Forumas: temos peržiūra
Kiekvienas dirbate, arba ne, tokį darbą, kokio esate VERTI savojo augimo akimirką. Bet ar susimąstote, kad reikia augti net ir DARBE? O juk nevisi darbai augina sielą.
Mielieji, kiekvienas dirbate, arba ne, tokį darbą, kokio esate verti savojo aš augimo akimirką. Bet ar susimąstote, kad reikia augti net ir DARBE? O juk nevisi darbai augina sielą. Tai ką jūs darote. Ją ir toliau smukdote, ar pasiryžtate tokį darbą palikti. Kokie darbai sielą smukdo? Tie, kuire yra nukreipti prieš visumos DVASIOS šviesinimą ir fizinio KŪNO stiprinimą, pavyzdžiui, alaus fabrikai, degtinės ir vyno fabrikai, šampano fabrikai, cigarečių, tabako fabrikai, dirbtinių gėrimų - koka kolos, pepsi kolos, jeigu jūs dirbate televizijose, radijose, laikraščiuose, statybos kompanijose, politinėse partijose, seime, vyriausybėje, savivaldybėje, bankuose, bet kurioje kitoje vietoje, kurioje vyksta akivaizdus lupikavimas, apgaudinėjimas, faktų iškraipymas siekiant didesnių pelnų sau, ir t.t. PALIKITE TOKIUS SAVO DARBUS, kad ir kokie jie būtų dideli ar maži. Nes šie darbai jūsų sielą gali sužlugdyti. Jūs labai rizikuojate. Aplinka veikia jus ir jūs galite degraduoti tiek, kad įsiurbs jus į pragaištingą ydų verpetą, kuriou gyvena ir laikosi tos institucijos. Ir jūs DEGRADUOSITE, IMSITE PATIRTI KANČIAS DĖL NEATITIKIMO TARP TO, KO TROKŠTA JŪSŲ SIELA, KĄ JI VIS DAUGIAU SUŽINO, PATIRIA, IR KĄ MATO KASDIEN APLINKUI. Tokioje aplinkoje jūsų siela tiesiog užtrokš.
Ir kelias yra vienintelis - iš tos vietos pasitraukti.
Taip, yra dar ir kitas kelias. Likti toje savo darbo vietoje ir skleisti Tėvo šviesą savo kolegoms, kad jie suvoktų tokių institucijų, kokios yra ŠIANDIEN ir KOKIAIS METODAIS VEIKIA, pragaištingumą ir žalą. Tačiau tam jūs jau turite BŪTI GIMĘ IŠ DVASIOS, KAD GALĖTUMĖTE TĖVO ŠVIESĄ PASKLIESTI TOJE TAMSOJE. Ir net tuomet jūs rizikuojate, kad jus pačius, anksčiau ar vėliau, iš tokių vietų išmes, kaip svetimkūnį.
TAMSA VISADA GINASI NUO ŠVIESOS, NES APŠVIETUS JI PATI DINGSTA. Taip ji kovoja už savajį išsilaikymą. Neprisidėkite prie tamsos IŠSILAIKYMO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-05 10:15:15
Komentarai
Citata iš tavo komentaro <Anksčiau dvasinės šviesos sėmiausi iš Sai Babos, taip pat studijavau Koraną, Bhagavatgytą, Mohameto gyvenimą, Naująjį Testamentą, Mormono Knygą, Profitų gautus apreiškimus, knygutes apie Anastaziją, daugybę ezoterinės literatūros, Mokymo Misijos dvasinių mokytojų mokymus>Pavargęs ir sujauktais smegenimis žmogau,aš tave pažįstu ir galiu visiems pasakyti, kad tu anksčiau lygiai taip pat, įtikėjęs tuo metu skaitomu veikalu, piršai aplinkiniams jo dvasingumus ir kitus jame tavo matomus privalumus.
Tu niekaip nenori suprasti, kad kelias, kuriuo ėjai tu, niekada netiks gretimai stovinčiam. Viskas, ką tu gali, tai atsakyti į klausimus, jei juos tau užduoda. O tavo atsakymus supras kiekvienas skirtingai ir pagal save.
