Forumas: temos peržiūra
Traukinyje, grįžtant iš Kauno į Vilnių po gyvųjų pamaldų Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, 2019 04 28
Mylimieji, šiandien (2019 04 28), traukiniu važiuodamas iš Kauno po gyvųjų pamaldų mūsų gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, sulaukiau keisto skambučio. Kada atsiliepiau, išgirdau jau pagyvenusio vyro balsą –
- Ar čia ponas Algimantas?
- Algimantas, tik ne ponas.
- Nesupratau, ar kalbu su ponu Algimantu?
-Su Algimantu, tik be pono?
-Kaip suprasti – be pono?
-Tiesiog su Algimantu.
-O kodėl taip, be pono?
-Taigi aš nieko neišnaudoju, ir tarnų neturiu, tai koks iš manęs ponas.
-A, suprantu. Bet mano toks auklėjimas. Ir kalbant pirmą kartą, taip sakau.
-Gerai, suprantu, kad labai daug kas taip sako.
-Ponas Algimantai, aš čia skaitau jūsų knygą apie Jėzų, dar neperskaičiau, bet jau matau, kad einate labai pavojingu keliu, jūs net Jėzų pavertėte melagiu, kada jūsų knygoje jis sako, kad nėra jokio pragaro.
-Tai sakau knygoje ne aš, taip sako pats Jėzus, kad pragaro nėra. Ši knyga nėra mano knyga, jos autorius yra Jėzus, aš tik užrašiau, ką Jėzus man sakė, kad žmonės sužinotų ryškesnę Šviesą ir Tiesą.
-Jūs labai rizikuojate, kad per paskutinįjį Dievo Teismą negausite išganymo, ir eisite tiesiai į pragarą.
-Pragaro nėra, tą patvirtina ir Jėzus savo knygoje.
-Evangelija sako, kad pragaras yra, o ji yra Dievo žodis. O jūs pragarą neigiate, šitaip tarnaujate Šėtonui. Kadangi man svarbu kiekvieno brolio sielos išlikimas, aš susirūpinęs, kad jūs einate labai pavojingu keliu. Atsiverskite, Algimantai, jūs darote Šėtono darbą.
-Priešingai, aš nešu Šviesos ir Tiesos žodį - aš Kūrėją išaukštinu garbindamas ir šlovindamas iš širdies.
-Tai būtų dar nieko, jeigu jūs, ponas Algimantai, kalbėtumėte savo vardu, o dabar jūs drįstate kalbėti Kristaus vardu, net smarkiai jį sumažindami ir šitaip susilygindami su Jėzumi.
-Aš Jėzui ir atstovauju, todėl iš Jėzaus esu gavęs ne tik leidimą, bet ir įgaliojimą kalbėti ir mokyti jo vardu, ir jis mane pasirinko ir paskyrė savo apaštalu. Ir Kūrėjas šitą mano paskyrimą patvirtino, ir savo ruožtu paskyrė mane savo ambasadoriumi ne tik Lietuvai, bet visai planetai, ir taip pat įgaliojo kalbėti ir mokyti Kūrėjo vardu visus, kas tik nuoširdžiai nori išgirsti Kūrėjo ir Jėzaus Gyvąjį Žodį.
-Tai jūs, ponas Algimantai, paneigėte Evangeliją, Senąjį Testamentą, ir Torą. Aš tikiu Jahve, ir Jahvę jūs paneigėte. Aš labai rimtai studijavau šiuos Raštus, ir visur yra minimas pragaras, o jūs Jėzų padarėte melagiu, kad jis neigia pragaro buvimą. Visi raštai pragarą pripažįsta, o dabar jūs darote revoliuciją. Tai labai pavojingas kelias.
-Aš ir savo mokymus pateikiu, ir savo mokymuose aš neigiu pragaro buvimą, nes pragaras tiesiog yra tamsos žmonių nesuprastų ankstesnių mokymų, net ir Jėzaus mokymų, fantazijų vaisius, kuris neturi nieko bendro su Tikrove.
-Šitaip dar toliau einate, kada Jėzus sako, kad kunigėmis turi būti ir moterys. Senasis Testamentas sako, kad pirmiau Dievo buvo sukurtas vyras, o tada iš vyro šonkaulio – moteris. Ir tik vyrams buvo duotas Dievo leidimas mokyti apie Dievą, o moterims jis nebuvo duotas, nes jos turi rūpintis šeima ir namais. Juk vyras yra tas, kuris duoda, duoda ir savo sėklą, o moteris priima ir augina savo viduje. Jeigu moterys taptų kunigėmis, prasidėtų chaosas.
-Koks tavo vardas?
-Kazimieras.
