Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Ar įmanomas išmintingas sprendimas, ir koks jis?

Ar įmanomas išmintingas sprendimas, ir koks jis?

Šiandien (2019 04 29) ryte per vieną Rusijos tv kanalą parodė tokią situaciją, kada žmonės, norintys gero, negali rasti jokio išmintingo sprendimo. Ką jiems daryti, ar galėtų ką nors išmintingo pasiūlyti urantai savo įžvalga?

Tigrė, atsivedusi visą vadą tigriukų, vieną iš jų – patį silpniausiią – atstūmė, išmetė iš vados. Atstumtasis buvo toks silpnas, kad nepajėgė pats atsistoti, sirgo rachitu. Jis pats nebegalėjo prieiti prie motinos, kad būtų pamaitintas jos pienu. Tada tigriuką ėmė globoti patyręs dresuotojas, pasiėmė jį namo ir augino su meile, gydė nuo rachito, žaidė su juo, vaikščiojo, kiek jis pajėgė paeiti. Tarp žmogaus ir plėšrūno užsimezgė tikri pilni Gyvos Meilės ryšiai. Dresuotojo išmintis, patyrimas, kantrybė, ir meilė darė savo – Kūrėjas veikė virpesiais ir juos abu. Tigriukas taisėsi, sustiprėjo, ėmė virsti tikru tigru. Lakstė jau visiškai pasveikęs, šokinėjo ant dresuotojo krūtinės, laižė jam veidą nuolat, kai tik pasiekdavo jį. Visa tai matant tiesog širdis džiaugiasi, kad yra Kūrėjo Meilė, kuri apjungia žmogų net ir su plėšriu žvėrimi – tokia jos milžiniška gyvų virpesių Galia ir Gyvybingumas. Augintinis kasdien suvalgydavo-suėsdavo po dešimt kilogramų mėsos. Dresuotojas leido jam miegoti kartu vienoje lovoje. Tigras miegodavo net galvą padėjęs ant pagalvės. Vaizdas toks pritrenkiantis ir malonus, kad nejučia matai, kaip gali plėšrus žvėris su tokia meile reaguoti į savojo Globotojo-motinos-augintojos Meilę.
Kada tigriukui suėjo pusę metų, jis jau buvo stiprus ir didelis, gal svėrė apie pusę šimto kilogramų, nors savo amžiumi vis vien buvo dar žaismingas kaip kačiukas. Tačiau jam buvo būtinas judėjimas, pasivaikščiojimai kasdien bent po porą valandų. Dresuotojas atsivežė jį į savo namą kolektyviniame sode, kur buvo didelė erdvė tokiam judėjimui. Abu pilni meilės vienas kitam – žmogus ir jo išaugintas nuo pat gimimo motinos dėl silpnumo atstumtas tigras atrodė gyvena pilnos laimės gyvenimą beveik gamtoje. Dresuotojas tigrą vedžiojo jau su tvirta grandine, kad suvaldytų jo stiprų kūną, žaisdavo įvairius žaidimus, lavindavo jo šoklumą. Deja, jų laimė buvo užgesinta net gerai neįsiliepsnojusi, kolektyvinio sodo gyventojų. Jie ėjo pas dresuotoją, prašė išsivežti iš čia šį jiems baisų žvėrį, rašė skundus į visas įmanomas ir neįmanomas institucijas, net į policiją. Kalbėjosi su dresuotoju, kuris jiems paaiškino visą padėtį. Jis gyvena savo name, visas jo sklypas aptvertas aukšta metaline aklina tvora. Gyventojų tokie dresuotojo paaiškinimai netenkino, o atsakymas iš visų institucijų buvo vienas – dresuotojas jokių įstatymo reikalavimų nepažeidžia – žvėris yra registruotas, veterinaro stebimas, paskiepytas visais numatytais skiepais, niekur palaidas ir vienas nelaksto, yra laikomas uždaroje privačioje aptvertoje ir santykinai erdvioje teritorijoje, tad imtis kokių nors teisminių veiksmų prieš dresuotoją nėra jokio juridinio pagrindo.
Gyventojai iškvietė televiziją, kaip paskutinę instanciją, gal ji padės jiems išspręsti šią problemą. Motinos kalbėjo prieš vaizdo kamerą, kad jos labai pergyvena dėl vaikų, dėl savęs nebijo.

