi. Tąkart, kai mano žvilgsnis sustojo prie šukių, būčiau ir praėjusi, bet staiga sustojau, nes pagalvojau, kad jos yra tokios pavojingos išlipantiems iš troleibuso, ir, tikrai, kas nors gali stipriai susižeisti. Priėjau ir surinkau.
Kitą kartą, eidama į parduotuvę, pamačiau stambią laivelio formos butelio šukę, kurios du galai aštriais smailais galais buvo iškilę į viršų. Dar koks senas žmogus, dėl savo susilpnėjusio regėjimo nepastebėjęs, gali užlipti, ar koks vaikas, belakstydamas, užšoks. Pasilenkiau rinkti, girdžiu:“ Eto ty razbila?“ Sakau: „ Net.“ „ Tak čio sobiraješ?“- klausia senukas. „Ai, tak nado.“- atsakiau nieko daugiau neaiškindama, ir baigiau rinkti šukes.
Anądien išlipau iš troleibuso, o prieš akis- išmėtytos šiukšlės. Matau artėjantį vyrą, invalidą, su didele kelionine rankine. Jis ėjo link šiukšlių ir kalbėjo, žiūrėdamas į mane, daugiau nebuvo į ką, nes iš troleibuso išlipau tik aš: „ Čia ne mano... Radau prie krūmų... Man nepatinka šiukšlės.“ „Gerai.“- sakau. „Aš jums padėsiu.“ Jis laikė apiplyšusią rankinę, o aš dėjau šiukšles į ją. Bebaigiant rinkti, išgirdau žingsnius. Mums už nugarų sustojo trys vaikai. Jie tylėdami stebėjo mus, ir klausėsi mūsų pokalbio. Manau, mes juos nustebinom. Juk, šiukšles gatvėse tvarko šlavėjai, tai jų- pareiga, na, o mūsų reikalas- kuo daugiau palikti šiukšlių ten, kur jos nemetamos, kur nedaužomi buteliai, nedaužomos stotelių stiklinės sienos.
Tai yra vos keli mano patyrimai, o jų yra daug daugiau, ir ne tik su šukėmis. O kiek istorijų yra apie namo laiptinę ir liftą! O kiek dar įvairiausių istorijų papasakotumėte jūs. Ir kas- liūdniausia, kad tų istorijų veikėjai yra ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Kokie esame mes, tokie- ir vaikai. Jie yra mūsų atspindys. Jie mokosi iš mūsų. O mes pradėkime mokytis to, ko moko visus savo vaikus Visuotinis Tėvas. Išmokime būti gerais, pamilkime vienas kitą, tapkime dėmesingi, jautrūs vieni kitiems, o tada ir mūsų vaikai, atspindėdami mus, spinduliuos tik meile.
Violeta(Vilnius)
2007-07-03 17:29:48
drambliai savanoje o mes vis dar
savyje
2007-07-03 12:59:26
Jūs pasakėte, kad kelias yra individualus, tarsi visuma nebūtų vienas ir vienas nebūtų visumos dalis. Žmonijos kelias ir yra tas individualus kelias. Bet toks deja niekur neveda
Teva
2007-07-03 13:47:00
Nėra jokių kitų kelių.Yra tik vienas kelias.Individualus, kuriuo kiekvieną gyvybę jis veda tik jam vienam težinoma kryptimi.Tame savo kelyje mes randame,tame kelyje mes ir mėtome.Ir jeigu kokiam nors algimantui ar sauliui kyla noras rinkti kažkieno išmatas to kažkieno kelyje,tai jau čia jų problema.Matyt jiems tai patinka.Juk yra vabalų mėgstančių ridenti rutulius.Nėra dievo kelyje šiukšlių.Yra tik nesuprantantys,kad tai,kas jam šiukšlė,kitam yra turtas.Išpampęs egoizmas verčia lenktis ir rinkti tai,kas jam lyg ir nereikalinga,bet taip paglosto savimeilę.
Savanoje drambliai prišiko dideles krūvas.Kas jas surinks?
Algimantas?
2007-07-03 12:25:21
o kai tau iseina taip mastyti ir kalbeti atskiriant dievo reikalus nuo zmogaus veiklos, atrodo taip gali prapulti ir kitus prapuldyti,
Petrai
2007-07-03 12:12:55
žmogus užsiima
savitarna
2007-07-03 11:53:49
Neminėkite Dievo vardo bereikalo , bet kalbėkite apie žmogaus veiklą .
Petras
2007-07-03 11:50:20
manai dievui reikalingi statistai...
pilvocius
2007-07-03 10:51:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]