-Kazimierai, jeigu Tikrovė butų pagal tavo sampratą, tada tiek vyrai, tiek moterys turėtų skirtingą priėjimą prie Kūrėjo, nes vieni būtų labiau prileisti, kad kalbėtų ir mokytų Kūrėjo ryškesnės sampratos, o kitiems tokia teisė būtų užginta. Tai jau būtų panašu į diskriminaciją ir antrarūšį žmogų, o juk Kūrėjas vienodai myli ir vyrus, ir moteris. Net ir pats Jėzus pasirinko dvasinėmis mokytojomis 12 moterų – o juk tai revoliucinis Šviesos žingsnis tokioje aplinkoje, kada moteris viešai negalėjo vyro net pati užkalbinti, kada moteris tarp vyrų neturėjo teisės net žodžio pasakyti, o Jėzus jas rengė prabilti ir vyrams.
-Ponas Algimantai, jūs esate masonų agentas. Dabar Amerikoje moterys savo feminizmo įdeologiją tiek įtvirtino, kad vyrai nustumti. Gal jūs pritariate ir abortams, ir homoseksualams, jų santykiams?
-Nepritariu, bet šios dabarties bėdos yra dėl to, kad ir moterys, ir vyrai neatrado savo viduje Kūrėjo, todėl vyksta proto degradavimas, ir jis tęsis ir toliau.
-Bet jūs ir Jahvę menkinate, kada yra vien tik vienintelis Tėvas, tai kam jam dar kažkokia Motina? Kam Dievui reikalinga kažkokia Motina, kažkoks Brolis? Visa tai yra nuo Šėtono. Atsiverskite, ponas Algimantai. Aš už jus melsiuosi, nes man svarbus kiekvienas brolis, kad būtų išgelbėtas. Ar sutinkate, kad už jus pasimelsčiau.
-Aišku, kad sutinku. Melskis už mane, ir ne tik šiandien, bet ir visą laiką, ir ne vieną kartą per dieną. Aš už tave irgi pasimelsiu, kad įsileistum ryškesnę Šviesą į savo vidų, kad dalyvautum Kūrėjo sumanytoje Evoliucijoje.
O kam Tėvui rekalinga dar Motina? Tai tik Šėtono apgavystė, klaidinti žmones. Labai pavojingu keliu einate, ponas Algimantai.
Kazimierai, tavo viduje labai užteršta pasąmonė, ir tie teršalai tau irgi neleidžia išsilaisvinti iš tamsos. Tu nesi nuoširdus net ir šio pokalbio metu. Tiek, rodos, esi susirūpinęs dėl manęs, dėl mano išganymo, o visiškai nesirūpini savimi, kad būtent tu pats išliptum iš Senojo Testamento, Toros, ir Biblijos siūlomos labai blausios Šviesos, nes tai iš viso nėra Dievo Žodis, o tiesiog žmonių tarp Tiesos daugelio teiginių išdėstyta ir didelė dalis klaidingų sampratų, kaip tas sampratas suprato ano meto žmonės. Biblija – tai vakar diena, aš nešu ryškesnę Šviesą negu Biblija ar Tora.
-Bet ja rėmėsi ir pranašai, ir nė vienas nepaneigė.
-Aš jos irgi nepaneigiu, bet ištiesinu, kur sukreivinta žmonių pasąmoninių teršalų srauto, ir išplečiu, Ir ankstesnieji pranašai įnešė savo indėlį į Evoliuciją, aš įnešu savo indėlį. Tu dabar kalbi taip pat su pranašu.
-Aš tikiuosi,, kad jūs nepripažįstate Darvino evoliucijos.
-Vien tik Darvino evoliucijos nėra, yra Kūrėjo sumanymas, kad vis ryškesnė Šviesa ir Tikrovė pasireikštų kiekvieno aplinkoje tiek planetoje, tiek visoje kūrinijoje, tiek individo viduje. Net ir dvasinė Šviesa yra visą laiką auganti ir ryškėjanti. Net ir tavo viduje gali būti vis ryškesnė Šviesa negu yra dabar.
-Aš labai tikiu, dėl to ir matau jūsų suklydimą. Gal kartais jūs priklausote Naujojo Amžiaus judėjimui? Būtent jis ir veda į tai, kad vis labiau aktyvėtų ir stiprėtų satanistai? Ar jūs nebijote eiti tokiu pavojingu ir rizikingu keliu, vedančiu į pragarą?
-Aš priklausau vien tik Kūrėjui, ir atstovauju Kūrėjui visoje planetoje, būdamas Kūrėjo ambasadoriumi, kaip ir Jėzaus apaštalu. Dėl to ir galiu sakyti tai, ką sakau – mano mokymai yra Kūrėjo Gyvasis Žodis, koks buvo ir Jėzaus tariamas Tėvo Gyvasis Žodis. Šito negali pasakyti šiandien nė vienas kitas žmogus visoje planetoje.
