Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kurejo Mokymas ir mano patyrimo aprasymas apie atsiverimo mehanizma.

Mano mylimi broliai ir seses, Pries savaite laiko as iskeliavau i silta Tailanda ir nusprendziau kad si mano kelione bus paskirta Kūrėjui. Paskutiniu metu, mano paties sukurtas gyvenimas, tai kaip tai galejau ir sugebejau, manes nebetenkino, Mano gyvas rysis tai seklejo tai gilejo, tai veikimas aplnkybiu pakrikdavo. Zodziu buvo visko.

As nusprendziau kad gana svaistyti gyvenima veltui, ir visada Kūrėjui primidavau – ’’Prasau Taves mano mylimas Kūrėjau, Šaltini, imk mane atverk vis giliau, isvalyk, ir naudok, nes kitaip sis gyvenimas neturi prasmes — jis kazkoks netikras’. As noriu matyti pries savo akis, ir buti dalimi tu pokyciu kada Tavo vaikai gyvens kaip broliai ir seses ir visur viespataus tik svara, ramybe, gerove, meile, uzuojauta vienas kitam, ir visa planeta gyvens kaip vienas gyvas organizmas visos Tavo kurinijos gerovei ir nesibaigianciam, paprastam klestejimui’’.

Taigi si ryta, atsisedau pabendrauti su Kūrėju ir pagalvojau, ka as pasakyciau mano sesems ir broliams siandien sventoveje, kaip juos galeciau sustiprinti, paraginti veikti. Atveriau save ir pradejau garbinti Kūrėją-Rojaus Tevus ir tada pamciau vaizda. As garbinu Kūrėją, ir stipreja tas tekejimas i mane, ir Kūrėjas taip savo tekjimu stipreja visai kurinijai, todel kuo daugiau vaiku garbina kureja tuo stipresnis meiles tekejimas i atskirus kurinijos segmentus. Kuo daugiau yra Kūrėjui atsiverusiu vaiku tuo vis labiau plateja Kūrėjo meiles enegijos pasireiskimas i aplinka. O kai mes si rata uzdarome, nukreipdami savaja meile atgal Kūrėjui, nudazydami ja savuoju pasireiskimu, tai ir musu meiles, musu asmenybe nudazytos meiles pasireiskimas taip pat kartu su Kūrėju ideda savaji indeli i Kurinijos prgresa.

Mintimis i savo vidu pradejau leisti Kurejo energijai stipreti manyje vis labiau ir mane visiskai uzvaldyti, uzpildyti, o tada Kurejo gyva energija atrado israiska stai siame mokyme, kuri pirma isgirdau o tada paprasiau Saltinio, Tevo, ji man pakartoti, kad ji iskarto uzrasyciau ir jums pateikciau. Greiciau negu bet kada atsigavo is miego mano kompiuteris, iskart lengvai, be jokiu trukdziu atsidare naujas langas ir as pradejau rasyti, jeigu taip galiu issireksti. Kompiuteris senas, astuoniu metu paslubuoja jau truputi, ir nelabai pavelka vis atnaujinamas ir atnaujinamas, modernizuojamas kumpoiuterines valdymo sistemas.

Rasiau atrodo bet kaip, leidau pirstams judeti klaviaturoje, galvojau klaidu bus daug reikes taisyti, bet mano lengvam nustebimui, pakeisti reikejo tik Kūrėjo kreipiniu pirmaja raide i Didziaja. Visas mokymas tarsi isklotas ir sukoreguotas su visais kableliais isgule ant lango, ir nieko nei pridesi nei atimsi.

Buti Kūrėjo tekejime naturalu, tarsi taip ir turi buti. Jokios itampos tik kartais kai teka gilesnis ir stipresnis energjos antpludis i akis lengvai issilieja dziaugsmo asaros.

Skaitykite.


Mano mylimi vaikai,

As sveikinu jus jau ir per si Mano sunu, kuris kaip ir Mano sunus Algimantas, sugebejo save atverti tiek, kad As galiu kalbeti ir per ji. Jis atrado si nuostabu Mano mehanizma, kad istikruju esu As, ir savo gyva energija As nukreipiu i jusu vidu, ir tada jusu gyvas, Mano jumas padovanotas laisvos valios mehanizmas, nusprendzia kaip si gyva energija jusu viduje pasireiskia, ar ji uzstringa, ar ji kazkuriais aspektais pasireiskia, ar ji is viso uzsenka, nes nera jai kur per jusu vidu prateketi.

Jusu laisvos valios mehanizmas, mano padovanotas ir apsprendzia kaip sis energijos pasireskimo ir tekejimo reiskinys pasireiskia per jus.

