Forumas: temos peržiūra
Tebus jums Kūčių Stalas prasmingas ir šviesus. 2018 12 24
Tebus jums Kūčių Stalas prasmingas ir šviesus. 2018 12 24
Mylimieji, šiandien bus Kūčių Vakaras, daug kas susės prie Kūčių Stalo šeimoje, pasimels, laužys simbolinį Kristaus kūną – Ostiją – Ostija - (lot. hostia - aukojamasis gyvulys) - mažas apvalus paplotėlis iš kvietinių miltų, katalikų vartojamas per mišias konsekracijai ir komunijai; pirmaisiais amžiais krikščionys Ostiją kepdavo iš raugintos tešlos, o nuo IX a. katalikai - iš neraugintos; Ostija kepama atskirai kunigui ir atskirai pasauliečiams, bet skiriasi tik dydžiu; dailėje ostija dažnai vaizduojama kartu su taure ir simbolizuoja Kristaus auką ant kryžiaus. Taigi prie Kūčių Stalo susėdę šeiminykščiai ir dalinsis šiuo simboliniu Kristaus kūnu tarpusavyje, ir kokie TADA jie bus atidūs, jog kiekvienas pasikeistų savo rankose laikomo šio Kristaus simbolinio kūno dalele su visais, o taip pat ir iš visų gautų tą dalelę ir ji, ir jis. Štai ir yra BROLYSTĖ veiksme ir vyksme – gražu ir gera, kur tai daroma su MEILE ir NUOŠIRDUMU. Deja, ši akmirka greitai pasibaigia, kada kasdienė duona ir aplinka turi savo problemų karčių prieskonių, kur viskas, kas buvo aną Brolystės akimirką, yra nustelbta, net visiškai išgaravo, dingo tarsi ir nebuvo Kristaus simbolinio kūno taip atidžiai ir nuoširdžiai padalinta kiekvienam, ir pasidalinta su kiekvienu nuo savęs tapusavyje.
Šiais metais pirmosios Kūčios-Kalėdos, kada teks sėdėti prie žvakutės vienam, Holos - mano ištikimos ir mylinčios rudakailės labradorės nebėra - mirė kaip miršta šemininko MEILĖJE mylinti DRAUGĖ - rado jėgų atsikelti ligos išsekinta, prėjo prie manęs netvirtu žingsniu, sustojo prieš mane, sėdintį prie kompiuterio, padėjo galvą ant kelių, ir tokiu ilgesingu ir kupinu Meilės žvilgsniu žvelgė man į akis, rodės sugers mane visą, įsiurbs į save. Aš glosčiau jai galvą ir meldžiausi. Hola apsisuko ir lėtai nusvirduliavo iš kambario į koridorių, tik praėjo pro savo kilimėlį koridoriuje prie kambario durų, ji iš paskutinių jėgų traukė į tuo metu tolimiausią nuo manęs trečią jos vietą - į virtuvę, į dar vieną savo vietą virtuvėje prie radiatoriaus, po stalu, ant jos švelnaus kilimėlio – šiaip jai buvau padaręs lovą iš kambaryje stovėjusio fotelio, jį prailginęs, kad jame galėtų Hola patogiai miegoti išsitiesusi.
Išgirdau jos kriokimą – kada virtuvėje pamačiau ją gulinčią ant to švelnaus kilimėlio, ji jau buvo apimta paskutinių traukulių.
Hola šitaip atsisveikino su manimi, o kad man nesukeltų skausmo, ji ir nuėjo tuo metu nuo manęs patį tolimiausą kampelį - virtuvėje po stalu -- nors jai tą padaryti dėl visiško išsekimo ir dusimo buvo nepaprastai sunku. Bet ji pati pasirūpino manimi. O aš to nesupratau. Taip ją iš vidaus vedė Penkios Pagalbinės Proto Dvasios.
Buvo dar nesibaigusios žiemos naktis – vasario 16-oji – kada aš ją palaidojau pats. Buvo liūdna netekus tikros mano mylimos ir mane mylinčios, nuostabiai ištikimos draugės. Juk mes kasmet dviese švęsdavome Kūčias, ir jai paruošdavau šventinę Vakarienę, ir pats pasilepindavau daugiau negu kitomis dienomis.
Šį vakarą bus pirmą kartą kitaip. Bus taip, kaip Rojaus Trejybė-AŠ ESU parengė – būsime DRAUGE.
Pasimelskime šį Gyvą Vakarą mūsų bendroje maldoje už tuos, kurie po vieną sėdės prie Kūčių Stalo, kad jie nesijaustų užmiršti, apleisti, ir vieniši, kad jie būtų su Kūrėju, net ir savo viduje. Ir tuomet vienišumas ne tiek slėgs ir skaudins. Ir mūsų malda pasieks kiekvieną, ir sustiprins, sušildys, ir apglėbs ir nuramins, pagirdys ir pamaitins Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilės Gyvuoju Vandeniu ir Gyvąja Duona.
Prasmingos jums Vakarienės prie Kūčių Stalo.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2018-12-24 10:49:33
Komentarai
Mylimas Algimantai ačiū Tau ir Rojaus Tėvams už meilę, kurią patyriau skaitydama, nesulaikiau ašarų, bėgo upeliu.Apkabiinu seseriška meile.
Vanda.
stovan
2018-12-25 09:56:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]