-Jus klaidina Šėtonas.
-Šėtono nebėra. Šėtonas neigė Tėvo buvimą, o aš, priešingai, šlovinu ir garbinu Kūrėją.
-Nuo kada čia jau nebėra Šėtono. Žiūrėkite, kas darosi aplinkui, kokios yra tendencijos. Visa tai yra Šėtono suplanuota, ir viskas vyksta, kad būtų sujauktas žmogaus protas iki galo, kad jis nebegalėtų mąstyti.
-Šėtonas ir Liuciferis, kurie sukurstė maištą prieš Tėvą prieš du šimtus tūkstančių metų, prie kurio prisijungė ir mūsų planetos dvasinis tuometinis vadovas Kaligastija, kuris vėliau tapo velnio prototipu žmonių pasakojimuose, su panieka atstūmė Kūrėjo jiems suteiktą gailestingumą, kad žemesnėse nei anksčiau pareigose vėl pradėtų siekti pelnyti Kūrėjo Pasitikėjimą. Ir jų tokia valia buvo patenkinta 1985 metais, kada Paukščių Tako galaktikos viduryje esančioje Uversoje Trijų Dienų Senųjų Tribunolas priėmė nuosprendį sunaikinti šiuos maištininkus.
-Bet pažiūrėkite, kiek daug blogio aplinkui, iš kur jis, jeigu nebėra Šėtono?
-Kazimierai, pasižiūrėk į aplinką tokiu žvilgsniu – jeigu darže išravi piktžoles, greitai jos ir vėl atželia, nes ne visos šaknys yra pašalintos, jos duoda savo derlių. Tad nors maištininkai ir sunaikinti, bet pasėtos sėklos dar ilgai duos tų piktžolių blogio pasekmes, kurios ir apsunkins Tiesos ir Šviesos sklaidą.
-Aš labai intensyviai studijavau Bibliją daugelį metų, aš nesupratau jos prasmės, ir tik prieš savaitę man Dievas perteikė apreiškimą – Pati svarbiausia pasaulyje knyga yra Biblija. Viskas, kas yra parašyta joje, yra tiesa. Todėl priimk visą Bibliją, o ne atskiras jos dalis. Kaip Dievą priimi visą, taip visą priimk ir Bibliją.
-Apreiškimas turi ir tavo pasąmonės teršalų. Todėl Biblijos visos priimti neverta, nes ji yra jau vakarykštė diena, šiandien priimk ryškesnius apreiškimų šaltinius, kaip ir mano mokymus. Jie yra rytojaus Šviesa, kurią gali patirti jau dabar.
-Biblija yra amžina Dievo Knyga.
-Kazimierai, ar tu pats nejauti, kad esi susipainiojęs savo paties loginiuose išvedžiojimuose, dėl to ir pats negali suprasti nei to, kas yra Evoliucija, nei to, kas yra Jahvė, kas yra Kūrėjas, kas yra Tikrovė?
-Jahvė yra viskas, jis yra Visagalis, ir jam nereikia jokios Motinos į pagalbą.
-Tuomet aš tau ir pateiksiu ryškesnę Kūrėjo sampratą – to Visagalio Jahvės. O kad Šis Visagalis išsiskiria iš kitų, tai JIS ir rašomas vien didžiosiomis raidėmis, Tai Visuminė Dievybė AŠ ESU. O tai reiškia, kad tokia Kūrėjo išraiškia yra tokia galutinė, kad apima visą amžinybę praeityje ir ateityje, bet laiko šioje akimirkoje, dėl to ir pavadinta ne Aš Buvau ar Būsiu, bet AŠ ESU. Štai kodėl Kūrėjas yra Rojaus Trejybė ir AŠ ESU. Ir galima iš viso nevadinti Kūrėjo nei Tėvu, nei Motina, o tiesiog Trimis Šaltiniais ir Centrais ir Visuminiu Šaltiniu ir Centru – Keturi Asmenys ir sudaro Kūrėją.
-Aš iš Dievo gavau apreiškimą, kad turiu visų svarbiausiu laikyti Gailestingumą, todėl aš tikrai, Algi – Algimantai – melsiuosi už jus, melsiuosi ne vieną kartą per dieną, ir ne du, melsiuosi daug kartų per dieną, ir melsiuosi visus metus.
-Kazimierai, ačiū tau, kad melsiesi už mane. O už Gailestingumą dar ryškesnė Šviesa yra Meilė.
