Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Būti SAVIMI, ar nebūti? BŪTI!

Buvimą SAVIMI man gerai iliustruoja štai šie teiginiai apie Jėzų Kristų:
„Jis gyveno šitą gyvenimą materialiame kūne tarnaudamas su tokiu gailestingumu, su kokiu ir jūs visi galite žemėje nugyventi savąjį gyvenimą; ir kada jis gyveno savo mirtingą gyvenimą savo laiku ir TOKS, KOKS JIS BUVO, tuo jis rodė pavyzdį mums visiems, jog mes šitaip gyventume savo gyvenimą savo laiku ir TOKIE, KOKIE MES ESAME. Jūs galite ir netrokšti gyventi jo gyvenimo, bet jūs galite nuspręsti GYVENTI SAVO GYVENIMĄ, net ir taip, ir tokiu pat būdu, kaip gyveno jis.“ (1425-06)

Jėzus savąjį žemiškąjį gyvenimą mūsų planetoje Urantijoje gyveno kaip Gyvasis Tėvo sūnus, liudijantis Tėvą visa savo asmenybės tapatybe visiems ir kiekvienam, nes savo valią buvo suliejęs su Tėvo valia. Jis visada buvo SAVIMI tokiu, koks jis iš tiesų buvo, be kaukės ir apgaulės, o kupinas gyvosios meilės, gailestingumo ir šviesos, teisingumo ir ramybės, orumo ir tvirtumo, nuoširdumo ir kantrybės, nuolat semiamos iš Visų Tėvo, ir savo gyvenimu, įvairiomis parabolėmis ir pasakojimais atskleidė, kaip kiekvienam žmogui būti savimi, tokiais šviesiais ir nuoširdžiais savimi, kokiais žmonės ir gali būti – mylimais ir mylinčiais Visų Tėvo vaikais, gyvenančiais brolystėje ir taikoje. Šie teiginiai ir mano pačios apmąstymai, mano protą aplankančios šviesos mintys mane nuolat skatina giliau susimąstyti apie buvimą savimi. Ir susiedama su šiais teiginiais ir remdamasi savo asmeniniais patyrimais šiame Gyvajame kelyje, man buvimas savimi reiškia – buvimą Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra. Ir tai ne tik teorinis žinojimas, tai – patyrimas būsena, ir bundantis vis stipresnis ir nuoširdesnis noras būti labiau gyvybinga ir oria, nuoširdžia ir mylinčia, ramia ir kantria, drąsia ir tvirta, išmintinga ir įžvalgia, teisinga ir dora Rojaus Trejybės-AŠ ESU dukra, savo kasdieniame gyvenime ir bet kokiose aplinkybėse. O tai ir yra – būti SAVIMI tokia, kokią mane sukūrė Kūrėjas, kuomet vis labiau bendraudama ir bendradarbiaudama su Juo panašėju į patį Kūrėją – savo ir visų Tikrąjį Tėvą ir Motiną.
Gyvendama Vilniaus rajone, Riešėje, su savo žemiškąja šeima, augindama savo mažylę dukrą Salomėją ėmiau pajausti, jog norisi daugiau bendrauti su žmonėmis, susipažinti su šios gyvenvietės žmonėmis – nes mes palyginti neseniai čia apsigyvenom – kurie čia buriasi į bendruomenę, yra net pastatyti Riešės bendruomenės namai, kuriuose vyksta įvairūs renginiai. Štai ir aš su dukra pradėjome ten lankyti Mamų klubą, kuriame buriasi mamos, auginančios mažylius vaikus. Jos pačios organizuoja įvairius seminarus ir renginius įvairiomis aktualiomis temomis, bendrauja tarpusavyje, atsiveda savo mažylius, kad ir šie bendrautų tarpusavyje. Pabuvojau jau keliuose susibūrimuose, o štai šią savaitę vyko seminaras tema „Gyvenimo pilnatvė“. Man ši tema ir taip aiški kaip urantei, einančiai Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvuoju Keliu, tačiau kirbėjo viduje noras eiti ir sužinoti, o kaip gi kitos mamos ir pati seminaro – saviugdos mokymų lektorė supranta gyvenimo pilnatvę, kuo gyvena šios moterys, kaip mąsto, kuo užsiima. Taigi, kol mano dukra žaidė su kitais bendraamžiais vaikais, mes šešios mamos klausėmės lektorės Kristinos, kuri pirmiausia papasakojo skausmingą savo gyvenimo istoriją, kaip per didelis darbo tempas ir krūvis, stresas, patiriamas valstybinėje darbo įstaigoje ją nualino iki sunkių fizinio kūno negalimų, net kelių operacijų, kol galiausiai susimąstė ir permąstė savo gyvenimą, pakeitė gyvenseną, gyvenimo ritmą. Ir štai jau nebe pirmą kartą girdėdama tokias istorijas aš susimąstau, kaip yra liūdna, kada žmogus galiausiai sukaupia gyvenimišką išmintį per sunkius, ir net labai skausmingus išgyvenimus, ir tik tada ima pamažu atsigręžti į Kūrėją, ir tai nevisada, o Kristina kelis kartus paminėjo žodį malda, kuri jai, pasirodo, yra artima. Dabartinis žmogus yra veiklus visuomenės veikėjas, tačiau mano požiūriu – griovėjas, nes griauna tiek savo, tiek savo artimųjų ir kitų žmonių, net visuomenės gyvenimą, gyvendamas ir dirbdamas be nuoširdaus meilės motyvo, kokį suteikia TIK GYVAS KŪRĖJAS, atrastas savyje. Toks įtemptas gyvenimo ritmas, kuriuo kaip nematomu virusu užsikrečia kiti žmonės ir priima sau kaip gyvenimo normą – sukelia stresą, baimę, norą lyderiauti, garbės ir šlovės siekimą, norą turtuose maudytis, kuo daugiau malonumų patirti. Ir tai žmonės suvokia kaip gyvenimo pilnatvę. Tačiau tik tada, kada ima prarasti sveikatą, ima užvaldyti bejėgiškumas, energijos trūkumas, pyktis, nepasitenkinimas, kad