Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mano mokymas – Kam reikalinga Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji Šventovė? 2019 04 06

Mano mokymas – Kam reikalinga Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji Šventovė? 2019 04 06

Kam reikalnga Rojaus Trjeybės-AŠ ESU gyvoji ŠVENTOVĖ, ARGI MŪSŲ GARBINIMAS REIKALINGAS KŪRĖJUI, ARGI JIS NEGALI APSIEITI BE MŪSŲ GARBINIMO, NEJAUGI JIS TOKS GARBĖTROŠKA, IR KAM IŠ VISO REIKALINGA MALDA – GYVOJI KOMUNIJA – KADA KIEKVIENO VISAS GYVENIMAS TURĖTŲ PAVIRSTI Į GYVĄJĄ MALDĄ? (nepastebėjau, kad atspausdinau didžiosiomis raidėmis, kadangi daug atspausdinau, tai nebenorėjau visko perrašyti mažosiomis raidėmis, tad taip ir palikau). Šie klausimai man ne kartą buvo pateikiami, tad dabar pamėginsiu šioje temoje kaip tik į juos ir atsakyti ir tiems, kuriems jie gal dar nekilo, bet galėtų kilti, kad ir jie sužinotų atsakymus.

Savaime supranama, kad Kūrėjas nėra garbėtroška, ir nereikia jam jokio garbinimo. Kokios gi Kūrėjui dar reikia garbės, kai ir taip viskas yra kilę iš Kūrėjo Energijos, kuris ir yra visos Energijos Šaltinis ir Centras. Tad Kūrėjui didesnės garbės suteikti tikrai negalime ir negalėsime, kaip tik Širdimi susiliedami su Kūrėju, o tai ir sudaro Kūrėjo garbinimą Širdimi, nebūtinai ištartu žodžiu, nes toks gyvas susiliejimas virpesiais tarp Kūrėjo ir Sūnaus ar Dukros ir yra tikrasis garbinimas – vienas kito – nes yra realus ir gyvas būsenos pojūtis dvasinės vienovės su Kūrėju, atrastu savo viduje. Todėl patirdamas tokius gyvus energinius virpesius iš Kūrėjo tiesiog tu pats jau nori dar gilesnio susiliejimo, ir tuo pačiu tai ir sudaro Kūrėjo garbinimo patyrimą, kaip ir garbinimą vienas kito, nes ten, kur yra Kūrėjo gyvi virpesiai, ten gali būti – ir yra – ir nuoširdus Sūnaus arba Dukros atsivėrimas visa Širdies gelme, ir toks gyvas komunijos užmezgimas ir palaikymas ir sudaro tą gyvąjį garbinimą. Gyvajame garbinime yra vien tik Širdies atsivėrimas ir susiliejimas su Kūrėju be jokių prašymų, net pačių altruistiškiausių – prašymai garbinime tiesiog nereikalingi, kada dvasioje susilieja Kūrėjas ir Sūnus ar Dukra į vieną ir vieningą dvasinę Vienovę, tada Sūnus ar Dukra yra iškelti virš bet kokių prašymų. Ir tą akimirką gali tarti bet kokius žodžius, kuriuos jauste pajaučia atsivėrusios asmenybės tapatybė savo Širdyje. Štai dėl to gyvosios garbinimo akimirkos komunijoje ir prabyla dvasia, prabyla laisvai ir nevaržomai, prabyla, pakilusi virš tamsos iliuzinės baimės, todėl garbinimo metu asmenybės tapatybė nepaprastai pasikrauna gyvąja Kūrėjo Energija, ir toks pakylėjimas dar ilgai juntamas po gyvojo garbinimo.
Tad garbinimas yra natūrali Kūrėjo Sūnaus ar Dukros būsena ir jis reikalingas pačiam Sūnui ar Dukrai, nes Kūrėjas taip jau yra sumanęs, kad atsivėręs Sūnus ar Dukra jaučia nepaprastai didelę trauką susilieti su Kūrėju ir šitoji gyvoji trauka ir pasireiškia nuoširdžiu atsivėrimu Kūrėjui, ir garbinimu. Ir toji trauka yra nesąmoninga, nors pats garbinimas yra sąmoningas veiksmas, nes yra priimamas sąmoningas sprendimas garbinti Kūrėją ir atsiduodama Kūrėjo vedimui iš vidaus sąmoningai, nors pats garbinimas vyksta per viršsąmonę, kada sąmonė yra prislopinta, yra tarsi būdravimo būsenoje, o pats gyvasis komunijos ryšys su Kūrėju yra per viršsąmonę. Iš pradžių Sūnus ar Dukra garbina savo Tėvus individualiai, vienas, bet kuo daugiau prisipildo Kūrėjo Meilės ir Šviesos, tuo stipriau ima jausti impulsą, kad norėtų garbinti drauge su kitais savo broliais ir sesėmis. Ir tada Minties Derintojas tokį atsivėrusį Sūnų ar Dukrą ir atveda iš vidaus į Rojaus Tjreybės-AŠ ESU gyvąją šventovę į kolektyvinį garbinimą.
Kadangi gyvojoje šventovėje jokių materialių ritualų nėra, tai ir kolektyvinio gyvojo garbinimo metu nėra jokių materialių trukdžių, todėl Sūnaus ar Dukros dvasinė asmenybė visa savosios tapatybės gelme yra panirusi į savąjį Šaltinį, į Kūrėją, į Kūrėjo Energinių Virpesių Gyvą Lauką, ir tą akimirką vyksta vien tik pats garbinimo procesas kiekvieno nuoširdžiai garbinančio Sūnaus ar Dukros Širdyje, ir Energinio Lauko poveikio galia yra lygi garbinančių skaičiaus kvadratui. Štai kodėl po garbinimo pasąmonė yra apvaloma nuo teršalų tiek stipriai, kad Kūrėjo Sūnaus ar Dukros viduje net sukyla nepaprastai didelis noras veikti drauge su Kūrėju visų Šviesos labui, atrodo, kad šią akimirką esi pasiryžęs visiems Šviesos darbams, kurių anksčiau bijojai ir pagalvoti, kad galėtų tekti juos atllikti.
Taigi garbinimas yra nepaprastai naudingas garbinantiems – net ir sergantys gali pagyti nuo daugybės ligų, kada paties aukščiausio dažnio Energiniai Virpesiai pripildo Kūrėjo Sūnaus ar Dukros vidų. Tačiau čia yra labai svarbi gyvojo Įtikėjimo būsena, ir tuo pačiu pasitikėjimo Kūrėju būsena. Be Įtikėjimo ir paties garbinimo gyvoji komunija nebus galinga ir stipri, ir turės mežesnį poveikį garbinančiajam, bus seklesnė jo vidinė būsena. O būsena kaitaliojasi, kada nusmunka įtikėjimas, tada taip pat seklėja ir garbinimo metų gyvų virpesių patyrimo būsena. Man dažnai pasako – štai šiandien buvo tokios galingos gyvosios pamaldos. – Į tai aš visada atsakau – gyvosios pamaldos yra visada galingos, bet nevisada esi atsivėręs taip giliai tu pats, dėl to ir poveikis tau yra skirtingas, ir tu šiandien ypač pajutai gyvųjų pamaldų galią ir jų metu suteikiamą pakylėjimą ir apraminimą, kai jos nuolat ir pakylėja, ir apramina,. nes viskas priklauso nuo asmeninio atsivėrimo ir įtikėjimo gelmės.
Gyvajame Kelyje yra viskas gyva ir tarpusavyje susieta, nėra jokių dogmų ir materialių ritualų, yra tik nuoširdus atsivėrimas ir gyvas Įtikėjimas, ir tuomet gyvoji garbinimo komunija padarys tokį gyvą poveikį, kokio negali padaryti niekas daugiau – jokia meditacija,, jokios jogos pratybos, jokie psichologiniai pratimai.
Taip, kad garbinimas yra natūrali mūsų reakcija į Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Meilės trauką iš vidaus.
Tuo tarpu mūsų gyvenimas tikrai ateityje pavirs malda, ir tai įvyks tik tada, kada žmonija patirs nušvitimą. Juk šiandien mes meldžiame sveikatos, ramybės, meilės, palaimos, kantrybės, išminties, ryžto, drąsos. Meilės, pagalbos, ir dar daug ko, ko mums tą akirmirką stinga, ar, mūsų supratimu, stinga kitiems, o mes trokštame, kad ir jie turėtų tokias Kūrėjo amžinąsias vertybes, kokias turime mes, tad ir pradedame panaudoti prašymų maldos galią, kad tokį stygių pašalintume. Tuo tarpu nušvitusioje visuomenėje, ir žmonijoje, nebėra karų, nebėra išnaudojimo, engimo, prievartos, patyčių, nebėra tokių ydų,kaip pyktis, kerštas, neapykanta, vietoje jų viešpatauja Kūrėjo Meilė ir Šviesa, ir šitokiu būdu tada belieka tik savuoju gyvenimu įprasmiti Kūrėjo valią ir garbinti Kūrėją už tokią Meilę ir Šviesą žmonijoje, ir kūrinijos Šeimoje.
Štai dabar per radiją girdžiu, kad balandžio 6-oji yra saugaus eismo diena, ir ragina Kelių policija nors šią dieną būti pakantesniems kelyje ir nesielgti nederamai. O ką daryti kitomis metų dienomis? Ar jau elgtis bet kaip? Štai dabar ir meldžiame, kad mūsų artimieji, ar mes patys, saugiai pasiektume savo kelionės tikslą. O nušvitusioje visuomenėje tokios net mintys nekyla, kelyje elgtis netinkamai, pažeisti eismo taisykles, viršyti nustatytą greitį net geromis sąlygomis, o blogomis, dar lėčiau važiuoti, kad tik būtų saugu visiems. Ir tokia yra vidinė Širdies būsena, o ne dėl baimės, kad pagaus ir nubaus, tik dėl to sukandęs dantis laikausi kelių eismo taisyklių reikalavimų.. Tai visiškai kita kokybė, ir tada – palaipsniui – nustoja prasmės visi draudžiantieji reikalavimai, nes jie nušvitusiam protui savaime atrodo skirti bukam laukinio protui, kuris nesuvokia jokių Šviesos teiginių – gyventi Meile ir Šviesa iš Kūrėjo visų Gerovės labui.
Tad mūsų ateities gyvenimas tikrai pavirs gyvąja malda, kada mes atsiduosime mūsų viduje atrasto Kūrėjo vedimui, ir savo valią būsime galutinai sulieję su Kūrėjo valia. Toks ir bus mūsų Gyvenimo ir Šviesos prasmingas kūrybinis procesas, kai drauge su Kūrėju kaip Bendrakūrėjai kursime Gėrio ir Meilės veiksmus visų Gerovei.
Tuo tarpu Kūrėjo garbinimas vis stiprės ir gilės. Ir jis mus vis labiau pripildys Kūrėjo Energija ir Meile mums žengiant iš pasaulio į pasaulį, iš visatos vieno darinio į kitą, į vis aukštesnį, ir vis arčiau paties Kūrėjo – mūsų Tėvų – Rojuje – Kūrėjo Buveinėje – Energijos sutelkimo Centre ir kūrinijos geografiniame Centre. Ir pačiame Rojuje, kada mes jau būsime savo likimą įgyvendinę ir įvykdę mums suteiktą nurodymą iš mūsų Rojaus Tėvų – būkite tobuli, net tokie tobuli, koks tobulas esu Aš – mes jau stovėdami Paties Kūrėjo akivaizdoje irgi garbinsime mūsų visų Tėvus. O Rojuje yra specialios garbinimo Šventosios Vietos, kur miriadai Sūnų ir Dukrų dalyvauja Kūrėjo garbinime. ir garbinimas vyksta tokia galinga energine išraiška, garbinimo reguliavimui net reikalingi specialiai tam parengti Garbinimo Vadovai, kurie mus mokys Kūrėjo garbinimo Rojaus Energiniame Gyvų Virpesių Lauke. Ir garbinimas bus per visą amžinybę, kada jis tik plėsis ir gilės, ir mus vis labiau įtrauks į tą Kūrėjo – mūsų Tėvų – Meilės Šokį ir Polėkį Amžinybės Palaimoje iri Ramybėje.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-04-06 16:12:06

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal