Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje, 2016 04 02 - Kada esame dvasinėje jungtyje su Kūrėju, pakylame virš laiko.

Algimanto pamokomasis žodis, pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Viniuje, 2016 04 02 – Kada esame dvasinėje jungtyje su Kūrėju, pakylame virš laiko

Amžinybės Šaltinis ir Centras – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Pati būdama Keturių Asmenų Absoliuti Dvasinė Sąjunga, neturi laiko sampratos, kokią turi mirtingasis skaičiuodamas sekundes, minutes, valandas, dienas, metus. Ir mirtingajam, kuo labiau susiliejus su Amžinybės Šaltiniu, laiko sampratos taip pat keičiasi – keičiasi prasmė laiko tiek akimirkos – sekundės – tiek gyvenimo. Tada supratimas kyla Kosminės Įžvalgos požiūriu, kad mes gyvename jau dabar atsivėrę Amžinybėje, nes tas materialus apvalkalas, kurį vadiname žmogiškuoju kūnu, jis vis tiek yra ne mūsų tikrasis apvalkalas – jis yra laikinas, pradinis tai mūsų amžinai iš Kūrėjo gautai dvasinei Dovanai – asmenybei – tai mūsų tikrajai asmenybei, kuri jaučia Meilę, Šviesą, Teisingumą, Gailestingumą, Kosminę Įžvalgą.
Ir aš šiandien ryte, atsidaręs mūsų svetainę, perbėgęs kai kuriuos Rojaus Trejybės-AŠ ESU suteiktus Mokymus-Apreiškimus, suradau vieną, kuriame Tėvas aiškina apie Visuminę Dievybę AŠ ESU. Pasižiūrėjau tuos metus, kada perteiktas šitas Mokymas – sueina lygiai penkeri metai balandžio mėnesį. Atrodo tik neseniai pradėjom garbint AŠ ESU – jau penkeri metai! Kada skaičiuoji žmogiškuoju žvilgsniu metus, jie atrodo išsitęsia nepaprastai ilgą laikotarpį, bet kada žvelgi dvasiniu žvilgsniu, tada tu matuoji Amžinybės, kiek gali dvasinė asmenybė, turėdama šitą kol kas materialų pavidalą, Amžinybę suvokt, patirt – bet kada mes atsiveriam, net ir šitoje kolektyvinėje dvasinėje komunijoje Kūrėjui, savajam Tėvui ir Motinai – iš tikrųjų tą akimirką mes pakylame virš Laiko, pakylame virš Erdvės, nes toje dvasinėje jungtyje, kurią mes patiriame per viršsąmonę, mes iš tikrųjų susiliejame su savo Šaltiniu ir Centru, kuris yra Kūrėjas visai kūrinijai. Ir mums nustoja egzistuot tos buvusios prieš akimirką galbūt skaudžios problemos, kokie nors skausmai fiziniam šitam materialiam pavidalui, ar nerimas dėl kažkokių neatliktų darbų ar laukiamų darbų – mes pajuntame tą giluminį susiliejimą – tai ir yra kaip intako įtekėjimas į Vandenyną, kada mes tampame Viena Dvasioje.
Ir kada aš prisimenu tą mūsų pirmąją Gyvosios Šventovės dvasinę kolektyvinę Komuniją 2002-aisiais metais, rugsėjo pirmąjį šeštadienį skvere, prie Senojo Žvėryno tilto, kokią mes turėjom tada sampratą – kas yra ta Šventovė? – jokios neturėjom sampratos. Šiandien mes garbinam ne tiktai Tėvą, ne tiktai Rojaus Trejybę, mes garbinam ir Visuminę Dievybę AŠ ESU. Ir mes galime aiškint – kas yra Rojaus Trejybė, kas yra Visuminė Dievybė AŠ ESU, kas yra Kūrėjas, kas yra Gyvoji Šventovė, kas yra dvasinė asmenybė, kuo ji skiriasi nuo šito materialaus pavidalo. Ir kokių mes patyrėm patyrimų per tą laiką, kiek išaugo mūsų požiūris į dvasinę kolektyvinę komuniją, kas yra šita nuostabi kolektyvinė komunija – tas Gyvasis bendravimas su mūsų Tėvu ir Motina. Koks yra milžiniškas šuolis! Bet juk jį mums reikėjo nužengt per tuos beveik keturioliką metų, bet jie, kaip akimirka, dabar ištirpsta praeities tame patyrimų Kelyje. Bet kaip skamba Dvasinė Harmonija, kada mes garbiname Kūrėją, kokia yra ta pakylėjimo vibracija, virpesys, kokio per pirmąsias pamaldas nebuvo! Tai dėl to mums ir buvo suteiktas tas pojūtis – kvapo pojūtis – kai perteikė kvapą skvere, kad mes galėtume patirt tai, ko negalėjome patirt dvasioje, nes neturėjome supratimo, kas yra dvasinis atsivėrimas – tai mus stiprino per fizinį pojūtį – kurie pajuto. O dabar mes turime tą dvasios milžinišką būseną, susiliejus su savuoju Šaltiniu, kad išorinis, fizinis, pojūtis nėra reikalingas – jis yra kaip papildanti, sustiprinanti priemonė ir tiek, bet jeigu dvasioje tu esi atvėręs asmenybę, tai yra ta būsena, kuri tave traukia ir kuri tau diktuoja troškimą susilieti dar labiau su savo Kūrėju – Šaltiniu ir Centru – Tėvu ir Motina – Rojaus Trejybės Trimis Asmenimis ir Visumine Dievybe AŠ ESU – Ketvirtuoju Asmeniu, Kuris net ir Rojaus Trejybę laiko Savyje su visais Absoliutais – visą kūriniją. Ir mes dabar esame Jo sūnūs ir dukros – jau dabar esame tie realūs pasireiškimai Kūrėjo, mūsų betarpiškoje aplinkoje. Ir nesvarbu po prisikėlimo, kuriam tu krašte pradėjai šitą žengimą Gyvuoju Keliu – Vilniuje, Kaune, Šakiuose, Darsūniškyje, Kruonyje, Plungėje, Rietave, Londone, Niujorke, Australijoje – ne – pirminė vieta – Urantijos planeta, nes ji yra per daug smulkus taškelis kosmose, kad jį vertėtų dar skaidyt į bet kokį konkretų šitos planetos taškelį. Ir daugelis net nežinos, kur yra Urantija, ir mums reikės aiškint, tai iš kokios mes kosmoso vietos, iš tos Urantijos, atsidūrėme šitoje Visatos aplinkoje. Bet ir pasiekę Rojų – visos kūrinijos geografinį Centrą – Kūrėjo Energinę-Dvasinę Sukoncentravimo Vietą – mes taip pat ir ten aiškinsim – o mes iš Urantijos. – Tai kur ta Urantija? Štai mes ir aiškinsim – Septintojoj Supervisatoj – 611 121-ojoje Vietinėje Visatoje – Nebadono Visatoje – Norlatiadeko Žvaigždyne – Satanijos Vietinėje Sistemoje 606-asis pasaulis. Štai kaip mes pasieksime Jį.
O šiandien aš važiuoju mašina – per radiją girdžiu, kaip vienas vyras skundžiasi, kaip dabar mokyklos kemša informaciją į mokinių galvas, bet visiškai nesirūpina asmenybės lavinimu. Bet kaip gi jis supranta asmenybės lavinimą? – Patriotizmas! Patriotizmas! Tai štai, jeigu būtų mokiniai ugdomi, kaip atvert savo vidų Kūrėjui, tada nereikėtų dejuot, kad neugdoma asmenybė. Asmenybė jau turi visus potencialus, bet kaip juos atvert aktualais pavertus – realiais pasireiškimais visų tų savybių – štai tada ir būtų drauge bendradarbiavimas su Kūrėju. O tas vyras dejuoja, kad dabar savanaudiški vaikai – siekia populiarumo – o pasirodo, pabaigoj pasakė, kas taip kalba – žurnalo – Reitingai – vyriausias redaktorius. Reiškia, pats tu esi to žurnalo, kuriame bujoja savanaudiškumas, nes reitingai, tai kas? – vienų iškėlimas, kitų nusmukdymas – ir tu vadovauji tokiam žurnalui, tai tada nėra ko skųstis – tu gi stimuliuoji, kad būtų aukštesni reitingai, tau atneštų daugiau užsakymų, kada tu patalpini įvairius reitingus, tu gauni pinigus – tavo yra atlyginimas už tai. O žmonės tik ir žiūri – aha, koks yra reitingas? – ir daugiau nesidomi, jiems nereikia daugiau. Tai štai, tavo dėka jiems nereikia daugiau, tu savo indėlį taip pat įneši, kad vaikai gautų tą kemšamą informaciją ir asmenybė nebūtų ugdoma – nebūtų atskleidžiama – o tada dejuoja pats įnešęs savąjį indėlį į griovimą. O sakytų – taip, štai aš dabar pareiškiu, šitas žurnalas nereikalingas, nes jis trukdo vaikams mokykloje gaut visapusišką asmenybės lavinimą, ne vien tiktai informacijos prikimšimą, štai ir mano žurnalas prie to prisideda, nereikalingas toks žurnalas. Kas pasikeis, jeigu žmogus nežinos, kokia laida yra populiari, kokia nepopuliari, kas pasikeis, jeigu nežinos, kokia kompanija daugiau uždirbo milijardų ar mažiau, kas pasikeis, jeigu kažkas pasakys, kad šita šalis turtingesnė ar mažiau turtinga? Jeigu dvasioje nėra pažadintas žmogus, tai bujos toks pat išnaudojimas, menkinimas, siekimas valdžios. Ar ta šalis bus turtinga, ar bus neturtinga – principai yra laukinio lygio, todėl tas laukiniškumas pasireiškia gyvulinėmis savybėmis. Bet kur, kur būtų mirtingasis – gatvėje, darbe, mokykloje – visur bus pašiepimas, visur bus cinizmas, visur bus prievarta, apgaulė, melagystė, siekimas valdyti kitus.
Štai kodėl mes turim tą ir Šventovę, ir Gyvąjį atsivėrimą dvasioje, kad patirtume tą būseną – Visuminę Šviesą, Meilę, Teisingumą, Tiesą, Tikrovę – kad galėtume gyvent savo Gyvenimą be jokių reitingų – savo – nelygindami su savo kaimyno, bet kad gyventume kiekvienas savo Gyvenimą dorai – Šviesoje su Kūrėju – mūsų Motina ir Tėvu dvasioje, nebijodami būti savimi, kokį sukūrė mus kiekvieną kaip asmenybę Pats Kūrėjas, ir Pats veda kiekvieną iš mūsų iš vidaus, kad mes būtume savimi kuo drąsesni, kuo ryžtingesni. Štai tada Šviesa, Tiesa, Teisingumas įsiviešpataus pirmiausia mūsų pačių mąstyme, ir tada mes veiksime išorėje. Amen.

Ačiū Daivai už iššifravimą.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas

Komentarai