Kuo labiau jus atsiveriate Man, o tai reiskia, kuo daugiau savo vidaus jus leidziate Man uzpildyti Manaja gyvaja energija, tuo gilesnis ir platesnis tampa tekejimas. Todel Mano mylimieji, nuo jusu pastangu priklauso, nuo jusu kasdieninio bendravimo su Manimi, priklauso kiek jusu tapatybes atsiskleidzia ir pasireiskia taip kaip tai turetu vykti pagal Mano ir jusu sulietos i viena meiles israiska,

Atsiverimas apie kuri kalbu As, tai ir reiskia atsiverimas Mano gyvos energijos tekijimui per jus.

Jus zinokite, kuo daugiau Manes jus isileidziate i save, savo mintimis to noredami, savo paties dvasinio pasireiskimo budimu is letargo miego, kuo daugiau jus aktyvuojate save, tiek fizineje plotmeje, tiek jusu visoje, nematomoje jusu akiai asmenybeje, tuo labiau jus Mano vaikai, padedate sau islikti sveikiems, arba pasveikti, tuo labiau jus esate gyvi Manaja sviesa Manuoju pasireiskimu taip, kaip tai esu sumanes jums As.

Nenustebkite kada matysite vis daugiau Mano vaiku tiesiog liejanciu Mano mokymus jums, As jus visus uzliesiu tais mokymais tiek, kad jums nebeliks kito pasirinkimo kaip tik leisti Man geventi ir teketi per jus vis stipriau, ir viena diena, taip kaip jus suvokiate laika, neliks nieko, kas trukdytu sitai gyvai Mano energijai skleistis i jusu aplinka, i jus, o tada As pradesiu vel atkurti Roju jus planetoje, taip kaip tai suvokiate jus. Tai bus ne Rojus Mano buveine tiesiogine prasme, bet tai bus vieta kur pasireiks Manoji kuryba liejama per jusu asmenybe. Tikrai tikrai ateis toks laikas mano mylimieji kada jusus vaikai zais manaja energija lengvai zaisdami ir ja manipuliuodami zais ir dziaugsis. Is pradziu su dziaugsmo asaromis, o veliau jau naturaliai zinodami kad kitaip ir buti negali.

Artekite link TOKIO nuostabaus gyvenimo savo vaikams mano mylimi sunus ir dukros kuriuos As pasirinkau ir pakvieciau pradeti si nuostabu Gyvaji Kelia jusu planetoje. Atverkite Mane savyje, atverkite save Man visisiskai, kad isnyktu skirtumas, ir jus daugiau nebesuvoktumete kur esu As o kur esate jus, kur mes taptume viena visos kurinijos labui Mano kurinijos labui ir jusu kiekvieno gerovei.

Aciu tau mylimas Saltini uz si tavo nuostabu mokyma, valyk mane dar labiau, kad tavoji meiles sroves itampa giletu ir stipretu manyje dar labiau, kad kuo daugiau Tavo vaiku galetu lieti Tavo mokymus ir Tavo gyva pasireiskima i aplinka. Kad tikrai kuo greiciau ateitu toks metas, kai tai bus naturalus sios planetos buvimas ir nieko sis mokymu perdavimo mehanizmas jau nebestebins.

Manoji valia vis daugiau ir labiau sulieta su Tavaja. Amen

10 val 05 min, Koh Samui, Tailandas

ValdasA
2019-02-09 06:10:24

Komentarai

Adolfina , o kas konkuruoja tarpusavyje - Kūrėjas ar sektos ?

Ar Kūrėjas galėtu nurodyti savo žmonijai skirtis su savo artimaisiais , jeigu jie eina kito tikėjimo keliu, bet tiki tapatį Kūrėją ?

Taip Adolfina , jeigu žmonija širdimi atsigręžtų į Kūrėją ir vykdytų Jo valią,o ne sektų valią, ištirptų visos sektos, ir nebūtų susipriešinimo tarp religijų.





Haris

Pasiuntinys
2019-03-17 20:26:29



Hari, suprantu, kad tau sunku suprasti elementariausią tekstą, kadangi kitaip mąstai ir kitaip suvoki Tikrovę. Gyvasis Įtikėjimas nėra sekta. Jeigu žmonija širdimi atsigręžtų į Kūrėją ir vykdytų Jo valią, ištirptų visos tos sektos, ir nebūtų susipriešinimo tarp religijų.

adolfina
2019-03-16 17:26:48



Adolfina , kam reikia konkuruoti su savo artimu žmogum sese , kuri sekta yra geresnė ?





Haris

Pasiuntinys
2019-03-16 09:19:01



Pamaniau, jog galiu pasidalinti su jumis savo patyrimais, o jų visad mes turime. Siedama savo patyrimus su apreiškimų knygose pamokančiais teiginiais, pasidalinsiu pamąstymais ir gyvenimiškomis situacijomis iš artimos aplinkos. Epochinio apreiškimo “Urantijos knyga” perskaičiau labai reikšmingą teiginį: “Visos tikrosios patyrimo vertybės yra paslėptos suvokimo gelmėse”. 1934 – 02 Šiomis dienomis bendravau su žemiškaja sese ir būsena pajutau, kokios mes skirtingos. Jos gyvenimiškoji patirtis vos ne dviem dešimtimis metų ilgesnė už mano, tačiau mūsų suvokimas ir sampratos skiriasi kaip diena ir naktis (yra toks palyginimas). Mane stebina jos amžinas nepasitenkinimas esama padėtimi ir jokio gyvenimo džiaugsmo. Filosofas M.Montenis 16 a. teigė: “Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė, koks jis bus, priklauso nuo mūsų pačių. Tuo atrodo viskas paskyta. Pridurdama pasikartosiu:” Pats ryškiausias išmintingumo ženklas – nuolatinis gyvenimo džiaugsmas. Nedera mirti su širdgėla tiems, kurie moka džiaugtis gyvenimu. Aš juo mėgaujuosi dukart labiau, negu kiti, nes džiaugsmo mastas visada priklauso nuo mūsų gebėjimo patirti”. Suprantu,jog ne kiekvienam žmogui priimtini šie teiginiai, netgi atvirkščiai. Kažkada ir aš kitaip mąsčiau, ir net drįsau kaltinti savo likimą. Prisimenu gerą posakį , kad į gyvenimą žiūrėtum iš savo varpinės, reikia savo sieloje pastatyti šventovę. Ir dar: Žmogus pats pakyla ir pranoksta save, kada jis kartą iki galo suvokia, kad jo viduje gyvena ir stengiasi kažkas, kas yra amžinas ir dieviškas. Ir tai yra mums kiekvienam Kūrėjo suteiktas dieviškosios dvasios fragmentas –Minties Derintojas. Minties Derintojas gali pasireikšti, tik jei priima mirtingojo protas, ryšį užmezga tik labiausiai sudvasinto proto mąstymo sferoje. Taigi, ne visi mes esame imlūs dvasinei šviesai. Tam reikia įdėti daug pastangų, kantrybės, nuoširdumo, meilės, besąlygiško pasitikėjimo Kūrėju. Žemiškoji sesė dažnai mane pamalonina sakydama, kad ji visad bažnyčioje meldžiasi už mane ir mano artimuosius. Tuomet pagalvoju, gal ji meldžiasi, kad aš sugrįžčiau į ritualinę bažnyčią, nes ji manęs nesupranta, netgi teisia. Sesei yra pasakęs kunigas, kur yra šventųjų paveikslai ir šventųjų statulos, tik ten tikra bažnyčia. Tada aš jos paklausiau, ko ji prašanti savo maldose. Sako, jog labiausiai prašanti sveikatos. Aš sesei paaiškinau bei patariau, kad ji prašytų dvasinio atsivėrimo ir išminties, nes dažniausiai viskas priklauso nuo mūsų asmeninių sprendimų. Sesė labai mėgsta kritikuoti ir teisti kitus žmones, kurie neatitinka jos sampratos. Paprašiau, kad ji mestų įprotį kitus kritikuoti ir teisti, kad geriau įtvirtintų įprotį už tą asmenį kiekvieną dieną pasimelsti. Mano supratimu, mes neturime žiūrėti į kitaip suprantančius su panieka, turime būti kantresni mažiau apdovanotiems protams. Mano patarimas yra melstis taip, kaip Jėzus mokė savo mokinius: nuoširdžiai ,nesavanaudiškai, sąžiningai, ir be abejonių. Nedvejokime prašyti dangiškojo Tėvo Išminties ir stiprybės, kad mus vestų ir palaikytų drąsiai sprendžiant iškilusias problemas. Nėra jokio kito metodo, kurio pagalba žmogus efektyviai ir betarpiškai priartėtų su savo Sutvėrėju. Žmogaus Sielai reikia dvasinės mankštos, o taip pat dvasinio maisto. Deja, daugelis tvarinių apleido reguliarų meldimąs i ir jie meldžiasi tik prispausti blogų situacijų. Taip po truputį sėju dvasinės tiesos grūdus savo sesei ir sutiktiesiems, nes privalu keisti neteisingą požiūrį, pavyzdžiui, kai kalbama apie baudžiantį Dievą. Aš šiam teiginiui visad paprieštarauju , sakydama, kad Kūrėjas yra Meilės Šaltinis ir Centras. Kad Kūrėjas nebaudžia žmogaus dėl nežinojimo, nes mes iš savo ir kitų klaidų mokomės, augame dvasiškai ir tobulėjame. Žmogus pats save nubaudžia, kai yra nusigręžęs nuo Kūrėjo ir nevykdo Jo valios bei nepasisemia išminties iš Jo. Labai džiaugiuosi, kad sesė vis dažniau įsiklauso į mano samprotavimus ir nebeprieštarauja mano Gyvojo Įtikėjimo pasireiškimams.
Su Kūrėjo meile

adolfina
2019-03-15 22:49:04



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal