Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Nėra gyvenime aukštesnės laisvės kaip išlaisvinti save iš iliuzinės vergijos – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2019 03 17

Algimanto pamokomasis žodis – Nėra gyvenime aukštesnės laisvės kaip išlaisvinti save iš iliuzinės vergijos – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2019 03 17

Mylimieji, gyvenime mes turime, iš tikrųjų, patirti tokių iššūkių, kai mums reikia priimti tokį sprendimą, kada priklauso mūsų ateitis.

Mes teoriškai suprantame, kad teoriškai labai gražu būti geram, doram, linksmam, bet aplinka diktuoja savas aplinkybes ir savas žaidimo taisykles, ir norėdamas išlikti tomis savybėmis, kurios patrauklios aplinkai, tu turi sulaužyt savo principus, principus, kurie yra Kūrėjo Amžinosios Vertybės, kurias deklaruoja aplinka, bet ji jomis negyvena, todėl Amžinųjų Vertybių – Meilės, Tiesos, Teisingumo, Gėrio, Grožio, Nuoširdumo, Įžvalgos, Išminties kasdienio pasireiškimo nėra. Yra savanaudiškas siekis patogaus gyvenimo sau, patogaus materialia samprata.
Ir štai mums reikia priimt sprendimą – kaip mums gyvent? – nes gyvenimas yra realus kasdien, ir tame realiame gyvenime mes esame tiek realūs, kiek esame susilieję su Kūrėju, Amžinųjų Vertybių Šaltinu.
Jeigu kažkam šauna į galvą, ir jisai mosuoja ginklais ir išžudo penkiasdešimt žmonių mečetėje, Naujojoje Zelandijoje, jaunas vyras, dvidešimt aštuonerių metų, tai -- jo gyvenimo principas – dėl to, kad jis niekada nepriėmė sau sprendimo – noriu būt savimi. Jis tiesiog pasireiškia kaip aplinka jį suformavo, kokį suformavo. Ogi tokį, kad jisai jaučia tą pranašumą baltosios rasės prieš visas kitas rases ir nori jį pademonstruot šitai žudydamas kitus. Čia yra išskirtinis atvejis. Bet lygiai taip pat mes elgiamės, kada paremiam -- paremiam -- neteisingumą vietoj teisingumo, nes patogiau taip yra, arba nuskriaudžiam pakeldami ranką prieš silpnesnį. Nuskriaudžiam, parodydami savo menkumą, nes galia, stiprybė, fizinė stiprybė – tai nėra teisingumo išraiška. Menkumas yra jeigu tu būdamas stipresnis nuskriaudi fizine prasme, kuris už tave silpnesnis. Tai yra prievartautojai, dar visuomenė juos gina -- gina ta prasme, kad juos sodina į kalėjimą, į kalėjimą, mano, kad tai jau yra viskas – štai, jisai išeis iš kalėjimo ir yra švarus. Ne.
Jeigu būtų visuomenė šviesi, tiesiog ji nepriimtų tokio visuomenės nario – gyvenk sau, mes nenorim su tavim susitapatint, mes nenorim tapt tokiais, koks esi tu. Mes tau kalėjimo nesiūlom, bet mes nenorim susiteršt, susipurvint tavimi. Mes norim glaustis prie Kūrėjo, prie to Tyrasties Šaltinio Nuoširdumo, Švelnumo. Tokia visuomenė ir gailestinga, ir teisinga, ir tuo pačiu demonstruoja Meilę. Ji leidžia tam žmogui pačiam -- pačiam -- išsiplaut save – su Kūrėju – ji jo neatstumia, bet sako – mes nenorim su tavim susitapatint. Mes turim teisę gyvent savo gyvenimą su Kūrėju – tu nenori tokios gyvensenos – negyvenk – tau patinka kitus skriaust – tai yra tavo reikalas –skriausk – bet tiktai ne su mumis būdamas, ne mūsų visuomenėj. Tau su žvėrim tinka gyvent. Žvėrių įstatymai nenumato kitaip – stipresnis suvalgo silpnesnį. Bet žvėrys turi penkias Pagalbines Proto Dvasias, mes turim – septynias – garbinimo ir išminties. Bet tiems mūsų broliams ir sesėms išmintis ir garbinimas negalioja. Gali būt, kad liežuvis ir garbina, bet Širdis – ne. Širdis lieka akmenimi.
Todėl tie momentai, kada gyvenime reikia priimt tą esminį sprendimą – koks gi tas mano asmeninis gyvenimas turi būt? – tai nėra teorinis klausimas, tai yra praktinis klausimas.
Žmonės nėra išmokyti išvis tokį dalyką sau apmąstyt ir iškelt šitą klausimą, o tada priimt tą sprendimą, kuris atitinka Kūrėjo valią, nes galų gale mūsų gyvenimas ir yra – tiems, kurie atradom Kūrėją savo viduje – suliet savo valią su Kūrėjo valia, kad būtų gyvenimas – pirmiausia mūsų viduje – tyras, be purvo, nesuterštas, nes žodis korupcija reiškia teršalą, suterštas, netikras. Tai mūsų gyvenimas neturi būt suterštas, korumpuotas iš vidaus. Bet tą apsprendžia mūsų veiksmai išorėje. Mes veiksmais išorėje teršiame savo vidų, o tada suterštas vidus nebegali pasiekt Kūrėjo, nes Jam reikalinga Tyra Širdis. Ta Širdis, kuri ir galėtų priimti tą esminį sprendimą – kokio gyvenimo aš siekiu? Ir kiek aš noriu prisidėt prie Šviesos ateityje, prie to ateities kartų geresnio gyvenimo. Čia nėra teorinis, čia praktinis klausimas, tik žmonija apie tai nemąsto. Jie mano, kad su ateitimi nesusiję.
Aš pasakysiu dar daugiau – kada po prisikėlimo bus taip, kad tas, kuris nužudė, atsidurs šalia, po prisikėlimo, per mokymus, sėdės vienoj klasėj tas žudikas ir nužudytasis, tai yra milžiniški psichologiniai ateityje iškilsiantys iššūkiai tiems, kurie šitaip gyveno gyvenimą ir bėgiojo su ginklais, užiminėjo teritorijas, ir tai vadino prasmingu gyvenimu, nes jie kovojo už laisvę patys būdami vergais Širdyje. Nėra gyvenime aukštesnės laisvės, kaip išlaisvinti save iš tos visos iliuzinės vergijos gyvenant Kūrėjo numatytą gyvenimą visiškai atsidavus Jo vedimui iš vidaus. Visiškai. Pagrindų pagrindas kasdienybėje yra Kūrėjas – ir nemažiau, ir niekas kitas. Jeigu yra kiti interesai aukščiau Kūrėjo, reiškia, jūs dar nesat priėmę to esminio sprendimo – dar jūsų vidus yra suterštas – baime, nepasitikėjimu, o gal išskaičiavimu. Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Komentarai