Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo Meilės virpesių įtakoje mes tampame gailestingi, išmintingi, ir kantrūs – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 04 20

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo Meilės virpesių įtakoje mes tampame gailestingi, išmintingi, ir kantrūs – pasakytas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Vilniuje 2019 04 20

Mylimieji, mes, eidami Gyvuoju Keliu – mes – turiu minty – urantus – patiriam tą gyvą ryšį su Kūrėju, patiriam Meilę, kuri yra realus reiškinys, kadangi Kūrėjas paskleidžia Meilės virpesius.
Mes vadinam – Meilės virpesius – o tai yra paties aukščiausio dažnio energiniai virpesiai – ir kada tu atveri save ir pajunti-patiri šituos aukščiausio dažnio virpesius, tada tavo žvilgsnis taip pat prisipildo tų aukščiausio dažnio virpesių ir tada ta išraiška yra lygiai tokia pati, kokią patiria fizine prasme įsimylėjęs – sakykim, savo biologinėje šeimoje tos šeimos narys, ar šiaip vyras įsimylėjęs moterį, o moteris – vyrą – tai yra pakilimas, kada visa aplinka nustoja egzistuot, egzistuoja tik tas asmuo, kurį myli. Ir kada yra abipusė meilė, tai yra toks sustiprinantis jausmas – tai yra energiniai virpesiai paties aukščiausio dažnio – kad tu gali kalnus nuverst.

Tai štai, Kūrėjas, mums suteikdamas šituos virpesius, kuriuos mes vadiname Meilės virpesiais, iškart pripildo savųjų charakterio savybių – mes tampame – tokių virpesių įtakoje – gailestingi, išmintingi, kantrūs.
Tačiau Gyvajame Kelyje yra dar vienas svarbus elementas – Įtikėjimas.

Mes dabar neturim patyrimo, kas mūsų laukia po prisikėlimo. Mes turim Įtikėjimu, atsivėrus mūsų Tėvams – Rojaus Tėvams – visų Tėvams, pajaust tą Meilės būseną, ir tą vidinį žinojimą, kad yra prisikėlimas, kad tai yra tolimesnė evoliucinė pakopa, kuri suteiks mums, tai pačiai asmenybei pradėjusiai pirminį žingsnį šitame pasaulyje ir turinčiai, arba tiksliau, turėjusiai šitą materialų apvalkalą, pavadintą žmogaus kūnu, suteiks tai pačiai asmenybei aukštesnio, sielos tapatybės morontinės energijos virpesių formą-apvalkalą. Ir mes tada pajausime dar stipriau ir dar aukštesnio dažnio energinius virpesius – energinius virpesius, kurie yra Meilės virpesiai.
Štai kodėl mes turime būti kuo stipresnio įtikėjimo, kad šitame pasaulyje, kuriame mes nepatyrėm dar iki šiol mirties reiškinio, fizinio kūno mirties reiškinio, mes nebijotume būtent šito reiškinio, kuris nėra pražūtis, išėjimas į nežinią, į tamsą, į nebūtį, o priešingai, yra perėjimas į aukštesnį energinių dažnių lygį tai pačiai asmenybei. Kokia tai yra palaima šitą žinoti ir tvirtai Įtikėjimu išpažinti – štai yra toks Kūrėjas, kuriame nėra jokios mirties asmenybei – asmenybė, gyvybės kategorija, turinti laisvą valią priimt sprendimą, pasirenkant Gėrį arba blogį. Kūrėjas yra Gėrio Šaltinis. Pasirinkę įtikėjimo galia Gėrį, mes visada esame laimėtojai ir tuo pačiu amžini, amžini, net ir nepatyrę, kol kas, materialaus kūno mirties reiškinio.
Tai dabar, įsivaizduokite, mes turim pilna mūsų pasaulyje įvairiausių ritualų – kultūrinių, kuriuos pavadina tradicijomis - religinių, kuriuos pavadina tikėjimu, turim kompanijų, įvairių pramonės įmonių ar mokslinių kompanijų, kur taip pat yra kuriami ritualai.
Ir kada aš per Pūko radiją pastarąsias dvi dienas kartas nuo karto išgirsdavau, kokie yra, tiksliau, kokie buvo prieš Velykas ritualai tarp senesnių kartų lietuvių, tai tie ritualai buvo nuoširdesni negu dabartiniai. Žmonės, pavyzdžiui, net ir dabar vadinamas šitas šeštadienis prieš Kristaus prisikėlimą, didysis šeštadienis, tai žmonės rinkdavosi į bažnyčią ir budėdavo visą naktį, budėdavo, laukdami Kristaus prisikėlimo. Ateidavo persirengę, persirengę įvairiais drabužiais – vieni – žydais – tie, kurie nužudė Kristų, kada eidavo pagal laikrodžio rodyklę aplink bažnyčią eisena, tai žydais persirengę eidavo prieš šitą visą srovę. Žodžiu, buvo tam tikras vaidinimas, spektaklis, ir žmonės, matydami tai, daugiau domėjosi tais ritualais, suprasdami, kad čia yra žydai, čia yra Jėzaus pasekėjai, apsirengę atitinkamai ir budintys. Štai tokie ritualai žmonėms, kada jie atliekami iš Širdies, turi prasmės, nes pakylėja, pakylėja žmogų.
Vakar kažkokioj Rusijos televizijoj parodė reportažą iš katalikų bažnyčios, gal ten popiežius, ar taip koks kardinolas – žiūriu, guli, guli paslikas. Tai štai, kada atliekamas ritualas, kad jis gulasi kryžium ant grindų, jis mano, kad taip priartėja prie Kūrėjo – nieko panašaus – reikalingas Širdies atvėrimas. Kas būtų, jeigu Kūrėjas reikalautų ritualų atlikimo? Ir įsivaizduokit, kas būtų, jeigu angelai sargai, kurie lydi mus ir saugo mus – dėl to ir vadinasi angelai sargai – jeigu jie irgi atlikinėtų ritualus – jiems nebūtų kada užsiimt mūsų apsauga, formuojant mums gyvenimo aplinkybes, kuriose mes privalome priimt sprendimą tarp Gėrio ir blogio, kad pasirinktume Gėrio sprendimą, Šviesos kelią, Tikrovės kryptį, Kūrėjo Meilę. Ne, serafimai sakytų – mums reikia atlikt ritualą, dabar poilsio pertrauka, o galbūt net išeiginė. Ir jeigu tai būtų kiekvienoj asmenybių kategorijoj, einant vis aukščiau ir arčiau Rojaus, Kūrėjo gyvenamosios buveinės, mūsų Likimo, ir kūrinijos geografinio Centro, jeigu Kūrėjas turėtų nors vieną akimirką, nors vieną akimirką poilsio – įsivaizduokite – akimirka – kitaip pasakius – nors vieną sekundę poilsio – visa kūrinija sugriūtų. Jis negali turėt nė akimirkos poilsio, Jis turi nuolat iš savęs liet Meilės virpesius – nuolat – be atostogų, be išeiginių, be darbo valandų, kurioms pasibaigus galėtum paskaityt, kokį nors romaną, muilo operos lygio – Jis turi liet Meilės virpesius per visą amžinybę.
Štai koks mums yra pavyzdys – negailėt savęs, nerodyt sau gailesčio, o būt gailestingiems ir atiduot energiją – Meilės energiją – kurią mes geriam iš Kūrėjo – visiems. Ir tada nereikės kryžium pult prieš materialų kryžių, nesvarbu kur jis yra iškabintas – bažnyčioje, namuose. Meilę reikia pajaust iš Kūrėjo, ir tada ja dalintis, ir bus teisingumas – teismai bus teisingi, nes juose bus iš dvasios gimę teisėjai, kurie padės surast išmintingą sprendimą, kada išsiskiria nuomonės ir negali žmonės niekaip savo protu susitart. Tada bus išmintingi ir kupini Šviesos Gyvi politikai, kurie žinos, ką reikia daryt, kad visuomenėj būtų harmonija, darna, kad žmonės būtų laisvi, su pakylėjimu einantys į darbą, kur užtektų vienos-dviejų valandų per dieną darbo, kad jis uždirbtų sau gerą atlyginimą, o kitą laisvalaikio dalį panaudotų Kūrėjo garbinimui.