Ką daryti dresuotojui, mylinčiam savo išgelbėtą tigrą? Į gamtą jo nepaleisi, jis joje pražus, nes neturi jokių įgūdžių išgyventi, ir priedo yra vis tik per silpnas išlikti tarp tigrų-žverių, kurie jokių sentimentų jam nedemonstruos, kai jie turi dėl kiekiveno mėsos kąsnio kovoti, jį dar susirasti, nes niekas jiems po dešimt kilogramų kasdien nepadeda kaip ant lėkštutės.


Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-04-29 10:49:33

Komentarai

Mylimieji, tai, kas bus ateityje tarp plėšriųjų žvėrių, kada žmogus su Kūrėjo Meile bendrauja su jais, jau šiandien galite pamatyti žiūrėdami šiuos video per you tube. Tiesiog parašykite vardą ir pavardę - Kevin Richardson.

Linkiu nuostabių įspūdžių - ir giluminių apmąstymų apie žmonijos ir gyvūnijos transformaciją su Kūrėjo Meile Tikrovėje - Evoliucijoje.

Kevinas sako, jog per pastaruosius trisdešimt metų liūtai labai smarkiai buvo naikinami ir brokonierių, ir vietinių valstiečių, kurie juos nuodydavo, tad nuo 200.000 jų skaičius sumažėjo iki 25.000, beveik dešimt kartų. Dar pora dešimtmečių tokios barbariškos mirtingojo veiklos ir liūtų apskritai nebeliks kaip atskiro kačių porūšio.
Kevinas būtent dėl to ir dirba šį darbą draustinyje Afrikoje, nors jo akcentas yra australietiškas, dirba jį jau dvidešimt metų, nes nori liūtams suteikti Meilės pojūčio, kada aplinka jiems yra tokia agresyvi. Jis aiškina, kaip jis bendrauja su liūtais - jeigu eini prie liūto su Meile, jis irgi atsako su meile jo paties lygiu, bet jeigu tik nors kiek pajaustum viduje baimę, netikrumą, ir nepasitikėjimą, ar padarytum staigų judesį, ar parodytum pyktį, tuoj pat tas pats plėšrūnas iš draugo pavirs į plėšrų žvėrį su tragiškomis pasekmėmis tokiam turistui.

Mes - urantai - jau gerai žinome, jog tai yra gyvi virpesiai, kurie ir sukelia gyvą būseną viduje, ir tada tie virpesiai sklinda ir į išorę - ir žvėrys tą irgi jaučia. Beje, Kevinas taip bendrauja ir su hienomis, norėdamas parodyti, kad jos irgi gali būti mieli žvėrys, o ne vien tik siaubą keliantys.

Kūrėjo Meilės Galia yra tikra gyva virpesių jūra, veikianti visus, ir Meilės reikia visiems - net žvėrims.
Parodykite, arba dar geriau žiūrėkite šiuos video drauge su tais, kuriuos mylite.

Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.

Algimantas
2019-05-17 14:04:15



https://www.youtube.com/watch?v=hGA-UiYU-OU

Taigano parkas

Rita
2019-05-15 19:34:07



Ilgai parko mūsų tigrui ieškoti nereikėjo, pats atėjo. Vadinasi Taigano liūtų parkas Kryme, artimiausias miestas Belogorskas, artimiausias oro uostas Simferopolis. Ten gyvena 80 rankinių liūtų, 40 tigrų, žirafų ir kitų žvėrelių bei paukščių.

Rita
2019-05-15 19:31:00



Po mano komentaro apie geranorį dresuotoją, buvo papriekaištauta, kad gal per griežtai įvertinau dresuotojo pastangas išgelbėti iš vados išmestą patį silpniausią rachitu sergantį tigriuką. Tokį žmogaus poelgį reikėtų vertinti kaip gėrio ir meilės pasireiškimą, tokiais gėrio darbais reikia tik džiaugtis.
Norėčiau su tuo sutikti, bet. Pasidalinsiu savo patyrimu.
Prieš daugelį metų mano šeima augino kanarėles. Atėjus pavasariui į mūsų kruopščiai su meile paruoštą lizdelį kanarėlė sudėdavo po keletą kiaušinėlių ir išperėdavo vaikučius.
Paukščiukai augdavo, stiprėdavo, o mes jais gėrėdavomės, laukdami jų pirmųjų skrydžių ir giesmių. O vieną kartą jau gerokai apsiplunksnavusį paukščiuką radome iškritusį iš lizdelio. Nabagėlis. Matomai (taip mes manėm), mažiukas bandė skristi, neapskaičiavo jėgų ir ... atsidūrė žemėje.
Nelaimėlį skubiai įkėlėme į lizdelį. Bet po dienos mes vėl jį radome iškritusį. Šį kartą jo jau negrąžinome į lizdelį, o perkėlėme į atskirą mažą narvelį ir apgaubėm jį padidinta globa, gailesčiu ir meile. Paukščiukas augo, stiprėjo, peraugo savo bendraamžius, padidėjo jo galva, iškrypo kaklas, viena akis taip ir neatsimerkė iki galo. Gavosi kažkoks persikreipęs, bauginantis, nors labai gražiai giedojo. Praminėm jį Šaliapinu. Likusios kanarėlės jo nemėgo. Jautėsi Šaliapinas vienišas ir nelaimingas. Savo liūdnomis giesmėmis tartum priekaištavo mums – ką jūs su manim padarėte.
O po metų „dainininkas“ nugaišo.
Tai va. Įsibrovėm su savo gailesčiu ir meile į gyvūnijos pasaulį ir viską sujaukėm.
O to nelaimėlio tėvai (kanarėlės) matė, kad Šaliapinas užaugs nenormalus ir be jokių sentimentų bandė juo atsikratyti.
Gamtai invalidų nereikia. Išlikt turi stipriausi. Toks Kūrėjo evoliucinis Planas ir jo keisti, tobulinti niekam nevalia.
O pabaigai norėčiau paklausti, ką darys dresuotojas, jei, bėgant laikui, pradės lįsti į paviršių gyvūno fiziniai nukrypimai – menkaverčio genetinio paveldėjimo pasekmės (prisiminkim koks jis ligotas gimė) ir tigras ims keistis – kamuojamas negalavimų taps irzlus, piktas, neprognozuojamas.
Ar dresuotojas ir toliau su plėšrūnu miegos vienoje lovoje? Ar išdrįs globėjas tokį suirzusį padarą vedžiotis su tvirta grandine? Vargu.
O gali visaip nutikti. Mes gi pradžioje taip pat nepastebėjome jokių atstumtos kanarėlės fizinių nukrypimų. Jie pasireiškė vėliau.
Be to, ar išgalės dresuotojas per visą likusį gyvenimą aprūpinti gyvūną kiekvieną mielą dieną po 10 kg mėsos, nors ir gyvenant, kaip siūloma, toli nuo žmonių, kažkur vienkiemyje. O kaip žinome, išalkę plėšrūnai tampa nebe tokie draugiški. Net ir savo globėjams...

Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima

PetrasK
2019-05-14 07:41:01



Yra ir kitas žvėrelis - meška Mansuras. Jis gyvena oro uosto teritorijoje. Rado jį mažutį, nes kažkas matyt užmušė mešką mamą ir pametė jį į oro uosto teritoriją, o vienas vyras pradėjo juo rūpintis. Meška yra visuose socialiniuose puslapiuose ir gyvena iš paaukotų lėšų. Mansuras labai švelnus žvėris, žiūrėjau kaip jis liaupo mandariną savo latapše letena ir gera buvo iki ašarų. Jis ten saugus, nes yra saugomoje teritorijoje. Kaip žinot visi oro uostai yra uždari. O prie to jis turi erdvų aptvarą ir savo "namą". Jiems meškutis kelia rūpesčių, bet kol kas jo likimas išspręstas taip.
Jeigu būčiau ten kur tas tigras gyvena, tai mėginčiau surasti tokių žvėrelių parką. Vakaruose vadina safari parku. Jis veikia panašiai kaip zoologijos sodas tik užima daugybę hektarų, žvėrys jaučiasi beveik kaip natūralioje aplinkoje, tik yra tvora ir žmonės juos maitina, prižiūri. Tokie dideli parkai, jau vadinami nacionaliniais yra Afrikoje, kur žvėrys yra saugomi žmonių nuo brakonierių. Šitie parkai užima šimtus hektarų.
Manau, kad tokių parkų jau yra ir Rusijos platybėse.
O dresuotojas visada savo augintinį galės aplankyti. Žvėrys niekada nepamiršta savo globėjų.
Na, o kolektyvinio sodo bendriją apdovanočiau Jėzaus "Kalbu Jums Vėl" knyga. :)

Rita
2019-05-07 13:32:30



Žmonija gyvena nusisukusi nuo Kūrėjo, gyvena iliuziniame pasaulyje. Ir tokiame iškreiptame tamsos pasaulyje galioja visuotinis dėsnis – žmogus stengiasi padaryti kaip galima geriau, o gaunasi kaip visada...-
Ir kiek besvajosime ir ką mes besiūlysime, tai bus tik apgailėtinos pastangos pasekmių likvidavimui. Ir nieko daugiau. Priežastis išlieka.
Tarp kitko, tokių žmonių, kuriems ,,gaunasi kaip visada“ mūsų planetoje nei daug, nei mažai – septyni milijardai (įskaitant ir geranorį dresuotoją). Tai tiek.

Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima

PetrasK
2019-05-07 08:10:47



Ar įmanomas išmintingas sprendimas, ir koks jis? – klausia temos pavadinimas, šioje tokioje tikrai išskirtinėje istorijoje apie tigro ir žmogaus nuostabią draugystę.
Puiki Daivos ir Jurgitos mintis persikelti šiems dviems gyventi į vienkiemį. Bet turbūt jeigu tas žmogus galėtų, jis pats persikeltų gyventi atskirai, tačiau tikėtina, kad neleidžia galimybės, o ir kas gi tiek jam padės, kad net sodybą nupirktų. Tada reikštų, kad mylintis dresuotojas neturi kur išsikelti, panašu, kad jis ir toliau bus priverstas gyventi tokiomis sąlygomis kokios jį supa – žemo energinio dažnio virpesių apsuptyje – skleidžiamų Kūrėjo Meilės virpesių nepatiriančių brolių ir sesių. O tai jau įtakos ir jį ir jo tigrą.
Aš nieko kito nesugalvoju, kaip tik pačiam dresuotojui įtikėti, atsiverti Kūrėjui ir tik su Kūrėju ištverti šią esamą skausmingą situaciją, o greitoje ateityje ir turbūt būsiančią dar skausmingesnę.
Šioje istorijoje žmonės, norintys padėti neranda kaip, nes patys nepažįsta Kūrėjo, ir savo protais bando išmąstyti ką gi daryti, kai aplinkybės negailestingai diktuoja savo.
Dresuotojas, jeigu pats gyventų įtikėjimu, atsivertų Kūrėjui, pats gautų išmintingą atsakymą ką gi jam daryti tokioje situacijoje. Deja ir tai nėra taip paprasta. Nors taip prižiūrėti tigrą, taip Mylėti ir su tokia milžiniška kantrybe atsiduoti jo priežiūrai, toli gražu ne bet kas sugebėtų, tai daug pasako apie šeimininką.
Vis tik, ką gali pasiūlyti urantas broliui ar sesei esančiam skausmo apimtoje situacijoje, kai neišmąstai ką daryti? Niekaip kitaip gi nenuraminsi tu kito kaip pasiūlydamas maldą drauge, o tam jau reikalingas – Įtikėjimas.

Aš ką tik paskaičiau šią istoriją savo trims vaikams, ir paprašiau padėti sugalvoti, ką daryti tokioje situacijoje? Viktorija atsakė, kad reikia pasimelsti Rojaus Trejybei ir paprašyt, kad padėtų. Matas atsakė, kad reikia pasimelsti ir palaukti atsakymo bei paprašyti Apvaizdos pagalbos. Kotryna atsakė, kad reikia paslėpti tigriuką ir paprašyti angelų, kad apsaugotų. Sakau – O kas jeigu jo nėra kur paslėpti, jam reikia daug priežiūros, šeimininkas nori gyventi su juo, jo negalima į laukinę gamtą išleisti, jis tapo naminiu gyvūnu. – Tada reikia paklausti Jėzaus, ką jam daryti.

Aš manau, kad ši situacija atspindi viso pasaulio maištingą, chaotišką būseną, kai Gyvi Kūrėjo Meilės virpesių bandymai prasiveržti iš mylinčio brolio ar sesės yra tuoj pat tamsos užsipuolami, ir vis tiek yra vienas vienintelis kelias – ir toliau gyventi Meilėje – bet Gyvajame Kelyje – ir Įtikėjimu.
Tokie mūsų pamąstymai.


Telydi jus mylimieji Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2019-05-02 16:01:15



Taip taip tigrus reikia laikyti uždarytus vienkiemyje

Pasiuntinys
2019-05-02 08:12:04



Kai perskaičiau šią temą, vis galvojau, kaip gi būtų galima pasielgti, ir mano mintys irgi sutapo su Daivos mintimis, kai perskaičiau jos nuomonę.
Puiku, kad žmogus išgelbėjo tigrą, ir tokį laukinį žvėrį beaugindamas ėmė patirti meilę jam vis didesnę ir didesnę, Kūrėjo meilę, o tigras irgi priprato prie žmogaus tiek, patyrė jo meilę nuolatiniu dėmesiu, kad laukinėje aplinkoje dabar neišgyventų. Laukinė aplinka agresyvi ir nedraugiška, nes toks pat yra žmogus. Tai tik paliudija, kad laukiniai žvėrys laisvai galėtų gyventi šalia žmonių, jei būtų su meile taip nuo pat mažens auginami, mylimi, be baimės puoselėjami. O baimė nyksta, kai vis daugiau širdyje įsiviešpatauja meilė, kuria užlieja mus Kūrėjas. Ir toji pati meilė ir laukinį gyvūną padaro švelnesnį, ramesnį. Tačiau šitokio patyrimo nepatyrę žmonės jaučia didžiulę baimę laukiniam žvėriui, nes jų prote, jų pasąmonėje įsigalėjusi tokia milžiniška baimė, kad net tos aukštos tvoros, juosiančios to geradario žmogaus gyvenamąją teritoriją, atrodo per menkos, nesuteikia jokio saugumo jausmo. Ir toji baimė juos buria draugėn, suvienija kartu pasipriešinti tokiam tigro globotojui, kad tik tas laukinis žvėris būtų kuo greičiau iškeldintas, kad tik nekeltų jiems ir jų vaikams grėsmės. Šitoks neišmintingas žmogaus elgesys – įsikurti su tigru šalia pat žmonių kolektyviniame sode, nenumatant būsimo chaoso ir žemų virpesių sukėlimo, tik dar labiau blogins situaciją, nes žmonės nenurims, baimė juo valdo ir valdys, pakol nebus pašalinta jų baimę kelianti priežastis. Vadinasi, šiam žmogui reikia ieškoti sprendimo, kaip būtų galima gyventi kuo atokiau nuo žmonių, gal kažkur vienkiemyje, kažkur kitoje atokioje vietovėje, kuri nekeltų baimės grėsmės žmonėms. Arba eiti į žmones ir dar bandyti kalbėtis su jais, šviesti, raminti, pasitelkiant televiziją - kaip jie meilėje gyvena, ir aiškinti, kad ne tik tigrai, bet ir laikomi šunys dažnai būna tokie agresyvūs, kad pajėgūs mirtinai sužeisti bet kurį žmogų.
Juk nesvarbu, ką žmogus savo gyvenamojoje erdvėje laikytų – tigrą, gyvatę, tarantulą, krokodilą, skorpioną, šie laukiniai gyvūnai kelia didelę baimę žmonėms – o jeigu pabėgs toks gyvūnas į laisvę, kas tada? Ir toji laukinė baimė netikėtai pasireiškia, štai atsitikus tokioms ar panašioms aplinkybėms. Žmonės gyvena be atrasto Gyvo Kūrėjo savyje, todėl neišmoko ne tik su meile bendrauti ir bendradarbiauti brolystėje vienas su kitu, o tuo labiau su bet kokiu laukiniu gyvūnu. O jeigu kuris ir išdrįsta namuose laikyti tokį gyvūną, dauguma jų tai daro iš išskaičiavimo, garbės troškimo, noro pasipuikuoti prieš kitus, ir retas kuris žmogus – štai kaip šis, išgelbėjęs tigrui gyvybę, pajaučia nuoširdžią Kūrėjo meilę laukiniam gyvūnui, ir tokiu savo elgesiu kitus labai stebina – kaip galima mylėti laukinį ir kitų supratimu plėšrų gyvūną. O Kūrėjo meilė yra dovana, nuolat liejama visai kūrinijai, ir ji pajėgi ištirpinti visas baimes bet kuriame Jo vaike, kad šis imtų meilėje gyventi, su meile elgtis su visais žmonėmis kaip savo broliais ir seserimis, bei su kiekvienu gyvūnu, o tada atitinkamai nuo žmogaus aukštesnių energinių virpesių keisis ir pati gyvūnija – taps švelnesnė, draugiškesnė, ir mažiau grobuoniška, nei kad yra dabar mūsų planetoje Urantijoje.

Su Kūrėjo meile,

Jurgita
2019-05-01 09:59:11



Manau šioje sudėtingoje situacijoje yra įmanoma viena išeitis – persikelti į vienkiemį – ir šių dviejų draugų gyvenimas bus ramus, kaip ir kolektyvinio sodo visų kaimynų, nes, kol kaimynų Širdys uždarytos tamsos narve, tol nejaus Meilės iš Kūrėjo, kokią jaučia šis nuoširdus dresuotojas – dabartinis tigro šeimininkas. Kūrėjo Meilė yra Visagalė, tik ji išlaisvina ir nuo baimės mielam tigrui, kuris ir yra ja visą laiką auginamas ir rūpestingai prižiūrimas.
Linkiu visiems Gerovės ir apkabinu su Meile.

DDaiva
2019-04-30 19:45:28




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal