Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Lietuvoje mus veikia milžiniška žemo dažnio virpesių sankaupa – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2016 03 20
Algimanto pamokomasis žodis – Lietuvoje mus veikia milžiniška žemo dažnio virpesių sankaupa – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė, Kaunas, 2016 03 20
Ar jūs įrašų klausot, ar ne? – Klausom, klausom – atsako urantai. Tai tada nekartosiu, ką vakar sakiau, paklausysit, nes tai labai įdomus – kaip Apvaizda modeliuoja aplinkybes. Tada aš jums pasakysiu kitą pamokymą.
Kada mes einam Gyvuoju Keliu, ir ypač artėjant bet kokioms religinėms šventėms, mes pradedam patirt milžinišką žemo energinio dažnio virpesių sankaupą. Ji pasireiškia visur šeimose, nes iškart kyla įtampa – reikia ruoštis, pinigų nėra, laiko nėra, problemų daug, darbų daug. Ir šitie žemi virpesiai persiduoda vaikams, persiduoda ypač atėjus ten, kur daugiau susikaupia žmonių. Aš dabar užėjau į Akropolį, vaikas, kokių šešerių metų, sako – visi vyrai kiaulės, visi vyrai demonai. Reiškia, tas vaikas, jis nesupranta, ką jis šneka, bet jis kartoja nuolat – ten gal tėvas jį tildo, bet jisai -- savo. Reiškia, tie virpesiai, kokius jisai girdi šeimoje, jie fiksuojami. Tėvai turi, tiksliau pasakius šiuo atveju, motina, kadangi, o gal čia ir ne šeimoje, gal darželyje kažkas sako, gal tas vaikas nugirsta, o gal tik kartą nugirdo, bet tikriausiai ne kartą, nes tėvas nebuvo nustebintas, ką sako tas vaikas. Žodžiu, tie žemo energinio dažnio virpesiai ir šitam vaikui kenkia – ateis laikas, kada jis patirs tas ligas, kurias neturėtų patirt, jeigu jis augtų aukšto dažnio energinių virpesių lauke. Ir ypač tai aktualu Lietuvai, kadangi Lietuva -- mažytis kraštas – nėra erdvės, kur tiems virpesiams išsisklaidyt čia – sankaupa tiesiog yra kaip suraišiota. Ir kada ateina tokios religinės šventės, puola žmonės į tas bažnyčias, kaip paprastai kiekvieną gi dieną nepuola į jas, o tokių švenčių metu paskaičiuokit, kiek kvadratu pakėlus sklinda šitie sustiprinti žemo energinio dažnio virpesiai? Todėl šitame mažame plotelyje žmonės jaučia, kaip neteisingumas yra iš politikų pusės įtvirtinamas įstatymais.
Aš skaitau vakar Delfyje – pastatė Kaune naujus stotelių paviljonus, ir visi skundžiasi, kad šalti suolai – metaliniai. Na, koks kvailys gali daryt metalinius suolus, na, taigi jūs pagalvokit! Vilniuje jau aš visiems sakiau, kad kvailystė padaryta – vasara karšta, degina, negali atsisėst, kaip ant petelnės – keptuvės – kas nesupranta to žodžio – petelnė – o žiemą šalta, kaip ledas. Pabandykit gi ant metalo, štai, saulėj įkaitinto atsisėst, arba žiemą, kada per naktį atšąla. – Bet nesulaužys, bet nesudaužys niekas – pastebi urantė. – Tai palaukit, funkcija suolo kam? – kad atsisėst tam, kuriam reikia. Kam stogas? – kad nuo lietaus apsaugotų, o jis dabar taip nulenktas -- priešingai -- ir iškeltas prieš žmones, kurie stovi nuo darganos slėpdamiesi, o ten, kaip tik į juos eina tas gūsis lietaus, skersvėjai baisiausi. Kėdainiuose gal nėra tokių, o Vilniuj yra tokie paviljonai, ir dabar -- Kaune. Žmonės skundžiasi visi iki vieno, nė vieno nepaskaičiau, kad pritartų. Ir Delfi paskambino šitiem, kurie statė stoteles, sako – čia yra naujas dizainas, jūs nesuprantat – labai estetiškai, gerai priderintas ir labai patogus. Tai ten vienas ir rašo, sako – ką jie nesupranta? žmonės visi sako – netinka – o jis kaip kurčias sako – čia labai gerai, labai geras dizainas. Tai tegu dizainas atitinka funkciją – tas, kas sumanyta, tuo labiau, kad anksčiau buvo mediniai suolai, ir jie tiko. Dar viena gera buvo mintis, kuris parašė, kadangi suolai išgaubti dabar, kai kurie yra va taip (Algimantas pademonstravo kaip išgaubti) ir sėdėt neįmanoma, nes nugara – tai yra ne atlošas, priderintas prie nugaros, bet vamzdis – tai tiesiog neįmanoma atsiremt. Žodžiu, dizainas tikrai kvailas, ir funkciškai nepateisinamas, bet pinigų įsisavinimo prasme, jisai imlus, tada galima daug kur pasidalint tais nematomais pinigais, kur galėtų pamalonint savo asmeninę kišenę. Tai štai vienas ir rašo, sako – galbūt gražus yra trikampis, kaip geometrinė figūra, bet pabandyk ant jo atsisėst. Taip, kad dizainas, tai dar nereiškia, kad tai tinka bet kam. O jeigu būtų atsivėręs ir tas projektavęs šitas stoteles, tai jis sukurtų iš tikrųjų dar geresnį dizainą, ir tuos paviljonus – tas stoteles, kad jos iš tikrųjų saugotų nuo darganos, ir patogiai būtų žmogui atsisėst.
Tai čia dėl to, kad tiek yra žemo energinio dažnio virpesių Lietuvoj, nes labai daug yra katalikų, o jie yra žemam energinių virpesių dažnyje gyvenantys, nes jų sekta yra pati nuožmiausia – nuožmiausia ta prasme, kad struktūra visa -- kaip kariuomenėj – reikia klausyt vado beatodairiškai, laisvės nėra. Tai šitaip išaugintos kartos iš tikrųjų negali laisvai mąstyt, o juk iš tokių išaugintų kartų atėjo į parlamentą žmonės. Kodėl jie priima įstatymus prieš žmogaus gerbūvį? – visi įstatymai prieš žmogaus gerbūvį priimti. Todėl, kad jie išauginti katalikų krašte. Kodėl Latvijoj žmonės puola registruot verslo kompanijas, iš Lietuvos perkėlinėt? kodėl investicijos didesnės Latvijoj negu Lietuvoj? Kodėl? Štai, patikrinau – praėjusių metų visuminis produktas vienam gyventojui Lietuvoj smuko dviem su puse tūkstančio dolerių – buvo devyniolika tūkstančių, o dabar septyniolika su puse – Latvijoj pakilo, Estijoj pakilo – Estijoj siekia dvidešimt tūkstančių su puse vienam gyventojui, Latvijoj – dvidešimt du tūkstančius dolerių vienam gyventojui per metus. Todėl, kad Latvijoj yra protestantų labai daug, katalikų -- aštuoniolika procentų. Estijoj katalikų yra tik keturi procentai, o ten yra ateistų septyniasdešimt procentų – ateistų. Žodžiu, ten yra sklaida minties laisva. O tai atsispindi visur – mokykloje, gatvėje, atsispindi priimtuose įstatymuose, atsispindi pritraukiamose investicijose, atsispindi darbdavio ir įdarbinto tarpusavio santykiuose, todėl Estijoj vokelių neegzistuoja, nėra. Už tai vidutinis darbo atlyginimas siekia jau apie du tūkstančius eurų, nepilnus du tūkstančius eurų – o lietuvių, tai tiktai du su puse, nepilnus du su puse tūkstančio litų! Ir niekaip nepavys Lietuva nei Latvijos nei Estijos, nes atotrūkis auga ne Lietuvos naudai. Krenta Lietuva, dėl to, kad yra tokios religinės šventės masiškai švenčiamos štai toje žemo energinio dažnio virpesių pelkėje – katalikybėje. Štai kodėl katalikai neleidžia tuoktis kunigams, o protestantai leidžia – pastorius gali turėt šeimą, vaikų. Tada katalikai tampa pedofilais, tampa vienalytininkais – todėl, kad jie turi tą potraukį gi, na, jisai užprogramuotas Kūrėjo, kad būtų potraukis kitai lyčiai – priešingai lyčiai. O katalikai – ne, negalima jiems! -- Ir visi įsitempę klauso. Tuos, kurie nepaklauso -- juos išmeta lauk, išmeta lauk katalikai.
