Forumas: temos peržiūra
Ar įmanomas išmintingas sprendimas, ir koks jis?
Ar įmanomas išmintingas sprendimas, ir koks jis?
Šiandien (2019 04 29) ryte per vieną Rusijos tv kanalą parodė tokią situaciją, kada žmonės, norintys gero, negali rasti jokio išmintingo sprendimo. Ką jiems daryti, ar galėtų ką nors išmintingo pasiūlyti urantai savo įžvalga?
Tigrė, atsivedusi visą vadą tigriukų, vieną iš jų – patį silpniausiią – atstūmė, išmetė iš vados. Atstumtasis buvo toks silpnas, kad nepajėgė pats atsistoti, sirgo rachitu. Jis pats nebegalėjo prieiti prie motinos, kad būtų pamaitintas jos pienu. Tada tigriuką ėmė globoti patyręs dresuotojas, pasiėmė jį namo ir augino su meile, gydė nuo rachito, žaidė su juo, vaikščiojo, kiek jis pajėgė paeiti. Tarp žmogaus ir plėšrūno užsimezgė tikri pilni Gyvos Meilės ryšiai. Dresuotojo išmintis, patyrimas, kantrybė, ir meilė darė savo – Kūrėjas veikė virpesiais ir juos abu. Tigriukas taisėsi, sustiprėjo, ėmė virsti tikru tigru. Lakstė jau visiškai pasveikęs, šokinėjo ant dresuotojo krūtinės, laižė jam veidą nuolat, kai tik pasiekdavo jį. Visa tai matant tiesog širdis džiaugiasi, kad yra Kūrėjo Meilė, kuri apjungia žmogų net ir su plėšriu žvėrimi – tokia jos milžiniška gyvų virpesių Galia ir Gyvybingumas. Augintinis kasdien suvalgydavo-suėsdavo po dešimt kilogramų mėsos. Dresuotojas leido jam miegoti kartu vienoje lovoje. Tigras miegodavo net galvą padėjęs ant pagalvės. Vaizdas toks pritrenkiantis ir malonus, kad nejučia matai, kaip gali plėšrus žvėris su tokia meile reaguoti į savojo Globotojo-motinos-augintojos Meilę.
Kada tigriukui suėjo pusę metų, jis jau buvo stiprus ir didelis, gal svėrė apie pusę šimto kilogramų, nors savo amžiumi vis vien buvo dar žaismingas kaip kačiukas. Tačiau jam buvo būtinas judėjimas, pasivaikščiojimai kasdien bent po porą valandų. Dresuotojas atsivežė jį į savo namą kolektyviniame sode, kur buvo didelė erdvė tokiam judėjimui. Abu pilni meilės vienas kitam – žmogus ir jo išaugintas nuo pat gimimo motinos dėl silpnumo atstumtas tigras atrodė gyvena pilnos laimės gyvenimą beveik gamtoje. Dresuotojas tigrą vedžiojo jau su tvirta grandine, kad suvaldytų jo stiprų kūną, žaisdavo įvairius žaidimus, lavindavo jo šoklumą. Deja, jų laimė buvo užgesinta net gerai neįsiliepsnojusi, kolektyvinio sodo gyventojų. Jie ėjo pas dresuotoją, prašė išsivežti iš čia šį jiems baisų žvėrį, rašė skundus į visas įmanomas ir neįmanomas institucijas, net į policiją. Kalbėjosi su dresuotoju, kuris jiems paaiškino visą padėtį. Jis gyvena savo name, visas jo sklypas aptvertas aukšta metaline aklina tvora. Gyventojų tokie dresuotojo paaiškinimai netenkino, o atsakymas iš visų institucijų buvo vienas – dresuotojas jokių įstatymo reikalavimų nepažeidžia – žvėris yra registruotas, veterinaro stebimas, paskiepytas visais numatytais skiepais, niekur palaidas ir vienas nelaksto, yra laikomas uždaroje privačioje aptvertoje ir santykinai erdvioje teritorijoje, tad imtis kokių nors teisminių veiksmų prieš dresuotoją nėra jokio juridinio pagrindo.
Gyventojai iškvietė televiziją, kaip paskutinę instanciją, gal ji padės jiems išspręsti šią problemą. Motinos kalbėjo prieš vaizdo kamerą, kad jos labai pergyvena dėl vaikų, dėl savęs nebijo.
Ką daryti dresuotojui, mylinčiam savo išgelbėtą tigrą? Į gamtą jo nepaleisi, jis joje pražus, nes neturi jokių įgūdžių išgyventi, ir priedo yra vis tik per silpnas išlikti tarp tigrų-žverių, kurie jokių sentimentų jam nedemonstruos, kai jie turi dėl kiekiveno mėsos kąsnio kovoti, jį dar susirasti, nes niekas jiems po dešimt kilogramų kasdien nepadeda kaip ant lėkštutės.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2019-04-29 10:49:33
Komentarai
Algimantai , per savo gyvenimą turėjai jau suprasti , kad gamta pati atsirenka ir prieš gamtą eiti nevalia .Haris
Pasiuntinys
2019-04-29 23:31:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]