Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Gyvasis Kelias neturi kompromisų, jame nėra ritualų, bet jame yra Širdis – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 01 26
Algimanto pamokomasis žodis – Gyvasis Kelias neturi kompromisų, jame nėra ritualų, bet jame yra Širdis – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 01 26
Mano mylimieji, gyvenimas Gyvajame Kelyje yra Tas Iššūkis mums kiekvienam. Labai dažnai mes ieškom lengvesnio takelio, ne išimtis yra ir Gyvajame Kelyje einantys, kurie neturi gilaus įtikėjimo, tuo pačiu stinga jiems ir pasitikėjimo tiek Kūrėju, tiek ir savimi. Štai tos abejonės, kurios dar silpnina įtikėjimą, yra labai pavojingos. Kodėl?
Kadangi Gyvasis Kelias neturi ritualų, tai mes jame esame gyvi tiktai tiek, kiek atliekame praktinius žingsnius – žengiame Gyvuoju Keliu. Jeigu takeliu niekas neina, labai greit jį pasigrobia piktžolės ir po kurio laiko tu net nesuvoksi, kad čia buvo tas kelias, kuriuo galėjai žengt, fizine prasme.
Tuo tarpu dvasiniame Evoliuciniame gyvenime tai yra dar sunkiau mums, kadangi mes nematome tos materialiam žvilgsniui rodomos krypties – tą reikia pajausti Širdimi, o Širdis labai dažnai turi įvairių priemaišų – troškimų, įvairių siekių, svajonių, ir tarp visų šitų reikia atskirt, koks gi yra vedimas iš Kūrėjo, kad mes galėtume jausti pasitenkinimą dėl savo atliekamų veiksmų. Kada tie veiksmai mums suteikia atitinkamų vidinių būsenų – kada mes prasilenkiam su Kūrėjo valia, ir taip pat priimam sprendimus ir juos įgyvendinam, tada mes juntame viduje sunkumą – tai yra tos skausmingos pasekmės. Ir labai dažnai tos pasekmės dar duoda papildomą emocinį stresą, jeigu yra šeimoje gyvenantys ir dėl tų mūsų padarytų veiksmų, neišmintingų veiksmų, mus užsipuola, netgi šmeižia, ir labai aktyviai. Mums tai kelia skausmą, tai jau yra skausmingesnė pasekmė, kad tą akimirką mes tikrai nebegalvojame, kad gyvenimas Gyvajame Kelyje teikia Palaimą ir Pasitenkinimą. Mes mąstome streso apimti, eikvodami savo tokią brangią Energiją, kurią mums siunčia mūsų Tėvai, mes mąstome kaip ištverti toje aplinkoje, o Palaima, Palaima – tai išvis nepasiekiamas dalykas. Ne, mylimieji. Evoliucija – tai yra Palaima. Jeigu jūs nejaučiate Palaimos, reiškia jūsų vidinėje karalystėje kažkas negerai, reiškia jūs turite reguliuot save - reguliuot viena kryptim – gilesniu atsivėrimu. Reiškia, jūs arba nepakankamai nuoširdžiai atsiveriat, arba kiti interesai jus nuveda tolyn nuo Gyvojo Kelio ir atsiduriat netikėtai šalikelėje, kur yra daug spyglių, daug piktžolių, ir jos trukdo žengti ir pamatyti tą Kelio Šviesą – Tikrovę – pajausti pasitenkinimą.
Koks bebūtų iššūkis, kada mes esam gyvajame ryšyje su pačiu Tėvu ir Motina yra virpesiai iš Tėvo ir Motinos galingesni už mūsų abejones, už tą stresą, ir mes tuos virpesius jausdami ir juntame Palaimą ir Pasitenkinimą. Ir jeigu mes giliname šitą dvasinę Komuniją ir ją panaudojame tam, kad stipriau pajaustume vedimą iš vidaus ir jam atsiduotume, tada ir mes juntame Palaimą, nes mūsų sprendimai būna išmintingi – sprendimai, kuriuos mums diktuoja Kūrėjas.
Kada dabar aš žvelgiu į aplinką ir matau kariškius – žmogus karine uniforma, yra barbaras – jis pasirengęs kitą žudyt. Jis mokosi žudyt, ne šiaip sau jisai nori žudyt, jisai yra rengiamas žudyt –jis rengiamas psichologiškai – ir agresyvėja, degraduoja visa kariuomenė. Aš žiūriu, kad jie – dabar jau seniai bemačiau – bet per televiziją matydavau kaip jie išsiteplioja veidus, apkaišo save įvairiom samanom – pasislėpt, pasislėpt nuo ko? – kurį vadino ir vadina priešu. Jų mastymas yra viena kryptimi – paneigt Kūrėją – tai yra praktiškai Liuciferio maištas – paneigt Kūrėją. Dėvėt karinę uniformą – tai paneigt Kūrėją. Kūrėjas skleidžia Meilę ir nieko daugiau, tik Meilę. Kam jūs priskirsite saulę, kokiai politinei grupuotei? Kam jūs ją atiduosite, kad ji šviestų tiktai jiems, tiems gerėsiems, o priešams – ne, užtemdysite tą pusę saulės, kad ji nešviestų. Apsirenkite žudiko uniformą, dar to neužtenka, dar pinigus moka iš biudžeto tiems, kurie dėvi uniformą eidami prieš Kūrėją, mokydami jaunus protus – ir dar ne tiktai vyrus, bet ir moteris, kurios bus motinos – ko jos galės išmokyt savo vaikus? – Meilės? mylėt visus – visus iki vieno? – kaip tą demonstravo mūsų brolis, būdamas čia, šitame pasaulyje, prieš du tūkstančius metų Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Mūsų Sūnus Kūrėjas, vienas iš dviejų mūsų Vietinės Nebadono visatos sutvėrėjas, atėjęs čia mums demonstruot Meilę savuoju gyvenimu. O mes ką darom? Žudom vieni kitus. Dabar su pasimėgavimu draskom Venesuelą, drasko amerikonai.
Štai jums ta godumo, godumo dideliems pinigams politika – reikia sunaikint tuos, kurie neatitinka mūsų mąstymo standarto, tada reikia pasiųst tenai tuos, kurie galėtų sukiršint net ir vieną ir tą pačią tautą, kad vienai pusei šviestų saulė, o kitai būtų uždengta, o dar geriau – užgesinta, kad jie sušaltų.
Mano mylimieji, Gyvasis Kelias neturi kompromisų, jame nėra ritualų, bet jame yra Širdis. Širdis neturi priešų. Laikyti priešais išmoko jus akli politiniai vedliai, laikyti priešais tuos mūsų dvasinius brolius ir seses, kurie neatitinka tų politinių vedlių mąstymo standartų. Argi Meilė turi kokį nors priešo atspindį, kokią nors priešo priemaišą, kad galėtume sakyti – mylėk tiktai šitą, o ano nebemylėk.
Ateina laikas, kada jūs turite pažvelgt į Tikrovę ne iliuzinėmis baimės akimis, bet Šviesos akimis, Kūrėjo Meilės akimis – į visus – nėra sienų jūsų širdyje. Sienas politikai pastato vardan savo interesų tenkinimo, ir tada jie privatizuoja šitą nuostabų planetos gaublį, tą mūsų planetą – Urantiją – skirtą visiems. Juk ji yra apgyvendinta Kūrėjo, kad čia Evoliucija pasireikštų, kad čia pasireikštų Meilė, Šviesa, Tiesa ir Teisingumas, kad joje nebūtų nė vieno kareivio, nė vieno generolo, nė vieno, kad nebūtų nė vieno ginklo – tiktai Apvaizda, Kūrėjas, ir mūsų Meilė yra pakankama garantija, kad čia nebus žudynių, kad čia nebus represijų, kad čia bus Šviesa ir Tiesa, Gėris ir Grožis, Teisingumas, Gailestingumas Meilės išraiška – Meilės visiems.
Taip kad užmirškite tą prezidentūrą, užmirškite tuos politinius standartus, politikų rinkimus, atsiduokite Kūrėjui – Kūrėjui – kuris mus veda į ryškesnę Šviesą. Gyvenkite Kūrėju kas akimirką, ir Meilės darbais ir veiksmais demonstruokite Kūrėjo charakterio savybes mylėdami visus, neatstumdami nė vieno, neišskirdami nė vieno, o Meilę reikšdami savuoju gyvenimu, ir tada bus paprasta. Pajausite, kad Gyvasis Kelias ir Evoliucija jums teikia Pasitenkinimą, nes išnyks šitos problemos, kurios šiandien spaudžia žmones – neteisingumas, nelygybė.
Mane stebina, kad dvidešimt pirmame amžiuje moterys gauna atlyginimą mažesnį negu vyrai, už tokį patį darbą. Kokia tai barbarų mąstysena – moterį nužemint, vyrą iškelt pinigais, tokiu atlygiu. Tai – kvailystė – akivaizdi kvailystė, kurios negali būti, jeigu čia yra dvidešimt pirmo amžiaus mąstymo standartas – Kūrėjas – Kūrėjas, bet ne bažnytinis, dogmatinis, bet gyvasis mūsų Tėvas ir Motina, suteikęs mums Evoliuciją ir Gyvąjį Kelią, kuriame mes turime pasireikšti taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus, būdami savimi, be kaukės, visu savo nuoširdumu.
Myliu jus visus, trokštu jus visus apkabint ir apkabinu. Būkite šitame glėbyje Meilės virpesiais pamaitinti.
Ačiū Vitai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-02-10 15:39:23
Komentarai
RITUALAS - tai paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų sistema (Visuotinė lietuvių enciklopedija). Imkim patį paprasčiausią bažnytinį ritualą ir panagrinėkim. Kas gi ta paslaptinga ,,veiksmų sistema“ ir kokią tie veiksmai turi ,,simbolinę prasmę“.PATARNAVIMAS MIŠIOMS
P a s i r e n g i m a s. Nusiplovęs rankas, patarnautojas apsivelka kamža. Padeda apsirengti kunigui. Pasiima mišiolą ir atsistoja kunigo užpakalyje, jo dešinėje.
I š ė j i m a s. Patarnautojas drauge su kunigu palenkia galvą zakristijos kryžiui ir pirma kunigo eina prie altoriaus. Prie durų paskambina zakristijos varpeliu: skaitytinėms mišioms – vieną kartą, pusiau giedotinėms – du kartus, giedotinėms – tris kartus. Jeigu pakeliui reikėtų praeiti pro altorių su Švč. Sakramentu, prieš jį priklaupiama dešiniu keliu. Jeigu prie altoriaus ateinama iš dešinės pusės, patarnautojas nesustodamas ir neklaupdamas (nenusilenkdamas) praeina pro altoriaus vidurį ir atsistoja kairėje netoli vidurio. Jei ateinama iš kairės pusės, tai prie laiptelių atsistoja per tokį tarpą, kad galėtų pro priekį praeiti kunigas. Atėjęs prie altoriaus, jį atitinkamai pagerbia: jeigu jame nėra Švč. Sakramento, drauge su kunigu žemai nusilenkia (tiek, kad rankomis galėtų pasiekti savo kelius), o jei Švč. Sakramentas yra altoriuje – dešiniu keliu priklaupia. Po to drauge su kunigu, pradėdamas dešine koja, žengia prie altoriaus, padeda ant pulto užverstą mišiolą, nugarėle į kairę, tiesiai; sukasi veidu į tabernakulio pusę, nulipa tuo pačiu keliu žemyn, viduryje priklaupia ir pereina į dešinę pusę.
P r a d ž i a . Kunigui su patarnautoju einant prie altoriaus, visi stovi. Giedamas ,,posmelis, tinkamos giesmės arba garsiai skaitomas...“ ir t.t. ir t.t.
Toliau su išsamiais aprašymais-instrukcijomis eina Ž o d ž i o l i t u r g i j a, A t n a š a v i m a s, D ė k o j i m o g i e s m ė, D i d y s i s p a k y l ė j i m a s, M a ž a s i s p a k y l ė j i m a s, P r i e š K o m u n i j ą, K o m u n i j a, P o K o m u n i j o s ir
P a b a i g a... kunigui laiminant, patarnautojas atsiklaupia ant pirmojo laiptelio ties altoriaus viduriu. – Atsakęs kunigui, tuojau pat lipa prie mišiolo, paima jį, sukasi į dešinę, drauge su kunigu nulipa žemyn, pagerbia altorių ir pirma kunigo eina į zakristiją. Čia kartu nusilenkia zakristijos kryžiui, padeda mišiolą ir pagelbsti kunigui nusirengti. Amen.
LITURGINIS MALDYNAS
Antrasis pataisytas leidimas
Lietuvos Vyskupų Konferencijos leidinys
Tai ar gerai įsidėmėjote, ką perskaitėte, ar atradote patarnautojo veiksmuose paslėptą simbolinę prasmę? Jei taip, tai klausimas jums – patarnautojas pradėdamas kuria koja su kunigu žengia prie altoriaus ir kaip padeda užverstą mišiolą – nugarėle į kairę ar į dešinę pusę?
Ar prisimenat? Jei ne, tai skaitykite iš naujo.
Tai va. Apie šiuos bažnytininkų ritualinius spektaklius Jėzus sako – Visi, be išimties, tie, kurie šitokių negyvų ritualų įtakoje yra įkalinę savo dvasios augimą, patiria ne gyvenimo džiaugsmą ir laisvę, ne jo teikiamų patyrimų pilnatvę ir palaimą, bet milžinišką nerimą ir baimę dėl bet kokių galimų nesėkmių, savo asmeninių ar savo žemiškos šeimos narių. Ir šitas skausmingas ir neramus gyvenimas yra jūsų pačių sukurtas, bet ne Tėvo jums suteiktas -. Jėzus Kristus Kalbu Jums Vėl 59-tas skyrius – Negyvos pamaldos -. Taip pat apie ritualų žalą rašoma 128-tame skyriuje – Negyvi ritualai ir dogmos yra didžiausia kliūtis jūsų ryšiui su Tėvu -.
Ir pabaigai.
Kada mano būsena suprastėja, ne visada su malda kreipiuosi į Kūrėją, kad man padėtų, o perskaitau šią bažnytinio vaidinimo išklotinę ir mąstau, kaip būtų linksma ir smagu, jei Rojaus Trejybės AŠ ESU Šventovėje įvestumėm ,,simbolinę prasmę turinčią veiksmų sistemą“ su nesibaigiančiais tupinėjimais, priklaupimais prie sumontuotos pakylos su visokiom ostijom, monstrancijom, tabernakuliais, sakramentais, o aš, apsivilkęs kamža su mišiolu ir krapyla rankose, paskambinęs varpeliu tris kartus (reiškia – giedosim) žengčiau prie ,,altoriaus“, tik gink Dieve, nesusimaišyti kuria koja padaryti pirmą žingsnį ir kaip padėti mišiolą prieš Algimantą – nugarėle į kairę ar dešinę pusę...
Tai va. Po tokio pasisvajojimo mano būsena kaip mat atsistato, pasidaro taip gera, ramu, kad mes, urantai, negrįžtamai nutolom nuo tokių negyvų, naivių, beprasmių bažnytinių dogmų ir ritualų iliuzijos, o esame tikrų tikriausioje Tikrovėje – Gyvajame Kelyje, atradę Kūrėją savyje, tikrą ir realų.
Šlovė ir garbė Tau, Kūrėjau, Tikrovės Šaltini ir Centre.
PetrasK
2019-02-21 11:14:46
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]