Nors ir nugyvenai nemažą laiko gabalą, bet tau lig šiol nepavyko suvokti, kad vikšras negali virsti drugeliu,netapęs lėliuke. Tavo kalbos ir rašinėjimai niekada neužaugins sparnų greta šliaužiančiam vikšrui. Ne tavo tai užduotis. Tu esi toks pats vikšras, kramtyk,kas tau skirta ir šliaužk savo keliu, o tas, kuriam lemta tave paverst drugeliu atliks darbą ir be aplinkinių ar tavo pastangų.
gretimas
2007-07-24 17:35:49
Mielas Aidai, tu skaitydamas mano paaiškinimus vis tik skaityk juos MĄSTYDAMAS NORS ŠIEK TIEK GILIAU. Ir nebijok pažvelgti ne savo stereotipinio mąstymo akimis, bet ATSIVĖRUSIOS SIELOS, ir tada SUVOKSI mano paaiškinimus taip, kaip aš juos ir pateikiu, o ne juos iškraipydamas.
Temoje, aš pateikiu tik pačius darbus, skatindamas SUSIMĄSTYTI. Dėl to ten nepaaiškinu situacijos plačiau. Tuo tarpu temą paaiškinančiame komentare pateikiu vieną kitą mintį jau išplečiančią TO DARBO APLINKOS KONTEKSTĄ. Ir kas susiję su statybininko darbu aš rašau, kad doras darbas yra asmeninis apsisprendimas. Ir jeigu kas ten pat dirba nesąžiningai, tu vis tiek išlik doras. Tačiau, kada siela ima pastebėti, kad toks sąmoningai piktybinis darbas kompanijos mastu jai pradeda kelti pavojų, kada ji ima savo viduje svarstyti, ką toliau rinktis, kai akivazdžiai mato prasilenkimą su Tėvo valia, tada ji pasiklaus Tėvo, jeigu dar nebus tikra, ką daryti, bet vis tiek imsis veiksmų, kad pasikalbėtų su tos kompanijos vadovais. Paaiškins jiems Tėvo valios veikimą visur, tuo pačiu ir tarp žmonių, ir kada yra Jo valios pažeidimas. Ji imsis GĖRIO IR TIESOS skleidimo TIEMS, KURIE JUOS LAUŽO.
Tačiau tu mielas Aidai, antrąją mano minties dalį sąmoningai nutyli, ir tuo KLAIDINI KITUS, KAD MANO TARSI MINTYS PASIKEITĖ.
Dabar gi papildau savo mintis, kad tau, mielas Aidai, būtų dar aiškiau, jog mano mintys liko lygiai tokios pačios. Ir jeigu ir po pasikalbėjimo su vadovais padėtis nesikeis, Tėvui atsivėrusi siela tiesiog NEBEGALĖS LITKI TOJE PAČIOJE STATYBOS KOMPANIJOJE, kur sąmoningai ir piktybiškai bus prasilenkiama su Tėvo valia. Ir ji paliks ją. Ir tą sprendimą ji priims lasva valia ir su noru.
Ir nereikia manyti, kad ją paliks tik vienas ar du žmonės. Jeigu, mano mieli sielos broliai ir sesės, jūs seksite manuoju jums suteikiamu šiesesniu mokymu ir atrasite Tėvą savyje, tai tokių nušvitusių sielų bus TŪKSTANČIAI.
Ir tie TŪKSTANČIAI atsiras tik JŪSŲ DĖKA.
Ir kada tokias kompanijas irgi pradės palikti TŪKSTANČIAI IR VISOKIŲ PROFESIJŲ BEI TARNYBINIŲ RANGŲ mūsų sielos brolių ir sesių, tai tos kompanijos NEGALĖS VEIKTI NEKREIPDAMOS Į TAI JOKIO DĖMESIO TAIP, KAIP IR ANKSČIAU. Jos turės PERSIORENTUOTI.
Tiesiog Tėvo valia yra TOKIA, kad ją VYKDYTI TROKŠTA ATSIVĖRUSI SIELA. Kiekviena atsivėrusi siela.
Ir kada bus tokių sielų tūkstančiai, tai net ir tokie žmonės ĮKURS SAVO KOMPANIJAS, NET IR TOKIAS PAČIAS STATYBOS. IR JOMS VEIKLA SEKSIS GERIAU, NES JIE PASINAUDOS IR TĖVO PAGALBA.
Štai dėl to tokių firmų sėkmė žavės kitus.
Aš niekur niekada nesu sakęs TAIP, KAIP RAŠAI TU, mielas Aidai - "atseit, MESKIME VISUS DARBUS, NES PER JUOS VIEN DVASINĖS PROBLEMOS."
Aš jums pateikiau temą pamąstymui, pateikiau ir kai kuriuos darbų pavyzdžius. Tačiau lygiai taip pat aš atkreipiau dėmesį į jūsų sielai gresiantį pavojų, kad ji galės ne augti, bet degraduoti. Ji gali tame darbe likti ir toliau Tėvo meilėje ir šviesoje, bet ji ten vis tiek negalės likti TIK PASYVI STEBĖTOJA, KADA BUS ATSIVĖRUSI TĖVUI, KADA MIRTINGASIS BUS GIMĘS IŠ DVASIOS. Toks žmogus imsis veiksmų tokią tamsią ir nedorą padėti taisyti, kalbėtis su vietiniais vadovais, bet vadovai, jeigu bus apakę nuo gobšumo ir savanaudiškumo, neklausys jokių kalbų ir vis tiek tokiai sielai reikės priimti apsisprendimą.
Kada siela prabunda, kada ji palaiko GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU, tada tokia šviesa nebegali NEŠVIESTI - JUK NIEKAS NESTATO UŽDEGTOS LEMPOS PO GAUBTU, BET JĄ IŠKELIA AUKŠTAI, KAD JI ŠVIESTŲ KUO TOLIAU. Ir tada tokią šviečiančią sielą, anksčiau ar vėliau, pačią pašalins iš tamsios kompanijos, jeigu ji pati dar nebus palikusi savo darbo vietos ir jeigu vadovai patys nebus prašviesėję.
O dabar Tau, mielas Jonai, atsakysiu į tavo klausimus, kur tu taip sąmoningai iškraipai TIESĄ, KAI GERAI ŽINAI, KAD JI NE TOKIA. Tu rašai." Kaip ten bebūtų, šiandien turbūt vienintelis tavo apmokamas užsiėmimas - Urantijos knygos platinimas, knygos, kuri skaitantiems jaukia protus, apgaudinėja, iškraipo faktus, lengvai narkotizuoja sielą, kelia ją į puikybę, jau nekalbant kad atima marias laiko, kurį galima būtų skirti geriems darbams. Galbūt net skiria šeimas, sukelia nesantaiką ir t.t. Tai kuo tu savo veikla skiriesi nuo alkoholio ar narkotikų biznyje besisukančio žmogelio? Čia tik retorinis klausimas :)"
Nors tu ir pridėjai "Čia tik retorinis klausimas," bet jis tiek klaidina žmones, jog aš dar kartą priminsiu - aš neturiu JOKIO APMOKAMO URANTIJOS KNYGOS PALTINIMO UŽSIĖMIMO. Aš gyvenu tik iš savo sielos brolių ir sesių, suvokiančių mano tarnavimo ŠVIESOS IR MEILĖS SKLEIDIMO PRASMĘ, PAAUKOJIMŲ. Aš neturiu jokių socialinių garantijų priešingai negų JŪS. JOKIŲ. Bet aš turiu TĖVO GARANTIJĄ - NES JIS APSPRENDŽIA MANO MATERIALIUS POREIKIUS ir jais PASIRŪPINA. Ir man žmonės paaukoja, kad savo poreikius patenkinčiau. Taip Tėvas per JUOS pasirūpina MANO MATERIALIŲ POREIKIŲ PATENKINIMU. Ir aš vykdau, ir vykdysiu, Tėvo ir Jėzaus man pavestą misiją - skelbti TĖVO gyvą žodį ir Jėzaus evangeliją - Dievo Tėvys, žmonių brolystę - net ir taip, kaip aš ją išplėčiau IKI VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS. Ir į gatvę su Urantijos Knyga einu beveik kasdien, jeigu nelyja. I reinu su didžiausiu DŽIAUGSMU, ir matau, kiek daug žmonių laukia šitos šviesos. Ir džiaugiuosi, kad mano šviesos ir meilės tarnavimas yra taip reikalingas JIEMS.
Aš su šiais žmonėmis pasikalbu, jie atsiveria man, savo problemas išsako, aš juos matau, studijuoju jų vidų, ir matau, kad tos problemos yra kilusios ir jų šeimose, ir darbe, nes ten yra absoliuti dauguma neatsivėrusių Tėvui žmonių, dėl to ir atsiranda KONFLIKTAI. I rjie kyla iš nežinojimo,kad jų VIDUJE YRA PATS TĖVAS PER SAVO FRAGMENTĄ, iš nežinojimo, o kaip gi Tėvą atrasti SAVYJE. Ir tik Tėvą atradus, konfliktai SAVAIME IŠNYKSTA, KADA ŠEIMOJE TĖVUI ATSIVERIA ABU SUTUOKTINIASI, O NE VIENAS.
Ir po pokalbio su manimi labai didelė dalis žmonių nueina su palengvėjusia širdimi, nueina sustiprinti bei paguosti.
Ir absoliuti dauguma man skundžiasi, kodėl apie tai nekalba BAŽNYČIOSE, IR SIŪLO MAN TAPTI KUNIGU. Kada aš jiems pasakau, kad pats esu įkūręs šventovę Jėzaus prašymu - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus - ir joje vedu pamaldas, ir maldos LIEJASI IŠ DVASIOS, O NE IŠ KNYGŲ, jie ima klausti, kur ji yra. Tik nusivilia, kad mes neturime konkrečios vietos, kur ir jie galėtų ateiti, jeigu būtų įprastas bažnyčios pastatas.
Ir taip palaipsniui žmogui pokalbio metu ima atsiverti ir siela, ir protas ima dėlioti savo viduje visą loginę grandinę, kas yra Tėvas ir kas yra Jo meilės pagrindu valdoma kūrinija be JOKIO TĖVO BAUDIMO, BE JOKIO PRAGARO, BE JOKIO GĄSDINIMO PASAULIO PABAIGA IR SIEROS DEGANČIU EŽERU.
Taip jo siela, palaipsniui, NET TOKIO POKALBIO METU GATVĖJE, YRA ŽADINAMA GYVENIMUI SU TĖVU, GYVU TĖVU, ESANČIU KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, KAD MES TIKRAI IR PAJUSTUME ESANTYS SIELOS BROLIAI IR SESĖS.
Ir būtent jį sustiprina daryti GERUS DARBUS toks naujas iki šiol negirdėtas, o dabar jo sužinotas MYLINČIO IR TIK MYLINČIO TĖVO paveikslas, vaizdinys, o ne DOGMATINIO IR BAŽNYTINIO BAUDŽIANČIO KAŽKOKIO DIEVO-ABSTRAKCIJOS MANOTONIŠKAI PERŠAMA NEGYVŲ DVASIŠKAI ŠVENTIKŲ DOGMA, kuri juos ir pačius alina, tolina nuo Tėvo, tolina ir nuo tokios NEGYVOS BAŽNYČIOS, NES BŪTENT TOKIA NEGYVA BAŽNYČIA JĮ VEDA IR Į ALKOHOLIZMĄ, IR Į PAIMETIMĄ GYVENIME, IR Į NERIMĄ, NEPASITENKINIMĄ TIEK PAČIU GYVENIMU, TIEK PAČIU SAVIMI, NES NET IR TOKS UOLUS DOGMATINIS TITKINTYSIS NEPATIRIA GYVO TĖVO, O TADA TĄ TUŠČIĄ VIETĄ UŽPILDO IR VYNELIU, IR ŠAMPANĖLIU, IR DEGTINĖLE, IR ALUČIU. Kad tik "dūšiai" palengvėtų, nes mat tas dievas-abstraktas kažkodėl jos NENURAMINA.
Ir tokie žmonės vis tiek Tėvo, gyvo Tėvo, yra vedami iš vidaus Jo ieškoti. Ir kai kurie žmonės jo nuoširdžiai ieško, nepasitenkina ir nenusiramina bažnytine Tėvo klastote. Ir jie ateina prie manęs.
Užvakar dvi moterys klausėsi manęs beveik ištisą valandą. Ir aš joms skaičiau iš Urantijos Knygos ir apie Jėzaus vaikystę, ir apie prisikėlimą, ko niekus kitur jos paskaityti negali. Ir jos negalėjo atsižavėti, kaip joms dabar tapo aišku, kaip gi Jėzus prisikėlė ir paliko kapavietę, kai jo kūnas dar gulėjo kapavietėje.
Jos tik iš Urantijos Knygos sužinojo, kad miręs materialus kūnas neturi nieko bendro su mūsų tikruoju dvasiniu aš, kuris prisikelia nauju pavidalu.
Dėl to ir Jėzaus miręs kūnas jau nebeturėjo nieko bendro su pačiu prisikėlusiu aukštesniu pavidalu Jėzumi.
Ir tik vėliau dvasinės būtybės paėmė jo materialų kūną ir sunaikimo pagreitinto materijos irimo būdu beveik per akimirksnį. Bet tuo metu Jėzus jau buvo PRISIKLĖLĘS.
Ir tos moterys sakė, BŪTINAI KNYGYNE PIRKS IR SKAITYS URANTIJOS KNYGĄ.
Ir aš džiaugiausi jų tokia nuoširdžia nuostata savo pačių atžvilgiu - jos TROKŠTA AUGTI, SAVO SIELĄ BRANDINTI, priešingai negu kai kurie iš jūsų, kurie Forume esate jau ilgokai, bet nė iš vietos nepajudėjote meilės ir šviesos link.
Mielas Jonai, faktus iškraipai TU, neperskaitęs Urantijos Knygos, ir dėl to jos net nesupratęs, ir mėgindamas klaidinti kitus, kad jie nesirintų Jėzaus gyvenimo ir mokymų studijų, bet ir toliau liktų tik tamsoje, kurioje jų laisva valia būtų atiduota negyvų dogmų ir ritualų vergystei.
Tu net nesuvoki žodžio PUIKYBĖ PRASMĖS, teigdamas, kad Urantijos Knyga kelia į puikybę. Priešingai ji atstato ŽMOGAUS PRARASTĄ ORUMĄ, bet buvusią PUIKYBĘ VISIŠKAI PANAIKINA.
Puikybė, kada žmogus didžiuojasi prieš savo sielos brolius ir seses, koks jis išskirtinis, kaip jis daug žino, ir džiaugiasi, ka djis žino, o kiti ne. Tuo tarpu ORUMAS, kada žmogus nusikrato negyvų ritualų ir dogmų ir išsitiesia visu savo ugiu atvirai ir nuoširdžiai pažvelgdamas į Tėvą GYVUOJU RYŠIU. Ir tada visas savo žinias jis padalina visiems savo sielos broliams ir sesėms, šitaip ir juos apšviesdamas. Ir tą daro ne dėl savo pasipuikavimo, bet iš MEILĖS JIEMS. Kad ir jie pradėtų atsitiesti ir susigrąžinti prarastą orumą ir taptų Tėvo sūnumis ir dukromis, o ne kažkokiais "tarnais."
Džiaugiuosi, kad nors viena mintimi tu savo mąstymą pagilinai, mielas Jonai, teigdamas, kad vegetaras negali dirbti skerdykloje, kovotojas už blaivybę Stumbre, kovotojas prieš rūkymą Philip Morrise. Tačiau dabar pagilink savo mintį DAR LABIAU.
Vegetaru jis yra ne šiaip sau, kovotoju prieš rūkymą ar alkoholį irgi yra ne šiaip sau. Taip jį veda Tėvo dvasia iš vidaus, nes tai yra kenksminga kūnui, kuris yra TĖVO ŠVENTOVĖ MATERIALIU PAVIDALU, NES JAME GYVENA TĖVO DBVASIA.
Tačiau žmogus šitokio vedimo dar iki tol, iki Urantijos Knygos, taip NUOSEKLIAI IR IŠSAMIAI ŠITO nežinijo, ir nepažino, todėl jis manė, kad jis pats šitaip susigalvojo būti vegetaru.
Kad šitaip nėra aš pats patyriau prieš gerą dešimtį metų, kada dar išvakarėse pavalgiau vištienos vyniotinio, o ryte atsikėlęs pajutau, kad NEBEGALIU VALGYTI NEI MĖSOS, NEI ŽUVIES, NEI KIAUŠINIŲ. O ką daryti, juk valgyti reikia? Ir ten pat, kur vakar pirkau vištienos vyniotinį, kitą rytą tame skyriuje nebegalėjau net stovėti. Ir valgydamas tąkart vištienos vyniotinį ir minties neturėjau, kad kitą rytą man atsiras tokia problemą - ką valgyti? Vegetaru tapau per NAKTĮ MIEGO METU. Ir DABAR jau žinau, jog tai buvo Tėvo dvasios, Minties Derintojo, toks vedimas iš vidaus, kad pakeisčiau visą savo mitybą. Ir per akimirksnį. Ir tą padariau. Ir TADA net nežinojau, kas ir kodėl taip VYKSTA IR KOKIE SU TUO PASIKEITIMU BUS SUSIJĘ TOLIMESNI ĮVYKIAI IR PASEKMĖS.
Štai dėl ko ir kas susiję su darbu TIK ATSIVĖRUSI SIELA APSPRĘS PASIRINKIMĄ, KOKIAME DARBE JI GALI TOLIAU DIRBTI, KAD TOLIAU GALĖTŲ AUGTI, KAD SAVĘS NESTATYTŲ Į PAVOJŲ. Ir kada, mielas Jonai, tu kalbi apie masines ydas, tada vėl susimąstyk DAR GILIAU, juk retsykiais tau pavyksta pasakyti ir gilesnę mintį, tik ji iškart pradingsta tavo proto susipainiojimų pinklėse, kad reikia prašyti Tėvo malonės ir pagalbos. Dėl to ir pažvelk ne šiaip įprastai žmogiškai, kad kaip tu rašai "nereikia pataikauti masinėms ydoms," bet imkis nuosekliai įgyvendinti patš šivesiausią savo gyvenimo veiksmą - ATRASK TĖVĄ SAVYJE. Ir štai TADA, IR TIK TADA, šitos ydos DINGS SAVAIME, JOS IŠTIRPS TĖVO MEILĖJE. Kitaip tu jų "neišgaudysi po vieną."
Štai čia ir pasireiškia TAVO PUIKYBĖ, tu Tėvu NEPASITIKI, ir mėgini savo jėgomis sudoroti su masinėmis ydomis, dar mėgini ir kitus suklaidinti, kad jie turėtų mažiau žiūrėti steretotitų ir nepataikautų masinėms ydoms, aiškindamas, kad jie PATYS, SAVO JĖGOMIS JAS NUGALĖTŲ BE TĖVO PAGALBOS.
Nepavyks to padaryti NIEKADA. Tik kada atsisakysi savo puikybės, kaip tokio supratimo, kad gali pats savo jėgomis nugalėti tokias gyvulines ydas, netapdams Tėvo sūnumi, tu visą laiką klaidžiosi savo puikybėje be Tėvo ir KENTĖSI NUO ŠITŲ PAČIŲ MASINIŲ YDŲ. IR NET SUSIRGSI FIZINĖMIS LIGOMIS.
Tad vėl, mano mieli sielos broliai ir sesės, aš jus nuosekliai sugrąžinu prie minties apie darbą - atraskite Tėvą savyje, ir jūsų ydos dings, o siela, visa atsivėrusi TĖVUI, pradės savo darbe matyti arba prasmingumą, ir tas darbas, kuris atrodė kankinantis, taps lengvas ir keliantis, arba ji pamatys jo pragaištingumą, ir ji pati priims sprendimą jį palikti.
Ir labai džiaugiuosi, jeigu jūs imate po tuputį mąstyti giliau net ir savojo darbo atžvilgiu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-25 10:43:57
išeitų, kad visi dirba s a u. O gal yra žinančių, kaip veikia sistema? Gal žmonių skaičius pasaulyje daugėja pagal "viršuje" užduotą programą, su kuria mes neturime tiesioginio ryšio ir sisteminiai žingsniai turi būti atliekami taip pat "viršuje", o ne žmogiškame egzistencijos lygmenyje?
skudutis
2007-07-25 10:27:21
Dėl sunkaus darbo ir sunkaus gyvenimo, suprantu ką norima pasakyti. Žmogus nori palengvinti sau gyvenimą vystydamas civilizaciją, mažiau dirbdamas ir susikurdamas visokių patogumų, tačiau tuo pačiu išpūsdamas savo poreikius neišvengia papildomo darbo. Taip susidaro užburtas ratas. Ir vistiek absoliučiais skaičiais pasaulyje daugėja žmonių, kurie vargsta ir skursta, nors dirba daug. Nes jie dirba ne sau, o ydingai (nuodėmingai) "sistemai".
Bet kita vertus, yra ir daug "ne galvijų", kurie dirba mažai, nes jiems labai mažai reikia, ir jaučiasi pakankamai laimingi, nors iš šono žiūrint jie atrodo keistai.
Jonas
2007-07-25 10:10:38
smagiausia, kad Urantijos knyga lietuviu kalba, atseit pasisakanti uz visokeriopa pagarba visom gyvybes formom, yra irista i paskersto gyvulio oda :)
vegetarianas
2007-07-24 20:29:08
kaip dirbama taip ir gyvenama, o daug ir sunkiai dirba
galvijai
2007-07-24 21:21:52
Ir vel paklodes paejo :)
brrrrr
2007-07-25 11:00:00
Algimantai, iš tikrųjų visiems būtų lengviau, jei tavo mintys būtų labiau koncentruotos. Ne visi turi kantrybės ir laiko tiek skaityti visai ne į temą.
Puikybė ir orumas galbūt verta atskiros temos. Taip pat kaip ir nuolankumas bei savęs menkinimas. Gali pateikti savo samprotavimus sukūręs temą.
Pasigirti savo žygiais Gedimino prospekte, padaryti eilinį promo savo "bažnyčiai" bei eilinį kartą pabumbėti ant katalikų bažnyčios irgi nėra reikalo nesusijusioj temoj. Jei esi tik taip "vedamas", tai yra apgailėtinas vedimas.
Beje nežinojau, kad UK platinimas nėra apmokamas, knyga tai juk kainuoja. Tai ką - įplaukos už UK ir kiti paaukojimai "materialiems poreikiams tenkinti" ar ne į tą pačią sąskaitą eina, ar kaip? Būtų gerai sulaukti atsakymo, nes aš tai nesupratau, o gal ir daugiau kas nesuprato?
Dar beje - ar socialinės garantijos yra blogai, kad esi jų atsisakęs? Jei taip, tai kuo?
Ir nereikėtų čia gąsdinti fizinėmis ligomis, pigu ir banalu.
Jonas
2007-07-25 11:27:18
Hehe, aš jokių vyniotinių irgi seniausiai nebevalgau. Po to, kai sykį apsitručijau. O geros mėsytės, pvz., veršienikės, turguje nusiperkame, guliašiuką išsiverdame. Mmmm, kaip skanu. Algimantai, būkite atsargus, nuo mėsos nevartojimo, vienas artimas žmogus jau 3 metus jos nebevalgo, tai po sunkesnės dienos lieka ant "firmware" - galva visai neveikia. Ir žaizdos gyja 10 kartų lėčiau. Bijau, kad pakitimai gali būti negrįžtami. Ypač tokiame amžiuje.
Vištienos vyniotinis
2007-07-25 11:57:09
Mielas Jonai, rašydams aš aiškinu žmonėms, kurie nuoširdžiai DOMISI šviesa, o ne SMALSAUJA. O tikrai NUOŠIRDŽIAI besidomintiems mano paaiškinimai nėra per ilgi.
O dabar atsakau tau - mano sąskaita, paskelbta svetainėje yra mano ASMENINĖ ir nieko bendro neturi su Urantijos Knygos pardavimu knygynuose.
Ir visą Urantijos Knygos vertimą, bei redagavimą atlikau už AČIŪ, NE UŽ PINIGUS. Ir NIREKIENO NEPRAŠOMAS.
Ir DABAR JOKIE pinigai man neina už Urantijos Knygos pardavimą.
Aš pats knygos Gedimino prospekte neparduodu, tik skelbiu GYVĄ TĖVO ŽODĮ TIEMS, KURIE JO NORI KLAUSYTIS.
O Urantijos Knygos tris egzempliorius - du lietuviškus, vieną anglišką - turiu pasidėjęs ant staliuko, kad žmonės PAMATYTŲ KNYGĄ NATŪROJE, O NE TIK PAIMTŲ IŠ MANĘS INFORMACINĮ LAPELĮ nesuvokdami, net kaip atrodo toji Urantijos Knyga.
Ir kada rašau apie savo tarnavimą, tai pasigirdamas, o jus šviesdamas, kas patys suvoktumėte, kokie yra mūsų sielos broliai ir sesės. TIESIOG DALINUOSI SAVAIS PATYRIMAIS, KAD JUS SUSTIPRINČIAU ATSIGRĘŽTI Į TĖVĄ, ATRASTI JĮ SAVYJE, nes aprašydamas kitų žmonių atsivėrimą, lygiai taip pat kalbu ir apie JŪSŲ VIDINĮ NERIMĄ IR KANČIĄ. JŪS NESATE KITOKIE NEGU TIE, KUTRIE PRIEINA PRIE MANĘS. Kas padeda JIEMS, TAS PADĖS IR JUMS - TĖVO ATRADIMAS SAVYJE. NE KATALIKŲ AR PRAVOSLAVŲ, BUDISTŲ AR MUSULMONŲ TIKĖJIMAS, BET GYVAS RYŠYS SU TĖVU. Tą darau JŪSŲ LABUI. Ir TAVO.
Ir DABAR ką tik lietus mutraukė mano tarnystę, tad sušlapau šiek tiek važiuodamas su dviračiu.
Socialinės garantijos kaip tik yra GERAI. Aš jų atsisakiau, nes mano kelias yra kitoks - TĖVO, ne vasltybės suteikiamos garantijos.
Ir vėl tu mano mintis iškreipi. Aš nieko negąsdinu fizinėmis ligomis. Tiesiog šiek tiek daugiau jums atskleidžiu KONTEKSTĄ, KURIAME IR TU, IR KITI PATIRS FIZINES KANČIAS IR LIGAS, NES NESATE TĖVO GYVŲ VIRPESIŲ ATRADĘ SAVYJE, KURIE KEIČIA VISĄ ORGANIZMO FIZIOLOGIJĄ VIENITELE KRYPTIMI - SVEIKATOS.
Kadangi mano raginimai jums, o pirmiausiai tau, atrodo pigūs, banalūs, tai ateis toji akimirka, kada tu gyvendamas be Tėvo ir turėsi patirti kūno ligas. Tada prisiminsi mano seniai sakytus žodžius ir tau.
Tiesiog tu, kaip ir absoliuti dauguma tavo bendraminčių, pats pasirenki tokį kelią.
Ir niekas negali pakeisti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimo. Aš jus MOKAU DIDESNĖS ŠVIESOS, o ne gąsdinu. Nereikalauju, kad jūs paklustumėte mano mokymui. Tačiau jūs turite žinoti platesnį kontekstą, kad galėtumėte priimti teisingą sprendimą net savo fizinės sveikatos atžvilgiu.
Dėl to žinokite - Bet kokie virpesiai, kurie nėra TĖVO MEILĖ, jūsų viduje, jūsų sveikatą ŽALOJA. PALENGVA, NEJUNTAMAI.
Bet, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. O juk jūsų fizinis kūnas ne akmuo, jis GYVAS IR JAUTRESNIS NEGU JŪS GALĖTUMĖTTE PAMANYTI.
O dabar jus sugrąžinsiu prie temos apie darbą. Jeigu jūs ir darbe nejaučiate PASITENKINIMO, tai kaip jūs galite tikėtis išlikti sveiki, kada jūsų nepasitenkinimo žemi energetiniai virpesiai jusų kūną tiesiogine prasme pjauna iš vidaus? O tai prieštarauja Tėvo valiai, kad jūs kankintumėtės, o ne jaustumėte palaimą savo viduje.
O jeigu dar toji nepasitenkinimo darbu kančia yra juntama kasdien, tai jūsų organizmas negali NEREAGUOTI. TAip nustoti veikti priežasties-veiskmo-pasekmės tėvo dėsnis VISOJE KŪRINIJOJE IR JI VISA SUBYRĖTŲ. Jūs esate GYVA KŪRINOJOE DALIS, IR ŠITO DĖSNIO VIEKIMO IŠVENGTI NEGALITE. Todėl susimąstykite dėl darbo tęsimo tokiomis sąlygomis. Juk negalite būti sau priešais, kada pats Tėvas jus taip myli ir jus ragina pamilti save, net ir taip, kaip mylite Jį.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-25 14:14:52
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.