Štai Kūrėjas būtų Visuminis kiekvieno iš mūsų Centras. Tas Asmuo, Asmenybė, su kuriuo mes ir bendrautume, garbindami, po garbinimo, mes bendrautume tarpusavyje Meilės ir Brolystės pagrindu. Štai šitaip bendrauja serafimai tarpusavyje, juk jie sueina į atskirus pasaulius, kur yra serafimai iš įvairių vietinių sistemų, jie sueina ten į sambūrius ir dalinasi patyrimu, kaip sekasi viename ar kitame pasaulyje saugoti mirtinguosius, ir jie stebisi, stebisi dėl vieno – kodėl bailūs ir agresyvūs yra jų saugojami mirtingieji. Jie negali suprast baimės, kuri sudaro visas problemas visoje žmonijoje. Visos problemos yra iš baimės, o baimė liudija – nėra Meilės tame žmoguje – nėra Kūrėjo. Ir tu gulk nesigulęs kryžiumi, tu Meilės nepatirsi – ir neįsiteiksi nei Jėzui, nei Kūrėjui – jie tokių kyšių nepriima. Čia yra mėginimas sau ieškot privilegijos, pateikiant kyšį – tą materialų ritualą.
Mylimieji, aš džiaugiuosi, kad esam mes Evoliuciniame Kelyje, Gyvajame Kelyje, kur neegzistuoja jokių ritualų, kur yra tiktai vienintelis būdas priartėt prie Kūrėjo – atrast Jį savo viduje, atvert Širdį, gyvent Juo – visą gyvenimą, kas akimirką – niekada nuo Jo nė akimirkai nenutolstant.
Aš nekalbu – nenusigręžiant – tai yra maištas, bet nenutolstant. Reiškia, Įtikėjimą reikia visą laiką gilint, kad jis neseklėtų ir nebūtų atsitolinimo nuo Kūrėjo, bet kad jis visą laiką gilėtų, ir būtų Gyvas, veikiantis, ir gyvenimas būtų kuriamas tiktai su Kūrėju, ir ant Kūrėjo pamato, kiekvieną akimirką, be perstojo, be išeiginių. Ar dieną ar naktį, miego metu, kad pasąmonė būtų įjungta Kūrėjo diapazono banga, kad jūs jau save prieš miegą, maldoje prieš užmigdami paskutinį žodį ištartumėte – o aš dabar nustatau savo imtuvo diapazoną, savo pasąmonę, Kūrėjo banga, kad Minties Derintojas perteiktų man Šviesos projekcijas, Šviesos mokymus, kuriuos aš galėčiau pabudęs ryte sąmonės lygiu pasiimti iš Minties Derintojo jau suteiktus, kai aš miegojau naktį.
Štai taip ir pasąmonė bus užimta vien tik Kūrėju ir ne savo biologine šeima, kuri yra, na, nieko bendro neturinti su kūrinijos šeima, jeigu viskas yra atliekama tik per ritualą, materialų ritual, užvėrus Širdį. Tai ta šeima turi pilna milžiniškų nematomų, bet realių užkardų-tvorų, kur nėra Meilės toje šeimoje, nors yra daug vaikų, yra daug veiksmo, judėjimo, keliavimo po įvairias vietas, o Meilės nėra.
Todėl biologinė šeima nesuartina žmonių, jeigu neatverta Širdis Kūrėjui, jeigu Kūrėjas nėra atrastas viduje, todėl jūs turite tą prastą ryšį tarp vaikų, tarp anūkų – nėra ryšio, kol nėra Kūrėjo. Jeigu jūs manot kitaip – jūsų valia – manykit kaip norit, aš sakau taip, kaip yra – be Kūrėjo negali būti Meilės jokioje šeimoje. Tai yra iliuzija, nes Kūrėjas, būdamas Meilės Šaltinis, suteikia Meilę, ne žmogus. Mes savo vaikui, žemiškąja prasme, jeigu rodom Meilės impulsą, tai jis yra iš Kūrėjo, ne iš mūsų. Mes tiktai jį gavę iš Kūrėjo, Minties Derintojo dėka, štai per pasąmonę, kai mes miegam, tada sąmonės lygiu mes tą impulsą kaip laidininkai perteikiam savo žemiškajam vaikeliui, bet tai yra ne mūsų Meilė, kaip ir tas vaikelis nėra mūsų – jis yra asmenybė, Kūrėjo sūnus arba dukra, mūsų dvasios brolis arba sesė. Todėl nesisavinkime ir nesisavinkite Kūrėjo vaikų – jie nėra daiktai, jūs nesate tų daiktų savininkai-šeimininkai. Ugdykite šituos mažylius oriais Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumis ir dukromis, mokydami juos atrasti jų Tėvus, ir mūsų visų Tėvus, savo viduje. Šitai bus jūsų Meilės pasireiškimas, kada jūs būsena patys pajausite šituos aukščiausio dažnio virpesius ir jais pripildysite savo žemiškuosius vaikelius ir jiems paaiškinsite, kaip ir jie gali prisipildyti Kūrėjo Meilės virpesių, atradę Kūrėją – nėra kito kelio. Ir aš džiaugiuosi, kad nėra kito kelio.
Štai mes čia ir esam tie, kurie gali Širdies galia pasiekti Patį Kūrėją, net būdami patys, materialia prasme, beturčiai, neturintys aukštų postų, neturintys jokio populiarumo, bet atvėrę savo Širdį Rojaus Trejybei-AŠ ESU, jie tampa patys šviesiausi, patys populiariausi, patys galingiausi, patys tikriausi Kūrėjo sūnūs ir dukros.
Štai yra Gyvasis Kelias tam ir sumanytas, kad ne pinigais jūs galėtumėt pasiekt gyvą ir aukštą, orų ryšį, gyvąją Komuniją su Kūrėju – šitos Komunijos Kelrode Žvaigžde.
Būkite verti Kūrėjo, ir savęs, kaip Kūrėjo atvaizdo, kurį ir sumanė Kūrėjas tam, kad jūs pasireikštumėte Jo charakterio savybėmis, kurias jūs turite kaip asmenybė – turite – tik atverkite save šitų savybių Šaltiniui, savo Tėvui ir Motinai, ir jūs sužydėsite kaip nuostabiausias žiedas. Ir tai yra nuostabu, nuostabu, žavu, gyvybinga, tikra, ir amžina. Amen.

Ačiū Vitai už iššifravimą.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-04-25 10:31:23

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal