Forumas: temos peržiūra
Tėvo dvasios, Minties Derintojo, atsakymas per pamaldas, skirtas mūsų sielos brolio Juozo išėjimo į sielos lygį metinėms. 2007 07 07
Mielieji, prieš per pamaldas, skirtas mūsų sielos brolio Juozo išėjimo iš Urantijos materialaus pavidalo į aukštesnį sielos morontinį energetinį lygį metimens, pačios maldos metu mėsų sieloe sesė Violeta pateikė Tėvui klausimą, kaip Juozui dabar sekasi, kaip sekasi dar anksčiau už Juozą į morontinį sielos pavidalą pakilusiems mūsų, Vilniaus, Urantijos grupės nariams Aleksandrui ir Bronytei.
Toliau meldžiantis, aš Tėvo paprašiau, jeigu Jis mano tikslinga mums atsakyti į šį klausimą,mums tiems, Jo sūnums ir dukroms, kurie dar ŠIO SLENKSČIO NEPRELIPO, tai aš esu pasirengęs atsakymą savo lūpomis pagarsinti, kad išgirstų visi pamaldose dalyvaujantys.
Violeta Tėvo atsakymą įrašė į vaizdo kamerą ir tekstą iššifravo ir atsiuntė man. Dėl to aš galiu jį pasiūlyti ir jums visiems.
Pamąstykite apie Tėvo sakomus žodžius mums VISIEMS.
------------------
„Mano mylimi vaikai, šitas slenkstis, kurį tu taip pavadinai, nėra iš tikrųjų joks slenkstis. Visas gyvenimas yra slenksčiai, nes tai yra vis aukštesnis ūgtelėjimas.
Ir jūs vadinate tą mirtimi vien dėl to, kad jūs neturite tokios šviesos ir supratimo, nes buvote gausybę metų izoliacijoje, dvasinėje izoliacijoje, ir jums niekas nieko neaiškino, dėl to jūs patys iškraipėte mirties sampratą.
Jūs turite suvokti, mirties neegzistuoja. Yra tik jūsų perėjimas į aukštesnį energetinį pavidalą ir dėl to tas pavadintas slenkstis nėra slenkstis. Jis yra kokybinis šuolis jūsų vidiniame žengime link manęs ir kūrinijoje.
Ir jūsų sielos broliai ir sesė, ir daugybė sielos brolių ir sesių, kurie yra šoktelėję šitą kokybinį šuolį, jį įveikę, dabar su šypsena prisimena tas baimes, kurios kankino juos nepalikdamos net ir dieną, ir naktį, bet šitos baimės neleido jiems išsiskleisti taip, kaip Aš troškau, kad jie išsiskleistų, kad jie nugyventų šitą jiems skirtą materialų gyvenimą be baimės, palaimoje ir meilėje, tarnaudami vieni kitiems.
Ir dabar jie žvelgia, kas yra aplinkui, tik per realybę, kaip tokią realybę, kuri tada jiems atrodė stebuklinga, kaip nepasiekiama, kad tai yra idealai, žmonijai nepasiekiami. Jų žengimas naujuoju pavidalu yra jų pačių naujasis plėtimas, didesnis plėtimas jų vidinio aš.
Jie tarpusavyje gali susitikti ir bendrauti, ir bendravimas vyksta ne tuo jums suprantamu būdu, kaip jūs vieni kitiems išsakote žodžius, bet jausmų pavidalu, virpesių paskleidimo pavidalu, kurie neapriboti atstumu.
Jie, dabar eidami, vis daugiau ir daugiau išsivaduoja iš tos, per visą praėjusį gyvenimą sukauptos, baimės būsenos.
Jie nėra dar apvalyti nuo šitos baimės būsenos, nors aplinka, pilna džiugesio ir palaimos ir meilės, tarnavimo, ir pagalbos daugiau valo negu jums suteikiamos teorinės paskaitos. Aplinka ir patyrimas baimės būseną ištirpdo daug greičiau ir giliau iš jūsų pasąmonės.
Dabar jų keliavimas yra pagrįstas betarpiška aplinka, kupina meilės, sklindančios iš manęs po visą kūriniją, ir jų nebežaloja pasąmonė, kuri žalojo jų protą ir sąmonę, gyvenant šitą materialų gyvenimą.
Jie dabar yra tame pasaulyje, kuris daugumai jūsų atrodo kaip kupinas baimės, nes prieš jus yra nežinomybė, nematoma tamsa, nes jūs įsivaizduojate, kad išėjimas į aukštesnį lygį, tai yra tokia nežinia, kurios negali suvokti niekas, nes niekas nėra sugrįžęs ir pasidalinęs savuoju patyrimu.
Dėl to šitas neatskleistas patyrimas jums kelia baimę pasąmonėje, nors sąmoningai jūs galite nepripažinti šitos baimės, bet ji glūdi pasąmonėje. Ir dėl to net ir Aleksandro, Juozo, ir Bronelės pasąmonė nėra dar taip greitai išvalyta nuo giluminės baimės, nes baimė yra tas indėlis, kuris įsiterpia tarp mano mokymų, perduodamų per mano visos kūrinijos šeimą, ir jūsų tapatybės, kuri yra iš tikrųjų sukaupusi daugybę tamsių dėmių, tamsių įbrėžimų jūsų savajame aš.
Po prisikėlimo daug kas yra apvalyta, tačiau, tos baimės, tie pykčiai, pavydas, siekimas populiarumo, tie dalykai nėra apvalomi automatiškai. Jūs jų atsisakote tik vis labiau įtikėdami ir patirdami mane.
Ir dėl to šitų pasaulių aplinka, kuriuose vyksta jūsų pažadinimas iš materialaus pavidalo, ta aplinka padeda atsikratyti baimės ir žengti manoje meilėje. Jūs ir dabar galėtumėte žengti be jokios baimės, net ir pasąmonėje. Jūs galite ją ištirpinti per gyvą ryšį su manimi, nuolatinį ryšį, kasdienį ryšį.
Viskas yra jūsų valioje. Aš jums suteikiu visas priemones, kurios prieinamos jūsų sąmonei. Pasinaudoti šitom priemonėm yra jūsų laisva valia.
Aš jus skatinu atsiverti man nuolat, likti gyvame ryšyje kiekvieną akimirką, net ir užsiimant savo kasdieniais darbais. Likite kiekvieną akimirką šitame ryšyje ir tada, po prisikėlimo, jūs pajusite, kad didelio pokyčio jumyse neįvyko, ir šitas pasaulis, kuriame jūs buvote pažadinti, jums yra tiktai labai trumpas tarpsnis, kurį praleisite šitame pasaulyje, nes jūsų apsivalymas, pasąmonės apvalymas, sielos išsiskleidimas yra aukštesnio lygio negu prisikėlimo pasaulis jums gali suteikti tolimesnį dvasinį mokymą ir jūsų žengimą į priekį. Dėl to jūs būsite perkelti į kitą pasaulį ir iš kito pasaulio pasieksite tolimesnį pasaulį.
Tas jūsų pažadinimas jums nesuteiks tokios didžiulės nuostabos, kokią galėtų suteikti, jeigu jūs šitame pasaulyje dvasiškai neaugtumėte. Tada jūs pamatytumėte, kad aplinka ima kontrastuoti su jūsų buvusiais energetiniais virpesiais.
Tuo tarpu, jeigu jūs atsivėrę būsite man visą laiką, po pažadinimo jūs matysite, kad jūs patekote būtent į tą pasaulį, kurio jūsų siela visą laiką troško, ir, kuriame jūs, iš esmės, ir gyvenote, nors aplinka buvo aplinkui nepasiekusi jūsų dvasinių virpesių, bet dabar jūs, kaip galite sau pasakyti mėgstamu posakiu, vartysitės, kaip inkstas taukuose, nes tai bus jums suteikiama būtent ta aplinka, kurioje jūs, tarsi, svajonėse ir gyvenote.
Dėl to Juozas, Aleksandras, ir Bronelė, dabar būdami šitame prisikėlimo pasaulyje, eina tuo baimės apvalymo keliu.“
Ačiū Tau Tėve. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia.
----------------------------------------------------------------------
2007 07 07
Algimantas
2007-07-14 13:03:40
Komentarai
Ot ir ne. Baimė, kad mama barsis, veda į tai, kad imi mąstyti bent vienu žingsniu į priekį, kad išvengtum barimosi ir priekaištų. Taigi, baimė skatina mąstymą ir galimų variantų numatymą. Bet, turbūt, kaip visada, irgi ne visiems.****
Tarp kitko, ar yra jūsų grupėje žmonių su aukštuoju (jokiu būdu nenoriu nieko įžeisti), iš miesto bent antros kartos kilusių? Nes, netgi pagal UK, genetika irgi turi tokiems dalykams labai didelę reikšmę.
Algimantui
2007-07-17 11:27:53
Algimanto komentare man ypač užkliuvo paskutiniai sakiniai
"Sprendimų vengimas,kaip galima augti nepriimant kaskart
naujų sprendimų"?
Tai patvirtina,kad Dievas manę,ir mano bendražyges ,visa
laiką vedė teisinga linkme.Baimė suklysti sustabdo dvasinį
augimą.Tai atsakymas į manę varginantį klausymą,kodel rū-
pimas asmuo dvasiškai neauga.
Tai tiek.
Su meile
IRENA
2007-07-17 09:01:29
Mielieji, kaip aš jums galiu atsakyti aiškiau, negu jau atsakiau, aiškindamas, kad jūsų charakteris lieka lygiai toks pat, koks buvo vadinamosios fizinės mirties akimirką.
Jeigu jautėte baimes gilumine prasme, tai jas dar ir jausite, tačiau VISA aplinka jums bus draugiška ir tos baimės, kurios buvo formuojamos pačios agresyvios URANTIJOS aplinkos, tokias nepagrįstas baimes per patyrimą labai greitai panaikins. Tačiau jūsų baimės dėl nepasitikėjimo savimi, dėl savo nedidelio įtikėjimo į Tėvą bus tirpdomos palaipsniui mokymų ir praktinio tarnavimo dėka. Toks procesas yra ilgalaikis, ne akimirksninis.
Kada auga įtikėjimas į Tėvą, auga ir meilė. O meilės priešingybė yra BAIMĖ. Dėl to, kiek trūksta meilės, tiek yra BAIMĖS. Ir tai yra visoje kūrinijoje galiojantis dėsnis.
Urantijoje BAIMĘ FORMUOJA IR VISA APLINKA, KURI TĖVO MEILĖS NEJAUČIA.
Tuo tarpu po prisikėlimo aplinka spinduliuos TĖVO MEILĘ. Dėl to patyrimas IŠ KARTO bus visiškai kitoks. Kad būtų suprantamiau, pamėginsiu pateikti jums tokį pavyzdį, kada vaikas yra baramas, nes jis pasielgė ne taip,kaip jo tėvai tikėjosi, ir kada tokios situacijos kartojasi, vaikas ima jausti baimę BET KĄ DARYDAMAS, NES JAU PASĄMONĖJE JAM ĮSIRĖŽĖ TĖVŲ NUOLATINIS BARIMAS. Ir jeigu vaikas jau užauga ir išvyksta gyventi kitur, tai automatiškai jis ir laukia tokios pačios neigiamos reakcijos iš aplinkos už klaidingus veiksmus, bet vietoje šito jis sulaukia SUPRATIMO IR PADRĄSINIMO NEBIJOTI SUKLYSTI. Tačiau jam prireiks nemažai laiko, kol jis panaikins tas baimes.
Dėl to ir po prisikėlimo tokios baimės dėl suklydimo bus palaipsniui tirpdomos per mokymus, tarnavimą, ir supratimą, kad niekada nereikia BIJOTI KLAIDŲ. Jos suteikia AUGIMĄ, nes klaidų baimė veda į SPRENDIMŲ VENGIMĄ. Kaip galima augti nepriimant KASKART NAUJŲ sprendimų?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-16 23:15:47
Gal aš debilas, bet nesupratau - tai išlieka baimė morontinėje realybėje? Ar ji transformuojasi? Ar kaip ten bus su mano fobijomis?
Pone Algi, pasakykite ką nors konkretesnio, be musulmoniškų, taip sakant, motyvų ir kitų neįdomių priemaišų. Dėkui.
Baisiai susidomėjęs
2007-07-16 15:58:49
Mielieji, jūs turite žinoti,kad MIRTIES NĖRA. Yra tik energetinių virpesių vis aukštesnė forma mūsų dabartiniam aš, padovanotam Tėvo.
Materialų kūną pagimdo žemiškieji gimdytojai, bet dieviškąjį asmenybės tikrąjį aš, PADOVANOJA TĖVAS su visu amžinybės potencialu.
Dėl to aukštenis energetinis mūsų aš apvalkalas yra sielos-morontiniu pavidalu. Ir kad tie mūsų sielos broliai greičiau apsivalytų nuo baimės mūsų atsivėrusių sielų virpesiai maldoje pasklinda po VISĄ kūriniją, ir pasiekia ir tuos sielos brolius ir seses, kurie yra morontiniu pavidalu, ar net ir dvasios pavidalu, kuris yra dar aukštenių energetiniu virpesių už sielos morontinę formą.
Dėl to malda yra visada NUOSTABI PAGALBA VISIEMS GYVIEMS - MIRTINGIESIEMS MATERIALIU PAVIDALU, SIELOS PAVIDALU, AR DVASIOS PAVIDALU, IR VISOMS KITOMS DVASIOMS VISOJE KŪRINIJOJE, KURI YRA VIENINGA SISTEMA.
O kas susiję su baimėmis, tai tie, kurie pasirenka išlikimo kelią su Tėvu, yra pažadinami tokio paties chrakterio, kokį buvo išsiugdę iki išėjimo iš fizinio pavidalo į sielos morontinį pavidalą. Šitoji transformacija mirtingojo dvasiniam vystymusi nesuteikia nieko, išskyrus pačios vadinamosios mirties PATYRIMĄ.
Dėl to, mirtingasis, turėjęs daug baimių, pavydo, pykčio jausmą, lygiai taip pat turės. Ir vien tik didesnės Tėvo meilės pajautimo ir įtikėjimo į Jį dėka, o taip pat mokymų ir tarnavimo dėka, jis šitas baimes ir pavydą, pyktį tirpdys.
Dabar patyrimas bus kitokio lygio, ir visa aplinka padės tas baimes tirpdyti.
Dėl ko su baime dabar žmogus žvelgia į kiekvieną nepažįstamą žmogų, kodėl bijo krikščionys musulmonų, o musulmonai krikščionių, kodėl ir vieni ir kiti bijo žydų ar čigonų, kodėl santuokos su skirtingų religijų sutuoktiniais kelia baimes jų giminaičiams, kodėl skirtingų rasių žmonės žvelgia su baime vieni į kitus, kodėl benamiai bijo tų, kurie turi namus, o pastarieji benamių ir stengiasi jų nepastebėti, nebendrauti, kodėl žmonės bijo, kad baigsis pinigai, kodėl bijo, kad gali netekti darbo, kodėl bijo, kad turi daug skolos bankams, bendradarbiams, kodėl bijo skolinti kitiems, ypač nepažįstamiems, kodėl bijo bankrutuoti, kodėl bijo pašaipų, pažeminimo, šmeižto, kodėl bijo susirgti vėžiu, aids, ir kt., ir daugybė tokių KODĖL kelia kasdienes baimes.
Štai tokios baimės nebeteks pagrindo, ir mirtingasis su šypsena prisimins gyvenimą Urantijoje, kur vyravo tiek daug nepagrįstų baimių vien dėl to, kad Urantijoje mirtingieji nėra atradę TĖVO SAVYJE. Dėl to ir pati aplinka kelia agresiją iš tų pačių baimių, o tuo pačiu didina ir tas pačias baimes.
Po prisikėlimo agresyvi aplinka bus DINGUSI. Ji baimių "NEBEMAITINS" savo slegiančia įtaka, dėl to ir kels prisikėlusiam mirtingajam tik šypseną, kad žmonės vien tik dėl savo neišmanymo ir tamsumo susikuria ILIUZINES BAIMES. Ir jos DINGSTA įtikėjus į Tėvą, atradus Jį savyje, ir gimus iš DVASIOS materialiame kūne.
Tačiau po prisikėlimo vidinės giluminės ir įsišaknijusios baimės ir ydos bus apvalomos per MOKYMUS ir tų mokymų PRAKTINĮ TAIKYMĄ. Ir vis gilesnį įtikėjimą ir Tėvo PATYRIMĄ ir PAŽINIMĄ, ir kūrinijos DRAUGIŠKUMO atskleidimą.
Dabar net kariškiai Urantijoje BIJO ATEIVIŲ ir slepia informaciją apie jų apsilankymus, nors tūkstančiai žmonių yra su jais susidūrę ir nufilmavę. O juk po prisikėlimo mus mokys bendrauti su prisikėlusiais iš kitų planetų mirtingaisiais. Ir mes matysime ir patirsime ir jų meilę, o ne dabartinę menamą jų agresiją.
Žodžiu, mūsų žvilgsnis į mūsų dabartinę planetą, Urantiją, bus su šypsena, kad mes daug ką darėme neišmanydami ir dėl to susikūrėme gausybę neegzistuojančių baimių, bet tas mūsų įsišaknijusias baimes ne burtininko lazdele per akimirką pašalinsime, bet įtempto ir kasdieno darbo dėka, kada tam mums bus suteiktos visos priemonės ir aukštesni dvasiniai mokymai ir pati aplinka tų mokymų taikymui.
Štai būtent dėl to, aš jus jau dabar raginu atrasti TĖVĄ SAVYJE, KAD ŠIANDIENINĖS BAIMĖS IŠ VISO DINGTŲ IŠ JŪSŲ APLINKOS.
Aš gyvenu be baimių jau ne vienerius metus. Ir džiaugiuosi laisve nuo jų.
Jūs neįsivazduojate, kokia tai yra laisvė protui.
Ir tik tada jis gali visiškai atsiduoti Tėvui iš meilės Jam ir visai DRAUGIŠKAI KŪRINIJAI - JO DVASINEI ŠEIMAI KASDIENIU GYVENIMU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2007-07-16 13:08:11
O gi man irgi neaišku kainekas. Va:
"Po prisikėlimo daug kas yra apvalyta, tačiau, tos baimės, tie pykčiai, pavydas, siekimas populiarumo, tie dalykai nėra apvalomi automatiškai. Jūs jų atsisakote tik vis labiau įtikėdami ir patirdami mane."
Tai matomai šoktelėję į naują kokybinį lygį atsinešame ir neišvalytas baimes. Ir gyvename naujame lygyje su senom baimėm? Ar jau su naujom?
Susidomėjęs
2007-07-16 11:21:46
gerb. Irena, ar tamsta skaitote, ar tik rašinėjate? Juk aiškiai pasakė, kad "šitas slenkstis, kurį tu taip pavadinai, nėra iš tikrųjų joks slenkstis", ir "jūsų sielos broliai ir sesė, ir daugybė sielos brolių ir sesių, kurie yra šoktelėję šitą kokybinį šuolį, jį įveikę, dabar su šypsena prisimena tas baimes..." Na, kas dar neaišku?
maurukas
2007-07-14 14:51:45
Vis dėlto mane vis dar tebedomina techniniai klausimai. Kaip, ką įrašė su vaizdo kamerą, kas matėsi, ar save filmavo ar kaip?
technika
2007-07-14 14:11:14
Ir vis delto,tokioms išvykusioms sieloms,kaip Juozo,Alek-
sandro ir Bronelės,ar galime mes,čia pasilikę,savo maldo-
mis,siunčiamais meilės virpesiais,padėti greičiau apsivaly-
ti nuo baimių ir kitų negatyvių reiškinių?Gal aš ko nors
iki galo nesuprantu?
Su meilę
IRENA
2007-07-14 13:23:26
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]