toks gyvenimas jau nesuteikia pilnatvės, o kažkur gramzdina, kaip į pelkę, kad nedžiugina nei šeima, vaikai, gamtos grožis, saulės šviesa, nes nebėra jiems vietos ir laiko gyvenime, tuomet, supurtytas tokių skaudžių sukrėtimų, žmogus ima ieškoti gyvenimo prasmės kitur. Jis nori būti savimi, bet nežino, kaip ir ką reiškia būti savimi. Jis nori ramybės, gėrio, bet nežino, kaip tai patirti, nes vėlgi, pirmiausia galvoja tik apie save. O apie gėrį kitiems? Ne. Žmogus kabinasi už iliuzinių tvirtumo pastolių kaip už šiaudo, ir galiausia pamato, o būna – nepamato, kad skęsta, nes nuoširdžiai neieško, taigi ir nežino, kad pats tvirčiausias gyvenime yra dvasinis pagrindas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU, gyvai patiriama mumyse per savo fragmentą Minties Derintoją. Kūrėjas kiekvienam suteikė laisvą valia ieškoti, ir atrasti.
Kristina kalbėjo apie gyvenimo pilnatvę remdamasi savo asmeniniais skausmingais išgyvenimais, kurie štai ją atvedė iki šios akimirkos, kuomet dirba daug laisvesnį darbą ir toliau aktyviai bendrauja su žmonėmis, bet jausdama daug ramesnį gyvenimo ritmą. Po to ji pasiūlė mums mamoms pasidalinti, kokius tris gražius dalykus mes patiriame savo gyvenime. Kiekviena mama papasakojo tai, kas jai tuo metu aktualu – apie sukurtą nuoširdų ryšį su vyresniais vaikais, apie džiugias kasdienes akimirkas, apie savo mažylius vaikus. Ir štai artėjo mano eilė kalbėti, o aš galvojau, ką man pasakyti? Ir nusprendžiau būti savimi tokia, kokia esu, ir kokią save jaučiu – gyvenančią gyvą gyvenimą su atrastu savyje Kūrėju. Taigi pirmiausia prisistačiau, trumpai papasakojau kaip atradau ir pradėjau lankyti šiuos bendruomenės namus, apie savo dukrytę ir vyro pagalbą šeimoje, papasakojau apie dabartinį naują savo kūrybinį etapą – kaligrafiją, ir galiausiai, kaip patį maloniausią dalyką apibūdinau Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvosios Šventovės lankymą, į kurią ateina tėvai su vaikais. Papasakojau, kaip savaitgaliais kartu su vyru studijuojame Urantijos Knygą, aptariame perskaitytas temas, o šalia būnanti dukra girdi mūsų dvasingus, prasmingus pokalbius, mato, kaip vyras ir moteris gali su meile bendrauti vienas su kitu, ir mokosi stebėdama, nors atrodytų, tuo metu yra užsiėmusi ir žaidžia savo susigalvotus žaidimus. Apibūdinau mūsų šeimos gyvenimą einantį dvasingumo, šviesos, išminties, tiesos kryptimi, su Gyvu Kūrėju. Ir kalbėjau tai, ką tuo metu jaučiau savyje, nuoširdžiai ir konkrečiai, ir būtent tai, kuo aš gyvenu. O šitaip negyvena nė viena iš kalbėjusiųjų mamų, bet taip gyvenu aš. Beje, viena iš mamų kažką pasižymėjo apie mane savo užrašų knygelėje, kai kalbėjau, ir pasakė, kad galbūt pravers tai, ką išgirdo. Tiesa, iš pradžių bekalbant mane apėmė jaudulys, bet po to, po savojo ištarto žodžio, neužilgo aš pajutau nuostabų pasitenkinimo jausmą, lengvumo jausmą, didesnį pasitikėjimą savimi, sustiprinimą, kad išlikau savimi tokia, kokia esu – Rojaus Trejybės AŠ ESU dukra. Nes priešingu atveju, nuslėpusi informaciją apie tikrąją save, aš būčiau paneigusi save tokią, kokia dabar esu, būčiau išdavusi save, o tuo pačiu ir Kūrėją. O pastarųjų savaičių apmąstymai apie tai, ką man reiškia būti SAVIMI ir turėjo įtakos, kad štai susidėliotų tokios aplinkybės, kuriose aš galėčiau žengti dar vieną drąsesnį žingsnelį į priekį, būti savimi paliudijant Gyvą Kūrėją mano gyvenime. Bet aš puikiai žinau, kaip ir mes visi urantai patiriame, kad baimė labai galingai paima į nelaisvę, suvaržo mūsų protą, jeigu tik per mažai dedame asmeninių pastangų žengti Gyvosios Šviesos Šaltinio. Ir tuomet net ir mažas patyrimas, atrodytų, tampa jau kaip kalnas, į kurį sunkoka įlipti, nors visai neseniai panašų patyrimą lengvai įveikėme.
Taigi, būti tikruoju savimi galime tik su atrastu savyje Kūrėju, bet tik nuolat ir kasdien eidami vis artyn ir artyn link JO . Tačiau šito žmonės nežino, todėl painioja buvimo savimi sąvokas, susiedami su tos akimirkos emocine būsena ar užplūdusiu jausmu. Tačiau būsena jau yra pasekmė, o tos būsenos giluminė priežastis slypi mumyse – ar mes gyvename su atrastu Kūrėju, ar be Jo. Iš to tampa aišku, ar mes esame savimi, ar ne, ar norime būti savimi tokiais, kokius mus sukūrė Kūrėjas, ar ne ir toliau gyventi iliuzijoje.
Kada šitą patyrimą papasakojau savo vyrui Robertui, jis apsidžiaugė manimi, sustiprino ir palaikė mane, ir pajutau, kaip gera žengti Gyvuoju Keliu šeimoje abiems partneriams, vyrui ir moteriai, kol kas nevienodu dvasiniu žingsniu, tačiau svarbiausia – abiems ta pačia kryptimi, palaikant ir sustiprinant vienas kitą įvairiose situacijose, abiems link Kūrėjo.

Man tokie patyrimai yra nauji ir dar kaip nearti arimai – kalbėti ne vieno žmogaus akivaizdoje, o žmonių būrelyje, ar net būryje, ir visiškai nieko nežinančių apie Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvąjį Kelią. Todėl aš kalbėdama mokausi, ir kitus tuo pačiu mokau, supažindindama su Gyvu Gyvenimu, kuris iš tiesų teikia Pilnatvę. Mokausi ir įgaunu pasitikėjimo savimi ir Kūrėju, kad galėčiau dar tvirčiau Juo pasitikėti, kad Jis galėtų prabilti per mane tokiais žodžiais, kokie būtų prasmingi ir labai reikalingi toje konkrečioje situacijoje. O toksai pasitikėjimas savimi ir Kūrėju formuojasi labai palaipsniui, bet tik per patyrimus – veikiant. Man labai patiko Jėzaus Kristaus šviesos teiginiai, pasakyti apreiškime KALBU JUMS VĖL:
„Kiekvieno iš jūsų dvasinis augimas vyksta tik dabartyje, ir tik patyrimo įgijimo dėka. Kito kelio tiesiog nėra. Ir čia nuo jūsų noro augti greičiau ar geriau niekas nepriklauso. Viską lemia jūsų patyrimo įgijimas. O patyrimo negalima įgyti vien tik, net ir labai didelio, noro dėka. Patyrimas yra įgyjamas tik patiriant.“ (224 -02; pirmasis leidimas)