-Taip, Meilė yra platesnė, iš Meilės išplaukia ir Gailestingumas. Algimantai, atsiverskite, aš už jus daug daug kartų per dieną melsiuosi ištisus metus, kad jūs sugrįžtumėte į tikrąjį krikščionybės kelią. Ir lauksiu paskutiniojo Dievo Teismo tikrai ramus, kad padariau viską, ką galėjau.
-Manasis Kelias yra vienas, ir visiems – Gyvasis Kelias iš Kūrėjo. Ir į jį įžengs visos dabartinių susiskaldžiusių į sektas religųjų sektos – ir musulmonų, ir krikščionių, ir budistų, ir judėjų – visi bus Gyvajame Kelyje, ir priims mano mokymus.
-Viso gero.
-Ramybės tau, Kazimierai. Sudie.
Štai maždaug toks mano pokalbio su Kazimieru sutrumpintas atpasakpjimas. Ką jūs jame įžvelgiate, parašykite savp pastebėjimuose.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-04-28 20:24:43
Komentarai
Labas Hari. Apie kokį melą tu vėl rašai? Ar nežinai, kad šis forumas skirtas šviesos žodžiui skleisti ir pasidalinti savo patyrimais, kurie verti dvasinių vertybių bei dvasinio pakylėjimo. Pažadu , vėliau jokio atsirašinėjimo.. Geriau prisidėtum prie savo aplinkos šviesinimo rašydamas šviesias savo patirtis, juk kaip suprantu, skaitai forumo pranešimus, domiesi šviesa. Pagaliau suvok, juk dvidešimt pirmas amžius, o kiek mūsų aplinkoje tamsos, įvairių priklausomybių, besaikio vartojimo ir taršos ....Dalis jaunimo skendi įvairiose priklausomybėse, o vėliau gydosi vaistais, kurie kaip žinome, ne tik gydo, bet turi šalutinius poveikius, kurie nugydo, o vėliau pražudo. Turiu savo artimųjų tarpe sesę, kurią gydė (ne įvardinsiu nuo kokios ligos), o paskui vaistais užblokavo inkstus. Dabar ji kankinama dealizėmis. Jai nuolat nutraukinėja skysčius, o po to labai blogai jaučiasi, kenčia dideles kančias. Iš tikrųjų dalis žmonijos nusigręžę nuo tikrųjų vertybių, nuo Kūrėjo skleidžiamos tiesos, meilės, išminties, gailestingumo. Gyvena ne širdies vedini, o beždžionės proto vadovaujami. Patikėk, forume melui ne ta vieta.. Geriau rašyk savo šviesias mintis bei patyrimus, ir patikėk, niekas nieko neištrins.Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-05-08 18:29:04
Prieinu anądien prie bendradarbio, žinau, žmogus tikintis, katalikas, sekmadieniais su šeima lanko bažnyčią, ir sakau, klausyk Stanislovai, kur yra Rojus.
Koks Rojus?
Kaip tai koks, paprastas Rojus. Tai gal apie jį nieko negirdėjai, stebiuosi.
Kaip negirdėjau, girdėjau, pykteli Stanislovas.
Jei girdėjai, tai ir atsakyk. Kur yra pragaras, tai ir be tavęs žinau, kažkur po žeme, ten lava, smala, nelabieji su šakėm ir t.t.
Stanislovas tyli, nežino ką sakyti.
Prisimink, sakau, Adomą ir Ievą. Išvaryti iš Rojaus pradėjo gyventi normalų gyvenimą, pasipylė vaikai, Kainas, Abelis ir t.t.
Tai išeitų, kad Rojus buvo žemėje, svarsto bendradarbis. Bet palauk, jei jis buvo žemėje, tai kur jis dabar. Džiunglėse, dykumoj? Juokiasi Stanislovas. Jam linksma nuo tokio kvailo mano klausimo.
Jei nežinai, paklausk kunigo, jis tau tikrai atsakys, paaiškins ir mane po to apšviesi.
Baik su tuo kunigu, pyksta Stanislovas. Tokių kvailų klausimų niekas kunigams neuždavinėja. Dar viešai išjuoks, parodys pirštu per pamokslą – va, stovi ten toks vienas, gėdą parapijai daro.
Tai ką, atvirai, nuoširdžiai su savo ganytoju negali pasišnekėti? Jis gi Dievo tarnas, turi į visus tau iškilusius klausimus atsakyti, visas tavo abejones išsklaidyti, sustiprinti tave, aiškinu jam.
Stanislovas numoja ranka, ar verta jam aušinti burną su tokiu kaip aš ir eina šalin. Tarp kitko, priduriu benueinančiajam, Senojo Testamento Pradžios Knygoje parašyta, kad Rojus, tai Dievo sukurti sodai – vieta žmonėms gyventi. Kai jie Dievui nepakluso, Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus. Jame tekėjo Tigro ir Eufrato upės. Pr. 2,8-14
Betgi ten dabar ar tik ne Irakas, ten kariauja, šaudosi, sprogdina. Ten pragaras, o ne Rojus – apšviečia mane Stanislovas ir patenkintas savimi nutolsta. Toliau nuo tokių kaip aš.
Ir supratau, kad Stanislovas tokių ,,kvailų“ klausimų klebonui tikrai neužduos. Ir teisingai padarys. Nes.
Prieš keletą metų dalyvavau vieno žmonos giminaičio laidotuvėse. Koks ten mano dalyvavimas. Atėjau valandai, kitai paguosti artimųjų, pagedėti. Sėdžiu, dega žvakės, vieni išeina, kiti ateina, su artimesniais pasisveikinu, tyliai pasikalbam, gedim. Pabosta sėdėti. Išeinu į lauką, o čia šilta, gražu, saulutė šviečia. Prie manęs prieina žmonos giminaitis, jaunas, gerai nuaugęs vyras. Užsimezga pokalbis. Kalbą pakreipiu apie Naująjį Testamentą, apie Jėzų. Matau jam įdomu, klausosi. Pasakoju, kad Jėzaus šeima buvo gausi – turėjo jis daug brolių ir seserų, kad Jėzus nesureikšmino, neišaukštino savo biologinės šeimos, o kaip tik, jam kur kas svarbesni už šeimą buvo bendraminčiai, pasekėjai, mokiniai. Kad Naujajame Testamente nurodyta, kad kunigai turi būti vedę ir t.t. ir t.t.
O kad mano pasakojimu pašnekovas nesuabejotų, sakau jam, einam į mano mašiną, ten turiu Naująjį Testamentą (aš jį visada vežiojuosi, maža kas) ir mes ramiai pasiskaitysim, pasitikrinsim, padiskutuosim.
Ateinam, susėdam į mašiną.
Atverčiu Morkaus evangeliją, surandu skyrių ,,Tikroji šeima“.
Parašyta - Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir lauke sustoję, per kitus prašė jį pakviesti.
Aplink Jėzų sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: ,,Štai tavo motina ir broliai ir seserys lauke stovi ir ieško tavęs“.
O Jėzus atsakė: ,,Kas yra mano motina ir broliai?“
Ir ištiesęs ranką į mokinius, tarė: Štai mano motina ir mano broliai!
Atverčiu Mato evangeliją. Skyrius Apsilankymas Nazarete –
,,Žmonės stebėjosi ir klausinėjo: Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai?
Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus?
(čia šnekama apie Jėzaus jaunesnįjį brolį Judą, o ne apie apaštalą Judą Iskarijotą).
Atverčiu Pauliaus pirmą laišką Timotiejui, surandu skyrių - ,,Vyskupas“.
Rodau, kas parašyta – O vyskupas turi būti nepeiktinas: tik kartą vedęs, blaivus, protingas, padorus, svetingas, gebąs mokyti - .
Ir būčiau dar daug ką įdomaus parodęs šiame, taip vadinamame Dievo žodyje, bet pasirodė kunigas ir mūsų pokalbis nutrūko. Visi bestoviniuojantys, o taip pat ir mano pašnekovas nuskubėjo paskui jį, o aš atgal į savo darbovietę.
Gal po pusmečio susitinku tą patį giminaitį, su kuriuo šnekėjomės per laidotuves mašinoje. Ir sako jis man, prisimeni Petrai, kaip tu man tada rodei Naująjį Testamentą. Tai va, taip jau atsitiko, kad po mūsų tuometinio pokalbio į kapines kunigą vežiau aš.
Na ir kas, kad vežei, nesusigaudau.
O tas, kad kunigą užkalbinau. Kelionė mat buvo ilga, vos ne per visą miestą teko važiuoti į kapines. Tai ir sakau kunigui, taip ir taip, čia vienas toks rodė man Naująjį Testamentą, o ten parašyta, kad Jėzus turėjo seserų ir brolių, kad kunigai turi būti vedę ir t.t. ir t.t. Žodžiu išdėsčiau jam viską, ką tu man rodei, citavai, aiškinai ir laukiau įdomaus pokalbio – ką kunigas atsakys, kaip kunigas į tai sureaguos, kaip pakomentuos.
Na, na, sukrutau aš, ir kaip pavyko tas pokalbis, ar buvo įdomu su juo bendrauti, ar prašviesėjai nuo tokio pokalbio.
O giminaitis nusijuokė ir sako – visas mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad kunigas išklausė mane ir pranešė – tas tavo žmogus (atseit aš) pasiklydęs. Užvertė ,,pašnekovas“ akis į viršų ir visą kelią iki pat kapinių oriai pratylėjo.
Tai va, mielas Stanislovai (vos nepasakiau Kazimierai), net jei ir išdrįstum paklausti, nešnekės kunigas su tavimi apie Rojų, nes nežino kur jis yra. Ne tas jam rūpi. Ir gerai padarys, nes pradėjus nekaltą šneką, sakykim, kad ir apie tą patį mano jau minėtą Rojų, ims koks nepraustaburnis ir užduos klausimą, kaip antai, jei Adomas ir Ieva buvo pirmieji Dievo sukurti tvariniai žemėje, tai kokiu būdu jų sūnus Kainas, nužudęs savo jaunesnį brolį Abelį, nukeliavo į ,,Nodo žemę“ ir susirado ten sau žmoną. 837
Išeina, kad žemėje iki Adomo ir Ievos sukūrimo jau būta žmonių, bent jau moterų tai tikrai. Gal Dievas apie jas nieko nežinojo?!
Ir tokių klausimų begalės. Ir vienas už kitą jie slidesni, nepatogesni. Kai kam!
Tai ir baikim apie tai, o pažiūrėkim ką apie Rojų rašo milžiniškos svarbos žmonijai dieviškasis apreiškimas Urantijos Knyga.
- Rojus yra visatų visatos amžinasis centras ir Visuotinio Tėvo, Amžinojo Sūnaus, Begalinės Dvasios ir jų dieviškųjų partnerių ir pagalbininkų gyvenamoji vieta. Ši centrinė Sala yra pats gigantiškiausias organizuotas kosminės tikrovės kūnas visoje pagrindinėje visatoje... Rojus yra nejudantis. Jis yra elipsinis ir iš esmės plokščias...Rojaus didybė, materialus grožis ir dvasinė šlovė pranoksta žmogaus ribinio proto suvokimą... -
Amžinoji Rojaus Sala. 11 Dokumentas
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima
PetrasK
2019-05-08 08:13:34
Adolfina , čia jau neįtarinėjimas , o konkretus melas . Ar nenužemina energinius virpesius tas kuris meluoja ? Ar Jūs tikit , kad skambino toks Kazimieras ar Jūs norėtumėt tuom tikėti ?
Šitas skambinimo triukas pasikartoja pastoviai laikas nuo laiko , tai iš Rusijos , tai dar iš kur .
Jeigu mano užduodami klausymai pasirodo juokingi , būtinai parašykit į tai komentarą. Tik gaila , kad mano kaikurie užduodami klausymai nelabai ilgai užsilaiko šiame forume , paprasčiausiai juos ištrina , nes kažkam nepatogu .
Haris
Pasiuntinys
2019-05-02 22:04:35
Hari, kam tie įtarinėjimai ir bereikalingas energijos švaistymas? Ką asmeniškai tau tai duoda, nebent nužemina energetinius virpesius. Argi nesuvoki, jog Algimantas vykdo milžinišką dvasinę veiklą, nešdamas ir skleisdamas ryškiausią Šviesą, Tiesą ir besąlygišką Meilę bei išaukštindamas Gyvąjį Įtikėjimą vardan visumos - visumos labui. Rekomenduočiau pirma dvasiškai apsišviesti išstudijavus visus apreiškimų šaltinius ir senuosius šventus raštus, o tik tada reikšti savo apibendrinimus ir nepagrįstus kaltinimus mokytojui Algimantui. Beje, dvasinio augimo keliu einu apie dvidešimt penkerius metus, ir šia prasme turiu ilgą patyrimą, tad galiu patikinti, kad Žmogui, praktikuojančiam Gyvąjį Įtikėjimą ir nešančiam Šviesą ir Tiesą kitiems, tikrai nelimpa tavo klijuojamos nepasitikėjimo etiketės ir netgi juokingos..
Su Kūrėjo meile
adolfina
2019-04-30 20:53:06
Šiame patyrime matau liūdnas maišto pasekmes, nes nuo mažens nebuvo mokymo, kaip reikia bendrauti su Gyvu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – o ta trauka Kūrėjui veda studijuoti Bibliją, Torą ir kitas knygas, kurios neatvedė į Gyvąjį Kelią, atvirkščiai, užtrenkė Širdies duris ir dar užrakino iš vidaus, nes gyvenimas gyvenamas neegzistuojančio pragaro ir Šėtono baimėmis. Juk Kazimieras ir pats sako, kad labai intensyviai daugelį metų studijavo Bibliją, bet nesuprato jos prasmės, o čia – Jėzus – per savo Apreiškimą kviečia atverti savo Širdies duris ir įsileisti jį Gyvą į vidų – skaitydamas šis brolis dvasioje šito neišgirsta. Tada Minties Derintojas veda link minties, kad paskambintų Algimantui, gal kaip nors, kokiu tai išgirstu žodžiu, pavyks atverti jo Širdies duris. Bet ne, kol kas to nepavyko.
Tai yra tragedija šio viso pasaulio žmonijos, nes tiek daug klaidinančios informacijos, kad protas tampa supainiotu, juk visą ilgą laiką trūko šiam pasauliui Tikrosios dvasinės informacijos, kuri dabar jau yra.
Aš čia matau, kaip visos sektos užrakina žmonių Širdis tamsiuose narvuose, ir tą, kuris gyvena laisvėje, nori iš visų jėgų įvilioti į narvą – kad, kaip visa dauguma klupinėtų prieš kryžių ir gyventų tamsoje – tada jam bus atseit ramu laukti paskutiniojo Dievo Teismo, nes jis bus padaręs viską, ką galėjo. Lieka tikėtis, kad besimelsdamas už Algimanto atsivertimą, jis pats pabus dvasioje.
Atrodo toks aiškus paaiškinimas apie blogį, tamsą, nes štai, ką sako Algimantas – Kazimierai, pasižiūrėk į aplinką tokiu žvilgsniu – jeigu darže išravi piktžoles, greitai jos ir vėl atželia, nes ne visos šaknys yra pašalintos, jos duoda savo derlių. Tad nors maištininkai ir sunaikinti, bet pasėtos sėklos dar ilgai duos tų piktžolių blogio pasekmes, kurios ir apsunkins Tiesos ir Šviesos sklaidą.
Gerovės visiems linkiu ir apkabinu su Meile.
DDaiva
2019-04-30 19:46:37
Mane pralinksmino šio patyrimo aprašymo pradžia – pone Algimantai. Tikrai šypsojausi, nes žodelis – ponas – su mūsų Algimantu na, tooks kontrastas, kad nu negali nesišypsot jį pažinodamas ir girdėdamas kaip jis kviečiamas – ponu.
Ir jeigu tik žmonės Širdimi pažintų Mokytoją, jiems niekada nė mintis nekiltų į jį taip kreiptis. Niekada.
Ten kur atverta Širdis ir gyvenimas pašvęstas vardan mūsų gerovės, Nuoširdumas ir visiškas atsidavimas Tėvų valios vykdymui – ten tokių tuštybių kaip ponizmo nė šešėlio nesurasi.
– Ponas Algimantai, aš čia skaitau jūsų knygą apie Jėzų, dar neperskaičiau, bet jau matau, kad einate labai pavojingu keliu, jūs net Jėzų pavertėte melagiu, kada jūsų knygoje jis sako, kad nėra jokio pragaro. – Šioje pastraipoje pats Kazimieras apie save daug atskleidžia. – Knygos dar neperskaičiau, bet ... – tai ir pademonstruoja, kad yra skubotos išvados, širdis neatverta, tada ir pasipila kaltinimai – nepagrįsti. Nekantrus gyvulinis protas nė negali perskaityti knygos iki galo, ir tai kitam atrodytų kas čia tokio – na, nespėjo, nenorėjo, nesugebėjo, ir pan., – bet aš į tai žiūriu kiek kitaip – nuoseklumas, kantrumas, eiliškumas – štai tikrosios aukso vertės pastangos – bet jų gi tokių nesusikursi savyje – jeigu jau tokių nėra tai nėra – tada teliks visokie pasiteisinimai ir tos skubotos išvados, beje bet kokioje situacijoje.
Daugybė žmonių daro tą pačią klaidą – daug kartų girdėjau – Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimą pavadina – Algimanto knyga. O juk net pats pirmasis sakinys knygoje, skyriuje – Paaiškinimas – prasideda taip – Šį paaiškinimą rašau jau užbaigęs priiminėti Jėzaus mokymus. – Tada kaltinimas, kad Jėzus yra paverstas melagiu, net nelogiškas, nes tai – paties Jėzaus – mokymai. Štai ir reikalinga kantrybė, susikaupimas, nuoseklumas, bet visų svarbiausia – atverta Širdis Gyvajai Tiesai – Nuoširdumas.
Kada Algimantas buvo apkaltintas, kad jis daro Šėtono darbą, jo atsakymas Kazimierui – Priešingai, aš nešu Šviesos ir Tiesos žodį - aš Kūrėją išaukštinu garbindamas ir šlovindamas iš širdies. – tai nuostabus atsakymas.
Kiek žmonių nepažįstamajam išdrįstų taip atsiverti – aš Kūrėją išaukštinu. – Štai tame sakinuke ir yra visko esmė – išaukštinti Kūrėją savo gyvenime, paversti Jį visa ko Centru ir gyventi Juo nuo ryto iki vakaro – gyventi dėl Jo. Tai kokia milžiniška transformacija mirtingojo turi būti viduje, kad Širdis taip išsilietų – aš gyvenu dėl Tavęs, dėl Tavęs aš ir numirčiau. – Tai naujos kokybės gyvenimas, ir jis prieinamas kiekvienam, nes – Kūrėjas yra Gyvas ir kiekvienas Jį gali atrasti savo viduje.
Nesuprantu kodėl žmonėms taip reikalingas pragaras – kaip jų tos širdys nesugeba išgirsti tokių nuostabių – išlaisvinančių iš vergovės, baimės, įvairiausių pančių – Tiesų – kurias išgirdome mes, urantai. Kodėl žmonės nori degti pragare, bijoti mirties, kurios nėra – kodėl nenorima išsilaisvinti ir visko kas veržia ir slegia?
Kokia tamsa dvidešimt pirmajame amžiuje – Ir tik vyrams buvo duotas Dievo leidimas mokyti apie Dievą, o moterims jis nebuvo duotas, nes jos turi rūpintis šeima ir namais. – vėl, nuostabus atsakymas Kazimierui buvo pateiktas – negi Kūrėjas rūšiuoja savo vaikus pagal lytį? Vieniems daugiau privilegijų, kitiems gal išvis net nėra. Tai net juokingai skamba, iš tikrųjų – mes jau žinome, kad tai patys mūsų broliai ir sesės nusisuka nuo Tėvų, o juk Meilė visiems vienodai liejama. Tačiau, kad tai suprasti ir mes kiek mokymų turėjome Širdimi išgirsti, o daug jau ir išgyventi, kad galėtume drąsiai tarti – Tėvai Myli Visus Vienodai.
Ir dar kai kas svarbaus. Visi laikosi įsikabinę tos Biblijos. Nenorintys susipažinti ar deramai nesusipažinę su Gyvais Šviesos Šaltiniais, mums, urantams, tapusiais neatsiejama kasdienybe juos studijuojant, labai greitai pradeda mus kaltinti, kad mes Bibliją neigiame. Dėl to man labai patiko ir tas Algimanto atsakymas – Aš jos irgi nepaneigiu, bet ištiesinu, kur sukreivinta žmonių pasąmoninių teršalų srauto, ir išplečiu. Ir ankstesnieji pranašai įnešė savo indėlį į Evoliuciją, aš įnešu savo indėlį. Tu dabar kalbi taip pat su pranašu. – Tikrai, kaip svarbu yra suprasti, kad Gyvajame Kelyje nėra jokių ten neigimų, bet visada – Dvasinio Mokytojo išplėstas kontekstas – ne neigiant, bet – ištiesinant.
Mokytojo pašnekovas man atspindi visą žmoniją – bijančią Šviesos, besilaikančią ritualų, nenorinčią išsilaisvinti, nes jiems gerai ir taip kaip yra, o tai jau diktuoja tingus gyvulinis protas, kuris nenori užleisti savo vietos dieviškosios asmenybės nepailstančiam bandymui stiebtis į Šviesą. Bet tai kad ir tą balsą – tokį subtilų – reikia puoselėti su tokiu atsidavimu, kaip tas Nuostabus Pagalbininkas Minties Derintojas, nepailstamai vedantis mus per vargus, sunkumus, nusivylimus, o ką jau kalbėti kai jo kitas nė nenori išgirsti-pajausti.
Gal morontiniu lygiu – jei bus prikeltas – optimistiškai kalbant.
Kūrėjui užtenka vieno vienintelio mūsų gyvenimo, kurio dėka Jis patikrina, norime eiti pas Jį Meilės ir Tiesos keliu, ar ne. Iš mūsų nereikalaujama nieko tokio, ko mes negalėtume padaryti-pasiekti, bet Tėvai iš tikrųjų siūlo apsispręsti, norime mes eiti Jo siūlomu keliu, ar nenorime. Mūsų valia Tėvams aukščiausia, tai jei nenorima eiti Gyvuoju Keliu jį neigiant ar net užsipuolant – maištininko troškimai bus patenkinti – materiali mirtis iš tikrųjų bus ta paskutinioji stotelė, kai tuo tarpu Tėvai siūlo amžinąjį gyvenimą drauge su Juo ir pas Jį.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2019-04-30 07:33:14
Algimantai , aš ižvelgiu tik vieną , kad tau neskambino joks Kazimieras , čia tik dar vienas triukas kuriuo tu nori manipuliuoti žmonėmis .
Parašyk mums Kazimiero telefoną ir mes tau įrodysim dar vieną tavo melą .
Haris
Pasiuntinys
2019-04-29 23:31:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]