Štai kodėl yra Lietuvoj vis blogėjanti padėtis, ir vis blogės. Tai yra katalikų nuskriaustas kraštas, o paskiau nuskriaudžia jį ir politikai, kadangi tarp jų irgi daug yra katalikų.
Tik urantai išgelbės Lietuvą – urantai – niekas kitas!
Neišgelbės nei Putinas, nei Obama, nei Europos sąjunga, nei NATO – tik urantai! Atsiminkit šitą. Kada tai įvyks? – tada, kada mano žodžius įsidėsite į Širdį, ne į protą -- kada pajausite, kad jūs gyvent šitaip tik ir tegalite – ryškiai – kada gyvenimas jūsų bus atitinkantis tą Žodį, kurį aš jums sakau – ne tiktai mintyse, bet savo darbais. Tada jus pastebės daugiau, nes jūsų gyvenimas turi būt Šviesa. Taigi Šviesos lempos uždegtos niekas neuždengia – turi būt matoma. O jeigu jūs bijot gyvent savo Tikrą gyvenimą ryžtingai, drąsiai Šviesoje, tada atsidės daugybei kartų, kada Lietuva bus laisvinama Šviesoje. O ją bus sunkiau išlaisvint, nes ji bus dar giliau nugrimzdusi į bedugnę, nes bedugnė dėl to ir bedugnė, kad neturi dugno.
Mes kylam į viršų, kur irgi nėra lubų, o Lietuva krenta į bedugnę, kur nėra grindų.
Ir tiktai urantai yra toji gelbstinti Šviesa, kurią numatė Kūrėjas.
Štai aš džiaugiuosi – Mantui ir Daivai Vilniuje gimė kūdikis – urantai abu eina šituo Keliu – ir jų mažylis jau tvistas bus urantas, kada suaugs fizine prasme, jeigu jie abu dės pastangas kaip tėvai. Tai va, mano mylimieji, su tuo aš jus ir sveikinu, bet ne su Velykom. Amen.
Ačiū Daivai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-01-18 12:20:10
Komentarai
Neperseniausiai mano bendradarbis, pakankamai noriai iš manęs priimantis Šviesos teiginius, pats retsykiais pasiskaitinėjantis Šviesos šaltinius, t.y. mano padovanotas apreiškimų knygas, sako – tai ko taip skubama su tuo Ištaisomuoju Laikotarpiu -?Ir toliau dėsto – taip, visuomenė degraduoja, bet pasaulis vis tiek iriasi į priekį, sunkiai, bet iriasi. Tai tegu taip ir toliau būna. Tebūnie evoliucija, be sukrėtimų, be kataklizmų. Juk mes kosmoso platybių neužkrečiame savuoju blogiu. Su kitomis apgyvendintomis planetomis jokio ryšio neturime, todėl nėra ko mūsų bijoti. O mes tokiose sudėtingose sąlygose tik tvirtėjame, grūdinamės - .
Iškart pajutau bendradarbio klastą – gyvulinio proto, pilną nerimo ir baimės, proveržį ieškant sąjungininko manyje, gal ir aš pritarsiu jo mintims – gyvenkim kaip gyvenom, džiaukimės tuo, ką turime.
Ir iš tiesų bendradarbis dalinai teisus.
Prie mūsų tokio žemo dvasingumo, mes niekada neįsisavinsime tos Kūrinijos energijos, kuri leistų žemės gyventojams ištrūkti su kosminiais laivais iš mūsų Saulės sistemos ir pasiekti, ir tuo pačiu nunešti, ,,eksportuoti“ savąjį blogio užkratą į kitas saulių sistemas, į kitus apgyvendintus pasaulius. Mums tai nepasiekiama. Kaip toje dainoje – ne tau , Martynai, mėlynas dangus.
Tai ko taip skubėti su tuo Ištaisomuoju Laikotarpiu? Ar tikrai mes nekeliame grėsmės mūsų sistemai ir vietinei Visatai? Kas gi čia vyksta toje Urantijoje?
O vyksta pas mus iš tiesų dideli dalykai.
Pirma. Mūsų planetos dvasiniu Vadovu neperseniausiai paskiriamas Makiventa Melkizedekas. O tai jau neįprastas reiškinys, nes Planetų Princais skiriami antrinės Lanonandekų kategorijos sūnūs, koks ir buvo Urantijos Valdovas Kaligastija, nuėjęs išdavystės keliu. Bet šituo atsakingu Ištaisomuoju Laikotarpiu Urantijai vadovauti ėmėsi Melkizedekas, apie kuriuos Apreiškimų Knygoje rašoma – kada iškyla bet kokia nepaprasta problema, arba kada mėginama padaryti ką nors neįprasto, tada gana dažnai šitokios užduoties imasi būtent Melkizedekas. Sūnų Melkizedekų sugebėjimas veikti nepaprastose situacijose ir visatos įvairiuose lygiuose yra būdingas jų kategorijai -. 1014.
Pats Makiventa su kitais vienuolika Melkizedekų pasirodė mūsų planetoje tuoj po Kaligastijos maišto ir prabuvo pasaulio globėjais iki Adomo ir Ievos atvykimo.
Po Adomo ir Ievos pražangos ši komanda grįžo į Urantiją ir toliau valdė planetą kaip globėjai iki tos dienos, kada Jėzus iš Nazareto tapo nominaliu Urantijos Planetos Princu.
Maišto sujauktoje planetoje apreikštai Tiesai grėsė išnykimas ir Makiventa savo noru prieš keturis tūkstančius metų pasisiūlė padaryti tai, kas iki tol buvo padaryta tiktai šešis kartus per visą Nebadono istoriją – žemėje įsikūnyti laikinuoju šios sferos žmogumi. Jo noras buvo patenkintas ir Makiventa, kaip Salemo išminčius 94 metus mokė mūsų protėvius Tiesos ir Šviesos, ruošė juos pačiam didingiausiam Urantijos įvykiui – Sūnaus Kūrėjo atėjimui į mūsų pasaulį žmogaus pavidalu. Per šį laikotarpį Makiventa paruošė gausų būrį mokinių, o karžygys Abraomas tapo jo rėmėju – dvasiniu mokytoju.
Matome, kas jau kas, bet dabartinis Valdovas mus pažįsta kaip nuluptus – žino ką mes sugebam ir ko iš mūsų galima tikėtis (ar nesitikėti).
Antra. Rojaus Trejybė AŠ ESU paskiria Algimantą savuoju ambasadoriumi mūsų planetai ir jis yra vienintelis šioje planetoje užmezgęs ryšį su Rojaus Trejybe AŠ ESU. Be to, mūsų Mokytojas yra Sūnaus Kūrėjo apaštalas.
Apie Algimantą Tėvas sako – Aš jį rengiau aukštai misijai, kad jus suvienytų visame šitame pasaulyje į Manosios ryškios Šviesos mažas saleles. Jūs turite tarnauti Man, padėdami jam įvykdyti šitą jo misiją Manuoju vardu, ir kurią jis tikrai užbaigs -.
Tai va. Atsakydamas į bendradarbio klausimą, neišsiplėsiu, nenagrinėsiu to, kad Urantija dėl Sūnaus Kūrėjo atėjimo į ją žmogaus pavidalu įgavo milžiniškos svarbos Nebadono istorijoje ir apie kurią Tėvas sako – Šitas pasaulis yra globojamas taip, kaip neglobojamas nė vienas pasaulis visoje jūsų gimtojoje visatoje. Jeigu jau kiti pasauliai ir gali išnykti, šitas neišnyks niekada - .
Ir neaiškinsiu, nes ir taip aišku, kad savo nenoru pažinti Kūriniją, nenoru patirti Kūrėją, nenoru veikti drauge su Kūrėju visų Šviesos labui, o tenkindami tik savus gyvulinius interesus, mes piktybiškai einam prieš Kūrėjo Valią.
O pabandysiu į šią grėsmingą padėtį pažvelgti kitu kampu. Makiventa Melkizedekas moko – manoji misija šitoje planetoje ugdyti naują kartą ateities vardan – ugdyti naują žmogų, Kūrėjo sūnų ar dukrą ateities kartų vardan - .
O kas bus su senąja karta, pilna pykčio, pavydo agresijos, nerimo, baimių, noru prieš kitus pasipuikuoti, veidmainiauti, valdyti, pavergti kitus, apgaudinėti, meluoti, kerštauti, žudyti bet ką, kas gyva, kas juda.
Ir ką daryti su tais, kurie užmigdyti ir laukia prisikėlimo. Jie ne ką geresni už mus.
Ir taip pamažu priartėjom prie prisikėlimų. Apie juos ir pakalbėkim.
Ankstyvaisiais amžiais dauguma išlikusiųjų prikeliami, kada skelbiama nauja dieviškoji tvarka. Prisiminkim, pirmas visuotinis prisikėlimas įvyko Kaligastijai atvykus į Urantiją, antrasis įvyko Adomo ir Ievos laikais.
Planetai vis labiau įsitvirtinant Tiesoje ir Šviesoje, vis dažniau skelbiami specialūs prikėlimai su trumpesniais intervalais tarp jų. O dar dvasingesni mirtingieji, pasiekę trečiąjį kosminės įžvalgos apskritimą ir gavę asmeninius likimo sargus po mirties prikeliami jau trečią dieną.
Taip yra ir taip turėtų būti normaliai besivystančiose planetose, kuriose mirtingieji gyvena darnoje su Kūrėju.
Deja, visai kitaip yra mūsų pasaulyje. Nors planetos pavadinimas ,,Urantija“ reiškia – tas, kuris gręžiasi į Tėvą -, bet tuo viskas ir baigiasi. Mes ir nusigręžę, ir nutolę nuo Kūrėjo. Ir pasigirti galim nebent tik tuo, kad Sūnus Kūrėjas pasirinko mūsų tamsos ir blogio planetą septintajam savęs padovanojimui. Ir tai visi mūsų ,,nuopelnai“.
Bet grįžkim prie prisikėlimų. Trečiasis ir paskutinis masinis prisikėlimas, užbaigiant Adominę dievišką tvarką, įvyko prieš du tūkstančius metų, tą įsimintiną sekmadienio ankstų rytą, kada Jėzus, prisikėlęs morontine forma ir susitikęs su Visatos atstovais, bei pabendravęs su jais, šiek tiek po pusės penkių davė nurodymą pradėti planetinio prisikėlimo kvietimą pagal sąrašą, kas ir buvo padaryta.
Einam toliau. Ir taip per šiuos du tūkstančius metų nuo Jėzaus laikų įvyko ne vienas ir ne du specialūs prisikėlimai, bet kaip minėjau, šie prisikėlimai skirti dvasingesniems asmenims. Todėl pagrindinė masė žemės gyventojų po mirties miega. Pažadinti jie bus ateityje ir pažadinti vienu metu. O kiekgi tokių miegančiųjų buvo prikelti ar dar tebemiega per šiuos du tūkstančius metų.
Pabandysiu paskaičiuoti, pafantazuoti. Jei pažadinimas pagal sąrašą įvyktų ,sakykim, šiuo metu, tai per šiuos du tūkstančius metų miegančiųjų ir prikeltųjų turėtų būti, net baisu pagalvoti, apie du šimtai milijardų. Ne tūkstančiai, ne milijonai, ne milijardai, o šimtai milijardų. Žinoma iš šio skaičiaus reikėtų atmesti tuos, kurie piktybiškai nusisuko nuo savo Tėvų ir jie nebuvo ar nebus prikelti.
Tai iš kur tie du šimtai milijardų? Kaip aš skaičiavau? Ogi labai paprastai. Jėzaus laikais mūsų planetoje, sakykim, galėjo būti apie du milijardus gyventojų. Per šimtą metų kas 20-30 metų užauga vis nauja karta po du milijardus, nemažiau. Šiek tiek mažesnis skaičius žmonių ir miršta. Ir taip per šimtmetį atgula į ,,amžiną poilsio vietą“ apie dešimt milijardų žemės gyventojų. O per du tūkstančius metų ir gaunasi šis labai ir labai apytikslis, bet labai įspūdingas skaičius.
Bet einam toliau. Šis astronominis skaičius išlikusiųjų-miegančiųjų ir tų, kurie buvo prikelti, prieš pabundant būna ar dar bus ,,pagerinti“, t.y. apvalyti nuo grynai gyvulinių ir visiškai materialių protinių asociacijų. O visas kitas mūsų ,,turtas“ – pyktis, baimė, kerštas, pavydas. agresija, patyčios, melas, noras prieš kitus puikuotis, veidmainiauti, kitus valdyti, pavergti ir t.t. – išlieka.
Urantijos Knygoje rašoma – Beveik visas pirmojo gyvenamojo pasaulio patyrimas yra susijęs su trūkumų šalinimu. Išlikusieji, atvykstantys į šitą pirmąjį iš sulaikymo sferų, turi tiek daug ir tokių įvairių tvarinio charakterio defektų ir mirtingojo patyrimo trūkumų, kad didžiausia sferos veiklos dalis yra nukreipta į tai, jog būtų ištaisytas ir išgydytas daugialypis paveldėjimas iš gyvenimo materialiame laiko ir erdvės materialiuose evoliuciniuose pasauliuose - . 533.
Akivaizdu, kad čia kalbama apie įprastus išlikusiuosius iš normalesnių evoliucinių pasaulių, o mes, Kaligastijos vaikai, nesam iš normalaus pasaulio. Mes suluošinti. Mes degradavusi ir degeneravusi – blogio rasė- .
Tai va, žinant koks mūsų protu nesuvokiamas skaičius ,,mūsiškių“ buvo ar dar bus prikeltas, ir tai, kad planetoje gyvena septyni milijardai gyventojų ir jų sparčiai daugėja, galima tik įsivaizduoti, kiek problemų ir vargo mes pridarom prisikėlimo pasauliui ir todėl Visatos Vadovybė nebegali ramiai stebėti šios grėsmingos blogio ir tamsos invazijos į prisikėlimo pasaulį. Taip tęstis nebegali. Ir šitą tamsos ir blogio siautėjimą mūsų planetoje gali sustabdyti tik nepaprastoji padėtis. Urantija turi pagaliau pajudėti link Tiesos ir Šviesos. Tokia yra Kūrėjo Valia, toks Jo evoliucinis Planas, ir jis nesustabdomas.
Tam Sūnus Kūrėjas ir paruošė mūsų planetai išskirtinį projektą - planą – Ištaisomąjį Laikotarpį. Ir jis jau prasidėjęs, ir tikrai bus įgyvendintas. Ir įgyvendintas bet kokia kaina. Neabejokim.
Brangieji, telydi jus Kūrėjo Meilė ir Ramybė
PetrasK
2019-02-05 11:12:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]