Kada dar prieš metus galvojau, kad nėra kur savojoje aplinkoje pasireikšti, ką gero ir gražaus nuveikti, dabar gi matau, kad yra, atsiranda tokios aplinkybės, nes imu jas labiau pastebėti, kur galima ištarti šviesos žodį, štai tiesiog papasakojant apie savo Gyvą gyvenimą su Kūrėju, kaip galima puošti ir švarinti savo aplinką visų gerovės labui, ką su vyru jau pradėjome daryti, ir tokių situacijų dar bus ateityje. Noriu aplinkai suteikti gyvosios šviesos, gėrio, grožio, ir tuo pačiu noriu įgauti patyrimo, kaip visa tai išmintingai skleisti, o tam turiu nuostabų TOBULUMO ŠALTINĮ ir VISUMINĮ MOKYTOJĄ savyje – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, taip pat yra Šviesos mokytojas Algimantas, nuolat suteikiantis Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymus mums visiems, nuostabi Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji Šventovė, serafimų ir Apvaizdos pagalba iš šalies. Mums suteikta šitiek daug! Tereikia ir toliau bendrauti su Gyvu Kūrėju, pajausti Jo vedimą, o tada žengti tą žingsnį pirmyn, nes tik veikiant ima tirpti baimė, ir daugėja meilės.

Štai toks ir yra buvimas SAVIMI, buvimas gyvu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumi ar dukra, trokštančiu vis artimesnio ryšio su savo ir visų Tikruoju TĖVU ir MOTINA, ir įsiklausančiu į JO išmintingą ir švelnų raginimą, vedimą, kvietimą iš vidaus – gyventi ir veikti vien meilės motyvu visų gerovės labui, kad jaustumėmės esantys orūs, laisvi ir šviesūs savojoje aplinkoje, kiekvienas iš mūsų gyvendami savo unikalų gyvenimą, kur bebūtume, kad visada išliktume SAVIMI tokiais, net koks savojoje kartoje SAVIMI buvo mūsų vyresnysis brolis Jėzus Kristus, gyvenęs mūsų planetoje maždaug prieš 2000 metų. O kuo nuoširdžiau, tvirčiau ir savo laisva valia mes žengsime vis artyn ir gilyn link Rojaus Trejybės-AŠ ESU, tuo labiau atspindėsime Ją savimi ir savuoju gyvenimu, kuris ir bus kupinas Meilės Pilnatvės Gyvas Gyvenimas. Jau dabar šitoks Gyvas Gyvenimas tampa vis daugiau ir daugiau teikiantis Meilės Pilnatvės, žengimas į amžinybę jau dabar, į platesnį Kūrėjos tikrovės patyrimą, į didesnį artumą su Kūrėju.

Taigi, būti SAVIMI ar nebūti? BŪTI!

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2019-02-17 17:14:33

Komentarai

Ačiū, Jurgita, už pasidalinimą. Labai buvo smagu skaityti ir kartu išgyventi tavo patyrimų kelionę. Mes kiekvienas nuolat gauname išbandymus, kuriuose esam stiprinami išlikti savimi.

EvaldasV
2019-02-21 22:14:54



Miela Jurgita,
Gera buvo skaityti tavo mokymą.
Ačiū tau.

PetrasK
2019-02-18 14:53:59



Miela Jurgita, nuostabus tavo patyrimas ir jaudinantis iki džiaugsmo ašarų. Labai džiaugiuosi, kai jauni dvasios broliai ir sesės pagaliau įveikia baimės barjerą bei pasireiškia tikrąja savąja tapatybe neįprastoje aplinkoje. Giliai širdyje suprantu tave, kaip nelengva būti savimi ir prabilti jaunų žmonių susibūrime apie prasmingą gyvenimą su Kūrėju savo aplinkoje. Tu nuostabi nepaslėpusi Tikrąją Šviesą ir neišdavusi Savojo Aš – Minties Derintojo, neišdavusi Kūrėjo. Kokie nuostabūs tavo pasirinktieji Jėzaus Kristaus teiginiai ir mokymai, iš kurių tu mokaisi ir sieki juos įgyvendinti savo gyvenime bet kokiomis aplinkybėmis. Esu sužavėta tavo šeima ir labai džiaugiuosi, kad savo gyvenimą kuriate ant paties šviesiausio ir tvirčiausio dvasinio pagrindo. Miela Jurgita ,tikiu Tavimi. Tikiu, jog su šeima įveiksite dar nevieną baimės barjerą ir būsite vieni pirmųjų (po mokytojo Algimanto) Šviesos, Meilės ir Tikrovės atspindžiais, kaip yra sumanęs Kūrėjas, kad šviesėtų mūsų planeta per kiekvieną Jo nušvitusį vaiką. Nuoširdus tau ačiū už pasidalijimą savo prasmingais patyrimais , už tavo nuoširdumą ir teikiamą šviesą mums visiems. Te lydi jus Meilė, Ramybė ir Kūrėjo Palaima.

adolfina
2019-02-17 22:59:44



Būti Savimi yra i lengva ir tuo pačiu gana sudėtinga. Esame užaugę ir išmokę prisitaikymo prie gyvenimiškų aplinkybių ,todėl puikiai suprantu, kad tau buvo pakankamai jaudulio papasakoti apie Rojaus Tėvus tame susitikime. Bet už nuoširdžias pastangas neužilgo pajutai ramybę ir pasitenkinimą, kad pasakei tą ,ką jautei viduje.
Kasdien ir kiekvieną minutę mes renkamės tarp gėrio ir blogio, nors tas blogis ir neatrodo dažnai labai dideliu blogiu, bet jį pasirinkę tą pačią akimirka išduodame Save ir Tėvus.

Su Meile,
Asta.

astraasen
2019-02-17 20:16:07



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal